Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. eI-8779-171/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03330-2016-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.16.8; 3.21

2016 m. gruodžio 12 d.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. A. prašymą atsakovei Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su prašymu panaikinti 2016 m. rugpjūčio 12 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymą Nr. 1P-65 „Dėl (duomenys neskelbtini) direktoriaus V. A. nušalinimo nuo pareigų“.

Pareiškėjo nuomone, priėmusi ginčijamą įsakymą, atsakovė netinkamai įgyvendino jai suteiktą diskrecijos teisę ir nesilaikė imperatyvių įsakymo turiniui keliamų reikalavimų. Ginčijamame įsakyme yra nurodytas tik nušalinimo nuo pareigų laikotarpis ir nušalinimo teisinis pagrindas, tačiau, priešingai, nei reikalaujama Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje, nėra įvardytos nušalinimo priežastys – siekiant išimtinai formaliai atitikti keliamą reikalavimą dėl nušalinimo priežasčių nurodymo tėra apsirojama nuoroda į jam nežinomo turinio 2016 m. rugpjūčio 10 d. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos raštą Nr. (1.39)7R-5261 „Dėl informacijos pateikimo“.

Pareiškėjas mano, kad atsakovė, gavusi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pateiktus dokumentus, turėjo nustatyti, ar reikia taikyti, inter alia, Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 2 punktą, o nustačiusi, kad toks taikymas reikalingas, šį savo sprendimą motyvuotai pagrįsti. Vien tik nuoroda į ribotam subjektų ratui žinomą dokumentą – 2016 m. rugpjūčio 10 d. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos raštą Nr. (1.39)7R-5261 „Dėl informacijos pateikimo“ – neturėtų būti laikoma pakankamu ir tinkamu diskrecijos teisės įgyvendinimo pagrindimu, motyvavimu. Įsakyme taip pat nėra nurodyta apskundimo tvarka ir terminai, nors to imperatyviai reikalaujama Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 4 dalis.

Teismo posėdyje pareiškėjas nedalyvavo. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Atsakovė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepime į pareiškėjo prašymą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, atlikdama tarnybinį patikrinimą dėl pareiškėjo galimo tarnybinio nusižengimo padarymo, 2016 m. liepos 5 d. raštu Nr. (1.39.)7R-5261 kreipėsi į Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, prašydama pateikti papildomus dokumentus, kuriais grindžiamas galimo tarnybinio nusižengimo faktas. Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atsakydamas į šį prašymą, 2016 m. rugpjūčio 10 d. raštu pateikė kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolus bei kitą dokumentinę medžiagą, leidžiančią pagrįstai manyti, jog pareiškėjas galimai padarė, inter alia, ir kitus tarnybinius nusižengimus. Atsižvelgdamas į tai, teisingumo ministras 2016 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. 1P-64 sudarė komisiją tarnybiniam patikrinimui atlikti ir ginčijamu 2016 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. 1P-65 nušalino pareiškėją nuo pareigų tarnybinio patikrinimo laiku.

Atsakovė nurodo, kad dokumentas, kuriame išsamiai išdėstomos visos su galimu nusižengimu susijusios faktinės aplinkybės, nagrinėjamu atveju yra ne įsakymas dėl nušalinimo, o tarnybinio patikrinimo komisijos surašytas 2016 m. rugpjūčio 19 d. pranešimas apie tarnybinį nusižengimą Nr. (1.39.)7R-6417, kurio preambulėje nurodyta, jog įtarimai apie galimai padarytas neteisėtas veikas grindžiami tuo pačiu Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2016 m. rugpjūčio 10 d. raštu, kuris nurodytas ir ginčijamo įsakymo preambulėje. Pranešimu Nr. (1.39.)7R-6417 pareiškėjas buvo informuotas teisės aktų nustatytu terminu ir suteikta visa reikiama informacija.

