Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Tarybos, esančios viešojo administravimo subjektu, funkcijos apsiriboja tik teisės taikymo aktų priėmimu. Taryba neturi kompetencijos priimti teisėkūros aktų. Taryba, viršydama teisės aktų jai suteiktą kompetenciją, nustatė vidutinę gamtinių dujų importo kainą, kuri yra sudedamoji SGDT dedamosios dalis ir lemia SGDT dedamosios dydį, todėl Taryba iš esmės priėmė Nutarimą viršydama jai suteiktos kompetencijos ribas.

Pareiškėja dėsto Valstybės reguliuojamų kainų gamtinių dujų sektoriuje nustatymo metodikos (toliau – Metodika) ir SGDTĮ nuostatas ir nurodo, kad Tarybai yra suteikta teisė ir kompetencija apskaičiuoti Vidutinę importo kainą, tačiau SGDTĮ yra nustačiusi ir šios kompetencijos ribas, t. y., aiškiai numato, kad apskaičiuojant Vidutinę importo kainą nėra vertinama tik importuotų ir neenergetinėms reikmėms gamybos procesuose sunaudojamų gamtinių dujų importo kaina ir paskirtojo tiekėjo mokėtina kaina už SGD terminalo būtinojo kiekio įsigijimą. SGDTĮ nenumato galimybės praplėsti šį sąrašą. Taigi, Vidutinės importo kainos nustatymo metodikos, kurią parengė ir patvirtino Tarnyba, 7 punkte nustatytas platesnis sąrašas aplinkybių nei SGDTĮ 11 straipsnio 5 dalyje, kurios nėra vertinamos apskaičiuojant Vidutinę importo kainą, nors SGDTĮ nuostatos nesuteikė teisės Tarnybai praplėsti šį sąrašą. SGDTĮ 11 straipsnio 5 dalyje yra pateiktas baigtinis sąrašas aplinkybių, kurios nėra vertinamos skaičiuojant Vidutinę importo kainą, taip pat nėra nurodyta, kad Tarnyba turi teisę savo nuožiūra praplėsti šį sąrašą.

SGDT dedamosios dydis yra apskaičiuotas į šio dydžio skaičiavimo formulę neįtraukiant esminę reikšmę turinčių duomenų dėl ydingo pačios Tarybos patvirtintos poįstatyminio lygmens teisinio reglamentavimo. Tai lemia, kad SGDT dedamosios dydis buvo apskaičiuotas neobjektyviai, perkeliant nepagrįstai didelę SGDT dedamosios mokėjimo naštą gamtinių dujų naudotojams (iš kurių didžiausias, nevertinant paskirtojo tiekėjo – pareiškėja, kuri įprastai sunaudoja daugiau nei pusę, viso importuoto gamtinių dujų kiekio).

Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad 2022 m. II pusmetį sumažėjęs bendrovės gamtinių dujų importas susijęs su priverstiniu gamybos stabdymu dėl susiklosčiusių nepalankių sąlygų tiek gamtinių dujų rinkoje, tiek ir dėl geopolitinės situacijos nulemtos karo Ukrainoje.

Įstatymų leidėjas susiejo visų gamtinių dujų naudotojų mokamos SGDT dedamosios dydį su Tarybos ataskaitiniam mėnesiui tvirtinamos Vidutinės importo kainos dydžiu. Tačiau sisteminis Metodikos ir SGDTĮ nuostatų vertinimas reiškia tai, kad netinkamai nustačius Vidutinę importo kainą gali būti nustatomas SGDT dedamosios dydis, kuris nėra pagrįstas visomis objektyviomis aplinkybėmis – būtent taip, kaip ir nustatant SGDT dedamąją ankstesniais laikotarpiais, nutiko ir Tarybai priėmus Nutarimą.

Vidutinės importo kainos nustatymo metodika reglamentuoja Vidutinės importo kainos, už kurią gamtinių dujų tiekimo įmonės įsigyja į Lietuvos Respubliką importuotus gamtinių dujų kiekius, nustatymo principus. Vidutinė importo kaina be kita ko yra vertinama ir Tarybai nustatant SGDT dedamosios dydį, todėl svarbu užtikrinti, kad Vidutinė importo kaina būtų nustatyta sąžiningai įvertinus visas objektyvias aplinkybes.

Apskaičiuojant Nutarimo pagrindu nustatytą SGDT dedamosios dydį, vadovaujantis Tarybos patvirtintomis metodikomis privalėjo būti įvertinta, laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2018-12-31 UAB „Ignitis“ be išankstinio suderinimo su Europos Komisija teikta valstybės pagalba, tačiau tai nebuvo padaryta. Negana to, nebėra ir pagrindo taikyti valstybės pagalbą, kadangi SGD terminalo veikimas nebėra priklausomas nuo būtinojo gamtinių dujų tiekimo ir tinkamą jo veikimą užtikrina komerciniai gamtinių dujų kroviniai.

Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad Europos Sąjungos teisės aktai, įskaitant ir pačią Europos Sąjungos steigimo sutartį (toliau - SESV), yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis. Tokia nuostata yra tiesiogiai įtvirtinta Konstitucijoje. Dar daugiau, tiesiogiai taikomos Europos Sąjungos teisės normos, kylančios iš Europos Sąjungos steigimo sutarčių, turi viršenybę prieš Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Respublikos konstitucinio akto dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje 2 p.).

SESV 107 straipsnio 1 dalis nustato bendrą draudimą valstybėms narėms teikti valstybės pagalbą, t. y. valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteiktą pagalbą, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, yra nesuderinama su vidaus rinka, kai ji daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai. SESV 108 straipsnio 3 dalis nustato, kad valstybės narės gali teikti valstybės pagalbą tik tuo atveju, jei tokia pagalba prieš tai buvo iš anksto suderinta su Europos Komisija.

Pareiškėja pažymi, kad 2016 – 2018 m. laikotarpiu rinkta SGDT dedamosios dalis privačiam pelno siekiančiam ūkio subjektui – tuometiniam UAB „Litgas“, kurio teises ir pareigas yra perėmęs UAB „Ignitis“, atitinka visus SESV 107 straipsnio 1 dalyje nurodytus požymius: SGDT schemos dalis UAB „Litgas“ finansuojama iš valstybės išteklių; SGDT schemos dalimi UAB „Litgas“ teikiama išskirtinė ekonominė nauda, kurios šis ūkio subjektas rinkos sąlygomis negautų; SGDT schemos dalis UAB „Litgas“ taikoma selektyviai; SGDT schemos dalimi UAB „Litgas“ gali iškraipyti konkurenciją, dėl ko gali būti arba yra daromas poveikis valstybių narių tarpusavio prekybai.

Nusistovėjusioje ESTT praktikoje ne kartą pripažinta ir akcentuota, kad pagalbos priemonė, įgyvendinta pažeidžiant SESV 108 straipsnio 3 dalies reikalavimus, yra neteisėta. Europos Komisijos pranešime dėl nacionalinių teismų teisių yra pabrėžiama nacionalinių teismų pareiga užkirsti kelią neteisėtos pagalbos išmokai.

Pareiškėja nurodo, kad nurodytu laikotarpiu taikytos valstybės pagalbos schemos priemonės UAB „Litgas“ sudarė 78 631 120 Eur. Tai, kad UAB „Litgas“ realiai gavo valstybės pagalbą – SGDT dedamosios lėšas 2016 – 2018 m. laikotarpiu, t. y. tuo laikotarpiu, kuriam ESBT sprendimu panaikino EK sprendimą patvirtina ir UAB „Litgas“ finansinė atskaitomybė. UAB „Litgas“ finansinių ataskaitų duomenimis 2016 – 2018 m. laikotarpiu bendrovė gavo 71 737 mln. Eur SGDT dedamosios lėšų, kurios nėra suderintos su Europos Komisija, todėl šios valstybės pagalbos teikimas prieštarauja SESV 108 straipsnio 3 daliai ir Konstitucinio akto dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje 2 punktui.

Nutarimu SGDT dedamoji nustatyta ES teisei prieštaraujančiais teisės aktais, tačiau Metodikoje taip pat įtvirtintas ir mechanizmas sudarantis prielaidas be privalomo išankstinio suderinimo su EK teiktos valstybės pagalbos grąžinimui. Nagrinėjamu atveju Metodikos 24 punktu įtvirtinta, kad Tarybos sprendimu nustatoma SGDT dedamoji, skirta SGD terminalo, jo infrastruktūros ir jungties pastoviosioms eksploatavimo sąnaudoms bei SGD terminalo būtinajai veiklai užtikrinti reikalingo minimalaus metinio dujinamų gamtinių dujų kiekio (toliau – Būtinasis kiekis) tiekimo pagrįstoms sąnaudoms kompensuoti. Tame pačiame Metodikos punkte taip pat nurodyta, kad SGD terminalo būtinojo kiekio tiekimo pagrįstomis sąnaudomis pripažįstamas paskirtojo tiekėjo (Ignitis) pajamų nuokrypis, susidaręs dėl prognozuotų ir faktinių SGD būtinojo kiekio tiekimo sąnaudų per ankstesnį reguliavimo periodą. Metodikos 26 punktas, nurodantis SGDT dedamosios apskaičiavimo formulę nurodo, kad apskaičiuojant SGDT dedamosios dydį turi būti vertinami ir praėjusiais keturiais ketvirčiais patirtos paskirtojo tiekėjo UAB ,,Ignitis“ išlaidos ir kiti finansiniai rezultatai susiję su SGDT dedamosios taikymu. SGTĮ 11 straipsnio 6 dalyje taip pat įtvirtinta, kad susidaręs skirtumas tarp faktinių ir prognozuotų SGD terminalo būtinojo kiekio tiekimo pagrįstų sąnaudų Tarybos nustatyta tvarka ir sąlygomis įvertinamas nustatant SGDT dedamąją.

Taigi, Taryba, vadovaudamasi SGTĮ ir Metodikos nuostatomis, nustatydama SGDT dedamąją privalėjo įvertinti ir UAB ,,Ignitis“ gautas pajamas (gautą permoką arba nepriemoką) ir įtraukti šį elementą į SGDT dedamosios apskaičiavimo formulę tiek ankstesniais laikotarpiais tiek ir priimant Nutarimą.

Pareiškėja paaiškina, kad 2021-11-16 kreipėsi į atsakovę su prašymu atsižvelgti į Metodikos 26 punkto nuostatas ir juo vadovaujantis įvertinti be privalomo suderinimo teiktą valstybės pagalbą ir atitinkamu dydžiu sumažint SGDT dedamąją taikytiną nuo 2022-01-01, tačiau į tokį prašymą nei tuo metu, nei tvirtinant SGDT dedamąją nuo 2023-07-01 nebuvo atsižvelgta.

