- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-12-03
- Bylos Nr.
- 2-220-804/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-02558-2012-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ričardas Prašmuntas
- Ieškovas
- G. S.
- Atsakovas
- Z. S.
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. S. ieškinį atsakovui Z. S. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, turto padalijimo, neturtinės žalos priteisimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašo nutraukti šalių santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Trakų rajono civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl atsakovo kaltės, priteisti iš atsakovo 20000 Lt dydžio neturtinę žalą, po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokines pavardes, bendrąja jungtine nuosavybe priklausantį turtą sutuoktiniams padalinti tokia tvarka: priteisti kiekvienam po ½ dalį žemės sklypo, u/n (duomenys neskelbtini(duomenys neskelbtini) (1/2 dalies žemės sklypo rinkos vertė yra 26100 Lt), ½ dalį gyvenamojo namo, u/n (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir ½ dalį žemės sklypo, u/n (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (1/2 dalies žemės sklypo rinkos vertė yra 3000 Lt) bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė taip pat prašo išduoti jai leidimą paruošti statytojo – atsakovo vardu pareiškimą/pažymą apie gyvenamojo namo statybos pabaigą ir pateikti šią pažymą VĮ Registrų centrui, taip pat išduoti teismo leidimą įregistruoti gyvenamąjį namą, u/n (duomenys neskelbtini), esantį žemės sklype, u/n (duomenys neskelbtini(duomenys neskelbtini) ir šalių bendrosios jungtinės nuosavybės teises į šį namą.
Ieškovė nurodė, kad pirmi penki santuokos metai buvo normalūs. Jie susilaukė dviejų dukterų, kurios šiuo metu yra pilnametės. Statydamas nuosavą gyvenamąjį namą atsakovas pradėjo gerti, o visi statyboje vykdomi dienos darbai būdavo „aplaistomi“ alkoholiu. Kai buvo baigtos statybos, atsakovo potraukis alkoholiui liko ir stiprėjo. Nustojus veikti įmonei, kurioje atsakovas dirbo, jis daugiau darbo neieškojo. Atsakovas faktiškai nedirba nuo 1995 m., nuo to laiko jis niekuo neprisidėjo prie šeimos bendro turto, ūkio kūrimo, neprisidėjo auginant vaikus, jų mokymosi išlaidų. Iš esmės nuo 1995 m. šalys gyveno atskirtus gyvenimus, miegojo atskiruose kambariuose, juos siejo tik bendras turtas. Būdamas neblaivus atsakovas ieškodavo priekabių, nustojo gerbti ieškovę ir vaikus, pradėjo naudoti fizinį ir psichologinį smurtą prieš ją ir vaikus ar smurtaudavo prieš ją vaikų akivaizdoje, grasindavo kad įvyks tragedija. Ieškovė ne kartą kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos tarnybą dėl smurto prieš šalių dukras, kvietė policiją dėl atsakovo elgesio, tačiau niekas nesikeitė. 2010 m. atsakovo agresija ir smurto protrūkiai tapo visiškai nevaldomi, ieškovės sveikata suprastėjo, todėl prašoma dukterų ieškovė išsikėlė iš bendrų namų ir šiuo metu gyvena nuomojame bute. Tokiu savo elgesiu atsakovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, todėl jų bendras gyvenimas tapo negalimas. Ieškovės nuomone, jos prašomas neturtinės žalos dydis yra protingas ir teisingas atsižvelgiant į jos patirtas dvasines kančias ir išgyvenimus. Atsakovo elgesys sukėlė ne tik didžiulį stresą ir išgyvenimus, bet ir sukėlė socialinio gyvenimo apribojimus, dėl atsakovo kaltės pablogėjo ieškovės sveikata. Santuokoje šalys įgijo bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, u/n (duomenys neskelbtini(duomenys neskelbtini), - pagal 1997-11-28 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – gyvenamojo namo sklypas), jame pastatytą gyvenamąjį namą, u/n (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, u/n (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) - pagal 1998-08-31 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – sodo sklypas) su jame pastatytu, bet neinventorizuotu ir neįregistruotu sodo namu. Dėl atsakovo kaltės nei vienas namas nėra priduotas eksploatacijon, neįregistruotas, nors kitų kliūčių įregistruoti gyvenamąjį namą nėra.
Atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies. Sutiko, kad šalims būtų priteista po ½ dalį gyvenamojo namo, u/n (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir ieškovei po santuokos nutraukimo būtų palikta santuokinė pavardė. Atsakovas nesutinka, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės. Nesutinka, kad santuokinis gyvenimas nutrūko nuo 1995 m., nurodo, kad santuoka iširo ieškovei išsikrausčius iš bendrų namų 2011 m. ir nustojus rūpintis atsakovu. Ieškovė visiškai nepagrindžia ieškinyje nurodytų faktinių aplinkybių dėl atsakovo kaltės. Atsakovas sutinka, kad šeimą ištikdavo krizinės situacijos, kildavo barniai, tačiau nedažnai, todėl jo nuomone, šalių šeimyninis gyvenimas buvo pakankamai sėkmingas, o ieškovės ieškinys dėl santuokos nutraukimo po 25 metų santuokos atsakovui buvo netikėtas ir sukėlė didelius išgyvenimus. Atsakovo nuomone, santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Dėl to, ieškovas mano, nėra pagrindo tenkinti reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo. Atsakovas nesutinka dėl gyvenamojo namo ir sodo sklypų padalinimo. Nurodo, kad jis disponavo sodo sklypu prieš sudarant santuoką, tai įrodo atsakovui išduotas leidimas sodo sklype statyti sodo namelį, o sodo namelį jis pastatė iki 1986 m., t.y. irgi iki santuokos sudarymo. Gyvenamojo namo sklypas taip pat buvo skirtas asmeniškai atsakovui dėl kaip Vievio kaimo statybos kombinato darbuotojui. Abu sklypai viešajame registre įregistruoti atsakovo vardu nenurodant, kad tai yra bendroji jungtinė nuosavybė. Dėl reikalavimo pateikti leidimą statyti bei projektą, atsakovas pasisako, kad kreipėsi į atitinkamas institucijas, jam išduotas dokumentų sąrašas, kuriuos reikia papildomai pateikti ir kurių atsakovas dar neturi. Atsakovas ėmėsi aktyvių veiksmų reikalingiems dokumentams gauti, todėl ieškovės reikalavimas dėl leidimų išdavimo yra nepagrįstas. Papildomai nurodė, kad norint gauti reikiamus dokumentus, reikia lėšų užbaigti namą, kurių jis neturi.
Teismo nustatytos aplinkybės ir motyvai
Dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės
Šalys sudarė santuoką (duomenys neskelbtini) Trakų rajono civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). CK 3.60 str. 2 d. numatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. CK 3.27 str. 1 d. numato, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo.
Šalies argumentai
Ieškovės nurodytas aplinkybes dėl atsakovo netinkamo elgesio patvirtina Vilniaus apskr. VPK Elektrėnų PK Viešosios policijos skyriaus 2011-11-04 pažyma, kurioje nurodyta, kad 2005-04-16, 2005-10-25, 2006-04-22 gauti iškvietimai dėl konfliktų, automobilio subraižymo, triukšmaujančio girto vyro. Iš Elektrėnų PK Vievio policijos nuovados 2006-05-11 rašto nustatyta, kad esant rašytiniam ieškovės prašymui atsakovas buvo iškvietas į Vievio policijos nuovadą individualiam pokalbiui, kurio metu buvo oficialiai įspėtas dėl savo netinkamo elgesio, bei raštiškai pasižadėjo, kad daugiau nenaudos jokio smurto.
Žemesnės instancijos teismas
Nors liudytojais apklausti E. S. ir H. E. atsakovą iš esmės charakterizavo teigiamai, tačiau abu pripažino, kad nežino, kokie yra šalių šeimyniniai santykiai iš tikrųjų, tik kad iš šono viskas atrodė normaliai. Tai, kad liudytojai, nežinojo ir nematė, ar atsakovas konfliktavo šeimoje, pasirodydavo girtas viešumoje, turėjo problemų dėl alkoholio vartojimo ir pan., nereiškia, kad tokios aplinkybės neegzistavo. Atsakovo iškviestų liudytojų parodymai nepaneigia ieškovės nurodytų aplinkybių, kurias ji įrodinėja rašytiniais įrodymais, kuriuose užfiksuotas faktas, kad atsakovas policijos buvo įspėtas dėl smurto naudojimo prieš ieškovę, policija ne kartą buvo kviesta dėl atsakovo elgesio. Pažymėtina, kad liudytojas H. E. patvirtino ieškovės nurodytą aplinkybę, jog statant namą atsakovas po darbų visada išgerdavo, „jie padarydavo vieną kitą buteliuką“.
