Regionų apygardos administracinio teismo nutarimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, sekretoriaujant Vaidai Laukavičiūtei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui R. G., institucijos priėmusios nutarimą, atstovei Jolitai Garbinčienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal R. G. skundą dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus nutarimo pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus (toliau – Inspekcija) vyriausioji darbo inspektorė 2008-10-27 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą R. G., einančiai UAB „Edlora“ direktorės pareigas, dėl to, kad ji, būdama darbdavė, neužtikrino darbo ir poilsio laiko režimų vadovaujamoje įmonėje, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – LR DK) 147 str. 6 d., 144 str. 3 d., 4 d. ir padarė pažeidimą, numatytą LR ATPK 41⁵ str. 1 d. (b. l. 14).

Inspekcijos vyriausioji darbo inspektorė, išnagrinėjusi R. G. administracinio teisės pažeidimo bylą, 2008-10-27 priėmė nutarimą (toliau – Nutarimas) R. G. už pažeidimo, numatyto LR ATPK 41⁵ str. 1 d., padarymą skirti 1500 litų baudą (b. l. 16).

R. G. padavė teismui skundą, kuriame prašo pakeisti nutarimą ir už pažeidimą skirti švelnesnę nuobaudą arba visai jos neskirti. Pažeidimą pripažįsta. Paaiškino, kad pažeidimą padarė dėl patirties stokos, nes direktorės pareigose dirba neseniai. Paskirta bauda apsunkins jos materialinę padėtį, nes gaunamas darbo užmokestis yra nedidelis.

Teismo posėdyje R. G. pripažino, kad ant darbo grafikų nebuvo jos parašų, visų patvirtinimų, tačiau nesutinka, kad darbuotojų darbo laikas buvo žymimas neteisingai. Saugos budėjimo žurnalas, kuriame esančiais įrašais remiasi Inspekcija, skaičiuodama darbuotojų darbo laiką, nėra oficialus dokumentas, jame nėra nei jos parašų, nei įmonės antspaudo, patvirtinančio, kad tai įmonės dokumentas. Nutarimas pagrįstas tik iš dalies, nes Inspekcija nenurodė, kiek tiksliai valandų darbuotojai dirbo daugiau, negu leidžia įstatymas. Darbo grafikai sudaromi mėnesiui, tačiau vėliau jie koreguojami, jei kuris nors darbuotojas pasiima laisvą dieną, susikeičia su kitu darbuotoju ar pan. Taisymai daromi tame pačiame grafike. Pataisytas grafikas pasirašomas tik pasibaigus mėnesiui. Pagal grafiką daromas ir žiniaraštis. Darbuotojai žinojo, kada jie turi dirbti. Prašė sumažinti paskirtą baudą.

Institucijos atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad bendrovę tikrino gavę darbuotojų skundus. Buvo nustatyta, kad netinkamai žymimas darbo ir poilsio laikas. Bauda R. G. paskirta už darbo laiko nežymėjimą ir už darbo bei poilsio trukmės pažeidimus. Pažeidimai pasitvirtina pagal saugos budėjimo žurnale esančius įrašus. Grafikai atitiko žiniaračius, tačiau nesutapo su budėjimo žurnalo įrašais. Žurnale buvo ne tik darbuotojų parašai, bet ir saugomo objekto direktoriaus. Žurnalo originalą pateikė buvęs bendrovės darbuotojas M. M.. Iš žurnalo buvo padarytos kopijos tik reikalingų lapų, originalas atiduotas M. M.. Į Inspekciją taip pat kreipėsi ir V. K., kuris patvirtino, kad bendrovėje dirbama ne pagal sudarytus grafikus. Kitų įmonės darbuotojų neapklausė, rėmėsi saugos budėjimo žurnalo duomenimis, skaičiavo M. M. ir V. K. dirbtą laiką. Institucijos atstovė patvirtino, kad žurnalas neoficialus, nepatvirtintas jokiais oficialiais lokaliniais teisės aktais. Aiškino, kad darbo grafikai turi būti taisomi oficialiai, patvirtinant parašu. Grafikai turi būti suderinti su darbuotojų atstovu, atstovo ir direktoriaus pasirašyti. Liepos mėnesio grafikas, pagal kurį dirbo M. M., nesuderintas su darbuotojų atstovu, yra tik direktorės parašas. Tinkamai nepatvirtinti yra 2008 m. liepos ir rugpjūčio mėn. objekto „Landmark“, kuriame dirbo M. M., grafikai. Objekto, kuriame dirbo V. K., visi grafikai patvirtinti. Teismo posėdyje 2009-02-05 atstovė patikslino, kad nuobaudą R. G. paskyrė už tai, kad žiniaraščių duomenys nesutapo su žurnalo įrašais ir buvo nepatvirtinti grafikai, jie nebuvo koreguojami keičiantis darbuotojų darbo laikui. Mano, kad priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį pagrindo nėra. Dėl baudos sumažinimo galimybės paliko spręsti teismui.