Nei Nutarime, nei Pažymoje nėra nurodyta, kad atsižvelgiama į ESBT sprendimą, be suderinimo su EK teiktą valstybės pagalbą. Toks Tarybos SGDT dedamosios apskaičiavimas prieštarauja Metodikos 26 punkto reikalavimams, SESV 108 straipsnio 3 daliai, Konstitucinio akto dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje 2 punktui, kadangi nebuvo įvertinta (nebuvo atimta) be išankstinio suderinimo teikta valstybės pagalba – UAB ,,Ignitis“ gauta SGDT dedamosios permoka, kuri turėjo būti įtraukta į SGDT dedamosios nuo 2023-07-01 skaičiavimus.

Pareiškėja akcentuoja, kad negana to, kad nustatant SGDT dedamąją nuo 2023-07-01 nebuvo atsižvelgta į suteiktą valstybės pagalbą, kuri nebuvo tinkamai suderinta 2016 – 2018 m. laikotarpiu, valstybės pagalbos priemonės akivaizdžiai yra nereikalingos ir perteklinės bei finansuojančios formaliai paskirto paskirtojo tiekėjo verslą. Nagrinėjamu atveju SGDT dedamosios nustatymas neatitinka nei SGDTĮ, nei Metodikoje keliamų tikslų ir priežasčių SGDT dedamosios taikymui.

Pareiškėja atkreipia dėmesį ir į tai, kad nustačius, jog būtinasis gamtinių dujų tiekimas nėra būtinas SGD terminalo veikimui, UAB „Ignitis“ visomis priemonėmis siekia išsaugoti Lietuvai ir jos gamtinių dujų naudotojams nenaudingos sutarties su Equinor ASA vykdymą. Iš šios sutarties vienintelis UAB „Ignitis“ turi naudą, kuriam visų gamtinių dujų naudotojų sąskaitą yra kompensuojami šios sutarties vykdymo metu patirti nuostoliai ir kaštai.

Pareiškėja teigia, kad Nutarimu nustatoma SGDT dedamoji neatlieka savo funkcijų ir prasmės įtvirtintos SGDTĮ ir Metodikoje, todėl yra pakankamas pagrindas, šiame skunde nurodytais pagrindais, panaikinti Nutarimą.

Pareiškėja nurodo, kad Nutarimu nustatyta SGDT dedamoji monopolizuoja rinką ir iškraipo konkurenciją, riboja laisvą prekių judėjimą. Pareiškėja dėsto ESTT praktiką, Reglamento 715/2009 1 straipsnio 1 pastraipos ir Direktyvos 2009/73/EB nuostatas ir teigia, kad Lietuvoje esamu teisiniu reguliavimu nėra įgyvendinamos šios Reglamento 715/2009 bei Direktyvos 2009/73/EB nuostatos ir nėra kuriama konkurencinga aplinka. Priešingai, gamtinių dujų sektoriuje įtvirtinama monopolija, pažeidžiant SESV 37 straipsnį.

SGDT dedamosios surinkimu proteguojamas SGDT projektas yra priemonė, sukurianti valstybinę prekybinio pobūdžio monopoliją SESV 37 straipsnio prasme. SGDT dedamoji paskirta kompensuoti konkretaus SGDT eksploatavimo sąnaudas. Teisės aktais Lietuvos Respublika nėra numačiusi net teorinių galimybių, kad būtų suteiktos analogiškos sąlygos kitiems ES subjektams ir / arba subjektams, kurie galėtų Lietuvoje įgyvendinti alternatyvų SGDT projektą. Užtikrinus ilgalaikį SGDT dedamosios surinkimą ir jo skyrimą išimtinai vienam SGDT projektui, kiti asmenys nesiims panašių projektų įgyvendinimo dėl vienam projektui suteikto ir ilgą laiką į ateitį užtikrinamo konkurencinio pranašumo. Be to, valstybės renkama SGDT dedamoji riboja laisvą prekių judėjimą tarp ES valstybių narių.

Pareiškėja pažymi, kad bendrovė dėl prievolės mokėti SGDT dedamąją patiria diskriminaciją gaminamų prekių (trąšų, kurių gamybai naudojami dideli kiekiai gamtinių dujų) pardavimo (eksporto) sąlygų. Dėl didėjančių gamybos sąnaudų bendrovė yra priversta kelti produkcijos kainas arba pasiryžti dirbti į nuostolį. Dėl tokių pokyčių tampa nekonkurencinga ES rinkoje, kurioje stiprias pozicijas užima kitų valstybių narių gamintojai, analogiškų įmokų už gamtines dujas nemokantys. Valstybės politika nustatant SGDT dedamąją verčia bendrovę perplanuoti gamybą, ieškoti rinkų, kuriose galimai būtų mažesnė konkurencija ir galėtų būti paklausios brangesnės prekės. Tokiu būdų valstybė sudaro apribojimus laisvam bendrovės prekių judėjimui, suvaržant galimybes eksportuoti produkciją į ES rinką. Tokio pobūdžio apribojimų (įvairaus masto) dėl SGDT dedamosios patiria ir kiti privatūs asmenys, gamyboje naudojantys gamtines dujas. Lietuvos valstybė SGDT dedamąja daro poveikį prekybai tarp ES valstybių narių, šiuo atveju tam tikroms įmonėms galimai tikslingai sudarydama eksporto apribojimus.

Pareiškėja nurodo, kad Taryba, priimdama nutarimą, pažeidė skaidrumo principą, kadangi be pagrindo organizuodama posėdį skubos tvarka neleido jam tinkamai pasiruošti nei suinteresuotiems asmenims, nei pačiai Tarybai, kadangi posėdžio metu taip ir nesugebėjo atsakyti į suinteresuotų asmenų pateiktus klausimus.

Taryba nebuvo pasirengusi posėdžiui ir nepateikė realių atsakymų į minėtus klausimus. Tai reiškia, kad Taryba ne tik neleidžia suinteresuotiems asmenims pasirengti posėdžiams, kuriuose yra svarstomi SGDT dedamųjų dydžiai, tačiau šiems posėdžiams nepasirengia ir pati. Tai rodo selektyvų posėdžių organizavimą skubomis, neatsižvelgiant net į tai, ar svarstomiems klausimams yra pasirengta ir ar jie yra pakankamai išnagrinėti prieš priimant sprendimą dėl jų.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad Taryba apie 2023-05-29 posėdį, kuriame turėjo būti tvirtinamas Nutarimas, bendrovę informavo tik likus dviem darbo dienom iki posėdžio, t. y. 2023-05-24. Tokiu būdu bendrovė, kuri iki tol aktyviai teikė pastabas, susijusias su ketinimu finansuoti SGDT projektu iš SGDT, turėjo ribotas galimybes pilnai susipažinti su medžiaga ir tinkamai pasiruošti posėdžiui. Pažymi, kad GDĮ 17 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta pareiga Tarybai suteikti protingumo kriterijus atitinkantį terminą pastaboms pateikti dėl Tarybos projektų, tačiau nagrinėjamu atveju to nebuvo sudaryta.

Pareiškėja pažymi, kad skaidrumo principas reikalauja, kad viešojo administravimo subjekto veikla turi būti vieša, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus (VAĮ 3 str. 1 d. 11 p.). Nagrinėjamu atveju, Taryba taip ir nepagrindė dėl kokių priežasčių bendrovė nebuvo informuota apie posėdį prieš protingumo kriterijų atitinkantį terminą.

Pareiškėja nurodo, kad aukščiau išvardinti atsakovės veiksmai parodo atsakovės bandymą išvengti bet kokios diskusijos Nutarimo priėmimo klausimais, o tai yra skaidrumo principo pažeidimas.

Atsakovė Taryba atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo skundą atmesti.

Atsakovė nurodo, kad nagrinėjamoje byloje nekyla ginčo dėl Tarybos Dujų ir elektros departamento Dujų skyriaus (toliau – Skyrius) atliktų bei Tarybos patvirtintų skaičiavimų teisingumo pagal galiojančias teisės aktų nuostatas. Atsižvelgiant į tai, šioje byloje apie Tarybos atliktų skaičiavimų teisingumą, kurie atlikti vadovaujantis galiojančių teisės aktų nuostatomis, plačiau pasisakoma nebus.

Atkreipia dėmesį, kad nagrinėdamas bylas dėl Tarybos priimtų sprendimų, LVAT ne kartą pasisakė, jog vadovaujantis ABTĮ 3 straipsnio 2 dalimi, teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat, ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjos pateikiami argumentai ir įrodinėjamos aplinkybės, susijusios su Tarybos veiksmų (neveikimo) neteisėtumo preziumavimu, neturi tiesioginio sąsajumo su Tarybos, kaip viešojo administravimo institucijos, veiksmais ar neveikimu, priimant Nutarimą, todėl pareiškėjos argumentai bei su jais susiję įrodymai dėl Tarybos įgaliojimų viršijimo nagrinėtinos bylos kontekste yra nevertinti ir atmestini kaip nepagrįsti a priori.

Atsakovė dėsto SGDTĮ ir Metodikos nuostatas. Nurodo, kad Taryba, vadovaudamasi Metodika, suskaičiuoja Vidutinę importo kainą, kuri naudojama tik skirtumui tarp paskirtojo tiekėjo už SGDT būtinojo kiekio įsigijimą mokėtinos kainos už per ataskaitinį mėnesį išdujintą ir (ar) perkrautą suskystintų gamtinių dujų kiekį ir Tarybos nustatytos ataskaitinio mėnesio vidutinės importo kainos apskaičiuoti.

Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, Tarybai SGDTĮ yra įtvirtinta pareiga nustatyti ne tik SGDT dedamosios dydį, bet ir patvirtinti tvarką, pagal kurią būtų apskaičiuojama Vidutinė importo kaina, į kurią atsižvelgiama apskaičiuojant SGDT dedamosios dydį.

Pažymi, kad SGDTĮ 11 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad Vidutinė importo kaina, vadovaujantis objektyvumo ir skaidrumo principais, apskaičiuojama Tarybos nustatyta tvarka, įvertinant gamtinių dujų importą vykdančių tiekimo įmonių importuojamų gamtinių dujų kainas ir kitus objektyviai reikšmingus veiksnius. Tai reiškia, kad SGDTĮ nėra pateikiamas baigtinis aplinkybių bei veiksnių sąrašas, kurie vertinami nustatant Vidutinę importo kainą. Kitaip tariant, tokiu būdu Tarybai yra suteikiama diskrecijos teisė nustatyti, kokios objektyviai reikšmingos aplinkybės, nustatant Vidutinę importo kainą, turi būti įvertintos bei kokios aplinkybės, pripažįstamos kaip nereikšmingos, nevertinamos.

