Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2016-11-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1-484-564/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-11-08
Bylos Nr.
1-484-564/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-07332-2016-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Audronė Šiupšinskaitė
Nukentėjusysis
G. A.
Kaltinamasis
D. D.
Advokatai
Dainius Gudas
Baudžiamoji byla Nr.1-484-564/2016Proceso Nr. 1-01-1-07332-2016-7Procesinio sprendimo kategorija (S) 1.1.7.2.6.; 1.1.7.2.7; 1.1.8.10.4.; 1.1.8.11.; 1.2.4.8.3.; 1.2.5.4.; 2.1.10.1.
MARIJAMPOLĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. lapkričio 8 d.,MarijampolėMarijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Audronė Šiupšinskaitė,sekretoriaujant G. A.,dalyvaujant prokurorei Eglei Privenienei,gynėjui advokatui Dainiui Gudui,nukentėjusiajai G. A.,civilinio ieškovo atstovei D. L.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. D., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, vedęs, gyvenamoji ir deklaruojamoji gyvenamoji vieta adresu (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2002-10-24 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 271 str. 1 d., 271 str. 2 d., 271 str. 3 d., 112 str. 1 d., 279 str. 2 m. laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant 2 metams 6 mėnesiams; 2) 2005-06-08 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. 1 m. laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant 3 metams; 3) 2005-08-09 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 1 d., 22 str. 1 d., 150 str. 1 d. 3 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 3 d. subendrinus paskirtą bausmę su 2004-09-30 Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi paskirta galutinė bausmė 4 metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 2 p. 9 d. paskirta bausmė subendrinta su 2005-06-08 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, galutinė bausmė 4 metai laisvės atėmimo; 4) 2010-01-18 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d., paskirta 30 parų arešto; 5) 2011-05-04 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., 259 str. 2 d. - 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo; 6) 2014-02-27 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. l d. (dvi veikos) 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 str., paskirta bausmė subendrinta su 2011-05-04 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir galutinė bausmė paskirta 1 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliko 2015-08-24; 7) 2016-03-15 Marijampolės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. - 1 m. laisvės apribojimo bausme įpareigojant per 1 mėnesį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje. Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. pagrindu paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir galutinė bausmė – 8 mėn. laisvės apribojimo, įpareigojant per 1 mėn. nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje. 2016-08-04 Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi 2016-03-15 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 8 mėn. laisvės apribojimo bausmė pakeista 90 parų arešto bausme, bausmę atlieka nuo 2016-08-30, teistumai neišnykę, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 str. 3d., 178 str. 2 d., 140 str. 2 d., 145 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Kaltinamasis D. D. sugadindamas nedidelės vertės svetimą turtą, įsibrovė į patalpą ir pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2016-02-14 apie 02.29 val. išdaužęs tarnybinių patalpų durų stiklą, kurio vertė 50 Eur, bei sulaužęs durų rankeną, kurios vertė 70 eur, t. y. sugadinęs 120 Eur vertės turtą, įsibrovė į UAB „Piciai“ kavinę „Parko Aveniu“, esančią (duomenys neskelbtini), ir pagrobė UAB „Piciai“ priklausantį turtą : 80 vnt. Utenos lager beer 0,5 l alaus butelių, kurių vertė 64,80 Eur, 3 vnt. statinių po 30 l „Švyturio Baltas alus“, kurių vertė 560,10 Eur, 2 vnt. plastikinių taros dėžių, kurių vertė 7,26 Eur, tokiu būdu iš viso pagrobė UAB „Piciai“ priklausančio turto, kurio vertė 632,16 eur.

