Panevėžio apygardos teismo nutartis

2011-05-24 · Civilinė byla Nr. 2S-420-544/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-05-24
Bylos Nr.
2S-420-544/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Zina Mickevičiūtė, Ramunė Čeknienė (pran.), Birutė Valiulienė
Kreditorius
UAB „Moment Credit“
Skolininkas
T. Š.
Kategorijos
  • 63.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-420-544/2011Teisminio proceso Nr. 2-50-3-00404-2011-2Procesinio sprendimo kategorija: 63.2; 101; 122.3; (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gegužės 24 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Birutės Valiulienės, Zinos Mickevičiūtės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus UAB „Moment Credit“ atskirąjį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 15 d. nutarties netenkinti prašymo panaikinti skirtą baudą civilinėje byloje pagal UAB „Moment Credit“ pareiškimą skolininkui T. Š. dėl 1192,00 Lt skolos, 590 Lt delspinigių priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Kreditorius kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2011-03-21 nutartimi kreditoriui paskirtą 200 Lt baudą. Nurodė, kad jo teikiami pareiškimai dėl skolos išieškojimo buvo pagrįsti, kreditorius mažino delspinigių sumą, todėl toks baudos skyrimas prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (b. l. 7-10).

Žemesnės instancijos teismas

Utenos rajono apylinkės teismas 2011 m. balandžio 15 d. nutartimi kreditoriaus prašymo netenkino. Nustatė, kad Utenos rajono apylinkės teismas 2011-03-21 nutartimi paskyrė kreditoriui 200 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis pakartotinai reiškiant pareiškimus dėl skolos išieškojimo iš skolininko T. Š., kai teismas jau buvo atsisakęs priimti kreditoriaus pareiškimą kaip aiškiai nepagrįstą dėl per didelių, neprotingų ir neproporcingų netesybų reikalavimo. Kreditorius, nenurodęs sutarto delspinigių dydžio, prašė priteisti iš skolininko 590 Lt delspinigių. Prašomų priteisti delspinigių suma sudarė 49 procentus skolos sumos. Atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką teismas konstatavo, kad tokio dydžio netesybos yra aiškiai per didelės ir neprotingos bei neproporcingos, todėl konstatavo, kad pareiškimas dėl skolos išieškojimo yra aiškiai nepagrįstas. Teismas konstatavo, kad kreditoriui piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės buvo išaiškintos 2011-01-21 nutartyje Nr. L2-375-82/2011, kreditorius jau antrą kartą kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo (L2-375-82/2011), nors teismo nutartimis buvo atsisakoma priimti kreditoriaus pareiškimą pripažinus aiškiai nepagrįstu dalyje dėl aiškiai per didelių, neprotingų bei neproporcingų netesybų. Įvertinus prašyme dėl baudos panaikinimo kreditoriaus nurodytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad jos nepaneigia kreditoriaus piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis fakto, todėl nesudaro pagrindo teismo paskirtos baudos panaikinimui ar sumažinimui. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra sunkus pažeidimas, už kurį gali būti paskirta iki 20 000 Lt bauda (CPK 95 straipsnio 2 dalis), todėl kreditoriui paskirtos baudos dydis negali būti pripažintas nepagrįstai didelis ar neatitinkantis protingumo reikalavimų. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas prašymo netenkino (b. l. 14-15).

