- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-04-29
- Bylos Nr.
- eI-645-1063/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02997-2018-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Bronius Januška, Tomas Blinstrubis, Gediminas Užubalis
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „BMB kokybiški langai“
- Kategorijos
- 3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Broniaus Januškos ir Gedimino Užubalio,
dalyvaujant atsakovės Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos atstovui Tomui Valeikai,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „BMB kokybiški langai“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos dėl nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipėsi su skundu į teismą prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI) 2018 m. rugpjūčio 17 d. nutarimą Nr. NUĮPBJ0508 (toliau – ir Nutarimas).
Nurodo, kad UAB „BMB kokybiški langai“ (toliau – ir Bendrovė) 2018 m. rugpjūčio 2 d. buvo surašytas Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje protokolas Nr. UĮPPJ1015-0005 (toliau – ir Protokolas) ir 2018 m. rugpjūčio 17 d. pareiškėjos atžvilgiu buvo priimtas Nutarimas. Tiek Protokole, tiek Nutarime nurodyta, kad pareiškėja pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir Užimtumo įstatymas) 56 straipsnio 1 dalį, nes 2017 m. spalio 10 d. 13.30 val. leido dirbti trims asmenims (vienam iš asmenų nesant ES piliečiui), pareiškėjos gamybinėse patalpose, nesudarius rašytinių darbo sutarčių. Bendrovė taip pat nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) teritoriniam skyriui apie atitinkamų darbuotojų įdarbinimą, taip pažeisdama Darbo kodekso (toliau – ir DK) 42 straipsnio 1 ir 2 punktus ir Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktus. Nutarimu pareiškėjai buvo skirta 2604 Eur bauda.
Nesutikdama su Nutarimu nurodė, kad 2017 m. spalio 10 d. nelegalaus darbo faktas nenustatytas (kiek tai susiję su S. K. (S. K.) ir Ž. Z. įdarbinimu), kadangi pateiktuose paaiškinimuose pareiškėjos darbuotojas A. B. nurodė, kad atitinkamą dieną šie asmenys padėjo jam išvežti medienos atraižas, tačiau minėti asmenys pareiškėjai jokių darbų neatliko, todėl nelegalaus darbo faktas nėra įrodytas. Taip pat neįrodytas ir faktas, kad minėtiems asmenims buvo mokamas piniginis atlygis. Pažymėjo, kad su K. G. (K. G.) buvo sudaryta darbo sutartis, tačiau per klaidą VSDFV buvo išsiųstas pranešimas apie darbo sutarties nutraukimą. Darbo sutartis su šiuo asmeniu nutraukta nebuvo. Nurodė, kad nėra nustatyta ir žinoma, koks asmuo, veikdamas pareiškėjos vardu, susitarė dėl nelegalaus darbo funkcijų atlikimo. Dėl paminėtų priežasčių prašė Nutarimą panaikinti.
Atsakovė Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepimo argumentais prašė pareiškėjos skundą atmesti.
Nurodo, kad pareiškėja pagrįstai buvo nubausta už Užimtumo įstatymo nuostatų pažeidimą, nes, kaip buvo nustatyta tyrimo metu, pareiškėja leido atitinkamiems asmenims dirbti pagalbinius darbus nesudariusi darbo sutarčių bei nustatyta tvarka apie dirbančius asmenis nepranešusi VSDFV teritoriniam skyriui. Priešingai, nei nurodo pareiškėja, Ž. Z., G. K. patys buvo nurodę, kad atlikinėjo pareiškėjos naudai pagalbinius darbus. Darbo sutartys sudarytos nebuvo, pranešimai VSDFV teritoriniam skyriui buvo pateikti po VSDFV atlikto patikrinimo. Pažymėjo, kad surinkta medžiaga aiškiai įrodo nelegalaus darbo faktą, todėl naikinti Nutarimo nėra teisinio pagrindo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu atstovas palaikė atsiliepimo argumentus, prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
1. Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos 2018 m. rugpjūčio 17 d. nutarimo Nr. NUĮPBJ0508 teisėtumo ir pagrįstumo.
2. Iš į bylą pateikto 2018 m. rugpjūčio 2 d. Nelegalaus darbo tyrimo akto Nr. 1015-0248 (toliau – ir Aktas) nustatyta, kad VDI darbo inspektoriai, laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 4 d. iki 2018 m. rugpjūčio 2 d., atliko tyrimą pagal 2017 m. spalio 3 d. VDI Vilniaus skyriuje gautą anoniminį pranešimą dėl galimai nelegalaus darbo Bendrovėje. VDI 2017 m. spalio 10 d. 13.30 val. atliko patikrinimą Bendrovės adresu: (duomenys neskelbtini), kurio metu Bendrovės gamybinėse patalpose buvo rasti atraižų krovimo darbus atliekantys Ž. Z. ir Ukrainos Respublikos pilietis S. K.. Patikrinus duomenis VSDFV duomenų bazėje buvo nustatyta, kad nuo 2017 m. spalio 10 d. apdraustųjų darbuotojų Bendrovėje nebuvo. Bendrovės teritorijoje esančioje katilinėje buvo rastas dirbantis G. K.. Patikrinimo metu Bendrovės vadovo taip pat nebuvo.