Šalies argumentai
Ieškovės nurodytas aplinkybes patvirtina ir liudytojų – šalių dukterų S. S. ir J. S. parodymai. Jos patvirtino visas ieškovės nurodytas aplinkybes dėl atsakovo elgesio šeimoje, parodė, kad atsakovas su jomis glaudžių ryšių nepalaiko, finansiškai nepadeda jau nuo paauglystės, jomis rūpinasi tik ieškovė. Jos taip pat nurodė, kad atsakovas ne tik ieškovę, bet ir jas yra išvadinęs įžeidžiančiais žodžiais, grasinęs. Nors atsakovo atstovas teigia, kad šių liudytojų parodymais remtis negalima, nes prieš apklausiant jos nebuvo įspėtos dėl atsisakymo duoti parodymus prieš savo šeimos narį, tačiau šiuo atveju atkreiptinas dėmesys, kad liudytojos atvyko ieškovės iniciatyva, jos nebuvo teismo šaukiamos liudytojomis.
Žemesnės instancijos teismas
Iš pažymų apie darbą matyti, kad ieškovė įsidarbino 1982-08-02 ir nuo to laiko nuolat dirbo. Iš atsakovo socialinio draudimo pažymėjimo matyti, kad atsakovas iš darbo atleistas 1995-07-31. Iš pateiktų vietinio mokėjimo nurodymų matyti, kad ieškovė nuolat mokėjo už savo abiejų dukrų mokslus, iš čekių UAB „Gelvita“ matyti, kad ieškovė mokėdavo už gyvenamojo namo komunalines paslaugas, kas rodo jog ieškovė viena rūpinosi tiek dukromis, tiek namo ir šeimos išlaikymu.
Vertinant visus pateiktus duomenis, akivaizdu, kad ieškovė vykdė savo kaip sutuoktinės pareigas, ir nors 2011 m. išsikėlė iš gyvenamojo namo ir nustojo rūpintis atsakovu bei gyvenamuoju namu, tai nelaikytina sutuoktinės pareigų pažeidimų atsižvelgiant į visos aplinkybių kontekstą, atsakovo elgesį ieškovės atžvilgiu. Tuo tarpu atsakovas nevykdė pareigos gerbti kitą sutuoktinį, remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Tai, kad atsakovas ilgą laiką nedirba, kai tuo tarpu ieškovė gaudavo nemažas pajamas, rodo jo nesuinteresuotumą prisidėti prie šeimos narių ir bendro ūkio išlaikymo, atsakovas nedėjo maksimalių pastangų prisidėti prie visos šeimos gerovės. Teismas sutinka su atsakovo teiginiais, kad iš jo nebuvo priteistas išlaikymas dukroms iki 24 metų ir todėl jis neprivalėjo jų finansiškai remti studijų metu, tačiau toks atsakovo mąstymas ir pozicija savo šeimos narių atžvilgiu, kad be teismo įpareigojimo, jis neturi remti savo vaikų esant tokiam poreikiui, tik dar kartą įrodo jo netinkamą kaip tėvo ir vyro pareigų vykdymą, kadangi jam visiškai neprisidedant prie vaikų išlaikymo po jų pilnametystės, visa ši našta vis tiek teko ieškovei, kuri kaip motina suprato savo prigimtinę pareigą rūpintis savo vaikais.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, šalių santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės.
Dėl neturtinės žalos priteisimo
CK 3.70 str. 2 d. numato, kad kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo.
