Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartis

2021-04-16 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-275-963/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-04-16
Bylos Nr.
II-275-963/2021
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00322-2021-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
Teisėjas
Rasa Stonkuvienė (pirm.)
Institucija
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-275-963/2021Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00322-2021-5Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4.
Registro objektas ROIK: 21128753882(S)KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. balandžio 16 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rasa Stonkuvienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo S. L. (S. L.) skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. kovo 1 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-2077-2021 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. L. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. kovo 1 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-2077-2021 yra nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau-ANK) 424 straipsnio 2 dalį 300 (trijų šimtų) eurų dydžio bauda už tai, kad jis 2021 m. vasario 22 d. 13.28 val., Klaipėdoje, Jūrininkų pr. ir Taikos pr. sankryžoje, vairavo transporto priemonę Volvo XC90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti Lietuvos Respublikoje, kadangi pateikė Ukrainos valstybės vairuotojo pažymėjimą, pragyvenus Lietuvoje daugiau kaip 185 dienas. (b. l. 13).

Žemesnės instancijos teismas

2021 m. kovo 19 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose gautas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato persiųstas S. L. skundas dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. kovo 1 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-2077-2021 panaikinimo. Skunde nurodoma, kad nėra nuolatinis Lietuvos gyventojas, turi leidimą laikinai gyventi, išduotą 2021 m. sausio 25 d. Su ukrainietiškomis teisėmis vairuoja, nes 2018 m. kovo 16 d. Klaipėdos apylinkės teismas priėmė sprendimą, kad jo teisės galioja, nes turi tik leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Prašoma teismo išsiaiškinti ir priimti teisingą sprendimą. (b. l. 3). Prie skundo pateikė S. L. 2021 m. sausio 25 d. išduoto leidimo laikinai gyventi kopiją, 2018 m. kovo 16 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. sausio 8 d. įsakymą dėl komandiruotės Nr. K20-14, 2020 m. gegužės 14 d. įsakymą dėl komandiruotės Nr. K20-80.

Atsiliepimas

Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į S. L. skundą nurodė, kad Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmens teisę vairuoti tam tikrų kategorijų motorines transporto priemones, kai teisė vairuoti transporto priemones nėra atimta, patvirtina įrašas apie išduotą vairuotojo pažymėjimą Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registre ar valstybės įmonės „Regitra“ išduotas vairuotojo pažymėjimas, kurio duomenys tvarkomi Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registre, ir šio įstatymo 13 straipsnio 9 dalyje nurodyti užsienio valstybėse išduoti vairuotojo pažymėjimai. Šio Įstatymo 13 straipsnio 9 dalis numato Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai Lietuvos Respublikoje galioja, jeigu jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas. Šie užsienio valstybėse išduoti vairuotojo pažymėjimai nepripažįstami, jeigu jų turėtojai nėra sukakę šio įstatymo nustatyto amžiaus arba jeigu vairuotojo pažymėjimai buvo išduoti asmenims, kuriems atimta teisė vairuoti transporto priemones ar kurie nustatyta tvarka nesusigrąžino teisės vairuoti transporto priemonę po to, kai ji buvo atimta. Be to, nepripažįstami vairuotojo pažymėjimai, išduoti asmenims, kuriems vairuotojo pažymėjimo galiojimas yra apribotas, sustabdytas ar vairuotojo pažymėjimas atimtas jį išdavusioje valstybėje. Ne Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduoti vairuotojo pažymėjimai galioja, jei jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas. Remiantis vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328 patvirtintų Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių 2 punktu nustatyta, kad „Nuolatinė gyvenamoji vieta – pareiškėjo gyvenamoji vieta, kurioje jis paprastai gyvena bent 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais dėl asmeninių ir darbo ryšių arba, jeigu jis darbo ryšių neturi, tik dėl asmeninių ryšių, kurie artimai sieja pareiškėją su vieta, kurioje jis gyvena; pareiškėjo, kurio darbo ir asmeniniai ryšiai yra skirtingose vietose ir kuris dėl to skirtingose vietose, esančiose dviejose ar daugiau valstybių, pakaitomis gyvena, gyvenamoji vieta laikoma jo asmeninių ryšių vieta tik tada, jei pareiškėjas čia nuolat sugrįžta (ši sąlyga netaikytina, kai pareiškėjas užsienio valstybėje gyvena, kad atliktų apibrėžtos trukmės užduotį); mokyklos ar universiteto lankymas nereiškia nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo. “. Konkrečiu atveju S. L. ne Europos Sąjungos valstybėje narėje išduotas vairuotojo pažymėjimas laikytinas galiojančiu, kadangi jo turėtojas S. L. nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos duomenimis nuo 2018 m. vasario 26 d. pareiškėjas deklaravo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Tačiau pažymima, kad S. L. atžvilgiu 2021 m. sausio 25 d. išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760017891, kuris galiojo nusižengimo padarymo metu. 185 dienų terminas neskaičiuotinas asmenims, turintiems leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ar atvykusiems į Lietuvos Respubliką su viza. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos nuomone, S. L. skundas yra pagrįstas ir turi būti tenkintas, panaikinant Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2021 m. kovo 1 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-2077-2021 ir S. L. atžvilgiu nutraukiant administracinio nusižengimo teiseną.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas netenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. kovo 1 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-2077-2021 S. L. administracinė nuobauda paskirtas už ANK 424 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą.