Atsakovė pažymi, kad Metodika įvertino visus objektyviai numanomus reikšmingus veiksnius, užtikrinančius objektyvų ir skaidrų Vidutinės importo kainos apskaičiavimą ir nustatymą. Remiantis ABTĮ 3 straipsnio 2 dalimi, objektyviai numanomų reikšmingų veiksnių, reglamentuojant objektyvų ir skaidrų Vidutinės importo kainos apskaičiavimą, nustatymas patenka į ekonominio tikslingumo kategoriją, kurios administraciniai teismai nevertina. Tarybos diskrecijos teisės turinį, nustatant kainų reguliavimo kriterijus, LVAT vertino analizuodamas Gamtinių dujų perdavimo, paskirstymo, laikymo ir tiekimo taisyklių nuostatų atitikimą Šilumos ūkio įstatymui, kur konstatavo, kad „administraciniai teismai neturi kompetencijos duoti nurodymus teisės akto leidėjui, koks kriterijus turi būti pasirinktas reguliuojant dujų ir dujų paskirstymo (perdavimo) kainas, jei nustatytieji kriterijai nepažeidžia bendrųjų viešojo administravimo principų ir viešojo administravimo subjektui suteiktų diskrecijos ribų. Analogiškos nuostatos taikytinos ir nagrinėjamu atveju.

Atsakovė teigia, kad įvertinus SGDTĮ 11 straipsnio 5 dalies nuostatas, pagal kurias Tarybai suteikta diskrecijos teisė nustatyti objektyviai reikšmingus veiksnius, kurie vertinami bei nevertinami apskaičiuojant Vidutinę importo kainą, darytina išvada, kad Taryba Vidutinės importo kainos nustatymo metodikos 7 punkte nustatydama veiksnius, kurių Taryba nevertina apskaičiuodama Vidutinę importo kainą, neviršijo SGDTĮ 11 straipsnio 5 dalimi jai suteiktos kompetencijos ribų. Tarybai SGDTĮ yra įtvirtinta pareiga nustatyti ne tik SGDT dedamosios dydį ir apskaičiuoti Vidutinę importo kainą, bet ir patvirtinti tvarką, pagal kurią būtų apskaičiuojama Vidutinė importo kaina, į kurią atsižvelgiama apskaičiuojant SGDT dedamosios dydį (SGDTĮ 5 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 4 dalies 1 punktas, 5 dalis).

Atkreipia dėmesį, kad 2018-12-18 SGDTĮ 11 straipsnio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje buvo nustatyta, kad Taryba iki 2018-12-31 priima šio pakeitimo įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, t. y. teisės aktus, kurių pagrindu būtų apskaičiuojama Vidutinė importo kaina. Pagal SGDT dedamosios apskaičiavimo metu galiojantį teisinį reguliavimą, SGDT dedamoji apskaičiuojama pagal Metodiką, o būtent, pagal Metodikos 26 punkte įtvirtintą formulę. Vieną iš šios formulės dedamųjų sudaro praėjusių keturių ketvirčių n-tojo mėnesio Vidutinė importo kaina, Eur/MWh (Kvid., n), kuri apskaičiuojama pagal Tarybos patvirtintą Vidutinės importo kainos nustatymo metodiką.

SGDTĮ 11 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad Vidutinė importo kaina, vadovaujantis objektyvumo ir skaidrumo principais, apskaičiuojama Tarybos nustatyta tvarka, įvertinant gamtinių dujų importą vykdančių tiekimo įmonių importuojamų gamtinių dujų kainas ir kitus objektyviai reikšmingus veiksnius. Tai reiškia, kad SGDTĮ nėra pateikiamas baigtinis aplinkybių bei veiksnių sąrašas, kurie vertinami nustatant Vidutinę importo kainą. Kitaip tariant, tokiu būdu Tarybai yra suteikiama diskrecijos teisė nustatyti, kokios objektyviai reikšmingos aplinkybės, nustatant Vidutinę importo kainą, turi būti įvertintos bei kokios aplinkybės, pripažįstamos nereikšmingomis, nevertinamos.

Atsakovė pažymi, kad Tarybai įstatymų leidėjo yra suteikti tam tikri įgaliojimai valstybės reguliuojamų kainų srityje, inter alia, įgaliojimai nustatant Vidutinės importo kainos nustatymo tvarką bei tvirtinant Vidutinę importo kainą. Taryba turi diskrecijos teisę, atsižvelgdama į SGDTĮ 11 straipsnio 5 dalyje įtvirtintus kriterijus, pasirinkti ekonominio reguliavimo prioritetus bei priimti atitinkamus sprendimus. Taryba, priimdama Metodiką, naudodamasi Tarybai SGDTĮ 11 straipsnio 5 dalimi suteikta diskrecijos teise, Metodikos 7.3 papunktyje prie veiksnių bei duomenų sąrašo, kurie nevertinami (pripažįstami objektyviai nereikšmingais) skaičiuojant Vidutinę importo kainą, priskyrė gamtinių dujų kiekius, tiekiamus iš saugyklų, esančių Europos Sąjungos valstybėse narėse, ir šių gamtinių dujų (produkto) sąnaudas. Taryba gamtinių dujų kiekių, tiekiamų iš saugyklų, esančių Europos Sąjungos valstybėse narėse, ir šių gamtinių dujų (produkto) sąnaudų nevertino, dėl šių aplinkybių: gamtines dujas transportuojant iš saugyklų, transportuojamų gamtinių dujų kaina visais atvejais padidėja; gamtines dujas tiekiant iš saugyklų, galimos situacijos, kai iš saugyklų patiekti gamtinių dujų kiekiai gali būti apskaityti kelis kartus; vertinant gamtinių dujų kiekius, tiekiamus iš saugyklų, galimai, išaugtų pareiškėjos bei kitų asmenų mokėtinas SGDT dedamosios dydis.

Atsakovė nurodo, kad savo esme išvestinės finansinės priemonės naudojamos norint apsidrausti nuo gamtinių dujų kainų svyravimų, t. y. neigiamos įtakos, kurią gali sąlygoti nepalankūs pokyčiai dujų rinkoje. Išvestinės finansinės priemonės nėra pirkimo-pardavimo sandoriai, kurių metu yra perleidžiama nuosavybės teisė (pvz., kaip gamtinės dujos), todėl dėl savo neapibrėžtumo išvestinių finansinių priemonių sandoriai negali būti vertinami apskaičiuojant Vidutinę importo kainą. Įmonių finansinėje atskaitomybėje, finansinių išvestinių priemonių sąnaudos ar iš tos veiklos gautos pajamos turėtų būti atspindimos prie finansinės veiklos sąnaudų ir (ar) pajamų, bet ne prie gamtinių dujų įsigijimo sąnaudų arba pajamų už gamtinių dujų pardavimą. Be kita ko, skaičiuojant Vidutinę importo kainą vertinama praėjusio mėnesio įvykdytų sandorių (įsigytų gamtinių dujų) vertė, todėl vertinant išvestinių finansinių priemonių pagrindu atliktus sandorius iškyla rizika iškreipti Vidutinę importo kainą bei netiksliai ją atspindėti.

Atkreipia dėmesį, kad Taryba Metodiką patvirtino 2018-12-21 nutarimu Nr. O3E-465 „Dėl Vidutinės svertinės gamtinių dujų importo kainos nustatymo metodikos patvirtinimo“. Kaip nurodyta Skyriaus 2018-12-21 pažymoje Nr. O5E-370 „Dėl Vidutinės importo svertinės gamtinių dujų importo kainos nustatymo metodikos patvirtinimo“ projektas dėl Metodikos patvirtinimo vadovaujantis Viešojo konsultavimosi dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos teisės aktų projektų taisyklėmis, patvirtintomis Komisijos 2011-10-28 nutarimu Nr. O3-350 „Dėl Viešojo konsultavimosi dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos teisės aktų projektų taisyklių patvirtinimo“, buvo paskelbtas viešai konsultacijai nuo 2018-12-17 iki 2018-12-19 Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų projektų informacinėje sistemoje ir Tarybos interneto svetainėje. Vykusios viešosios konsultacijos metu, 2018-12-19 raštu Nr. SD-2018/140, pastabas projektui pateikė ir pareiškėja. Tačiau pastabų dėl Metodikos 7.5 papunkčio nuostatų, kuriomis numatyta, kad nustatant Vidutinę importo kainą nevertinami sudaryti gamtinių dujų rinkos išvestinių finansinių priemonių sandoriai, nepateikė. Todėl pareiškėjos argumentai, dėl nepagrįstai nevertinamų sudarytų gamtinių dujų rinkos išvestinių finansinių priemonių sandorių nustatant Vidutinę importo kainą atmestini kaip nepagrįsti bei neturintys teisinio pagrindo.

Atsakovė pažymi, kad iš esmės analogiškus pareiškėjos argumentus dėl Metodikos 7.3 ir 7.5 papunkčių galimo neteisėtumo ir prieštaravimo SGDTĮ nuostatoms jau ne kartą yra įvertinęs Vilniaus apygardos administracinis teismas ir LVAT. Analogiškos pozicijos laikytasi nagrinėjant Pareiškėjo skundą dėl SGDT dedamosios, galiojusios 2019 metais.

Nurodo, kad iki 2022-10-22 galiojusios Metodikos redakcijos 3.1 papunktis numatė, kad gamtinių dujų importas – gamtinių dujų tiekimas iš kitų valstybių į Lietuvos Respubliką, išskyrus gamtinių dujų tiekimą iš trečiosios šalies į trečiąją šalį ir gamtinių dujų įmonių iš saugyklų, esančių Europos Sąjungos valstybėse narėse, tiekiamas dujas. Keičiant Metodiką, buvo pakoreguotas gamtinių dujų importo apibrėžimas (3.1 papunktis), nurodant, kad gamtinių dujų importas – gamtinių dujų tiekimo įmonių gamtinių dujų įleidimas į Lietuvos Respublikos perdavimo sistemą iš kitų valstybių. Atitinkamai, Metodikos 7 punktas buvo papildytas 7.6 papunkčiu, pagal kurį, apskaičiuojant Vidutinę importo kainą, nevertinami gamtinių dujų kiekiai, perduodami iš trečiosios šalies į trečiąją šalį.

Taigi, aptariamu pakeitimu Vidutinės importo kainos skaičiavimo principas iš esmės nepasikeitė. Aptariamos nuostatos (tiek iki 2022-10-22 galiojusios Metodikos 3.1 papunkčio nuostata, jog gamtinių dujų importas – gamtinių dujų tiekimas iš kitų valstybių į Lietuvos Respubliką, išskyrus gamtinių dujų tiekimą iš trečiosios šalies į trečiąją šalį <...>, tiek nuo 2022-10-22 įsigaliojusi 7.2 papunkčio nuostata, pagal kurią apskaičiuojant Vidutinę importo kainą, nevertinami gamtinių dujų kiekiai, perduodami iš trečiosios šalies į trečiąją šalį), Metodikoje įtvirtintos įvertinus tai, kad gamtinės dujos, keliaudamos tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją, negali būti patiektos Lietuvos Respublikos gamtinių dujų rinkoje ir nedaro įtakos joje prekiaujamų dujų kainoms.