Be to kaltinamasis D. D. nežymiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui ir grasino jį nužudyti, o būtent: 2016 m. gegužės 3 dieną, apie 21.15 val., (duomenys neskelbtini), šeimos narę- kartu gyvenančią savo buvusią sutuoktinę G. A. sugriebęs už dešinės rankos pradėjo vesti ją į namus ir rankoje laikydamas stiklinį butelį pagrasino nužudyti sakydamas, jog jeigu ji neis, tai sumuš vietoj, išnarins žandikaulius, sudaužys butelį į galvą, kol pareigūnai atvažiuos niekas neišgelbės, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, apie 22.00 val. namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, G. A. tyčia vieną kartą spyrė į šlaunį, po to, sugniaužtais kumščiais eidamas link nukentėjusios, pagrasino išsakydamas žodžius, jog sumuš galvą ir paėmęs kėdę sudavė vieną kartą į galvos ir nugaros sritį. Po to grasino nužudyti, vartodamas necenzūrinius žodžius ir sakydamas, kad jai viskas dabar, suvalkios, sunešios ją negyvai po to, paėmęs spintelę metė į G. A., tačiau spintelė atsitrenkusi į duris sulūžo, o jos nuolaužos pataikė G. A. į įvairias kūno vietas, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, prispaudė prie virtuvės spintos G. A. ir kumščiais sudavė ne mažiau penkis smūgius į galvos sritį, išvadino nukentėjusiąją necenzūriniais žodžiais bei grasino nužudyti išsakydamas žodžius, kad užmuš, jį išveš pareigūnai, o ją į lavoninę, po to, paėmęs ilgintuvą sudavė juo ne mažiau septynis kartus į įvairias kūno vietas G. A., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, pamatęs pareigūnus pro virtuvės langą, paėmė peilį ir pagrasino G. A. papjauti, išsakydamas žodžius, kad jei rėks, tai papjaus, po to, suėmė nukentėjusiąją už pečių ir trenkė ją į spintelę, dėl to ji susmuko ant žemės, po to, kojomis apkabinęs susmukusią ant žemės G. A., kumščiais sudavė jai ne mažiau tris smūgius į galvos sritį, dėl to ji prarado sąmonę, tęsdamas savo nusikalstamą veiką plekšnojo G. A. per veidą, kad ši atgautų sąmonę, o jai atsigavus, kumščiu sudavė tris smūgius į veido sritį, po to, pakėlęs nutempė ją ant lovos ir suėmęs abiem rankomis G. A. už kaklo pradėjo ją smaugti sakydamas „stipk“ bei sudavė vieną smūgį į galvos sritį, dėl to, G. A. vėl prarado sąmonę, tokiu būdu grasino nužudyti, bei sukėlė didelį išgąstį ir baimę, G. A., sukeldamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas nužudyti gali būti įvykdytas, ir tokiais savo veiksmais padarydamas G. A. galvos smegenų traumą lengva forma, smegenų sukrėtimą, vegetacinės nervų sistemos sutrikimą, taip pat nubrozdinimus kaktos, kairės akies viršutinio voko, nugaros srityse, kraujosruvas kairio žasto, dešinio dilbio, dešinio klubo, kairės šlaunies, dešinės blauzdos, kairės čiurnos ir kairės pėdos srityse, kas yra vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Vagystė įsibrovus į patalpą ir nedidelės vertės svetimo turto sugadinimas

Kaltinamasis D. D. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad vaikščiodamas mieste, netoli Marijampolės savivaldybės pastato atsisėdo parūkyti. Pasišvietęs per pastato duris pamatė, kad už durų yra alaus. Tuomet sugalvojo alų pavogti. Pradžioje lupo kitų durų rankeną, tačiau ji nulūžo. Akmeniu išdaužė durų stiklą ir įlipo į patalpos vidų. Iš šios patalpos paėmė 3 metalines 30 litrų talpos alaus statines ir dvi dėžes su 80 butelių alaus. Statines su alumi pasidėjo parke po egle, o dėžes su alaus buteliais parsinešė į namus. Kai sugrįžo pasiimti alaus statinių, toje vietoje jau buvo policija. Žala atlyginta.

Civilinio ieškovo UAB „Piciai“ atstovė D. L. paaiškino, kad vagystės metu buvo sugadintos trejos durys, pavogta alaus statinėse ir buteliuose. Pagal pareikštą civilinį ieškinį žala atlyginta, ją atlygino kaltinamojo motina, kita dalis pavogtų daiktų grąžinta.