ANK 424 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonės vairavimą neturint teisės ją vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones.

Žemesnės instancijos teismas

Kelių eismo taisyklių (toliau-KET) 14 punkte nurodoma, jog draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iš pirmiau nurodytų veiksnių arba neturi teisės vairuoti šios transporto priemonės. Vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sąlygų.

S. L. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. kovo 1 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-2077-2021 yra nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2021 m. vasario 22 d. 13.28 val., Klaipėdoje, Jūrininkų pr. ir Taikos pr. sankryžoje, vairavo transporto priemonę Volvo XC90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti Lietuvos Respublikoje, kadangi pateikė Ukrainos valstybės vairuotojo pažymėjimą, pragyvenus Lietuvoje daugiau kaip 185 dienas. (b. l. 13).

S. L., nesutikdamas su šiuo nutarimu ir jam paskirta nuobauda, kreipėsi į teismą su skundu. Skunde nurodė, kad nėra nuolatinis Lietuvos gyventojas, turi leidimą laikinai gyventi, išduotą 2021 m. sausio 25 d. Su šitomis teisėm vairuoja, nes 2018 m. kovo 16 d. Klaipėdos apylinkės teismas priėmė sprendimą, kad jo teisės galioja, nes turi tik leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. (b. l. 3).

Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į S. L. skundą nurodė, kad Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmens teisę vairuoti tam tikrų kategorijų motorines transporto priemones, kai teisė vairuoti transporto priemones nėra atimta, patvirtina įrašas apie išduotą vairuotojo pažymėjimą Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registre ar valstybės įmonės „Regitra“ išduotas vairuotojo pažymėjimas, kurio duomenys tvarkomi Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registre, ir šio įstatymo 13 straipsnio 9 dalyje nurodyti užsienio valstybėse išduoti vairuotojo pažymėjimai. Šio Įstatymo 13 straipsnio 9 dalis numato Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai Lietuvos Respublikoje galioja, jeigu jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas. Šie užsienio valstybėse išduoti vairuotojo pažymėjimai nepripažįstami, jeigu jų turėtojai nėra sukakę šio įstatymo nustatyto amžiaus arba jeigu vairuotojo pažymėjimai buvo išduoti asmenims, kuriems atimta teisė vairuoti transporto priemones ar kurie nustatyta tvarka nesusigrąžino teisės vairuoti transporto priemonę po to, kai ji buvo atimta. Be to, nepripažįstami vairuotojo pažymėjimai, išduoti asmenims, kuriems vairuotojo pažymėjimo galiojimas yra apribotas, sustabdytas ar vairuotojo pažymėjimas atimtas jį išdavusioje valstybėje. Ne Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduoti vairuotojo pažymėjimai galioja, jei jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas. Remiantis vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328 patvirtintų Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių 2 punktu nustatyta, kad „Nuolatinė gyvenamoji vieta – pareiškėjo gyvenamoji vieta, kurioje jis paprastai gyvena bent 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais dėl asmeninių ir darbo ryšių arba, jeigu jis darbo ryšių neturi, tik dėl asmeninių ryšių, kurie artimai sieja pareiškėją su vieta, kurioje jis gyvena; pareiškėjo, kurio darbo ir asmeniniai ryšiai yra skirtingose vietose ir kuris dėl to skirtingose vietose, esančiose dviejose ar daugiau valstybių, pakaitomis gyvena, gyvenamoji vieta