Nustačius, kad atsakovas netinkamai vykdė savo kaip sutuoktinio pareigas, naudojo fizinį ir psichologinį smurtą ieškovės atžvilgiu, atsakovės pateiktus išrašus iš medicininių dokumentų, kitus duomenis, reikalavimas dėl neturtinės žalos laikytinas pagrįstu.
Vertinant neturtinės žalos dydį atsižvelgtina į tai, kad atsakovas ilgą laiką veikė priešingai šeimos interesams, nuolat garsino, smurtavo prieš ieškovę vaikų akivaizdoje. Toks atsakovo elgesys vertintinas itin neigiamai, kaip neabejotinai traumuojantis kitą sutuoktinį, jam nuolat patiriant stresą ir baimę dėl savo ir vaikų sveikatos, žeminantis jo garbę ir orumą, turintis neigiamų pasekmių ne tik ieškovės, bet ir šalių vaikų emocinei būsenai. Remiantis išdėstytu, bei teismų formuojama praktika dėl neturtinė žalos atlyginimo, ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, prieisiant ieškovei iš atsakovo 2000 Lt neturtinę žalą.
Dėl turto padalinimo
Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2011-12-01 išrašo matyti, kad žemės sklypo, u/n (duomenys neskelbtini(duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė registruota atsakovo vardu, įregistravimo pagrindas - 1997-11-28 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – gyvenamojo namo sklypas). Šio žemės sklypo vertė pagal VĮ Registrų centro vidutinių rinkos verčių paiešką pagal unikalų numerį – 52200 Lt. Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2012-10-15 išrašo matyti, kad žemės sklypo, u/n (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė registruota atsakovo vardu, įregistravimo pagrindas - 1998-08-31 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – sodo sklypas). Šio žemės sklypo vertė pagal VĮ Registrų centro vidutinių rinkos verčių paiešką pagal unikalų numerį – 6000 Lt.
Trakų rajono Vievio miesto Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1989-09-27 sprendimu Nr. 53 buvo nuspręsta atsakovui skirti gyvenamojo namo žemės sklypą, individualaus gyvenamojo namo statybai ir įpareigoti statytojus trijų mėnesių laikotarpyje paruošti projektinę dokumentaciją ir pradėti namo statybą. Atsakovui 1983-06-16 Trakų rajono architektas-inspektorius išdavė leidimą Nr. 61 statyti sodo namelį kolektyvinio sodo „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) sklype. Taip pat statytojas įpareigotas pradėti statybą ne vėliau kaip 1984-06-16, užbaigti ir pateikti valstybinei priėmimo komisijai iki 1986-06-16.
Nors iš pateiktų duomenų matyti, kad žemės sklypai buvo suteikti atsakovui, tačiau iš valstybės išpirkti jie buvo šalims esant santuokoje. Pabrėžtina, kad atsakovui šie sklypai buvo suteikti iki 1991 m., t.y. esant kitokiai ekonominei ir politinei santvarkai. Kaip matyti, abu sklypai buvo išpirkti po 1991 m., t.y. po privatizacijos, jau šalims esant santuokoje, todėl pagrįstai galima matyti, kad tam buvo panaudotos šalių bendros lėšos.
Nors viešajame registre sklypai įregistruoti atsakovo vardu nenurodant, kad tai yra bendroji jungtinė nuosavybė, tačiau atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, žemės sklypas, u/n (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, u/n (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pripažintinas šalių bendrąja jungtine nuosavybe.
Dėl teismo leidimo išdavimo
Ieškovė 2012-08-02 kreipėsi į VĮ Registrų centro Vilniaus filialą su prašymu įrašyti nekilnojamojo daikto – gyvenamojo namo, kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, tačiau jos prašymas 2012-08-14 sprendimu buvo netenkintas, kadangi nepateiktas viešojo administravimo subjekto sprendimas patvirtinantis nekilnojamojo daikto suformavimo teisėtumą, o prašymas dėl nekilnojamojo turto registre daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą registravimo bus nagrinėjamas, kai nekilnojamojo turto registre bus įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas. Šį sprendimą ieškovė apskundė, tačiau VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2012-10-01 sprendimu buvo paliktas galioti apskųstas sprendimas.