Liudytojas R. L. parodė, kad nakties metu gavo pranešimą, jog suveikė kavinės, esančios (duomenys neskelbtini), kuriai vadovauja jo sutuoktinė, signalizacija. Nuvykęs į vietą pastebėjo, kad išdaužta durų stiklo paketai, taip pat bandyta išlaužti duris į laiptinę. Iš patalpos buvo pavogta kelios statinės su alumi, taip pat kelios dėžės alaus, dalį iš jų rado netoliese po eglėmis. Taip pat buvo nulaužta plastikinių durų, esančių kitoje pusėje, nuo terasos, rankena. Šią rankeną taip pat rado pievoje už 20 metrų.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo seka, kad apžiūrėjus įvykio vietą, esančią adresu (duomenys neskelbtini), kavinė „Parko Aveniu“, nustatyta, jog t stebima vaizdo kameromis. Pastato vakarinėje pusėje yra plastikinės su stiklu kavinės sandėliuko durys. Apžiūros metu durys užrakintos, išorinių laužimo, apgadinimo pėdsakų nematyti, tačiau išdaužtas durų stiklas. Prie durų, ant plytelių pribirę stiklo šukių. Ant durų dešinio krašto, 160 cm aukštyje rasta rausvos spalvos skysčio dėmė, nuo kurios paimtas ėminys. Patalpos viduje daug plastikinių dėžių su stikliniais buteliais bei daug metalinių statinių. Patalpoje, kairėje pusėje yra užrakintos durys į kitas kavinės patalpas, ant šių durų spynos išorinių paviršių laužimo, apgadinimo pėdsakų nematyti, tačiau durų viršuje yra rausvos spalvos skysčio dėmė, nuo kurios taip pat paimtas ėminys. Kavinės terasoje yra įėjimo į kavinę plastikinės su stiklu durys, kurių rankena iš lauko pusės nulaužta. Rankena rasta už 80 m vakarų kryptimi parko link, pievoje. Apie 100 m atstumu nuo kavinės, vakarų kryptimi, po egle rastos dvi plastikinės dėžės su stikliniais buteliais bei dvi statinės. Apžiūros metu, ant pirmos statinės nuo kairės pusės, prie rankenos, rasta rausvos spalvos skysčio dėmė, nuo kurios paimtas ėminys, kuris įpakuotas į popierinį voką Nr. 3. Įvykio vietos apžiūros metu rastos dvi statinės ir 2 plastikinės dėžės su stikliniais buteliais paimtos (1 tomas, b.l. 15-26)

Iš apžiūros protokolo seka, kad apžiūrėti įvykio vietoje rasti ir paimti daiktai. Apžiūros metu nustatyta, jog baltos spalvos durų rankenos galinės tvirtinimo detalės išlaužtos. 2 žalios spalvos plastiko dėžės skirtos transportuoti 0,5 l talpos alaus buteliams. Dėžėse yra sudėti alaus buteliai „UTENOS LAGER BEER“. Vienoje dėžėje yra 20 vnt. pilnų butelių, dėžė pilna. Kitoje dėžėje yra 14 pilnų butelių alaus. 2 alaus statinių talpa yra po 30 litrų. Ant statinių yra alaus pavadinimas „UTENOS ALUS“ BALTAS. Statinės yra pilnos, nenuimta apsauginės detalės. Statinės yra standartinės (1 tomas, b.l. 28-34).

Iš UAB „Algos“ saugos tarnybos duomenų seka, kad ši tarnyba sudariusi apsaugos sutartį su UAB „Piciai“ dėl kavinės „Parko aveniu“, esančios (duomenys neskelbtini), apsaugos. 2016-02-14 02.30 val. gautas šios kavinės tarnybinių durų apsaugos suveikimo signalas ( 1tomas., b. l. 47).

Iš apžiūros protokolo seka, kad apžiūrėta laikmena, kurioje yra du vaizdo įrašo failai, padaryti Marijampolės miesto vaizdo stebėjimo kameromis Vaizdo įraše yra užfiksuotas einantis asmuo 2016-02-14 02:19:07 val. nuo šiaurinės krypties „Poezijos parko“, link pietų, centrinio tako, kuris veda į vakarinę parko dalį, taip pat tako kita pusė yra iš rytinės dalies J. Basanavičiaus a. Vaizdo įrašo kokybė prasta. Matyti, kad žmogus apsirengęs šviesiu viršutiniu drabužiu, tamsiomis kelnėmis. Asmuo eina pieva ir patenka į nematomą zoną. Toliau kamera užfiksuoja 02:20:58 val. kaip nuo Marijampolės savivaldybės vakarinės pusės bėga asmuo. Asmuo apsirengęs tamsiai, bėga pieva, vakarų kryptimi ir nubėga takeliu šiaurės kryptimi kuris veda link tunelio. 02:40:30 užfiksuotas apsaugos darbuotojas einantis pagrindiniu taku. Daugiau asmenų neužfiksuota. Apžiūrima kita laikmena, kuri fiksuoja J. Basanavičiaus a. Vaizdo įrašas blogos kokybės, fiksuoja aikštės šiaurinę dalį. Įraše matyti einančių asmenų, ėjimo kryptis nuo Vytauto g. link Kauno g. 02.23 val. eina asmuo nuo savivaldybės pastato. 02.30 matyti einantys du asmenys šaligatviu nuo Vilkaviškio g. pusės link viešbučio (1 tomas, b.l. 37-46).