Atsakovė nurodo, kad atsižvelgiantį į tai, kas aukščiau išdėstyta, Vidutinės importo kainos apskaičiavimo metu nevertinant gamtinių dujų kiekių, kurie perduodamo iš trečiosios šalies į trečiąją šalį, Vidutinės importo kainos nustatymo teisingumas ir objektyvumas nėra pažeidžiamas.

Atkreipia dėmesį, kad Taryba Metodiką pakeitė 2022-10-21 nutarimu Nr. O3E-1454 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2018 m. gruodžio 21 d. nutarimo Nr. O3E-465 „Dėl vidutinės svertinės gamtinių dujų importo kainos nustatymo metodikos patvirtinimo“ pakeitimo“. Kaip nurodyta Skyriaus 2022-10-14 pažymoje Nr. O5E-1199 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2018 m. gruodžio 21 d. nutarimo Nr. O3E-465 „Dėl vidutinės svertinės gamtinių dujų kainos nustatymo metodikos patvirtinimo“ pakeitimo“, projektas dėl Metodikos pakeitimo, kuriuo, be kita ko, Metodika buvo papildyta aptariamu 7.6 papunkčiu, vadovaujantis buvo paskelbtas viešai konsultacijai nuo 2022-06-16 iki 2022-06-22 Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų projektų informacinėje sistemoje ir Tarybos interneto svetainėje. Vykusios viešosios konsultacijos metu pareiškėja šiam projektui pastabų nepateikė.

Atsakovė nurodo, kad gamtinių dujų sistemos naudotojams ir (ar) gamtinių dujų vartotojams, įskaitant ir pareiškėją, SGDT dedamoji taikoma už jų gamtinių dujų vartojimo pajėgumus, reikalingus jų maksimaliems gamtinių dujų paros poreikiams užtikrinti. SGDT dedamosios taikymo už vartojimo pajėgumus principas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Seimo priimtu įstatymu (SGDTĮ 5 straipsnio 2 dalimi), o ne Tarybos priimtais teisės aktais. Atsižvelgiant į SGDTĮ 5 straipsnio 2 dalies nuostatas, Tarybai nėra suteikta kompetencija nustatyti kitokius kriterijus ar įvertinti kitas aplinkybes, nei tos, kurios nurodytos SGDTĮ 5 straipsnio 2 dalyje, pagal kurias būtų nustatomas konkretaus asmens, įskaitant ir pareiškėjos, mokėtinas SGDT dedamosios dydis.

Vertinant SGDTĮ nuostatas (SGDTĮ 11 straipsnio 5 dalis), susijusias su Vidutinės importo kainos nustatymu bei jos apskaičiavimu, SGDTĮ įtvirtintas reglamentavimas Tarybai suteikia diskrecijos teisę įvertinant gamtinių dujų importą vykdančių tiekimo įmonių importuojamų gamtinių dujų kainas ir kitus objektyviai reikšmingus veiksnius Tarybos nustatyta tvarka apskaičiuoti Vidutinę importo kainą. Kaip jau buvo nurodyta šiame atsiliepime, Tarybai įstatymų leidėjo yra suteikti tam tikri įgaliojimai valstybės reguliuojamų kainų srityje, inter alia, įgaliojimai nustatant Vidutinės importo kainos nustatymo tvarką bei tvirtinant Vidutinę importo kainą ir Taryba turi diskrecijos teisę, atsižvelgdama į SGDTĮ 11 straipsnio 5 dalyje įtvirtintus kriterijus, pasirinkti ekonominio reguliavimo prioritetus bei priimti atitinkamus sprendimus.

Atsakovė nurodo, kad SGDTĮ įtvirtinta skirtinga Tarybos teisinė padėtis bei skirtingos jai suteiktos teisės nustatant SGDT dedamosios taikymo principą už gamtinių dujų sistemos naudotojų ir (ar) gamtinių dujų vartotojų vartojimo pajėgumus bei apskaičiuojant Vidutinę importo kainą. Atsižvelgiant į tai, kad SGDTĮ 5 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas SGDT dedamosios taikymo principas už vartojimo pajėgumus įtvirtintas Lietuvos Respublikos Seimo priimtu įstatymu ir Tarybai nesuteikta teisė nustatyti kitokių kriterijų ar įvertinti kitų aplinkybių, nei tos, kurios nurodytos SGDTĮ 5 straipsnio 2 dalyje, pagal kurias būtų nustatomas konkretaus asmens, įskaitant ir pareiškėjos, mokėtinas SGDT dedamosios dydis bei atsižvelgiant į SGDTĮ 11 straipsnio 5 dalį, pagal kurią Tarybai suteikta diskrecijos teisė apskaičiuoti Vidutinę importo kainą bei nustatyti jos apskaičiavimo tvarką, pareiškėjos skunde nurodyti argumentai, susiję su dvigubų standartų taikymu nustatant SGDT dedamosios dydį bei Vidutinę importo kainą, atmestini kaip nepagrįsti bei neturintys teisinio pagrindo.

Atsakovė pažymi, kad sąvokos „rinkos kaina“ bei „Vidutinė importo kaina“ savo esme yra dvi skirtingos sąvokos (kainodaros prasme). Vidutinė importo kaina – gamtinių dujų įsigijimo (produkto) kaina, o gamtinių dujų rinkos kaina – kaina, už kurią gamtinių dujų tiekėjai nori parduoti gamtines dujas, o gamtinių dujų vartotojai – nusipirkti, bei kurioje yra įskaičiuojama ne tik gamtinių dujų įsigijimo (produkto) kaina, bet ir gamtinių dujų tiekėjo sąnaudos ir pelno marža. Aiškinamajame rašte nurodyta, kad siūlomu Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo pakeitimo projektu siūloma perkelti paskirtojo tiekėjo veiklą į konkurencinę gamtinių dujų tiekimo rinką ir atsisakyti SGD terminalo būtinojo kiekio realizavimo kainos reguliavimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Vidutinės importo kainos skaičiavimas ir vertinimas SGDT dedamojoje yra tikslingas, kadangi paskirtojo tiekėjo gamtinių dujų įsigijimo sąnaudos (produkto kaina) yra prilyginamos kitų gamtinių dujų tiekėjų įsigyjamų gamtinių dujų sąnaudoms (produkto kainai) ir paskirtajam tiekėjui sudaromos sąlygos konkuruojant gamtinių dujų tiekimo sąnaudų bei maržos apimtyje realizuoti SGD terminalo būtinąjį kiekį. Pareiškėjos siūlomu atveju, jeigu būtų vertinama gamtinių dujų rinkos kaina, paskirtajam tiekėjui galimai būtų kompensuojama ir dalis tiekimo veiklos sąnaudų, kurios pagal SGDTĮ neturėtų būti kompensuojamos (išskyrus SGDTĮ 11 straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus). Todėl pareiškėjos skunde nurodyti argumentai, susiję su tuo, kad Vidutinė importo kaina neatitinka gamtinių dujų rinkos kainos, turėtų būti atmesti kaip nepagrįsti.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes bei nurodytas teisės aktų nuostatas, darytina išvada, kad pareiškėjos skundo dalis, kurioje ji ginčija Metodikos nuostatas bei nurodo, jog šie teisės aktai pažeidžia aukštesnės galios teisės aktus, yra neteisinga bei nepagrįsta jokiomis faktinėms aplinkybėmis. Nustačius, jog pareiškėjos argumentai yra nepagrįsti, o Tarybos priimta Metodika nepažeidžia SGDTĮ ir kitų teisės aktų nuostatų, pareiškėjos prašymas kreiptis į LVAT dėl Tarybos priimtų nutarimų teisėtumo turėtų būti atmestinas, nesant kreipimosi teisinio pagrindo.

Atsakovė nurodo, kad atsižvelgiant į tai, kad SGD pakartotinio dujinimo pastovioji kainos dalis lygi 0, SGD pakartotinio dujinimo pastoviosios kainos dalis 2023 metams nebuvo tikslinama. AB „Klaipėdos nafta“ suskaičiavo SGD pakartotinio dujinimo kainos pastoviąją dalį 2023 metams, lygią 0,00 (Eur/(MWh/parą/metus)). Taryba, nustatydama AB „Klaipėdos nafta“ kainas, įvertino jų atitiktį Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo ir Metodikos nuostatų reikalavimams ir pažeidimų nenustatė. Taryba 2022-11-25 nutarimu Nr. O3E-1619 „Dėl AB „Klaipėdos nafta“ suskystintų gamtinių dujų pakartotinio dujinimo kainos pastoviosios dalies 2023 metams tvirtinimo“ patvirtino AB „Klaipėdos nafta“ suskystintų gamtinių dujų pakartotinio dujinimo kainos pastoviąją dalį 0,00 Eur/(MWh/parą/metus) (be pridėtinės vertės mokesčio), įsigaliojusią nuo 2023-01-01, kuri išliko tokia pati, kaip ir galiojanti nuo 2022-05-01.

Atsakovė teigia, kad pareiškėjos teiginiai, susiję su tuo, kad Pakartotinio dujinimo kainos pastovioji dalis įtakoja SGDT dedamosios dydį ir ji yra mokama AB „Klaipėdos nafta“ šiuo atveju yra nepagrįsti, kadangi Pakartotinio dujinimo kainos pastovioji dalis buvo nustatyta 0 Eur/MWh/parą/metus.

Pažymi tai, kad prieš Tarybai priimant Nutarimą 2023-05-29 Tarybos posėdyje, faktinės aplinkybės, susijusios su 2016-2018 metams nustatyta SGDT dedamąją, nebuvo pasikeitusios, kaip ir Tarybos bei Energetikos ministerijos pozicija dėl SGDT dedamosios nustatymo. Energetikos ministerija taip pat nemato pagrindo mažinti 2023 metams nustatomą SGDT dedamąją.

Taip pat pažymi tai, kad nagrinėjant šią bylą nėra priimta jokių Lietuvos Respublikos teismų ar kitų institucijų sprendimų, kuriais būtų pripažinta ir (ar) konstatuota, kad 2016-2018 metais UAB „Ignitis“ mokėtos piniginės lėšos buvo mokamos neteisėtai ar Tarybos nustatyta SGDT dedamoji buvo nustatyta neteisėtai, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Tuo atveju, jei Taryba 2023-05-29 būtų priėmusi sprendimą nustatant SGDT dedamosios dydį įvertinti laikotarpiu nuo 2016-2018 m. teiktą valstybės pagalbą UAB „Ignitis, ir vėliau Europos Komisijai nusprendus, kad 2016–2018 m. laikotarpiu SGDT paskirtajam tiekėjui (UAB „Ignitis“) teikta valstybės pagalba yra galima bei suderinama su vidaus rinka, vėl iš naujo turėtų būti priimami sprendimai dėl SGDT dedamosios didinimo, kas tuo pačiu reikštų ir galutinės kainos visiems gamtinių dujų vartotojams didėjimą ateityje.