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu kreditorius prašo panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2011-04-15 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės panaikinant apeliantui skirtą 200 Lt baudą. Mano, kad nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Mano, kad teismo atsisakymas priimti apelianto pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo yra neteisėta ir nepagrįsta. Bylos nagrinėjamos CPK XXIII skirsnio tvarka nėra priskirtinos ginčo teisenai, nes neegzistuoja ginčas tarp pareiškėjo ir skolininko. Nesant ginčo, nėra tikslo atlikti visapusišką byloje esančių įrodymų tyrimą, teismas neturėtų reikalauti ir vertinti pareiškėjo įrodymų. Teismas neturėtų tapti skolininko advokatu ir kilus menkiausiai abejonei atsisakinėti priimti pareiškimus, argumentuodamas tuo, kad skolininkas, kaip vartotojas, yra silpnesnė pusė. Aktyvus teismo vaidmuo atsisakant priimti pareiškimą dėl per didelės netesybų sumos traktuotinas kaip teisės ex officio mažinti netesybas įgyvendinimas, nes apeliantas priverstas mažinti delspinigių sumą ir kreiptis į teismą pakartotinai. Teismas ne tik taikė ex officio teisę, bet ir ėmėsi ginti vartotoją ir netgi ex officio pripažino nuostatą dėl delspinigių dydžio nesąžininga ir pažeidžiančia skolininko, kaip vartotojo teises ir teisėtus interesus. Mano, kad teismas neteisėtai atsisakė priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, nes kišosi į procesą – gynė skolininką, kai to nenumato procesinės normos, tuo labai grubiai pažeisdamas pagrindinius civilinio proceso principus – dispozityvumo, šalių procesinio lygiateisiškumo ir teismo nešališkumo. Remiantis CK 6.73 str. 2 d. ir 6.249 str., bendrovė, kredito sutartyje nustatydama delspinigių normą, ją tiesiogiai susiejo su kredito kaina, kurios ji negautų jei klientas laiku negrąžintų kredito, t. y. negalėtų paskolinti šios sumos kitiems klientams. Teismas atsisakydamas priimti pareiškimą dėl nepagrįstai didelės delspinigių sumos pažeidė: kreditoriaus teisę į visišką nuostolių atlyginimą, nes dar sumažinus netesybas, jos taptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo; kreditoriaus konstitucinę teisę laisvai verstis ūkine veikla ir liberalios rinkos principą, nes pripažindamas 1 procento delspinigių normą nepagrįstai didele, teismas nustato Bendrovės teikiamų paslaugų maksimalią kainą, t. y. reguliuoja kainas rinkoje; sutarčių laisvės principą, nes šalys negalėtų susitarti dėl kainos, viršijančios teismo nustatytą maksimalią kainą. Teismas nepagrįstai pritaikė CPK 95 straipsnį, nes pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo nebuvo nepagrįstas. Teismas remiasi tik savo subjektyviu supratimu apie netesybų sumą, tačiau neįvertino apelianto nuostolių (išlaidų ir negautų pajamų), patirtų dėl skolininko įsipareigojimų nevykdymo. Toks teismo sprendimas gali būti tik prielaida, kad pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas, bet ne faktiniu aplinkybių konstatavimu. Dėl delspinigių normos dydžio apeliantė su skolininku sutarė kredito sutartyje. Todėl iki tol, kol ši kredito sutarties sąlyga yra galiojanti ar nėra pripažįsta nesąžininga, teismas neturi teisės atsisakyti priimti pareiškimo dėl teismo įsakymo kaip aiškiai nepagrįsto, nes galiojanti sutarties sąlyga dėl delspinigių normos turi įstatymo galią ir negali būti laikoma nepagrįsta iki ji nebus pripažinta negaliojančia teisėtais pagrindais. Todėl pateikus pareiškimą pakartotinai, teismas neteisėtai taikė CPK 95 str. 1 d., nes pakartotiniai pareiškimai analogišku pagrindu ir dėl analogiško dalyko nėra ir nebuvo nepagrįsti. Mano, kad visi pareiškimai atitiko visus reikalavimus ir nebuvo nepagrįsti, todėl teismas piktnaudžiauja savo procesine padėtimi ir atsisakydamas išduoti teismo įsakymus, ciniškai pažeidinėja apeliantės teises bei didindamas patirtus nuostolius dėl skolininko neatsiskaitymo laiku. Teismas nepagrįstai pritaikė CPK 95 str., nes apeliantė nesielgė nesąžiningai. Pagrindinė skolininko skola egzistuoja, o delspinigiai paskaičiuoti pagal šalių sudarytą ir galiojančią kredito sutartį. Remdamasis teismų praktika, apeliantė kaip pelno siekiantis asmuo, mano, jog pakartotinai pateikti teismui pareiškimą yra protinga, apdairu ir teisinga. Be to, teismas pats konstatavo, kad apeliantė kreipdamasi į teismą pakartotinai mažino delspinigių sumą, todėl ji nesielgė nesąžiningai (b. l. 18-22).

Atsiliepimas

Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

Atskirasis skundas tenkintinas, Utenos rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 15 d. nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės (CPK 337 str. 2 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Šalies argumentai

Kreditorė kreipėsi į teismą dėl 1192 Lt skolos ir 590 Lt delspinigių, 5 proc. palūkanų iš skolininko T. Š. priteisimo (b. l. 2). Utenos rajono apylinkės teismas 2011-03-21 nutartimi atsisakė priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo ir paskyrė UAB „Moment Credit“ 200 Lt baudą (b. l. 4-5). Kreditorė prašė panaikinti paskirtą baudą, tačiau pirmosios instancijos teismas 2011-04-15 nutartimi kreditoriaus UAB „Moment Credit“ prašymo netenkino, motyvuodamas tuo, kad apeliantė nepaneigė jau konstatuoto piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo kreipėsi antrą kartą, nors teismas jau buvo atsisakęs priimti analogiškus pareiškimus, pripažindamas juos aiškiai nepagrįstais dėl neprotingų ir neproporcingų netesybų (b. l. 7-10, 14-15).