laikoma jo asmeninių ryšių vieta tik tada, jei pareiškėjas čia nuolat sugrįžta (ši sąlyga netaikytina, kai pareiškėjas užsienio valstybėje gyvena, kad atliktų apibrėžtos trukmės užduotį); mokyklos ar universiteto lankymas nereiškia nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo. “. Konkrečiu atveju S. L. ne Europos Sąjungos valstybėje narėje išduotas vairuotojo pažymėjimas laikytinas galiojančiu, kadangi jo turėtojas S. L. nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos duomenimis nuo 2018 m. vasario 26 d. pareiškėjas deklaravo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Tačiau pažymima, kad S. L. atžvilgiu 2021 m. sausio 25 d. išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760017891, kuris galiojo nusižengimo padarymo metu. 185 dienų terminas neskaičiuotinas asmenims, turintiems leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ar atvykusiems į Lietuvos Respubliką su viza. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos nuomone, S. L. skundas yra pagrįstas ir turi būti tenkintas, panaikinant Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2021 m. kovo 1 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-2077-2021 ir S. L. atžvilgiu nutraukiant administracinio nusižengimo teiseną.

Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą sprendžia, kad byloje surinktų duomenų pakanka S. L. kaltei dėl padaryto nusižengimo pagrįsti. S. L. kaltė įrodyta administracinio nusižengimo protokolu, kuriame nurodyta, kad S. L. dirba UAB „(duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), Klaipėda, (b. l. 10-15), policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu (b. l. 16), duomenimis apie jam išduotus asmens dokumentus, iš kurių nustatyta, kad S. L. 2021 m. sausio 25 d. išduotas leidimas laikinai gyventi, galiojantis iki 2023 m. sausio 25 d., pirmas leidimas laikinai gyventi jam buvo išduotas 2004 m. vasario 3 d., nuo 2018 m. vasario 26 d. S. L. deklaravo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, taip pat S. L. 2020 m. rugsėjo 22 d. išduotas Ukrainos pasas, galiojantis iki 2030 m. rugsėjo 22 d., pažymėtina, kad duomenų apie S. L. išduotą vairuotojo pažymėjimą nėra (b. l. 17-21), byloje esančia S. L. 2021 m. sausio 25 d. išduoto leidimo laikinai gyventi kopija, kurioje pažymėta, kad leidimas laikinai gyventi išduotas šeimos nariui (b. l. 4-5), 2021 m. kovo 29 d. duomenimis apie asmenis, kirtusius Lietuvos Respublikos sieną, iš kurių nustatyta, kad S. L. paskutinį kartą kirto Lietuvos Respublikos sieną 2020 m. sausio 3 d., t. y. jis tą dieną atvyko į Europos Sąjungą, į Lietuvos Respubliką.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 9 dalis numato, kad Lietuvos Respublikoje išduoto pažymėjimo nereikia turėti asmenims, kurie turi Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus pažymėjimus. Pažymėtina, kad Ukraina nėra nei Europos Sąjungos narė, nei Europos laisvosios prekybos asociacijos narė. Šiuo metu Europos Sąjungą sudaro šios valstybės: Airija, Austrija, Belgija, Bulgarija, Čekija, Danija, Estija, Graikija, Ispanija, Italija, Kipras, Kroatija, Latvija, Lenkija, Lietuva, Liuksemburgas, Malta, Nyderlandai, Portugalija, Prancūzija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija, Suomija, Švedija, Vengrija, Vokietija (https://europa.eu/european-union/about-eu/countries_lt). Europos laisvosios prekybos asociacijos narės yra šios valstybės: Europos Sąjungos valstybės ir Islandija, Norvegija ir Lichtenšteinas (https://www.europarl.europa.eu/factsheets/lt/sheet/169/

