Alytaus apylinkės teismo nutartis

2016-09-12 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-29-878/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-09-12
Bylos Nr.
II-29-878/2016
Teisminio proceso Nr.
4-13-3-01123-2016-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Inga Liubinienė
Pareiškėjas
O. K.
Kategorijos
  • 2.10.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.25.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. II-29-878/2016Teisminio proceso Nr. 4-13-3-01123-2016-7Procesinio sprendimo kategorijos 2.10.1; 3.25.3. (S)
ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2016 m. rugsėjo 12 d.Alytus
Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Inga Liubinienė,sekretoriaujant Inai Bencevičei,dalyvaujant pareiškėjai O. K.,

institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucijos) atstovui D. P.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos O. K. skundą dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjo R. G. 2016 m. liepos 20 d. nutarimo Nr. 52-AT1-719 panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja O. K. pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjo R. G. 2016 m. liepos 20 d. nutarimą Nr. 52-AT1-719, kuriuo nutarta nepradėti administracinio teisės pažeidimo teisenos S. K. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 174 straipsnį, ir prašo pradėti ikiteisminį tyrimą S. K. atžvilgiu dėl kito žmogaus šmeižto. Skunde nurodė, kad Institucijoje 2016 m. liepos 12 d. užregistruotas O. K. pareiškimas, kur nurodyta, kad 2016 m. liepos 11 d. apie 15 val., grįždama iš A. namo, S. kaimo bendruomenės informacinėje lentoje rado skelbimą, jame buvo pateikta informacija, akivaizdžiai šmeižianti jos motiną A. K.. Šį skelbimą pateikė Institucijai, nurodė, kad jį pakabino S. K.. Pareiškėja 2016 m. liepos 21 d. gavo nutarimą nepradėti administracinio teisės pažeidimo teisenos, tačiau nesutinka su tokiu sprendimu. Jai nesuprantama, kodėl S. K. veiksmus Institucija tyrė kaip administracinės teisės pažeidimą, kai jos veiksmuose yra nusikalstamos veikos – šmeižimo – sudėtis, tą rodo ir skelbimo turinys apie esą teikiamas paslaugas, ir atsiskaitymo už jas būdą, skelbime nurodytas pareiškėjos motinos vardas ir pavardė, telefono numeris. Ši informacija akivaizdžiai šmeižia ir viešai žemina pareiškėjos motinos garbę ir orumą. S. K. kabinant skelbimą, dalyvavo ir J. V.. A. V. patvirtino, kad skelbimą pakabino S. K., o J. V., stovėdama prie skelbimų lentos, kvietė praeivius paskaityti skelbimą, taip siekė, kad tokio skelbimo turinys būtų kuo plačiau žinomas kaimo bendruomenei. Tą pačią dieną S. K. pareiškėjos seseriai V. T. atsiuntė tris šeimą žeminančio turinio elektroninius laiškus, kuriuose vartojo tuos pačius žodžius, kaip ir skelbime. Taigi, S. K. veikoje pakabinant skelbimą yra šmeižimo nusikaltimo sudėtis.

Pareiškėja palaikė skundą. Paaiškino, kad jos motina 81 metų amžiaus, nevaikšto, jos akys operuotos, tikrai neteikia jokių skelbime nurodytų paslaugų. Kaimynai matė, kad J. V. atėjo pas S. K. ir 13 val. jos abi nuėjo, o S. K. dar užėjo pas A. V., pasakė, kad pakabino skelbimą, ir liepė eiti pažiūrėti. J. V. kvietė A. A. ateiti paskaityti tą skelbimą. Kaimynai liudyti atsisakys, nes bijo. Pareiškėja dėl motinos apšmeižimo kreipėsi į policiją. Motinai neveiksnumas nenustatytas. Skundžia priimtą Institucijos nutarimą, nes mano, jog motina yra apšmeižta, chuliganizmo gal dėl šio įvykio ir nėra. Motina dėl šmeižto ir dėl sumušimo kreipėsi privataus kaltinimo tvarka, bet pareiškėja tą skundą atsiėmė bijodama, kad tada mamai nebus vietos S., ji jau ir dabar į lauką neišeina. Teismui reikėjo per 6 dienas pristatyti išvadas, bet jų neturėjo, todėl atsiėmė pareiškimą. S. K. naktimis jas fotografuoja, rėkia, šmeižia, rašo pareiškėjai ir jos seseriai elektroninius laiškus, žinutes.