Civilinio proceso kodekso XXIII skyrius nustato bylų dėl teismo įsakymo nagrinėjimo ypatumus. CPK 431 straipsnio 1 dalis nustato, kad šiame skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjamos bylos pagal kreditoriaus pareiškimą dėl piniginių reikalavimų (atsirandančių iš sutarties, delikto, darbo santykių, išlaikymo priteisimo ir kt.), taip pat dėl kilnojamo daikto priteisimo. Teismo įsakymo instituto pagalba realizuojami Civilinio proceso kodekse įtvirtinti proceso operatyvumo ir koncentruotumo principai leidžia veiksmingiau ginti pažeistas teises. Prašant išduoti teismo įsakymą, nėra reikalaujama pateikti įrodymus, kuriais grindžiamas reikalavimas, juo labiau, išduodamas teismo įsakymą, teismas netikrina reikalavimo pagrįstumo (CPK 433 str., 435 str.).

Pagal Civilinio proceso kodekso 95 straipsnį, baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir pareiškimo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. balandžio 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005 pažymėjo, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį.

Vienas iš Civilinio proceso kodekso 2 straipsnyje įtvirtintų civilinio proceso tikslų yra ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių. Dėl to procesinės šalių teisės kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įgyvendinamos, nepažeidžiant įtvirtintų įstatyme proceso tikslų ir jomis naudojamasi pagal paskirtį. Nesilaikanti šių reikalavimų šaliai gali būti taikomos CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytos pasekmės, t. y. nuostolių atlyginimas kitai šaliai.

Šalies argumentai

Nagrinėjamoje byloje kreditorė kreipėsi į teismą, prašydama išduoti teismo įsakymą dėl skolos išieškojimo iš skolininko T. Š.. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad bylose dėl teismo įsakymo išdavimo teismas tik formaliai patikrina, ar pareiškimas atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus bei tikrina tik parengtų dokumentų turinį, todėl sprendžiant teismo įsakymo priėmimo klausimą, nepagrįstai buvo vertinamas kreditoriaus reikalaujamų priteisti delspinigių dydis. Šis klausimas galėtų būti spendžiamas tik nagrinėjant bylą iš esmės, t.y. skolininkui pareiškus prieštaravimus ir teismui toliau bylą nagrinėjant ginčo teisenos tvarka (CPK 439 str.). Atsisakydamas priimti kreditoriaus pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, kaip aiškiai nepagrįstą (CPK 435 str. 2 d. 4 p.), teismas turėjo nustatyti ir įvertinti aplinkybę, ar pareiškiamas reikalavimas yra iš esmės neįmanomas. Šios aplinkybės teismas netyrė ir apsiribojo konstatavimu, jog kreditorius, reikalaudamas per didelių delspinigių, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir skyrė 200 Lt baudą, nors šalys dėl delspinigių dydžio buvo susitarę kredito sutartyje.

Nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti, jog kreditorius piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis ar veikė prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Tai, kad jis pateikė pareiškimą dėl skolos išieškojimo, sudaro pagrindą konstatuoti, jog kreditorius siekė ginti pažeistas teises, nes skolininkui negražinant skolos, kito teisėto būdo apginti savo pažeistas teises neturėjo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, negalima daryti išvados, kad kreditorius savo procesinėmis teisėmis naudojosi nepagrįstai ir pateikė akivaizdžiai nepagrįstą pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo. Dėl išdėstyto teisėjų kolegija daro išvadą, kad piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis faktas neįrodytas, todėl 200 Lt bauda kreditorei UAB „Moment Credit“ paskirta nepagrįstai ir naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu,

nutaria:

Utenos rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 15 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

Baudą, paskirtą UAB „Moment Credit“ (į. k. 300657515, Kalvarijų g. 2, Vilnius) Utenos rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 21 nutartimi civilinėje byloje Nr. L2-669-356/2011, panaikinti.

Teisėjai Zina MickevičiūtėBirutė ValiulienėRamunė Čeknienė