Iš specialisto išvados Nr. 140-(919)-IS1-1719 seka, kad ant tirti pateiktų tamponų, tiriant pažymėtų Nr. 1 ( nuoplova nuo sandėliuko lauko durų) , Nr. 2 ( nuoplova nuo durų, esančių sandėliuko vidiuje, ) su nuoplovomis padarytomis 2016-02-14 apžiūrint įvykio vietą - kavinę „Parko aveniu“, esančią (duomenys neskelbtini) rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR (1 tomas, b.l. 110-111).

Iš pranešimo dėl sutapimo DNR duomenų registre, seka, kad vyro, kurio kraujo rasta ant tamponų, tiriant pažymėtų Nr. 1, Nr. 2, su nuoplovomis, padarytomis 2016-02-14 apžiūrint įvykio vietą - kavinę „Parko aveniu“, esančią (duomenys neskelbtini) (žiūrėti LPKTC 2016-03-24 specialisto išvadoje Nr. 140-(919)-IS1-1719 ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-07332-16), genotipas DNR duomenų registre sutapo su genotipu asmens, kurio anketiniai duomenys DNR duomenų registre nurodyti: D. D., a. k. (duomenys neskelbtini) (1 tomas, b.l. 112).

Iš specialisto išvados Nr. 140-(2187)-IS1-2628 seka, kad ant tamponų, tiriant pažymėtų Nr. 1, Nr. 2, su nuoplovomis, padarytomis 2016-02-14 apžiūrint įvykio vietą - kavinę „Parko aveniu“, esančią J. Basanavičiaus a. 1, Marijampolėje, rasto vyro kraujo genotipas (žiūrėti LPKTC 2016-03-24 specialisto išvadoje Nr. 140-(919)-1S1-1719) sutampa su D. D. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų D. D. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,000000000000000002 %. (1 tomas, b.l. 115-116).

Kaltinamojo veika dėl svetimo turto vagystės pagal LR BK 178 str. 2 d. kvalifikuota teisingai, kadangi nustatyta, jog kaltinamasis D. D. suvokdamas savo neteisėtų veiksmų pobūdį bei pavojingumą, vagystės tikslu įsibrovęs į patalpą užvaldė kaltinime nurodytą svetimą turtą. Veika teisingai įvertinta kaip baigtas nusikaltimas, kadangi kaltinamasis vagystės dalykus pasidėjo atokioje vietoje, turėjo galimybę jais disponuoti savo nuožiūra. Vienas iš vagystę kvalifikuojančių požymių, yra įsibrovimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Įsibrovimu padarytos žalos BK 178 straipsnis neapima, todėl jeigu įsibraunant į patalpą ar būnant patalpoje tyčia sugadinamas ar sunaikinamas turtas kurio vertė viršija 3MGL (BK 190 str.), veikos turėtu būti kvalifikuojamos atskirai kaip idealioji sutaptis. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra nustatyta, jog kaltinamasis D. D. turėdamas tikslą įsibrauti į patalpą ir įsibrovimo į patalpą metu sugadino turtą išdauždamas durų stiklą, nulauždamas durų rankeną, padarė 120 Eur turtinę žalą, tai yra tyčiniais veiksmais padarė žalą, didesnę už 3 MGL sumą ir mažesnę už 5 MGL sumą, todėl jo veika teisingai kvalifikuota ir pagal LR BK 187 str. 3 d.

UAB „Piciai“ buvo pareiškę 752,16 eurų civilinį ieškinį ( 1t. , b. l. 55-62) dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos sugadinant turtą bei pavagiant turtą atlyginimo. Iš pateiktų dokumentų dėl žalos atlyginimo ( 2t., b. l. 107, 167), civilinio ieškovo atstovės, liudytojos L. D. paaiškinimų seka, kad ši žala atlyginta, todėl civilinis ieškinys atmestinas.