Institucijos atstovas nurodė, kad skundas nepagrįstas, nes dėl šmeižto reikia kreiptis privataus kaltinimo tvarka, o dėl skelbimo apie esą A. K. teikiamas burtininkės paslaugas pakabinimo chuliganizmo sudėties Institucija nenustatė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos O. K. skundas atmestinas, skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistas (ATPK 302 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

ATPK 174 straipsnis numato administracinę atsakomybę už nedidelį chuliganizmą, tai yra necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių ar kitus panašius veiksmus, pažeidžiančius viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

Pareiškėja 2016 m. liepos 12 d. kreipėsi į Instituciją, prašydama patraukti S. K. atsakomybėn, nes ši 2016 m. liepos 11 d. Skraičionių kaimo skelbimų lentoje pakabino pareiškėjos motiną A. K. šmeižiantį skelbimą (b. l. 13). Pareiškėja policijai pateikė nuo skelbimų lentos nuimtą skelbimą apie A. K. esą teikiamas burtininkės paslaugas (b. l. 14). Paaiškinime policijai pareiškėja O. K. nurodė, kad 2016 m. liepos 11 d. apie 54 val., grįžusi į A. r., P. sen., S k.., netoli autobusų sustojimo skelbimų lentoje rado jos motiną A. K. žeminantį ir šmeižiantį skelbimą. Kaimynas A. V. matė, kaip šį skelbimą pakabino S. K., su kuria jau apie ketverius metus vyksta panašaus pobūdžio nesutarimai. Dėl tokio S. K. elgesio yra įžeista ir pažeminta pareiškėja ir jos senyvo amžiaus motina (b. l. 15). Tyrėjo R. G. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad A. V. paaiškino matęs nurodytu metu nuo skelbimų lentos nueinančią S. K., kuri pasigyrė pakabinusi skelbimą apie A. K., o S. K. teigė, jog nurodytu metu prie skelbimų lentos buvo, tačiau jokio A. K. žeminančio skelbimo nekabino ir apie tai su A. V. nekalbėjo (b. l. 16).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjas R. G. 2016 m. liepos 20 d. nutarimu Nr. 52-AT1-719 nutarė nepradėti administracinio teisės pažeidimo teisenos S. K. atžvilgiu pagal ATPK 174 straipsnį, nurodydamas, kad pastarosios veiksmai nebuvo nukreipti į viešosios tvarkos pažeidimą, ji necenzūrinių žodžių nevartojo, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negalima. Tyrėjas nurodė, kad S. K. veiksmuose, užgauliai pažeminant pareiškėją ir jos motiną yra deliktinės atsakomybės požymių, bet tai yra civilinės teisės nagrinėjimo objektas, pažeista garbė ginama teisme ir ikiteisminio tyrimo veiksmai neatliekami.

Institucija teisingai sprendė, kad A. K. galimai įžeidžiančio ar šmeižiančio turinio skelbimo viešas pakabinimas nesutrikdė viešosios tvarkos, taip pat nenustatė esant kitų administracinių teisės pažeidimų sudėties, todėl administracinė atsakomybė pagal pareiškėjos nurodytus ir jos pareiškimo tyrimo metu surinktus duomenis S. K. nekyla. Taip pat, atsižvelgiant į tai, jog nuo 2015 m. liepos 10 d. dekriminalizavus anksčiau BK 155 straipsnyje numatytą kaip nusikalstamą veiką – įžeidimą, Institucija teisingai išaiškino, kad asmuo, manantis, jog buvo paskleisti jo garbę ir orumą žeminantys duomenys, savo teises gali ginti remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 straipsnyje numatytais būdais.

Taip pat pastebėtina, kad baudžiamasis įstatymas numato atsakomybę už šmeižimą. Pagal BK 154 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Tačiau, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 407 straipsniu, baudžiamųjų bylų dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 154 straipsnyje, procesas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, o ikiteisminis tyrimas šiose bylose neatliekamas, išskyrus BPK 409 straipsnyje numatytus atvejus. Taigi, nukentėjęs dėl šmeižimo asmuo gali pats arba per savo teisėtą atstovą kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka paduodamas skundą ir tokiu būdu apginti savo teises. Prokuroras baudžiamąjį procesą dėl BK 154 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos gali pradėti tik tuo atveju, jeigu tokia veika turėtų visuomeninę reikšmę arba nukentėjusysis dėl nepilnametystės, fizinių ar psichinių trūkumų negalėtų pasinaudoti visomis nukentėjusiojo teisėmis. Šiuo atveju, A. K., manydama, jog buvo apšmeižta, pati ar per savo teisėtą atstovą gali kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka.

Todėl Institucija, remdamasi pačios pareiškėjos paaiškinimais, įvertinusi skelbimo turinį, A. V. paaiškinimus, pagrįstai priėmė nutarimą atsisakyti pradėti administracinę teiseną S. K. atžvilgiu pagal ATPK 174 straipsnį, o ikiteisminio tyrimo dėl šmeižimo nepradėjo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302, 302², 302⁴ straipsniais,

nutaria:

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjo R. G. 2016 m. liepos 20 d. nutarimą Nr. 52-AT1-719 palikti nepakeistą ir pareiškėjos O. K. skundą atmesti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali būti apskųsta Kauno apygardos teismui tiesiogiai arba per Alytaus rajono apylinkės teismą.

Teisėja Inga Liubinienė