Kalėjimų departamento Imuniteto skyriaus Teisingumo ministerijai pateikti duomenys (2016 m. rugpjūčio 10 d. pažyma Nr. LV-2919, telefono ryšio paslaugų teikimo sutartys, mokėjimų suvestinės, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolai ir kt.) preliminariai patvirtina, jog pareiškėjas įstaigos turtą ir lėšas naudojo ne nurodytiems uždaviniams pasiekti, o asmeniniams ir savo artimų giminaičių poreikiams patenkinti. Atsakovės nuomone, bet kuriam objektyviam stebėtojui turėtų būti akivaizdu, kad pareiškėjo veiksmai šiurkščiai pažeidžia valstybės tarnybos ir viešųjų bei privačių interesų derinimo principus, todėl už šiuos pažeidimus jam gali būti taikoma ir pati sunkiausia tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų. Taigi, egzistavo Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytas pagrindas nušalinti pareiškėją.

Atsakovė nurodo, kad pareiškėjo prašymas dėl ginčijamo 2016 m. rugpjūčio 12 d. įsakymo teismui buvo pateiktas 2016 m. rugpjūčio 16 d. Pranešimas apie tarnybinį nusižengimą priimtas 2016 m. rugpjūčio 19 d., nepažeidus jam priimti nustatytų terminų. Pareiškėjas, atsižvelgdamas į pranešime nurodytą informaciją, turėjo teisę tikslinti savo prašymą teismui, ginčydamas konkrečius nušalinimo motyvus. Šiuo metu pateiktas prašymas susideda tik iš tariamų formalių pažeidimų, kurie negali būti pakankamas pagrindas panaikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą ginčijamą įsakymą.

Teismo posėdyje atsakovės atstovas palaikė atsiliepime į prašymą išdėstytus motyvus ir jais vadovaudamasis prašė pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Prašymas atmestinas.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2016 m. rugpjūčio 10 d. raštu Nr. 1S-2992 „Dėl informacijos pateikimo“ atsakovei pateikė Kalėjimų departamento Imuniteto skyriaus 2016 m. rugpjūčio 10 d. pažymą Nr. LV-2919 ir dokumentinę medžiagą dėl pareiškėjo galimų tarnybinių nusižengimų. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2016 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. 1P-64 sudarė komisiją tarnybiniam patikrinimui atlikti. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2016 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. 1P-65 nušalino pareiškėją nuo pareigų tarnybinio patikrinimo laikotarpiu.

2016 m. rugpjūčio 19 d. pranešimu apie tarnybinį nusižengimą Nr. (1.39.)7R-6417 pareiškėjas buvo informuotas, kad jis įtariamas galimai padaręs tarnybinį nusižengimą, ir detaliai apibūdinti tarnybiniai pažeidimai, t. y. kad pareiškėjas įtariamas: 1) neužtikrinęs, kad Kybartų pataisos namuose būtų sukurta veiksminga vidaus kontrolės sistema, kuri leistų nustatyti, kurie darbuotojai viršija nustatytą apmokamos judriojo telefoninio ryšio paslaugos limitą; 2) sudaręs sutartį su UAB „Tele2“ dėl judriojo ryšio telefono paslaugų teikimo, nesilaikydamas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų, t. y. be būtinosios viešojo pirkimo procedūros, be to, šia sutartimi įgytus 4 judriojo ryšio abonentinius numerius perdavęs naudotis ne Kybartų pataisos namų darbuotojams, o privatiems asmenims – artimiems giminaičiams, taip pat įsipareigojęs vykdyti prievoles už juos įstaigos lėšomis; 3) davęs nurodymus jam pavaldiems asmenims neteikti Kalėjimų departamentui informacijos, susijusios su teisės pažeidimų prevencija Kybartų pataisos namuose; 4) neteisėtai naudojęs tarnybinį transportą, taip pat davęs pavaldiems darbuotojams su tuo susijusius neteisėtus nurodymus.