Nežymus sveikatos sutrikdymas ir grasinimas nužudyti

Kaltinamasis D. D. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad anksčiau buvo susituokęs su G. A., po to santuoka buvo nutraukta. Jam 2015 m. rugpjūčio mėnesį atlikus bausmę vėl gyveno kartu (duomenys neskelbtini), kaip šeima. Pragyvendavo ir iš jo uždirbtų pinigų, ir iš G. A. uždirbtų Vokietijoje pinigų, vedė bendrą ūkį. G. A. dirbdavo Vokietijoje, o kai sugrįždavo į Lietuvą, gyveno kartu, tik kai susipykdavo, išeidavo pas buvusį vyrą, kur gyvena ir jos dukra. Šių metų gegužės mėnesį apie 21 val. būnant prie parduotuvės „Iki“, Vilkaviškio g., Marijampolės m., esančioje kebabinėje, paskambino G. A., paklausė, kur jis yra ir ji atėjo. Po to abu parėjo į namus. G. A. parvažiavo iš buvusio vyro, todėl jam kilo pavydas ir įvyko kivirčas. Jis susinervinęs paleido į buto duris kėdę, kuri sulūžo ir nuolaužos galėjo kliudyti G. A., paspyrė spintelę, sudavė 3-4 kartus G. A. į veidą, įspyrė į šlaunį. Virtuvėje G. A. buvo įsikibusi į jį, prašė liautis, o jis stūmė į spintą ir G. A. atsitrenkusi į spintą susmuko. Tuomet nuvedė ją ant lovos, atnešė atsigerti. Nužudyti negrasino, nesmaugė, peilio ir prailgintuvo neturėjo, juo nesudavė, tiek nebuvo, kaip parašyta kaltinime. Vartojo necenzūrinius žodžius iš pavydo, kad važiuoja į buvusio vyro butą. Pripažįsta, kad nustatyti G. A. sužalojimai atsirado dėl jo kaltės. Kai pamatė, kad atvažiavo prie jų namo policija, suprato, kad dėl jo ir liepė būti tyliai, bute užgesino šviesas. G. A. nesveika, jai būna bloga dėl širdies. Su G. A. susitaikė, šiuo metu susituokę.

Nukentėjusioji G. A. parodė, kad su D. D. buvo sudarę santuoką, kuri nutraukta 2014 m. rugpjūčio mėnesį. Tačiau 2016 m., šio įvykio laikotarpiu , gyveno kartu su D. D. nuolat kaip šeima, vedė bendrą ūkį, buvo bendras biudžetas. Ji išvažiuodavo dirbti į Vokietiją, ten prabūdavo apie pusantro mėnesio, o grįžus į Lietuvą gyvendavo su D. D., buvęs vyras atveždavo dukrą. 2016 m. gegužės 3d. nuvyko į parduotuvę „Iki“ apsipirkti, susiskambino su D. D. ir susitiko prie kebabinės. D. D. siūlė eiti pas jį, tačiau ji turėjo sekančią dieną išvykti į Vokietiją ir turėjo pabūti su dukra. D. D. primygtinai reikalavo eiti ir ji, žinodama karštą jo būdą, sutiko. Nuėjus į butą stipriai susikivirčijo. D. D. išsakė necenzūrinius įžeidžiančius žodžius nuo „žiurkės“ iki „žertvos“, prikaišiojo buvusį vyrą, kad ji išvažiuoja, jį palieka. Paėmęs kėdę metė ne į ją, bet į duris. Pabirę kėdės dalys kliudė ją, buvo prakirstas antakis. Būnant virtuvėje prie durų plaštaka sudavė į galvos sritį, kairį šoną. Smūgiai buvo pakankamai stiprūs, ji susmuko. Paprašė nurimti, ėmė kalbėti griežtesniu tonu, tuomet D. D. suėmęs už pečių stūmė į spintą, ji nugara ir pakaušiu atsitrenkė į spintą ir susmuko. D. D. ją pakėlė, padėjo nueiti į miegamąjį, ji buvo apsvaigusi. Ji sėdo ant sofos, ant kurios buvo prailgintuvas ir D. D. griebė jį patraukti, nes ji sėsdama tempė su rozete. Su prailgintuvu jai nieko nedarė. D. D. norėjo toliau pasikalbėti, vyko stiprus kivirčas. Ar D. D. spyrė spintelę- neatsimena. D. D. paskambino mamai ir atvykusi D. D. motina ją išvežė į ligoninę. Ji neverkė, pagalbos nesišaukė, manė, kad D. D. nurims, nes tai buvo ne pirmas toks susipykimas. Ji yra ganėtinai jautrus žmogus ir ją tai paveikė. Buvo labai supykusi, ją stipriai valdė emocijos, su policija reikalų neturėjusi, todėl apklausų metu daug ką pasakiusi iš pykčio.