Motyvuojamoji dalis

Skundžiamas nutarimas naikintinas, byla R. G. atžvilgiu nutrauktina.

Kaip matyti iš skundžiamo 2008-10-27 nutarimo, Inspekcijos vyriausioji darbo inspektorė, išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, nustatė, kad R. G. padarė pažeidimą, nurodytą 2008-10-27 ATP protokole, padarytą pažeidimą kvalifikavo pagal LR ATPK 41⁵ str. 1 d. ir pagal šią teisės normą skyrė administracinę nuobaudą. Byla R. G. prašymu (b. l. 15) išnagrinėta tą pačią dieną, kai buvo surašytas ATP protokolas.

Konstatuotina, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą Inspekcijoje buvo padaryta esminių procesinių pažeidimų, dėl kurių byla buvo išnagrinėta visapusiškai neišaiškinus visų bylos aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, dėl netinkamai surašyto ATP protokolo buvo pažeista administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė į gynybą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas LR ATPK 256 str. 3 d., 259 str. 1 d., 260 str., 284 str. 2 d., yra nurodęs, kad ATP protokolas turi dvejopą reikšmę - jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas konkretaus administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. ATP protokolu yra apibrėžiamos ATP bylos nagrinėjimo ribos, t. y. byla nagrinėjama tik dėl konkretaus pažeidimo, kuris buvo nurodytas ATP protokole. ATP protokolas surašomas, kai yra nustatytas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė), yra žinomas pažeidimą padaręs asmuo ir galima konstatuoti būtinus pažeidimo sudėties elementus. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis. Protokolas turi lemiamią reikšmę asmens kaltės nustatymui. Todėl ATP protokolo turinys turi būti tikslus, konkretus ir nedviprasmiškas, kad nekiltų neaiškumų dėl to, kuo asmuo yra kaltinamas. Tai yra svarbi administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisių garantija, nes tik aiškiai ir konkrečiai žinodamas, koks yra jam pareikštas kaltinimas, jis gali realizuoti savo teisę į gynybą. Nagrinėjamu atveju nurodytų protokolo turinio reikalavimų nebuvo laikomasi.

ATP protokole yra nurodomos tokios pažeidimo objektyviosios aplinkybės - R. G., būdama UAB „Edlora“ direktore, neužtikrino, kad bendrovės darbo (pamainų) grafikuose būtų nurodyta jų patvirtinimo data ir darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose būtų žymimas saugos darbuotojų faktiškai dirbamas darbo laikas. Nurodoma, kad tuo R. G. pažeidė LR DK 147 str. 6 d. ir 144 str. 3 d., 4 d. reikalavimus. LR DK 147 str. reglamentuoja darbo laiko režimą, straipsnio 6 d. nustatyta, kaip turi būti žymimas darbuotojų dirbtas darbo laikas. Tuo tarpu LR DK 144 str. 3 d. ir 4 d. reglamentuoja maksimalią darbo laiko trukmę. Kaltinimas dėl maksimalios darbo laiko trukmės pažeidimo R. G. nepareikštas, dėl to yra neaišku, kokiu tikslu protokole nurodoma, kad R. G. pažeidė LR DK 144 str. 3 d. ir 4 d. reikalavimus. Pagal ATP protokole nurodytą pažeidimo esmę R. G. padarė tik du teisės pažeidimus: 1. neužtikrino, kad darbo (pamainų) grafikuose būtų nurodyta jų patvirtinimo data ir 2. neužtikrino, kad darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose būtų žymimas saugos darbuotojų faktiškai dirbamas darbo laikas. Dėl kiekvieno iš jų pasisakytina atskirai.

1. Dėl darbo (pamainų) grafikų tvirtinimo pažeidimo. Šioje dalyje kaltinimas nepagrįstas teisės normomis, pareikštas kaltinimas nekonkretus, nenustatytas pažeidimo padarymo laikas.