Iš UAB „Geomata“ parengtos nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos matyti, kad gyvenamojo namo, u/n (duomenys neskelbtini), esančio gyvenamojo namo sklype, (toliau – gyvenamasis namas) baigtumas 100 proc., gyvenamojo namo statybos pradžios metai – 1990 m., statybos pabaigos – 1991 m., gyvenamojo namo vidutinė rinkos vertė, vertės nustatymo dienai (2012-06-22) – 196000 Lt.
Įrodant pastangas įregistruoti gyvenamąjį namą atsakovas pateikė UAB „Geosoma“ parengtą situacijos planą/pririšimų schemą, 213-11-06 elektros energijos pirkimo-padavimo sutartį, objekto prijungimo prie AB Rytų skirstomųjų tinklų elektros tinklo nuosavybės ribų 2010-03-27 aktą. Posėdžio metu atsakovo atstovas ir atsakovas nurodė, kad statybos leidimas ir projektas yra archyviniai dokumentai, juos atsakovas turi namie.
Vertinant tai, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovas nesugebėjo pateikti jau turimo leidimo ir projekto, o tik baigiant nagrinėti bylą pateikė duomenis, tariamai leidžiančius įsitikinti atsakovo pastangomis, į tai, kad jau parengta gyvenamojo namo kadastrinių matavimų byla, atsižvelgiant į konfliktiškus šalių santykius, bei didesnį ieškovės interesą užregistruoti gyvenamąjį namą ir turint omeny atsakovo priešiškumą ieškovės atžvilgiu, toks atsakovo neveikimas visą bylos nagrinėjimo laiką, teismo įpareigojimų ignoravimas, rodo jo ketinimus vilkinti namo užregistravimo procesą.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas dėl teismo leidimų išdavimo tenkintinas.
Šalims sutinkant, jiems paliekamos santuokinės pavardės: ieškovei – Slavinskienė, atsakovui – Slavinskas.
Šalys neprašo priteisti tarpusavio išlaikymo, todėl šalims tarpusavio išlaikymas nepriteistinas.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog šalys neturi kreditorių.
Ieškinį patenkinus iš dalies iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, šiuo atveju patenkintų reikalavimų dalis – 90 proc., todėl iš atsakovo ieškovei priteistinos 2624,40 Lt bylinėjimosi išlaidos (914,40 Lt žyminio mokesčio ir 1710 Lt už teisinę pagalbą), atitinkamai iš ieškovės priteistina 10 proc. atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų, t.y. 200 Lt už teisinę pagalbą.
Iš šalių proporcingai priteistos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 3.49 str. 2 d., 3.51- 3.53 str., CPK 5, 93, 259, 268, 270 str. teismas
nusprendžia:
Nutraukti G. S., a/k (duomenys neskelbtini) ir Z. S., a/k (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Trakų rajono civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl vieno sutuoktinio Z. S. kaltės.
Po santuokos nutraukimo šalims palikti ikisantuokines pavardes: G. S. – S., Z. S. – S.
Priteisti iš Z. S. 2000 Lt neturtinę žalą G. S..
Žemės sklypą, u/n (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, u/n (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pripažinti G. S. ir Z. S. bendrąja jungtine nuosavybe.
Santuokoje įgytą turtą padalinti kiekvienam lygiai, t.y. kiekvienam po ½ dalį žemės sklypo, u/n (duomenys neskelbtini(duomenys neskelbtini), ½ dalį gyvenamojo namo, u/n (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir ½ dalį žemės sklypo, u/n (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)
Leisti G. S. paruošti statytojo – Z. S. vardu pareiškimą/pažymą apie gyvenamojo namo, u/n (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), statybos pabaigą ir pateikti šią pažymą VĮ Registrų centrui.
Leisti G. S. įregistruoti gyvenamąjį namą, u/n (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esantį žemės sklype, u/n (duomenys neskelbtini(duomenys neskelbtini) ir įregistruoti G. S. ir Z. S. bendrosios jungtinės nuosavybės teises į gyvenamąjį namą, u/n (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš Z. S. 2624,40 Lt bylinėjimosi išlaidas G. S..
Priteisti iš G. S. 200 Lt bylinėjimosi išlaidas Z. S..
Priteisti iš Z. S. 34,06 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Priteisti iš G. S. 3,78 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.