Vadovaujantis BPK 276str. 4 d. perskaityti nukentėjusiosios parodymai ikiteisminio tyrimo metu ( tomas 1, bl.l. 186-189, apklausta 2016-05-04). Šios apklausos metu nurodžiusi, kad dar būnant prie parduotuvės „Iki“ D. D. grasino sudaužyti į jos galvą butelį, paėmė už rankos ir nusivedė į butą. Bute metė į ją butelį, paėmęs kėdę trenkė jai į galvą, kėdė sudužo, paėmęs spintelę ja trenkė į galvą, ji buvo praradusi sąmonę. Atsigavus ir nubėgus į miegamąjį, prailgintuvu ne mažiau 5 kartus sudavė į kojų sritis. Po to nukėlė tualeto duris ir norėjo jai suduoti, tačiau į duris paskambino policijos pareigūnai, kuriuos turbūt kaimynai iškvietė. Nutempęs į kambarį uždėjo ant galvos pagalvę ir liepė tylėti, sakydamas, kad kol atvažiuos gaisrininkai –užmuš. Išvykus policijai virtuvėje ne mažiau 10 kartų spyrė į nugaros sritį, nuvilko į kambarį ir ne mažiau 3 kartus trenkė į galvą bei tampė už plaukų. Ji vėl praradinėjo sąmonę ir girdėjo, kaip D. D. skambino motinai, sakydamas, kad jai negerai. Atvažiavusi D. D. išvežė ją į ligoninę, ten ji paprašė medikų, kad praneštų policijai. Perskaičius šiuos parodymus nukentėjusioji G. A. paaiškino, kad parodymai teisingi iš dalies, apklausos metu buvo pikta, ją valdė emocijos. Teisingi, kad mušė, kad sukėlė fizinį skausmą. Tačiau neatsimena, ar prie parduotuvės žadėjo sudaužyti butelį į galvą, kėde ne į galvą trenkė, tik buvo užsimojęs link jos, į ją pataikė nuolaužos. Spintelė pataikė ne į ją, o į duris. D. D. tik liepė tyliai būti, tačiau pagalvės ant galvos neuždėjo. Gulėdama ligoninėje parodymų net neperskaitė, jai parodė kur pasirašyti ir pasirašė. Buvo atvežta po stipraus kivirčo, gal ne taip viską išdėstė, labai pyko. Jei D. D. būtų toks blogas, nebūtų vėl sudariusi santuokos.