Visų pirma pastebėtina, kad šio R. G. inkriminuoto pažeidimo Inspekcija nekvalifikavo. R. G. inkriminuotos veikos kvalifikuotos tik pagal vieną LR ATPK straipsnį, t. y. pagal LR ATPK 41⁵ str. 1 d. ir pagal šį straipsnį jai paskirta administracinė nuobauda už abu pažeidimus iš karto, nors darbo (pamainų) grafikų tvirtinimo pažeidimas nesudaro pažeidimo, numatyto LR ATPK 41⁵ str., sudėties. LR ATPK 41⁵ str. 1 d. numato atsakomybę už darbo laiko apskaitos pažeidimus. Šio straipsnio 1 dalies dispozicijoje paaiškinama, kas yra darbo laiko apskaitos pažeidimas – darbuotojų darbo laiko nežymėjimas darbo laiko apskaitos žiniaraštyje, patvirtintame Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, arba žinomai neteisingų duomenų apie asmenų, dirbančių pagal darbo sutartį įmonėse, įstaigose, organizacijose, darbo laiką (įskaitant viršvalandinius darbus, darbą nakties metu, poilsio ir švenčių dienomis, kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis sąlygomis) įrašymas į žiniaraštį. Taigi darbo (pamainų) grafikų tvirtinimo pažeidimas nėra ta veika, už kurios padarymą asmuo gali būti traukiamas atsakomybėn pagal LR ATPK 41⁵ str. 1 d. Darbo (pamainų) grafikų tvirtinimo pažeidimas turėtų būti kvalifikuojamas pagal LR ATPK 41 str. 1 d. (Darbo įstatymų, darbų saugos ir darbo higienos norminių aktų pažeidimas). Nagrinėjamu atveju teismas negali papildomai kvalifikuoti asmens veikos, nes negali sunkinti asmens padėties dėl jo paties paduoto skundo – LR ATPK 41 str. 1 d. sankcija yra griežtesnė negu LR ATPK 41⁵ str. 1 d., o Institucijos atstovė teismo posėdyje neprašė keisti veikos kvalifikavimo, tvirtino, kad nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, tokia galimybė nebuvo aptarta ir su administracinėn atsakomybėn patrauktu asmeniu, priešingu atveju teismas pažeistų draudimo reformatio in peius (keitimo į blogąją pusę) ir procesinių staigmenų negalimumo principus (Administracinių tismų praktika Nr. 6, 88-91 p.).

Antra, kaltinimas dėl darbo (pamainų) grafikų tvirtinimo pažeidimo yra labai nekonkretus. ATP protokole tik abstrakčiai nurodoma, kad 2008-09-16 atlikto patikrinimo metu nustatyta, kad UAB „Edlora“ darbo (pamainų) grafikuose nenurodė jų patvirtinimo datos. Protokole nenurodyta, kuriuose konkrečiai bendrovės sudarytuose darbo (pamainų) grafikuose nėra jų patvirtinimo datos. Taip pat nenurodyta, koks teisės aktas yra pažeistas, t. y., kurioje teisės normoje yra įtvirtintas reikalavimas dėl darbo grafikų tvirtinimo ir tvirtinimo datos nurodymo, koks teisės aktas numato atsakomybę už įstatymo reikalavimų nevykdymą.

Inspekcijos teismui pateiktoje medžiagoje yra 2008 m. birželio mėn., liepos mėn. ir rugpjūčio mėn. grafikai (b. l. 32-34). Teismui papildomai pareikalavus, Inspekcija pateikė darbo grafikus 2008 m. vasario mėn. (b. l. 52), gegužės mėn. (b. l. 55), birželio mėn. 62), liepos mėn. (b. l. 64). Ant visų jų nenurodyta patvirtinimo data. Teismo posėdyje 2009-01-06 Institucijos atstovė aiškino, kad nepatvirtinti buvo 2008 m. liepos mėn. ir rugpjūčio mėn. grafikai, pagal kuriuos dirbo M. M., o grafikai, pagal kuriuos dirbo V. K., patvirtinti tinkamai. Tačiau kaip jau nurodyta, visuose teismui pateiktuose grafikuose nėra patvirtinimo datos. Iš Institucijos atstovės paaiškinimų galima spręsti, kad R. G. kaltinama tuo, kad nepasirašė ant grafikų, tačiau protokole R. G. reiškiamas kitoks kaltinimas, t. y., kad grafikuose nenurodyta jų patvirtinimo data. Nei teismas, nei administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi spėlioti, kokio konkrečiai pažeidimo padarymu asmuo yra kaltinamas. Pažymėtina, kad Institucijos atstovės paaiškinimais teismo posėdyje negali būti taisomi ATP protokolo trūkumai. Negali būti tokia padėtis, kad asmuo, norėdamas sužinoti, kokį pažeidimą jis padarė, dėl priimto nutarimo turėtų kreiptis į teismą. Kaip matyti iš teismui pateiktos bylos medžiagos, R. G. dėl šio kaltinimo Inspekcijai nedavė jokių paaiškinimų, neteikė jokių įrodymų. Vien tik R. G. pripažinimas teismo posėdyje, jog liepos mėn. grafike nėra jos parašų, negali būti pakankamas darbo (pamainų) grafikų tvirtinimo datos pažeidimo įrodymas.