Atsakovė nurodo, kad tuo atveju, jeigu būtų priimti teismų sprendimai dėl 2016-2018 metais nustatytos SGDT dedamosios neteisėtumo ir pakeistas šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas, kuris įpareigotų Tarybą savo atliekamuose skaičiavimuose dėl SGDT dedamosios nustatymo ateityje įvertinti 2016-2018 metais nustatytą SGDT dedamąją, Taryba atitinkamas nustatytas SGDT dedamosios sumas įvertintų ir į savo skaičiavimus įtrauktų nustatant vėlesnių laikotarpių SGDT dedamąją.

Pažymi, kad pareiškėjos argumentai dėl SGDT dedamosios mažinimo UAB „Ignitis“ teiktos valstybės pagalbos apimtimi, jau ne kartą yra įvertinęs Vilniaus apygardos administracinis teismas ir LVAT.

Paaiškina, kad SGDTĮ 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad SGD terminalo, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo sąnaudos, kurių nėra galimybės finansuoti iš kitų bendrovei prieinamų šaltinių, taip pat SGD terminalo, jo infrastruktūros ir jungties pastoviosios eksploatavimo sąnaudos, kurios nėra įtrauktos į kitas valstybės reguliuojamas kainas, bei SGD terminalo būtinojo kiekio tiekimo pagrįstos sąnaudos Tarybos nustatyta tvarka įtraukiamos į SGDT dedamąją. Taigi, darytina aiški bei neabejotina išvada, kad įstatymo leidėjas SGDTĮ pagrindu Tarybai yra suteikęs ne tik teisę, bet ir pareigą nustatyti tvarką, pagal kurią būtų apskaičiuojama SGDT dedamoji bei SGDT dedamąją, į kurią privalo būti įtraukiamos ir SGD terminalo būtinojo kiekio tiekimo pagrįstos sąnaudos.

Pažymi, kad vadovaujantis SGDTĮ 2 straipsnio 3 dalimi, SGD terminalo būtinasis kiekis, savo esme, visų pirma yra skirtas užtikrinti nuolatinį bei nenutrūkstamą SGD terminalo dujinimo technologijos procesą, kuris leidžia atsiradus poreikiui pradėti gamtinių dujų dujinimą ir tiekti gamtines dujas į gamtinių dujų perdavimo sistemą. Tai reiškia, kad SGD terminalo būtinojo kiekio tiekimas yra viena iš pagrindinių tinkamo SGD terminalo veikimo sąlygų, užtikrinanti Gamtinių dujų įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintų gamtinių dujų sektoriaus veiklos valstybinio valdymo, reguliavimo, priežiūros ir kontrolės principų bei Nacionalinėje energetinėje nepriklausomybės strategijoje numatytų tikslų tinkamą įgyvendinimą. Taip pat, būtinojo kiekio tiekimas užtikrina energijos tiekimo saugumą ir patikimumą bei vartotojų interesų apsaugą, garantuojant nuolatinį bei nenutrūkstamą SGD terminalo dujinimo technologijos procesą bei gamtinių dujų patiekimą į gamtinių dujų perdavimo sistemą.

Nei skundžiamo Nutarimo priėmimo metu nei šio atsiliepimo teismui pateikimo dieną, valstybės valdžios institucijos nėra priėmusios sprendimų, kuriais būtų nustatyta, kad būtinojo kiekio tiekimo pagrįstos sąnaudos neturėtų būti įtraukiamos į Tarybos nustatomą SGDT dedamąją.

Atsakovė nurodo, kad taip pat nesutinka su pareiškėjos argumentais, kuriais nurodoma, kad būtinojo kiekio tiekimas yra nereikalinga ir perteklinė priemonė. Pažymi tai, kad SGD terminalo būtinojo kiekio tiekimas, yra viena iš pagrindinių tinkamo SGD terminalo veikimo sąlygų. Būtinasis kiekis savo esme, visų pirma, užtikrina energijos tiekimo saugumą ir patikimumą bei vartotojų interesų apsaugą, garantuodamas nuolatinį bei nenutrūkstamą SGD terminalo dujinimo technologijos procesą bei gamtinių dujų patiekimą į gamtinių dujų perdavimo sistemą. Aplinkybė, jog SGD terminalo pajėgumai yra aktyviai išnaudojami, niekaip neužtikrina, kad SGD terminalo pajėgumų išnaudojimas nesikeis bei nesumažės ateityje. Todėl atitinkamu laikotarpiu esantis SGD terminalo užimtumas, nesuponuoja pagrįstos išvados, kad būtinojo kiekio tiekimas yra perteklinis ir nereikalingas.

Dėl pareiškėjos argumentų, susijusių su tarp UAB „Ignitis“ ir Equinor ASA sudarytos sutarties tinkamo vykdymo, Taryba papildomai nepasisako, kadangi Tarybai nėra priskirta kompetencija vykdyti tokių sutarčių sudarymo ar tinkamo vykdymo priežiūrą bei kontrolę.

Atsakovė pažymi, jog pareiškėja nepateikė objektyvių įrodymų, pagrindžiančių teiginius, kad Lietuvoje esamu teisiniu reguliavimu nėra įgyvendinamos Reglamento 715/2009 ir Direktyvos 2009/73/EB nuostatos ir nėra kuriama konkurencinga aplinka – priešingai, gamtinių dujų sektoriuje įtvirtinama monopolija, pažeidžiant SESV 37 straipsnį, taip pat neteisėtai ribojamas laisvas prekių judėjimas. Pareiškėja taip pat nenurodė kaip minėtos aplinkybės paneigia skundžiamo Nutarimo teisėtumą, ar patvirtina tai, kad Taryba neįvykdė minėtais teisės aktais jai priskirtų funkcijų, arba veikė ne taip, kaip turėjo veikti viešojo administravimo srityje pagal tuos teisės aktus ir tai tiesiogiai darė įtaką pareiškėjos teisėms ar teisėtiems interesams. Abstraktūs ir subjektyvūs teiginiai bei samprotavimai negali būti laikomi pakankami įrodymų prasme (ABTĮ 56 straipsnis).

Atsakovė nurodo, kad vertinant pareiškėjos argumentus dėl skaidrumo principo pažeidimo Tarybai priimant Nutarimą, Taryba pažymi, kad pareiškėja apie Tarybos 2023-05-29 posėdį buvo informuotas 2023-05-24 (t. y. 5 kalendorinės dienos prieš Tarybos posėdį), Tarybai elektroniniu paštu informavus pareiškėją (elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini)). Šią aplinkybę patvirtina Tarybos 2023-05-24 raštas Nr. R2-(VV)-4114 „Dėl 2023-05-29 Tarybos posėdžio skubos tvarka (nuotoliniu būdu)“ (toliau – Raštas), kuriame, be kita ko, nurodoma, kad Tarybos 2023-05-29 posėdyje bus nagrinėjamas papildomas klausimas „Dėl gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomos dedamosios prie gamtinių dujų perdavimo kainos koregavimo nuo 2023 m. liepos 1 d.“. Prie šio Rašto taip pat buvo pateiktas ir Rašto adresatų sąrašas, kuriems, siekiant informuoti apie vyksiantį Tarybos posėdį, buvo siunčiamas Raštas, įskaitant ir pareiškėją.

Atsakovė teigia, kad pareiškėja apie 2023-05-29 vykusį Tarybos posėdį buvo informuota tinkamai, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Net nustačius, kad Taryba, priimdama Nutarimą padarė procedūrinį pažeidimą (su kuo Taryba nesutinka), tariamas procedūrinis pažeidimas negalėjo ir neturėjo įtakos Nutarimui priimti, o pareiškėja šių aplinkybių įtakos Nutarimo teisėtumui nepagrindė ir neįrodė. Taryba priimdama Nutarimą nepažeidė skaidrumo principo, Pareiškėją apie Tarybos posėdį informavo vadovaudamasi teisės aktais bei nepadarė procedūrinio pažeidimo veikdama išskirtinai vartotojų interesais.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos energetikos ministerija atsiliepime nurodo, kad su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti.

Nurodo, kad byloje ginčo nekyla dėl to, kad Taryba buvo kompetentinga priimti skundžiamą Nutarimą. Ginčo nekyla ir dėl to, kad skundžiamas Nutarimas buvo priimtas laikantis teisės aktuose nustatytų procedūrų. Pareiškėja kelia tik skundžiamo Nutarimo prieštaravimo aukštesnės galios teisės aktui klausimą (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.). Skunde pareiškėja iš esmės sutinka, kad skundžiamas Nutarimas buvo priimtas laikantis inter alia Metodikos 7 punkto, kuris paaiškina kokie veiksniai turi būti eliminuoti skaičiuojant vidutinę importo kainą. Tuo pačiu pareiškėja užima poziciją, kad Metodikos 7 punktas prieštarauja SGDTĮ 11 straipsnio 5 daliai, o Metodikos prieštaravimas įstatymui ipso facto lemia ir skundžiamo nutarimo prieštaravimą SGDTĮ 11 straipsnio 5 daliai.

Analizuojant tokį argumentą reikia atkreipti dėmesį į Konstitucinio bei kitų teismų praktikoje nuosekliai akcentuojamą teisės aktų teisėtumo prezumpciją. Teisės aktai (jų dalys) laikomi atitinkančiais Konstituciją ir teisėtais tol, kol nustatytąja tvarka nėra pripažinti prieštaraujantys aukštesnės galios teisės aktui. Kol jie nėra nustatytąja tvarka pripažinti netekusiais galios, juose nustatytas teisinis reguliavimas atitinkamiems teisinių santykių subjektams yra privalomas.

Energetikos ministerija nurodo, kad vertinant Metodikos 7 punkto teisėtumą, pastebėtina, kad SGDTĮ 11 straipsnio 5 dalyje yra paminėti veiksniai, kurie nėra vertinami nustatant vidutinę importo kainą. Kita vertus, tai nereiškia, kad šiame straipsnyje įstatymų leidėjas siekė pateikti baigtinį nevertinamų veiksnių sąrašą. SGDTĮ 11 straipsnio 5 dalis nurodo, kad nustatydama vidutinę importo kainą Taryba atsižvelgia „į kitus objektyvius reikšmingus veiksnius“. Tokia teisės normos formuluotė nepalieka abejonių, kad galutinį vertinamų ir nevertinamų veiksnių sąrašą sudaro Taryba atsižvelgdama į įstatymų leidėjo tikslus ir SGDTĮ 11 straipsnio 5 dalyje nustatytus apribojimus. Kitaip tariant, įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje nurodyti veiksniai privalomai turi būti eliminuojami iš vidutinės importo kainos apskaičiavimų, tačiau įstatyme pateikta nuoroda į „kitus objektyvius reikšmingus veiksnius“, kuriuos turi įvertinti Taryba rengdama metodiką, suponuoja, kad vertinamų ir nevertinamų veiksnių sąrašas gali būti platesnis. Šių veiksnių sąrašo nustatymas patikimas Tarybos diskrecijai.