europos-ekonomine-erdve-eee-sveicarija-ir-europos-siaure). Tai, kad 2017 m. birželio 11 d., t. y. po to, kai Ukraina įvykdė vizų režimo liberalizavimo veiksmų planų kriterijus, Ukrainos piliečiams, turintiems biometrinius pasus ir vykstantiems į ES ne ilgesniam kaip 90 dienų laikotarpiui, įsigaliojo bevizis režimas, nesuteikia pagrindo spręsti, kad Ukraina tapo Europos laisvosios prekybos asociacijos nare. Šio bevizio režimo trumpalaikio buvimo atveju tikslas – sudaryti palankesnes sąlygas žmonių tarpusavio ryšiams palaikyti ir stiprinti verslo, socialinius ir kultūrinius ryšius tarp ES ir Ukrainos. Asociacijos susitarimas įsigaliojo 2017 m. rugsėjo 1 d. ir nuo 2014 m. lapkričio 1 d. yra preliminariai iš dalies taikomas. Vienas iš susitarimo kertinių elementų – nuo 2016 m. sausio 1 d. visapusiškai taikoma išsami ir visapusiška laisvosios prekybos erdvė. Asociacijos susitarimas atvėrė naujų ekonominių galimybių ir ES, ir Ukrainai. Šiuo susitarimu ES įtvirtino savo, kaip Ukrainos didžiausios prekybos partnerės, poziciją. (https://www.europarl.europa.eu/factsheets/lt/sheet/171/trys-rytu-partnerystes-kaimynes-ukraina-moldova-ir-baltarusija).

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmens teisę vairuoti tam tikrų kategorijų motorines transporto priemones, kai teisė vairuoti transporto priemones nėra atimta, patvirtina įrašas apie išduotą vairuotojo pažymėjimą Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registre ar valstybės įmonės „Regitra“ išduotas vairuotojo pažymėjimas, kurio duomenys tvarkomi Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registre, ir šio įstatymo 13 straipsnio 9 dalyje nurodyti užsienio valstybėse išduoti vairuotojo pažymėjimai. Šio Įstatymo 13 straipsnio 9 dalis numato Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai Lietuvos Respublikoje galioja, jeigu jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas.