Gamybos vadovas A. B. 2017 m. spalio 11 d. paaiškinime nurodė, kad patikrinimo metu rasti Ž. Z. ir S. K. krovė gamybines atraižas, kurios turėjo būti nuvežtos į kaimą A. B. asmeniškai. K. G. Bendrovėje dirbo, tačiau kodėl buvo atleistas paaiškinti negalėjo.
Ž. Z. ir S. K. 2017 m. spalio 10 d. paaiškinimuose patvirtino A. B. paaiškinime nurodytas aplinkybes.
VDI inspektoriai 2017 m. spalio 12 d. 11.05 val atliko pakartotinį Bendrovės patikrinimą, kurio metu Bendrovės patalpose buvo rasti Ž. Z. ir S. K., ant kurių rūbų buvo rasti nuo langų rėmų dažymo likę dažai. Ž. Z. 2017 m. spalio 12 d. paaiškinime nurodė, kad į Bendrovę atėjo tik pabandyti dažytojo darbo. S. K. 2017 m. spalio 12 d. paaiškinime nurodė, kad važiuodamas iš Utenos tik užvažiavo į Bendrovę pasikrauti automobilio akumuliatoriaus. Gamybos vadovas A. B. 2017 m. spalio 12 d. paaiškinime nurodė, kad Ž. Z. atlikdamas dažytojo darbą darė Bendrovei naudą, apie jo darbą sodrai duomenų neperdavė. Dėl S. K. darbo paaiškinti negalėjo.
Į VDI Vilniaus skyrių atvykęs Bendrovės vaovo atstovas advokatas nurodė, kad visa darbų našta yra perduota gamybos vadovui, o kodėl su Bendrovės patalpose rastais darbuotojai nebuvo sudarytos darbo sutartys Bendrovės vadovas paaiškinti negalėjo.
VDI Vilniaus skyriaus inspektoriai priėmė analogiškas išvadas dėl Ž. Z., S. K. ir G. K., kad minėti asmenys, tiesiogiai dirbdami pagalbinius darbus ir sukurdami Bendrovei naudą – savo veiksmais prisidėjo prie Bendrovės veiklos, bendros tvarkos palaikymo, bendro produkto kūrimo, t. y. atliko pagalbinius drabus, siekiant pelno. Bendrovės direktorių J. N. pripažino padariusiu Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų pažeidimą, nes nuo 2017 m. spalio 10 d. iki 2017 m. spalio 12 d. Bendrovėje leido dirbti Ž. Z., S. K. ir G. K., nesudarius rašytinės darbo sutarties ir neužtikrinus, kad apie darbuotojų įdarbinimo pradžią nustatyta tvarka būtų pranešta Sodros teritoriniam skyriui.
VDI vyriausiasis darbo inspektorius priėmė 2018 m. rugpjūčio 2 d. Užimtumo įstatymo pažeidimo protokolą juridiniam asmeniui Nr. UĮPPJ 1015-0005, kuriame nurodyta, kad dėl Akte nurodytų pažeidimų Bendrovė pripažintina pažeidusi Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus.
VDI 2018 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu Nr. NUĮPBJ0508 Bendrovei už Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų pažeidimą skirta 2604 Eur bauda.
Pareiškėja nesutikdama su Nutarimu su skundu kreipėsi į teismą.
3. Užimtumo įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2017 m. liepos 1 d.) 56 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus, nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbinės funkcijos, kai darbdavys nustatyta tvarka nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą ir kai dirba asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve (toliau – trečiosios šalies pilietis), įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punkte numatyta, kad Šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, nustačiusi, kad darbdavys padarė šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą pažeidimą, neatsižvelgdama į formalią nelegaliai dirbančio ir (ar) nelegalų darbą leidusio dirbti asmens veiklos išraišką šio įstatymo nustatyta tvarka skiria baudą darbdaviui nuo 868 (minimali bauda) iki 2 896 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. Tokie patys veiksmai, padaryti darbdavio, jau bausto už šį pažeidimą per pastaruosius 2 metus, užtraukia baudą darbdaviui nuo 2 896 iki 5 792 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. Šio įstatymo 57 ir 58 straipsniuose numatytų pažeidimų bylas nagrinėja ir baudas skiria VDI.
Darbo kodekso 42 straipsnio 1 ir 2 punktuose numatyta, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (šio kodekso 34 straipsnis). Apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Šis reikalavimas netaikomas tais atvejais, jeigu asmuo priimamas į darbą pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ir kai pagal Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis šiam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje.
4. Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėja padarė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų ir Darbo kodekso 42 straipsnio 1 ir 2 punktų pažeidimus. Tokią išvadą patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai – duomenys iš VSDFV sistemos, iš kurių matyti, kad Bendrovės atžvilgiu vykdyto patikrinimo laikotarpiu, t. y. 2017 m. spalio 10 d. ir 2017 m. spalio 12 d., Bendrovėje nebuvo įdarbinti Ž. Z. (įdarbintas tik 2017 m. spalio 13 d.), G. K. (įdarbintas tik 2017 m. spalio 16 d.) ir S. K. (oficialių duomenų apie įdarbinimą nėra). Apie tai, kad minėti asmenys patikrinimo metu buvo Bendrovės gamybinėje teritorijoje, t. y. minėtų asmenų buvimo faktą patvirtina 2017 m. spalio 12 d. Ž. Z. paaiškinimas, kuriame asmuo pats nurodė, kad Bendrovės patalpose buvo padirbėti dažytojo darbą kelias dienas. Minėta, jog byloje nėra ginčo, kad 2017 m. spalio 12 d. darbo sutartis su Ž. Z. nebuvo sudaryta. G. K. 2017 m. spalio 10 d. paaiškinime taip pat yra nurodęs, kad Bendrovės patalpose dirba pagalbinius darbus, tačiau, kaip matyti iš VSDFV duomenų, darbo sutartis su šiuo asmeniu patikrinimo metu taip pat nebuvo sudaryta. S. K. 2017 m. spalio 10 d. paaiškinime taip pat pats nurodė, kad tą dieną dirbo Bendrovės gamybinėse patalpose (krovė atraižas, kurios turėjo būti nuvežtos į gamybos vadovo kaimą). Nors, kaip jis nurodė, šis darbas buvo tik vienkartinis, tačiau, kaip nustatyta iš Akto, VDI inspektoriams į Bendrovę atvykus 2017 m. spalio 12 d., minėtas asmuo, kaip ir 2017 m. spalio 10 d., buvo rastas Bendrovėje vilkintis spec. drabužiais, ant kurių buvo šviežios baltų dažų žymės ir tai tik patvirtina jo darbą Bendrovės naudai.
5. Pažymėtina, kad Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų nuostatos yra formalios ir tam, kad būtų nustatytas šių nuostatų nevykdymas, pakanka nustatyti, kad nebuvo įvykdyti minėtų teisės normų dispozicijoje nurodyti reikalavimai. Byloje nėra pateikta duomenų, kad VDI patikrinimo metu Bendrovė turėjo įstatymų nustatyta tvarka raštu sudarytas darbo sutartis su Ž. Z., G. K. ir S. K. ir apie tokias sutartis buvo nepranešta VSDFV teritoriniam skyriui. Taigi šių faktinių aplinkybių priešingai neįrodžius, tuo tarpu faktus apie asmenų darbą Bendrovės naudai patvirtina jų pačių paaiškinimai, teismas neturi pagrindo Nutarimo vertinti kaip neteisėto.
6. Pareiškėja, kaip juridinis asmuo, yra atsakinga už teisės aktų laikymąsi. Jos teisinė atsakomybė nėra atskiriama, arba kokiu nors būdu atribojama nuo jo darbuotojų veiksmų, kurie yra (buvo) atliekami Bendrovės, kaip atitinkamo ekonominio vieneto, naudai. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos skundo argumentai, kad nebuvo nustatyta, koks asmuo veikė pareiškėjos vardu ir su Ž. Z., G. K. ir S. K. sutarė dėl darbo (nelegalaus) funkcijų atlikimo, nagrinėjamo ginčo kontekste nėra reikšmingi. Pareiškėja jokiais įtikinamais įrodymais nepaneigė atsakovo išvadų, kad patikrinimo metu Bendrovės gamybinėse patalpose rasti Ž. Z., G. K. ir S. K. nebuvo įdarbinti įstatymų nustatyta tvarka. Šiuo atveju įrodyti, kad pareiškėja padarė Užimtumo statymo ir DK nuostatų pažeidimus, pakako faktų, kad tyrimo metu buvo nustatyta, kad Ž. Z., G. K. ir S. K. atliko darbus Bendrovės naudai, neturėdami su Bendrove sudarytų darbo sutarčių.
7. Atsižvelgiant į aptartų duomenų visumą, vertinant juos nagrinėjamos bylos kontekste, matyti, kad visos aplinkybės, turinčios reikšmės pareiškėjos veiksmų kvalifikavimui buvo ištirtos, tinkamai įvertintos ir pagrįstai pripažintos įrodymais, pagrindžiančiais pareiškėjos kaltę padarius nustatytą pažeidimą. Skundžiamas Nutarimas yra tinkamai pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis (Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis), priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, paskirta nuobauda atitinka įstatymo reikalavimus, todėl nėra pagrindo jo panaikinti. Teismas taip pat nenustatė kitų Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų aktų panaikinimo pagrindų, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „BMB kokybiški langai“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.