Energetikos ministerija mano, kad būtina atkreipti dėmesį, jog administraciniai teismai sprendžia tik ginčus dėl teisės. ABTĮ 3 str. 2 d. yra aiškiai nurodyta, kad teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Tai reiškia, kad administraciniai teismai neatlieka išsamaus ekonominio tyrimo ir vertinimo, kuris įstatymu ir perduotas Tarybai, ir nepriima tų sprendimų, kurie įstatymu yra priskirti Tarybai.

Akcentuoja, kad vidutinės importo kainos nustatymas, siekiant, kad kaina labiausiai atitiktų rinkos kainą ir gamtines dujas įsigyjantys subjektai būtų konkurencingi, yra ekonomine bei finansine analize grindžiamas procesas, kurį atlieka Taryba. Todėl visi reikalavimai, kuriais remiantis yra nustatoma vidutinė importo kaina, įskaitant ir reikalavimą nevertinti gamtinių dujų kiekių, tiekiamų iš saugyklų, esančių Europos Sąjungos valstybėse narėse, ir šių gamtinių dujų (produkto) sąnaudų, yra ekonomikos bei finansų dėsniais grindžiamos Tarybos taisyklės.

Todėl pareiškėjos keliamas klausimas yra ne teisinis klausimas, bet ekonominis, dėl kurio Lietuvos Respublikos administraciniai teismai neturi kompetencijos spręsti (ABTĮ 3 str. 2 d.).

Pirma, skundas yra grindžiamas prielaida, kad 2021-09-08 Europos Sąjungos Bendrasis Teismas (toliau - ESBT) byloje Nr. T-193/19 (toliau - ESBT sprendimas) jau yra konstatavęs, kad SGDT priedo mokėjimas 2016-2018 m. yra laikomas valstybės pagalba, kurios teikimui buvo reikalingas Europos Komisijos leidimas. Šios prielaidos pagrindu pareiškėja teigia, kad dar 2019 m. Taryba turėjo savarankiškai pasidaryti analogišką išvadą dėl 2016-2018 m. SGDT priedo atitikimo Europos Sąjungos taisyklėms priimdamas skundžiamą nutarimą. Visi šie išvestiniai argumentai turi būti atmesti dėl to, kad pareiškėjos nurodoma prielaida yra klaidinga. ESBT nepripažino, kad 2016-2018 m. mokėtas SGDT priedas atitinka visus SESV 107(1) straipsnyje apibrėžtus valstybės pagalbos požymius ir juo labiau, ESBT nieko nepasisakė apie 2016-2018 m. mokėto SGDT priedo suderinamumą su vidaus rinka. Taigi, šiame kontekste galima daryti išvadą, kad pareiškėja neįrodė, kad 2016-2018 m. vykdyti SGDT priedo mokėjimai pažeidžia valstybės pagalbos taisykles. Todėl, pareiškėjos argumentai dėl atsakovės pareigos imtis veiksmų, kuriais būtų šalinamas tariamai akivaizdus neteisėtumas, neturi teisinio pagrindo.

Antra, net jeigu 2016-2018 m. SGDT priedo mokėjimas pažeistų valstybės pagalbos taisykles (kas nėra įrodyta), tokia faktinė aplinkybė niekaip nelemia šioje byloje nagrinėjamo Nutarimo neteisėtumo, t. y. nėra jokios teisės normos, kuri įpareigotų Tarybą spręsti tariamai neteisėtos valstybės pagalbos pasekmių klausimo būtent tokiu būdu, kurį nurodo pareiškėja, t. y. išskaičiuojant tariamai neteisėtą valstybės pagalbą iš kurių nors metų SGDT priedo mokėjimų. Tokios teisės normos skunde neįvardina ir pareiškėja. Tokiame kontekste galima konstatuoti, kad priimdama Nutarimą Taryba neturėjo teisinės pareigos „išskaičiuoti“ tariamai neteisėtos valstybės pagalbos nuo 2022-05-01 m. mokamų SGDT priedo mokėjimų, todėl nepažeidė teisės normų.

Trečia, Europos Sąjungos teisė nenumato teisinės pareigos Tarybai išieškoti tariamai neteisėtą valstybės pagalbą iš atitinkamų metų SGDT priedo mokėjimų. Šiuo atžvilgu akivaizdu, kad net ir konstatavus 2016-2018 m. mokėto SGDT priedo neteisėtumą (jeigu Europos Komisija tai konstatuotų ateityje), tokiu atveju Europos Komisija įpareigotų valstybę susigrąžinti valstybės pagalbą iš pagalbos gavėjų. Kita vertus, tokia pareiga būtų adresuota valstybei ir valstybė pati pasirinktų kaip tokią pareigą realizuoti ir tai nebūtinai būtų daroma koreguojant kurių nors metų SGDT priedo mokėjimus, kuriuos tvirtina atsakovė.

Ketvirta, Energetikos ministerija nesutinka su vertinimu, kad pareiga išskaičiuoti tariamai neteisėtą valstybės pagalbą (kurios neteisėtumas apskritai nebuvo įrodytas) galėtų kilti iš Tarybos 2013-09-13 nutarimu Nr. O3-367 patvirtintos Metodikos 24, 26 punktų ir SGDTĮ. Analizuojant Metodikos turinį taip pat tampa akivaizdu, kad šioje teisės normoje yra tik pakartojamas SGDTĮ 11 straipsnio 4 dalyje nustatytas reguliavimas, kuris nieko nekalba apie Tarybai tenkančią pareigą susigrąžinti neteisėtą valstybės pagalbą nustatant atitinkamų metų SGDT priedą. Be to, panaikinus Nutarimą tokios išmokėtos lėšos net nebeturėtų būti priskiriamos konkrečioms sąnaudoms, kadangi jos nebepatektų į minėtas kategorijas - panaikinus konkretų Tarybos nutarimą išmokėtos lėšos tiesiog nebebūtų laikomos SGDT priedo dalimi, nebebūtų laikomos išlaidomis, o tiesiog būtų laikomos nepagrįstomis pajamomis, kurias valstybė turi išsiieškoti iš UAB ,,Ignitis“. Todėl jų prilyginimas tam tikrų kategorijų sąnaudoms yra nepagrįstas.

Energetikos ministerija nurodo, kad pareiškėja pateikia tik abstraktų teiginį, kad Lietuvoje nėra kuriama „konkurencinga aplinka“. Atitinkamai, Nutarimas tariamai pažeidžia ES Reglamento 715/2009 bei ES Direktyvos 2009/73 reikalavimus.

Pareiškėja nepateikė absoliučiai jokio faktinio ar teisinio pagrindimo, kuriuo paaiškintų kaip konkrečiai nurodytų teisės aktų nuostatos yra pažeidžiamos. Atitinkamai, pareiškėja nerealizavo jai tenkančios įrodinėjimo pareigos.

Pažymi, kad ESBT ir vėliau ESTT, patvirtindami Europos Komisijos 2013-11-20 sprendimo Nr. SA.36740 (2013/NN) teisėtumą iš esmės patvirtino analogišką išvadą - SGDT dedamoji nemonopolizuoja rinkos ir neiškraipo konkurencijos. Analogišką išvadą padarė ir Europos Komisija 2018-10-31 sprendimu, be kita ko, suderindama valstybės pagalbos schemos nuo 2019-01-01 bei ESBT 2021-09-08 sprendime, kuriame konstatavo, kad „Tokiomis aplinkybėmis reikia pripažinti, kad ieškovės neįrodė, jog Komisija turėjo abejoti dėl tariamo neigiamo nagrinėjamų VESP poveikio konkurencijai ir prekybai tarp valstybių narių“. Todėl nėra pagrindo sutikti su Pareiškėjo argumentais dėl galimo neigiamo poveikio konkurencijai.

Sprendžiant iš pareiškėjos pateikto paaiškinimo sunku suprasti, kokią konkrečiai rinką neva monopolizuoja Nutarimas. Kita vertus, nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, kad abu SGDT priedo gavėjai teikia „paslaugas“, o ne parduoda „prekes“. Atitinkamai, SESV 37 straipsnis jų vykdomos veiklos atžvilgiu nėra taikomas. Klaipėdos nafta, kaip SGD terminalo operatoriaus, veikla apsiriboja terminalo paslaugų teikimu visiems subjektams turintiems poreikį importuoti SGD į Lietuvos gamtinių dujų sistemą. Pati Klaipėdos nafta jokios gamtinių dujų (prekių) pardavimo veiklos nevykdo ir negali vykdyti pagal galiojančius Lietuvos įstatymus. Tai reiškia, kad pareiškėjos inkriminuojamas SESV 37 straipsnio pažeidimas iš principo negali būti taikomas Klaipėdos nafta veiklos atžvilgiu. Savo ruožtu, kaip nurodoma SGDTĮ 11 straipsnio 1 ir 2 dalyse UAB ,,Ignitis“ vykdo „paskirtojo tiekėjo“ įpareigojimus. Jie apibrėžiami kaip pareiga užtikrinti, kad SGD terminalas galėtų palaikyti SGD terminalo dujinimo technologijos proceso minimalų nepertraukiamą režimą. Tai vėlgi yra „paslauga“, o ne „prekė“. Tai patvirtina ir 2018-10-31 Europos Komisijos sprendimas suderinti SGDT priedo mokėjimus SESV 106(2) straipsnio pagrindu, kuris apibrėžia mokėjimus už bendros ekonominės svarbos paslaugų teikimą.

Energetikos ministerija nurodo, kad šioje byloje yra nagrinėjamas Tarybos priimto skundžiamo nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas. Tarybos Nutarimas nenustatė nei pareigos mokėti SGDT priedą, nei principų, kuriais apskaičiuojamas SGDT priedo dydis. Taryba veikė vadovaudamasi teisėtais ir nepanaikintais teisės aktais, kurie nėra šios bylos ginčo dalyku. Atitinkamai, Taryba iš principo negalėjo pažeisti SESV 26 ir 28 straipsnių. Pareiškėjos pozicija dėl SESV 26 ir 28 straipsnių pažeidimų yra grindžiama prielaida, kad SGDT priedas yra „mokestis“. Kita vertus, 2015-04-03 nutarime Konstitucinis Teismas, nagrinėdamas SGDT priedo teisinį prigimtį aiškiai nurodė, kad SGDT priedas yra atlygis už gamtinių dujų naudotojams teikiamas paslaugas.

Vien ta aplinkybė, kad pareiškėja privalo patirti tam tikrus kaštus vykdydama veiklą ir/arba mokėti atlyginimą už jai teikiamas paslaugas Lietuvos Respublikos teritorijoje nesudaro prielaidų teigti, kad valstybė kaip nors apribojo laisvą prekių judėjimą. Nėra jokio precedento ar taisyklės patvirtinančios pareiškėjos poziciją.