Vadovaujantis BPK 276 str. 4 d. perskaityti nukentėjusiosios parodymai ikiteisminio tyrimo metu ( tomas 1, bl.l. 191-194). Apklausta 2016-05-05. Nukentėjusioji G. A. parodžiusi, kad 2016-05-03 apie 21.15 val. jai būnant prie parduotuvės "IKI", esančios Vilkaviškio g., Marijampolės mieste paskambino D. D., paklausė „ką tu čia veiki gražuole“ ir atėjo iki jos. Jai atsisakius nueiti iki kebabinės, D. D. iš karto pasidarė agresyvus, pradėjo kalbėti pakeltu tonu. Kadangi ji buvo palikusi mažametę dukrą, atsisakė eiti su D. D. į butą, esantį (duomenys neskelbtini), D. D. pasakė, jog „neišsikalinėtų“ ir eitų gražiai, kad nereikėtų jos už plaukų partempti į namus, jai stipriai suėmė už dešinės rankos, o kitoje rankoje laikydamas šampano butelį, kurį pasiėmė nuo staliuko, esančio pavėsinėje, pradėjo ją vestis link savo namų. G. A. jo gražiai prašė, jog paleistų, tačiau jis pasakė, kad gražiai pareis namo pasikalbėti, o jei neis, tai ją sumuš. Ji D. D. labai išsigando, nes žinojo, jog jis yra neprognozuojamas, todėl šauktis pagalbos bijojo, be to, tuo metu aplinkui nebuvo žmonių. D. D. susinervino, sugriebęs už dešinės rankos pradėjo vestis namo, ji jam priešintis bijojo, nes jis pagrasino, kad jeigu ji neis, tai sudaužys šampano butelį į galvą ir kol atvažiuos policija, jos niekas neišgelbės. Ji tokius D. D. žodžius suprato, kaip grasinimą nužudyti, nes žinojo, jog jis taip padaryti tikrai galėtų. Einant link buto ją vadino necenzūriniais žodžiais, šaukė , tačiau į laiptinę niekas neišėjo, ji šauktis pagalbos bijojo, nes suprato, jog niekas nepadės. Įėjus į butą, jis iš karto užrakino duris ir išėmė raktus. Ji bandė su D. D. gražiai kalbėtis, sakė, jog išvažiuotų kartu į Vokietiją, atsiklaupė ant kelių, atsiprašė už tai ką padarė negerai. Tuo metu jis spyrė vieną kartą jai į šlaunį bei pasakė, kad ji dar ne taip maldaus atleidimo. Virtuvėje metė šampano butelį į ją, tačiau šiai pasitraukus butelis atsimušė į koridoriaus sieną bei sudužo. Pradėjus trauktis į koridorių, D. D. ėjo link jos sugniaužęs kumščius ir sakė, jog sumuš jai galvą. Kėde sudavė G. A. smūgį į galvos ir nugaros sritį, nuo smūgio kėdė sulūžo, o ji nuo smūgio apsvaigo, tačiau sąmonės praradusi nebuvo. D. D. jai išvien grasino nužudyti, paėmęs spintelę, stovėjusią koridoriuje, metė į ją, tačiau spintelė atsitrenkė į lauko duris ir pabiro, o jos dalys atsimušė jai į įvairiais kūno vietas. Virtuvėje D. D. ją užspaudė prie virtuvės spintos ir pradėjo kumščiais daužyti į galvos sritį kairėje pusėje, suduodamas ne mažiau kaip penkis smūgius. Prašant liautis, jis nustojo mušti, tačiau vadino necenzūriniais, įžeidžiančiais žodžiais, grasino, jog užmuš. G. A. tokius žodžius suprato, kaip realų grasinimą nužudyti. D. D. virtuvėje rūkė ant G. A. krėsdamas pelenus, ji tuo metu tupėjo virtuvėje prie spintos. Parūkęs D. D. nuėjo į tualetą, o išeidamas iš tualeto D. D. pasakė, kad ji ateitų ir tuo metu nukėlęs tualeto duris užsimojo ir kirto į G. A., tačiau ji atsitūpė kampe ir smūgio išvengė. Kambaryje atsisėdo ant lovos, nes jai pasidarė silpna, o D. D. atėjęs iš paskos, griebė prailgintuvą ir juo sudavė ne mažiau 7 smūgius į įvairias kūno vietas. Pamačius per langą kieme stovintį policijos automobilį, D. D. griebė iš stalčiaus virtuvinį peilį, kuriuo pagrasino G. A., kad jei rėks, tai papjaus. Numetęs peilį sugriebė ranka jai už burnos ir nutempęs į kambarį paguldė ant lovos bei pagalve užspaudė burną. Ji girdėjo, kuomet į duris skambino policija, tačiau pagalbos šauktis negalėjo, nes D. D. ant jos buvo atsisėdęs bei uždėjęs ant burnos pagalvę. Nustojus į duris skambinti pareigūnams D. D. G. A. paleido ir pagrasino, kad jei rėks, tai nudės vietoje ar nužudys, kad kol gaisrininkai įeis, tai ją nusmeigs, o pats iššoks per balkoną. Išvažiavus policijos automobiliui, D. D. virtuvėje sugriebęs ją iš priekio už pečių vieną kartą trenkė į virtuvinės spinteles, nuo smūgio ji susmuko ant žemės, tuomet jis ją apsižergė ir kumščiais pradėjo daužyti į galvą, ji prarado sąmonę. Atsigavo tik tuomet, kai D. D. jai ranka plekšnojo per veidą. Jai nuėjus į miegamąjį, D. D. atėjęs ją užspaudė į kampą tarp lovos ir spintos ir pradėjo kumščiu daužyti į veidą,. Po to D. D. pakėlė ją nuo žemės ir numetęs ant lovos sugriebė abiem rankomis už kaklo ir pradėjo smaugti, rėkė, kad ji stiptų. Ji prašė, kad liautųsi, ir D. D. tuomet nustojo smaugti, klausė, ką ji darys rytoj, grasindamas sudaužyti į galvą vazoną. Ji kartojo, jog viskas bus gerai, jog jį myli, kad jos daugiau nemuštų, bet D. D. nenurimo, vėl sudavė smūgį į galvos sritį dešinėje pusėje, po kurio ji prarado sąmonę. Kuomet atsipeikėjo, girdėjo D. D. kalbant telefonu su mama, kad ši atsivežtų švirkštą, kad nekviestų greitosios. Po to jai pasidarė visiškai blogai. Atsigavusi matė, kad L. D. tvarkė namus, o D. D. jai suleido kažkokius vaistus, sakė, kad „Relanium“ .L. D. pasiūlė iškviesti greitąją. D. D. to nenorėjo, o jai pasakius, kad nieko nepasakos, L. D. nuvežė į ligoninės priėmimo skyrių. Važiuojant į ligoninę L. D. prašė, jog sakytų, kad jai apsvaigo galva ir ji nukrito, ji jai žadėjo, jog taip ir sakys. Ligoninėje L. D. nuo jos nesitraukė. Seselei padavus jai pasirašyti ant dokumentų, ji parašė žodį „policija“, tuomet seselė pasikvietė gydytoją ir pamatė, jog ji sumušta, iškvietė policiją. Gydytojai pamačius, jog ji sumušta, L. D. buvo iš ligoninės išprašyta,bei buvo užrakintos durys, kad ji neateitų, seselė minėjo, jog ji ėjo aplink langus ir klausė, ką G. A. kalba. Kitą dieną L. D. prašė, kad su D. D. išsiskirtų gražiuoju, jog nieko nerašytų, nes jis ir taip sės, kad nesikreiptų į policiją ir nevyktų pas teismo medicinos ekspertus. D. D. 2015-05-05 jai kelis kartus rašė SMS žinutes, kuriomis prašė, jam atleisti ir kad gailisi.