Ginčas byloje kilo dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. rugpjūčio 12 d. įsakymo Nr. 1P-65, kuriuo pareiškėjas buvo nušalintas nuo tarnybos, teisėtumo ir pagrįstumo.

Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statutas, Valstybės tarnybos įstatymas ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. vasario 27 d. įsakymas Nr. 1R-59 „Dėl Pataisos pareigūnų tarnybos organizavimo taisyklių ir Pataisos pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės).

Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 32 straipsnyje nustatyta, kad pataisos pareigūnai nuo pareigų nušalinami Valstybės tarnybos įstatymo ir kitų įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka.

Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 2 punktas nustato, kad valstybės tarnautojas nuo pareigų gali būti nušalintas, jeigu tarnybinio nusižengimo tyrimas ar tarnybinis patikrinimas atliekamas dėl veikos, už kurią valstybės tarnautojas gali būti atleistas iš pareigų. Šiuo atveju valstybės tarnautojas nušalinamas tarnybinio nusižengimo tyrimo ar tarnybinio patikrinimo laiku. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad sprendime nušalinti valstybės tarnautoją nuo pareigų turi būti nurodytas laikotarpis, kuriuo valstybės tarnautojas nušalinamas nuo pareigų, nušalinimo priežastys, teisinis pagrindas, sprendimo apskundimo tvarka ir terminai.

Pareiškėjas teigia, kad ginčijamas įsakymas dėl nušalinimo yra nemotyvuotas. Teismas su tuo neturi pagrindo sutikti. Pareiškėjui visi pagrindai, dėl kurių pradėtas tarnybinis patikrinimas, buvo nurodyti 2016 m. rugpjūčio 19 d. pranešime apie tarnybinį nusižengimą Nr. (1.39.)7R-6417, kuris laikytinas sudėtine įsakymo dėl nušalinimo dalimi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-553-756/2016). Pranešimas buvo priimtas per 5 darbo dienas nuo tarnybinio patikrinimo pradžios, taigi nepažeidžiant Taisyklėse nustatytų terminų. Jame išsamiai išdėstyti visi tarnybiniai pažeidimai, kurių padarymu įtariamas pareiškėjas, todėl jis susipažinęs su pranešimu turėjo teisę tikslinti savo prašymą teismui, tačiau šia teise nepasinaudojo. Taigi, pareiškėjo prašymo motyvai, kad ginčijamas įsakymas yra nemotyvuotas, atmestini kaip nepagrįsti.

Nors ginčijamame įsakyme nėra nurodyta apskundimo tvarka, kaip to reikalauja Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 4 dalis, tačiau ši neatitiktis teisės aktų reikalavimams nelaikytina esmine, dėl kurios įsakymas turėtų būti panaikinamas, o yra susijusi su tinkamu teisės kreiptis į teismą įgyvendinimu. Šiuo atveju, kaip matyti iš pareiškėjo prašymo, apskundimo tvarkos nenurodymas jam nesukliudė kreiptis į teismą nustatytais terminais.

Taikant Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 2 punktą, turi būti įvertinta, ar tarnybinis patikrinimas atliekamas dėl veikos, už kurią valstybės tarnautojas gali būti atleistas iš pareigų. Šiuo atveju atsakovė pagrįstai nurodė, kad dėl pareiškėjo tarnybinių nusižengimų, kuriais jis buvo įtariamas, gali būti taikoma ir pati sunkiausia tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų. Kad buvo pagrindas taikyti Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 2 dalis 2 punktą, patvirtina ir baigtas tarnybinis patikrinimas, kuriuo remdamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2016 m. lapkričio 3 d. įsakymu Nr. 1P-88 pareiškėją atleido iš tarnybos.

Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus teismas konstatuoja, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. rugpjūčio 12 d. įsakymas Nr. 1P-65 yra teisėtas ir pagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo V. A. prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.