Paaiškina, kad Europos Komisija 2018-10-31 sprendimu Nr. SA.44678 (2018/N) suderino valstybės pagalba SGDTĮ terminalui, tuo pripažindama, kad nuo 2019 m. taikomas SGDT priedo finansavimo mechanizmas yra suderinamas su Europos Sąjungos teise. Todėl pareiškėjos teiginiai, kad SGDTĮ finansavimo mechanizmas riboja laisvą prekių judėjimą yra nepagrįsti.

Be to, išvadą, kad SGDTĮ finansavimo mechanizmas sąlygoja teigiamą poveikį patvirtino ir Konstitucinis Teismas, kuris pažymėjo, kad SGDT sukuria alternatyvą vieninteliam iki šiol buvusiam gamtinių dujų tiekėjui Lietuvoje, dėl ko gamtinės dujos į Lietuvą gali būti tiekiamos per SGDT iš bet kurios ES valstybės narės. SGDT dedamoji yra skirta užtikrinti būtent šios alternatyvos egzistavimą bei SGDT priešingu atveju „nebūtų konkurencingas ir perspektyvus“.

Todėl pagrindo sutikti, kad skundžiamas nutarimas pažeidžia SESV 26 ir 28 straipsnius, riboja laisvą prekių judėjimą, nėra.

Energetikos ministerija teigia, kad Taryba, organizuodama posėdį skubos tvarka, nepažeidė teisės normų. Priešingai, teisė organizuoti ir skubos tvarka svarstyti klausimus yra nustatyta Tarybos Darbo reglamento 55 punkte, kuris numato, kad „Tarybos posėdžiai skubos tvarka organizuojami supaprastinta tvarka, tai yra netaikomos Reglamento V skyriaus poskyrio „Medžiagos pateikimas ir posėdžių darbotvarkės sudarymas“ nuostatos“. Taigi, Darbo reglamente numatoma ne tik galimybė klausimų sprendimui skubos tvarka, bet ir tam tikri supaprastinti procedūriniai reikalavimai. Tai lemia, kad priimdama sprendimą skubos tvarka organizuoti posėdį, Taryba nepažeidė teisės normų bei veikė jos tvarką reglamentuojančių teisės aktų ribose.

Pažymi, kad panaikinti administracinį teisės aktą galima tik dėl tokio procedūrinio pažeidimo, kuris galėjo turėti įtaką nepagrįsto administracinio teisės akto priėmimui. Pareiškėjos dalyvavimas posėdyje ir/ar informavimas apie posėdį anksčiau, nebūtų nieko pakeitęs. Analogiški Tarybos posėdžiai vyksta nuo 2012 m., todėl pareiškėjos požiūris į tariamus pažeidimus Tarybai yra žinomas. Savo poziciją šiuo klausimu pareiškėja yra išsakiusi aibėje skundų ir teisminių procesų. Atitinkamai, pareiškėjos galimybė pasisakyti dar kartą tuo pačiu klausimu minėtuose posėdžiuose nebūtų turėjusi absoliučiai jokios įtakos skundžiamo Nutarimo turiniui ir/ar priėmimui.

Kadangi šioje byloje nagrinėjamu atveju pareiškėja apie posėdį buvo informuota, Nutarimas pagrįstas faktiniais duomenimis, teigti, kad posėdžio organizavimas skubos tvarka ar informavimas apie posėdį likus kelioms dienoms galėjo sąlygoti procedūrinį pažeidimą ar buvo pažeistas skaidrumo principas, nėra pagrindo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo AB ,,KN Energies“ (buvusi AB ,,Klaipėdos nafta“) atsiliepime nurodo, kad su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti.

Atsiliepimą grindžia iš esmės analogiškais argumentais kaip atsakovė Taryba ir trečiasis suinteresuotas asmuo Energetikos ministerija. Pažymi, kad Komisija, tinkamai disponuodama įstatymų leidėjo jai suteikta kompetencija (SGDTĮ 5 str. 2 d.), priėmė teisiškai pagrįstą sprendimą dėl SGDT, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo sąnaudų dalies galimo įtraukimo į gamtinių dujų perdavimo paslaugos kainą ir šių sąnaudų nustatyto dydžio (SGDT lėšų) galimo koregavimo. Visos energetikos sektoriaus investicinės sąnaudos į valstybės reguliuojamas energijos ar energetikos įmonių teikiamų paslaugų kainas įtraukiamos pagal poreikį, o atliktos investicijos kompensuojamos pagal faktą, t. y. investicinės sąnaudos gali būti įtrauktos į reguliuojamą kainą, jei jas atliekanti energetikos įmonė pagrindžia tokių investicijų reikalingumą, taigi atsakovė, vykdydama įstatymų leidėjo jai pavestas energetikos sektoriaus nacionalinės reguliavimo institucijos pareigas, energetikos įmonių planuojamas investicijas vertina ir derina kiekvienu individualiu atveju atskirai, numatydama jų poveikį energijos ar energetikos sektoriaus paslaugų kainai ir atitinkamai koreguodama šias kainas kiekvienam kainodaros laikotarpiui. Todėl SGDT lėšų įtraukimas į gamtinių dujų perdavimo paslaugos kainą ir jų kompensavimas Projekto įgyvendinimo bendrovei yra sąlyginis, t. y. priklausomas nuo faktinio investicijų įgyvendinimo ir Projekto įgyvendinimo bendrovės veiksmų užtikrinant likusios dalies Projekto investicinių sąnaudų finansavimą.

Mano, kad skundžiamame Nutarime nebuvo pažeistas nei vienas teisminės kontrolės objektu esančių aspektų. Taryba nepadarė aiškios klaidos, nepiktnaudžiavo įgaliojimais, neperžengė savo diskrecijos ribų ir tinkamai įgyvendino SGDT ir jo dedamąją reglamentuojančių teisės aktų jai numatytas pareigas. Todėl atsižvelgdamas į imperatyvias teisminės kontrolės apimties ribas, patikrinęs visas reikšmingas aplinkybes, teismas turėtų pripažinti, kad priimdama skundžiamą Nutarimą Taryba nustatė SGDT lėšas nuo 2023-07-01 pagal savo kompetenciją, SGDTĮ ir įgyvendinamuosius teisės aktus.

Taryba, priimdama Nutarimą, vadovavosi aukštesnės galios Lietuvos įstatymais, kurie atitinka ES teisės aktų nuostatas, bei ES teisės aktais, taip pat kitais įstatymus įgyvendinančiais teisės aktais. Konstitucinis Teismas, Europos Komisija, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau - LAT) bei kiti teismai konstatavo svarbias šiai bylai aplinkybes, jais buvo išaiškintos susijusios teisės aktų nuostatos dėl SGDT įrengimo ir eksploatavimo lėšų (SGDT priedo), SGDT priedo paskirties, atitikimo ES bei Lietuvos strateginiams energetikos politikos tikslams, ES ir Lietuvos teisės aktams, įtraukimo prie gamtinių dujų perdavimo kainos, atitikimo bendriesiems Energetikos įstatymo ir GDĮ įtvirtintiems reikalavimams ir pan. Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo Nr. XI-2053 2, 5 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymu nustatyta SGDT priedo paskirtis išliko tokia pati, o viešąsias paslaugas, susijusias su SGDT eksploatavimu ir veikimo užtikrinimu teikia AB „Klaipėdos nafta“ ir UAB „Ignitis“.

Nutarimo priėmimas nepažeidė SESV 107 ir 108 straipsniuose įtvirtintų valstybės pagalbos taisyklių. Europos Komisija 2018 m. sprendimu pripažino, kad Lietuvos Respublika yra pavedusi UAB „Ignitis“ teikti visuotinės ekonominės svarbos paslaugas (toliau – VESP) (pareigą pristatyti tokį SGD kiekį, kuris yra objektyviai reikalingas siekiant užtikrinti nuolatinį SGDT veikimą (VESP užduotis), todėl nuo 2019-01-01 UAB „Ignitis“ mokama kompensacija už VESP užduoties vykdymą yra suderinama su valstybės pagalbos taisyklėmis SESV 106(2) straipsnyje numatytos išimties pagrindu. Kompensacijos mokėjimas UAB „Ignitis“ nėra nesuderinamas su vidaus rinka SESV 107(3)(c) straipsnio pagrindu. Pareiškėja neįvertina, kad 2018-10-31 Europos Komisija Sprendimu pripažino UAB „Ignitis“ mokėtiną kompensaciją suderinamą kitu teisiniu pagrindu – SESV 106(2) straipsnis Todėl pareiškėjos argumentai, susiję su SESV 107(3)(c) straipsnio taikymu, šio ginčo kontekste yra teisiškai nereikšmingi. Europos Komisija 2019 m. Sprendimu patvirtino, kad Europos Komisijos 2013 m. Sprendimu suderintos valstybės pagalbos schemos modifikacija, pakeičiant SGDT priedo dalį skirtą finansuoti SGDT nuomos kaštus Lietuvos Respublikos garantuojama paskola yra suderinama su SESV 107(3)(c) 1 straipsniu.

Mano, kad tariamas procedūrinis pažeidimas (dėl informavimo termino) negalėjo turėti ir neturėjo jokios įtakos Nutarimo priėmimui. Klausimo sprendimas skubos tvarka nėra ir negali būti laikoma procedūrinių reikalavimų pažeidimas, kadangi tai atitinka ir neprieštarauja tiek teisės aktų reikalavimams, tiek Tarybos darbo tvarkos praktikai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Amber Grid“ atsiliepime nurodo, kad su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti.

Nurodo faktines aplinkybes, patvirtinančias, kad pateiktas skundas negali būti tenkinamas. Atkreipia dėmesį, kad ESBT, ESTT, Europos Komisija, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, LAT ir LVAT jau yra patvirtinę Achemos pretenzijų, susijusių su SGDTĮ ir įgyvendinamaisiais teisės aktais nustatytu reguliavimu, nepagrįstumą.

Paaiškina, kad nėra pagrindo naikinti Nutarimo ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų pagrindais, nes Nutarimas priimtas kompetentingos institucijos ir nei pats Nutarimas, nei norminis teisės aktas - 2018 m. Metodika dėl vidutinės importo kainos nustatymo - neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Atitinkamai, nėra pagrindo kreiptis į LVAT su prašymu ištirti norminio teisės akto - 2018 m. Metodikos dėl vidutinės importo kainos nustatymo - teisėtumą.

Nurodo, kad nors ir ESBT 2021-09-08 sprendimas buvo priimtas ir juo iš dalies panaikintas Europos Komisijos 2018-10-31 sprendimas dėl valstybės pagalbos suderinamumo su Europos Sąjungos (ES) teise, tačiau Taryba Nutarimu neturėjo pagrindo sumažinti SGDT dedamosios.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Ignitis“ atsiliepime nurodo, kad su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti.