Protokole taip pat nenurodyta pažeidimo padarymo data, kuri yra viena iš pažeidimo objektyviosios pusės aplinkybių. Pažeidimo datos nustatymas svarbus ir administracinei atsakomybei taikyti per LR ATPK 35 str. nustatytus terminus.

Dėl nurodytų esminių ATP protokolo trūkumų byla turėtų būti grąžinta institucijai, surašiusiai ATP protokolą, papildomoms aplinkybėms tirti ir veikai teisingai kvalifikuoti. Tačiau nuo paskutinio tariamo pažeidimo (2008 m. rugpjūčio mėn. darbo grafiko nepatvirtinimo – kadangi pažeidimo data nenustatyta, o apskaitinis laikotarpis kaip matyti ir pateiktų grafikų ir R. G. bei Institucijos atstovės paaiškinimų teismo posėdyje yra mėnuo, laikytina, kad darbo (pamainų) grafikas turėjo būti patvirtintas ir viešai iškabintas prieš dvi savaites iki rugpjūčio mėnesio pradžios, LR DK 147 str. 3 d.) padarymo pasibaigė LR ATPK 35 str. numatyti terminai nuobaudai skirti ir jie nebuvo pratęsti, todėl tolesnė bylos teisena negalima. Nutarimas šioje dalyje pripažintinas neteisėtu ir nepagrįstu, todėl naikintinas, byla nutrauktina LR ATPK 250 str. 7 p. pagrindu.

2. Dėl darbo laiko apskaitos žiniaraščių pildymo pažeidimo. ATP protokole nurodoma, kad Inspekcijos pareigūnai nustatė, jog saugos darbuotojas M. M. (saugomas objektas „RG Landmark“, Klevų al. 48, Lentvaryje) pagal saugos budėjimo žurnale esančius įrašus, apie kurio egzistavimą patvirtina jame esantys darbuotojų bei „RG Landmark“ direktoriaus D. P. parašai, 2008 m. birželio mėn. dirbo 441 val., tačiau darbo laiko apskaitos žiniaraštyje jam žymima 161 val., liepos mėn. dirbo 480 val., tačiau darbo laiko apskaitos žiniaraštyje jam žymimos 168 val., rugpjūčio mėn. dirbo 192 val., tačiau darbo laiko apskaitos žiniaraštyje žymimos 148 val., taip pat saugos darbuotojas V. K. (saugomas objektas UAB „Naujasis Užupis“, Aukštaičių g. 8, Vilnius) pagal saugos budėjimo žurnale esančius įrašus dirbo šventinėmis dienomis (2008 m. vasario 16 d., kovo 11 d., gegužės 4 d.), tačiau darbo laiko apskaitos žiniaraštyje jam žymimas poilsio laikas. Pastebėtina, kad R. G. negalėjo būti inkriminuojami 2008 m. vasario, kovo mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščių pildymo tvarkos pažeidimai, nes iki nutarimo priėmimo praėjo LR ATPK 35 str. numatyti terminai nuobaudai skirti. Darbo laiko apskaitos žiniaraščių pildymas nėra trunkamasis teisės pažeidimas, nes yra padaromas vienkartiniu veiksmu – faktiškai dirbamo laiko nepažymėjimu, nes pagal Darbo laiko apskaitos žiniaraščių pildymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-01-27 nutarimu Nr. 78., 2 p. darbo laiko apskaitos žiniaraštyje ranka ar kompiuteriu žymima kiekvieną dieną dirbtas laikas ir neatvykimo į darbą atvejai.

Teismo posėdyje Institucijos atstovė paaiškino, kad darbo laiko apskaitos režimo pažeidimą nustatė palyginę pateikto budėjimo žurnalo duomenis ir M. M. bei V. K. darbo grafikus. Nustatyta, kad žiniaraščių ir grafikų duomenys sutampa.