Ne Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduoti vairuotojo pažymėjimai galioja, jei jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas. Remiantis vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328 patvirtintų Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių 2 punkto 4 dalimi nustatyta, kad „Nuolatinė gyvenamoji vieta – pareiškėjo gyvenamoji vieta, kurioje jis paprastai gyvena bent 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais dėl asmeninių ir darbo ryšių arba, jeigu jis darbo ryšių neturi, tik dėl asmeninių ryšių, kurie artimai sieja pareiškėją su vieta, kurioje jis gyvena; pareiškėjo, kurio darbo ir asmeniniai ryšiai yra skirtingose vietose ir kuris dėl to skirtingose vietose, esančiose dviejose ar daugiau valstybių, pakaitomis gyvena, gyvenamoji vieta laikoma jo asmeninių ryšių vieta tik tada, jei pareiškėjas čia nuolat sugrįžta (ši sąlyga netaikytina, kai pareiškėjas užsienio valstybėje gyvena, kad atliktų apibrėžtos trukmės užduotį); mokyklos ar universiteto lankymas nereiškia nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo. “. Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių 37 punkte įtvirtina, kad asmens, turinčio nacionalinį vairuotojo pažymėjimą, išduotą ne ES ar Europos Ekonominei Erdvei (toliau – EEE) priklausančioje valstybėje (EEE priklauso ES valstybės ir Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija), kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, vairuotojo pažymėjimas keičiamas į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą, teisės aktų nustatyta tvarka išlaikius teorijos ir praktikos egzaminus. Šių egzaminų laikyti nereikalaujama, jei visos keičiamame nacionaliniame vairuotojo pažymėjime nurodytos motorinių transporto priemonių kategorijos buvo įgytos ES ar EEE valstybėje, taip pat, jei nacionalinis vairuotojo pažymėjimas išduotas valstybės, keičiančios Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimus abipusio susitarimo sąlygomis ir kitais tarptautinėse sutartyse ar ES teisės aktuose numatytais atvejais. Tų pačių taisyklių 40 punktas numato, kad pareiškėjo, turinčio nacionalinį vairuotojo pažymėjimą, išduotą ne ES ar EEE priklausančioje valstybėje (toliau – trečioji šalis), kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, vairuotojo pažymėjimas keičiamas į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą, teisės aktų nustatyta tvarka išlaikius vairavimo egzaminą. Vairavimo egzamino laikyti nereikalaujama, jei visos, keičiamame nacionaliniame vairuotojo pažymėjime nurodytos, motorinių transporto priemonių kategorijos buvo įgytos ES ar EEE valstybėje, taip pat, jei nacionalinis vairuotojo pažymėjimas išduotas valstybės, keičiančios Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimus abipusio susitarimo sąlygomis ir kitais tarptautinėse sutartyse ar ES teisės aktuose numatytais atvejais.

VĮ “Regitra” pateiktoje informacijoje nurodyta, kad ne ES ar EEE šalyse išduoti vairuotojo pažymėjimai keičiami išlaikius teorijos ir praktikos egzaminus „Regitroje“. Trečiojoje šalyje išduotas nacionalinis vairuotojo pažymėjimas keičiamas, jei jo galiojimo terminas yra nepasibaigęs. Jei vairuotojo pažymėjimo galiojimo terminas pasibaigė jau gyvenant Lietuvoje, jis gali būti keičiamas per 1 metus nuo atvykimo gyventi į Lietuvą. (https://www.regitra.lt/lt/paslaugos/vairuotojo-pazymejimai-2/keiciu-grizes-usi-is-uzsienio-1/keiciu-grizes-usi-is-kitu-saliu). Kadangi Ukraina nėra nei Europos Sąjungos narė, nei Europos laisvosios prekybos asociacijos narė, S. L. turi 2021 m. sausio 25 d. išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje kaip šeimos narys, pirmas leidimas laikinai gyventi jam buvo išduotas 2004 m. vasario 3 d., jis nuo 2018 m. vasario 26 d. deklaravo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje (b. l. 17-21), be to, jo darbo vieta yra Klaipėdoje, jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), Klaipėda, (b. l. 13), o tai reiškia, kad S. L. nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, nes Lietuvos Respublikoje jį sieja šeimos ir darbo ryšiai, S. L. paskutinį kartą kirto Lietuvos Respublikos sieną 2020 m. sausio 3 d., t. y. jis tą dieną atvyko į Europos Sąjungą, į Lietuvos Respubliką ir joje nuolat prabuvo ilgiau nei 185 dienas, todėl jis turėjo pareigą įgyti teisę vairuoti transporto priemones Lietuvos Respublikoje, kaip numatyta Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių 40 punkte. Šie duomenys leidžia daryti išvadą, jog S. L. jam inkriminuoto nusižengimo padarymo metu buvo nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių 37 punkto prasme, t. y. Lietuvos Respublikos teritorijoje gyveno ne mažiau nei 185 dienas per kalendorinius metus, todėl, vadovaujantis Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių 37 punkto nuostatomis, Ukrainoje S. L. išduotas vairuotojo pažymėjimas, kurį jis pateikė policijos pareigūnei (b. l. 16) nagrinėjamo įvykio metu Lietuvos Respublikoje negaliojo ir nesuteikė jam teisės vairuoti transporto priemones. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų apie S. L. Ukrainoje išduotą vairuotojo pažymėjimą.