Nurodo, kad neegzistuoja jokie ABTĮ 91 straipsnyje nustatyti pagrindai, kuriems esant, skundžiamas individualus teisės aktas ar jo dalis gali būti panaikintas: teisės aktai, kurių pagrindu priimtas Nutarimas, neprieštarauja aukštesnės galios nacionaliniams teisės aktams; Metodika atitinka SGDTĮ 11 straipsnio 5 dalies reguliavimą; Nutarimą priėmė tokią kompetenciją turinti Taryba, neviršydama jai suteiktų įgaliojimų ribų ir laikydamasi visų procedūrinių reikalavimų.

Priimdama Nutarimą Taryba veikė savo kompetencijos ribose, naudodamasi jai suteikta diskrecija. SGDTĮ 11 straipsnio 5 dalyje nėra pateikiamas baigtinis vertinamų (tame tarpe, ir nevertinamų) veiksnių sąrašas. Taryba turi diskreciją apibrėžti veiksnius (tame tarpe, ir nevertinamus), kurie objektyviai gali turėti reikšmės apskaičiuojant Vidutinę importo kainą.

Pareiškėja iš esmės nesutinka su valstybės formuojama politika bei ekonominiais sprendimais suskystintų gamtinių dujų sektoriuje, mano, kad SGDT projektas turėjo būti įgyvendintas kitaip, prieštarauja įstatymų leidžiamosios bei vykdomosios valdžios priimtiems teisės aktams - šie pareiškėjos skundu keliami klausimai nepriskirtini administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 3 str. 2 d.).

Nėra ir neegzistuoja joks teisės aktas, kurio pagrindu Taryba, skaičiuodama (koreguodama) Saugumo dedamąją, taikomą nuo 2023-07-01, būtų turėjusi įvertinti 2016-2018 m. mokėtų SGDT lėšų atitikimą valstybės pagalbos reikalavimams.

Akcentuoja faktą, kad SGDT teisinis reguliavimas nuo 2019 m. yra pilnai suderintas su Europos Komisija ir atitinka visas valstybės pagalbos taisykles, todėl jau vien dėl to negalimas net ir teorinis valstybės pagalbos taisyklių pažeidimo nuo 2019 m., taigi įskaitant ir šią nagrinėjamą bylą, kvestionavimas.

SGDT projektas sudarė prielaidas panaikinti iki tol Lietuvos dujų rinkoje įsigalėjusią monopolinę vieno tiekėjo padėtį bei Lietuvos priklausomumą nuo jo, atvėrė rinkas, todėl SGDT Projektas ne riboja, bet sudaro sąlygas ir skatina konkurenciją gamtinių dujų rinkoje.

SGDTĮ 5 straipsnio 2 dalis nustato, kad SGD terminalo, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo sąnaudos, kurių nėra galimybės finansuoti iš kitų bendrovei prieinamų šaltinių, taip pat SGD terminalo, jo infrastruktūros ir jungties pastoviosios eksploatavimo sąnaudos, kurios nėra įtrauktos į kitas valstybės reguliuojamas kainas, bei SGD terminalo būtinojo kiekio tiekimo pagrįstos sąnaudos Komisijos nustatyta tvarka įtraukiamos į gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomą dedamąją prie gamtinių dujų perdavimo kainos (toliau – papildoma dedamoji). Vyriausybė, tvirtindama SGD terminalo būtinąjį kiekį, privalo įvertinti gamtinių dujų poreikį šalies ūkiui ir visas jų tiekimo galimybes. Komisijos nustatyta papildoma dedamoji taikoma gamtinių dujų sistemos naudotojams ir (ar) gamtinių dujų vartotojams už gamtinių dujų vartojimo pajėgumus, reikalingus jų maksimaliems gamtinių dujų paros poreikiams užtikrinti pristatymo vietose, kuriose gamtinių dujų sistemos naudotojų ir (ar) gamtinių dujų vartotojų įrenginiai yra prijungti prie gamtinių dujų perdavimo sistemos ar prie gamtinių dujų skirstymo sistemų, į kurias dujos tiesiogiai ar netiesiogiai transportuojamos iš Lietuvos Respublikos teritorijoje esančios gamtinių dujų perdavimo sistemos. Gamtinių dujų vartojimo pajėgumai apskaičiuojami ir nustatomi Vyriausybės nustatyta tvarka. Papildomą dedamąją Komisijos nustatyta tvarka surenka, administruoja ir SGD terminalo operatoriui ar bendrovei bei paskirtajam tiekėjui išmoka gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorius (toliau – perdavimo sistemos operatorius). Perdavimo sistemos operatoriaus administruojamų surinktų lėšų nuokrypis, susidaręs dėl skirtumo tarp ankstesnių metų prognozuotų ir faktinių gamtinių dujų vartojimo pajėgumų, taip pat SGD terminalo operatoriaus prognozuojamų ir faktinių reguliuojamos veiklos pajamų nuokrypis Komisijos nustatyta tvarka ir sąlygomis įvertinamas nustatant papildomą dedamąją.

EĮ 8 straipsnio 1 dalis nustato, kad energetikos srityje veikiančių subjektų veiklą reguliuoja ir valstybinę energetikos priežiūrą bei kontrolę atlieka Taryba. Taryba yra Europos Sąjungos teisės aktuose, reglamentuojančiuose visuomeninius santykius energetikos sektoriuje, numatyta nacionalinė reguliavimo institucija, atliekanti energetikos objektų ir įrenginių valstybinę kontrolę visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, neatsižvelgiant į jų nuosavybės valdymo formą.

EĮ 8 straipsnio 11 dalies 2 punkte nustatyta, kad Taryba tvirtina valstybės reguliuojamų kainų nustatymo metodikas, nustato valstybės reguliuojamas kainas ir kainų viršutines ribas.

Gamtinių dujų įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punktas nustato, kad Taryba, įgyvendindama jai pavestas funkcijas, turi pareigą, vadovaudamasi skaidrumo kriterijais, poreikiu didinti energijos vartojimo efektyvumą, tiekimo saugumą, integruoti rinką, nustatyti ar patvirtinti perdavimo, skirstymo, laikymo ir SGD pakartotinio dujinimo paslaugų kainų ir (ar) pajamų viršutines ribas, jų skaičiavimo metodikas ir nustatyti ar patvirtinti konkrečias sistemos balansavimo, buitinių vartotojų prijungimo prie tinklo ir SGD perkrovos paslaugų kainas.

Pareiškėja skunde teigia, kad SGDTĮ 11 straipsnio 5 dalyje nurodytas baigtinis sąrašas veiksnių, į kurie nevertinami nustatant vidutinę importo kainą, tačiau Taryba neturėdama teisės praplėtė šį sąrašą. Atsakovė ir tretieji suinteresuoti asmenys su tokia pozicija nesutinka.

Pareiškėja skunde teigia, kad Nutarimu pažeistos valstybės pagalbos taisyklės dėl to, kad apskritai yra teikiama valstybės pagalba ir dėl to, kad toks valstybės pagalbos teikimas yra nesuderintas su Europos Komisija (SESV 107, 108 straipsnio 3 dalies, Reglamento (EB) Nr. 2015/1589 ir Direktyvos Nr. 2009/73/EB pažeidimas). Teismas atmeta pareiškėjos argumentus.

Pareiškėja teigia, kad priimant Nutarimą buvo pažeistas skaidrumo principas, kai apie 2023-05-29 posėdį, kuriame turėjo būti tvirtinamas Nutarimas, pareiškėja buvo informuota tik elektroniniu pranešimu 2023-05-24. Pareiškėja turėjo ribotas galimybes pilnai susipažinti su medžiaga ir tinkamai pasiruošti posėdžiui.

EĮ 8 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Taryba veikia pagal įstatymus ir Tarybos patvirtintą darbo reglamentą.

Tarybos darbo reglamento 45 punktas nustato, kad Taryba organizuoja posėdžius Tarybos kompetencijai pavestiems klausimams spręsti ir tvarkomuosius posėdžius. Prireikus Tarybos pirmininko, Tarybos nario iniciatyva gali būti rengiami neeiliniai Tarybos posėdžiai, kurių organizavimo tvarka yra tokia pati, kaip ir eilinių Tarybos posėdžių (Tarybos darbo reglamento 47 punktas). Papildomi klausimai eiliniam ar neeiliniam posėdžiui gali būti teikiami skubos tvarka dviejų Tarybos narių teikimu – kuruojančio Tarybos nario ir Tarybos pirmininko. Kai Tarybos posėdžiui teikiamas papildomas klausimas yra kuruojamas Tarybos pirmininko, posėdžio medžiagą kartu turi teikti vienas iš Tarybos narių (Tarybos darbo reglamento 65 punkto nuostatos).

Konstitucinis atsakingo valdymo principas įpareigoja visas valstybės institucijas ir pareigūnus vykdyti savo funkcijas vadovaujantis Konstitucija, teise, veikti Tautos ir Lietuvos valstybės interesais ir tinkamai įgyvendinti jiems Konstitucijos ir įstatymų suteiktus įgaliojimus. LVAT praktikoje įtvirtinta, kad atsakingo valdymo principas neatsiejamas nuo gero administravimo principo. Kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma tiek bendrųjų teisės principų, t. y. teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt., tiek gero administravimo, atsakingo valdymo principų (LVAT administracinėse bylose Nr. A502-1605/2012, Nr. I552-7/2015 ir kt.). Gero administravimo principas reiškia, kad veiksminga suinteresuoto asmens teisė teikti argumentus ir įrodymus turi būti įgyvendinama prieš viešojo administravimo subjektui priimant administracinį aktą, ir jam turi būti suteikta pakankamai laiko pasirengti pateikti argumentus ar įrodymus dėl tokio akto (LVAT administracinėje byloje Nr. A520-1831/2013).

Byloje nėra ginčo, kad Nutarimas buvo priimtas neeiliniame Tarybos posėdyje, o klausimas šiame posėdyje dėl SGDT dedamosios koregavimo nuo 2023-07-01 buvo nagrinėtas kaip papildomas klausimas.

Pareiškėja prašo kreiptis į LVAT su prašymu ištirti Tarybos priimto norminio administracinio akto - Tarybos 2018-12-21 nutarimu Nr. O3E-465 patvirtintos „Dėl Vidutinės svertinės gamtinių dujų importo kainos nustatymo metodikos patvirtinimo“ patvirtintos metodikos 7 punkto atitiktį Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo nuostatoms teisėtumą (ABTĮ 113 straipsnis). Nurodo, kad nustačius Tarybos nutarimais patvirtintų Metodikos ir Vidutinės importo kainos neteisėtumą, Nutarimas taip pat negalėtų būti laikomas teisėtu.

Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „KN Energies“ prašo priteisti už atsiliepimo parengimą 3 536,12 Eur, už pasiruošimą teismo posėdžiui ir atstovavimą jame – 1 765,98 Eur.