Dėl šio pažeidimo keltinas įrodymų pakankamumo klausimas. Pagrindinis įrodymas, kuriuo remdamasi Inspekcija nustatė, kad žiniaraščiuose nerodomas darbuotojų faktiškai dirbamas laikas, yra budėjimo žurnalas. Tačiau šis įrodymas, nesant kitų jame užfiksuotus duomenis pagrindžiančių abejonių nekeliančių įrodymų, negali būti laikomas objektyviu R. G. kaltės įrodymu. R. G. neigia, kad toks žurnalas buvo pildomas jos nurodymu ir kad jame atsispindi faktinis darbuotojų darbo laikas. Institucijos atstovė teismo posėdyje patvirtino, kad budėjimo žurnalas neoficialus, nepatvirtintas lokaliais teisės aktais. Institucija šį įrodymą vertina tinkamu dėl to, kad žurnale yra darbuotojų ir saugomo objekto direktoriaus parašai. Tačiau ši aplinkybė nedaro budėjimo žurnalo patikimu įrodymu. Teismas neneigia tokio žurnalo buvimo galimybės, tačiau kadangi budėjimo žurnalas yra neoficialus, nepatvirtintas lokaliais teisės aktais, todėl dėl jo pildymo nebuvo nustatyta oficialios tvarkos. Tai reiškia, kad žurnalą galėjo pildyti bet kas ir bet kaip, o tai iš karto sumažina žurnale užfiksuotų duomenų patikimumą. Liudytojo M. M. parodymus teismo posėdyje dėl žurnalo duomenų patikimumo teismas vertina kritiškai, nes jis gali būti suinteresuotas bylos baigtimi (Inspekcija įmonėje pradėjo patikrinimą pagal jo skundą, b. l. 18-19), be to iš liudytojo parodymų matyti, kad jis pats įmonėje sudarinėdavo grafikus ir pildydavo žurnalą, grafikus taisydavo pagal žurnalo duomenis ir mėnesio pabaigoje grafikus atiduodavo direktorei. Kad M. M. pildydavo grafikus, teismo posėdyje patvirtino liudytojai A. J., S. P.. Liudytojai A. J., A. G., V. K., J. K. parodė, kad pildė budėjimo žurnalą, patys pasirašydavo apie dirbtas valandas, nurodytos darbo valandos nevisada atitikdavo realiai dirbtą laiką. Iš liudytojų parodymų matyti, kad niekas jų nekontroliavo, ar teisingai nurodomos darbo dienos ir valandos. Dėl aplinkybių, kad nebuvo nustatyta žurnalo pildymo tvarka ir kad žurnalą kitą dieną po atleidimo iš darbo M. M. pasiėmė ir negrąžino įmonei, neatmestina galimybė, kad žurnale po to, kai jį pasiėmė, M. M. galėjo daryti papildymus, taisymus. Budėjimo žurnalo originalas teismui nebuvo pateiktas, o medžiagoje yra pateiktos žurnalo atskirų lapų kopijos. Inspekcijos atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad žurnalą pateikė M. M., buvo padarytos kopijos tik tų žurnalo lapų, kuriuose yra duomenys apie M. ir K. darbo laiką, žurnalą grąžino M. M.. Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad budėjimo žurnalas nėra tas įrodymas, neabejotinai patvirtinantis R. G. kaltę dėl darbo laiko apskaitos pažeidimo.

Remtis liudytojų A. J., S. P., A. G., V. K., J. K. parodymais, kad grafikuose teisingai pildomas jų faktiškai dirbamas laikas, paneigiant R. G. kaltę dėl šio pažeidimo, negalima, nes visi nurodyti liudytojai dirba įmonėje, todėl gali būti įtakojami duoti palankius administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui parodymus.

Siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn, būtina pašalinti visas kilusias abejones dėl kaltės, o nesant galimybės pašalinti abejonių – jos turi būti traktuojamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų R. G. kaltę padarius LR ATPK 41⁵ str. 1 d. numatytą pažeidimą, o konkrečiu atveju nematant galimybės surinkti byloje naujų įrodymų, kurie arba patvirtintų, arba paneigtų R. G. kaltę dėl šio pažeidimo, konstatuojama, kad yra pagrindas administracinę bylą šioje dalyje nutraukti LR ATPK 250 str. 1 p. pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 2 p., 128, 129 str.,

nutarė:

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus vyriausiosios darbo inspektorės 2008-10-27 nutarimą, kuriuo R. G. už pažeidimo, numatyto LR ATPK 41⁵ str. 1 d., padarymą paskirta 1500 litų bauda, panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Nutarimas per 10 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.