S. L. su skundu pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. sausio 8 d. įsakymą dėl komandiruotės Nr. K20-14, 2020 m. gegužės 14 d. įsakymą dėl komandiruotės Nr. K20-80, kuriuose nurodyta, kas S. L. nuo 2020 m. sausio 10 d. iki 2020 m. kovo 18 d., nuo 2020 m. gegužės 15 d. iki 2020 m. birželio 1 d. buvo komandiruotas dirbti į Prancūziją. Iš šių duomenų nustatyta, kad S. L. buvo išvykęs iš Lietuvos Respublikos teritorijos, tačiau nebuvo išvykęs iš Europos Sąjungos teritorijos. Byloje esantys 2021 m. kovo 29 d. duomenys apie asmenis, kirtusius Lietuvos Respublikos sieną, iš patvirtina, kad S. L. paskutinį kartą kirto Lietuvos Respublikos sieną 2020 m. sausio 3 d., t. y. jis tą dieną atvyko į Europos Sąjungą, Lietuvos Respubliką. Tai, kad S. L. išvyko iš Lietuvos į kitą Europos Sąjungos valstybę, kai jis pripažįstamas nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju, nes Lietuvos Respublikoje turi šeimą ir darbą, kai darbovietė, esanti Lietuvos Respublikos įmonė, siunčia jį atlikti konkrečias užduotis į kitą Europos Sąjungos valstybę, nelaikytina, kad jis išvyko iš Lietuvos Respublikos, nes jis nedeklaravo išvykimo, o būtent jis buvo komandiruotas iš Lietuvos Respublikos, jo nuolatinė gyvenamoji vieta liko ta pati, t. y. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Taigi į šią aplinkybę neatsižvelgtina skaičiuojant 185 dienų terminą.

Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad S. L. 2021 m. vasario 22 d. 13.28 val., Klaipėdoje, Jūrininkų pr. ir Taikos pr. sankryžoje, vairavo transporto priemonę Volvo XC90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti Lietuvos Respublikoje, kadangi pateikė Ukrainos valstybės vairuotojo pažymėjimą, pragyvenus Lietuvoje daugiau kaip 185 dienas, ir šie jo veiksmai atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 2 dalyje, požymius ir yra tinkamai kvalifikuoti, o skunde nurodytos aplinkybės, kad S. L. nėra nuolatinis Lietuvos gyventojas, turi leidimą laikinai gyventi, išduotą 2021 m. sausio 25 d., su ukrainietiškomis teisėmis vairuoja, nes 2018 m. kovo 16 d. Klaipėdos apylinkės teismas priėmė sprendimą, kad jo teisės galioja, nes turi tik leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, yra teisiškai nepagrįstos, todėl atmestinos.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pripažįstama, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. spalio 7 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-11641-2020 yra teisėtas ir pagrįstas, juo paskirta ANK 424 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta minimali nuobauda, todėl tenkinti S. L. skundą ir pakeisti skundžiamą nutarimą skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. L. (S. L.) skundo netenkinti.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. kovo 1 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-2077-2021 palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Rasa Stonkuvienė