Perskaičius šiuos parodymus paaiškino, kad jie teisingi iš dalies. Žinodama gana aštrų D. D. būdą, ėjo į butą pati, galvojo, kad bute pasikalbės, D. D. nebūtų galėjęs jos nužudyti. Sudaužyti į galvą šampano butelį negrasino, kažką sakė , kad sumuš. Teisingi parodymai, kad įspyrė, kad buvo atsiklaupusi, kad metė butelį, tačiau nežino, ar norėjo pataikyti į ją. Metė kėdę, tačiau ne konkrečiai į ją, jai pataikė tik nuolaužos. Jai stovint kampe metė spintelę. Kai ji buvo užsidariusi tualete, jis nukėlė duris ir pastatė, kad ji neužsirakintų, jomis jai netrenkė. Prailgintuvu nedaužė, tik jai užsėdus prailgintuvą, D. D. jį išlupo iš rozetės ir paleidus prailgintuvas pataikė jai į kairės kojos pėdą. Peilį buvo paėmęs ir sakė, kad pats pasipjaus, jai peiliu negrasino. Buvo atsiėdęs ant jos, tačiau pagalvės ant galvos nebuvo uždėjęs. Sakė, kad nusmeigs, o pats iššoks per balkoną, nes jis labai išsigando policijos. Teisingai parašyta, kad buvo apsvaigusi, kad D.d. sudavė smūgius. Būnant ant lovos D. D. sugriebė už kaklo, bet nesmaugė, tuo metu jai taip atrodė, kad smaugė. Įvairius grasinimus apie nužudymą ar sužalojimą D. D. išsakė, ji buvo išsigandusi, kad daugiau nemuštų, tačiau grasinimų nužudyti neišsigando, tai buvo išsakyta ne kartą ir ji žinojo, kad taip nepadarys. Apklausos metu neteisingai nurodžius aplinkybes, nes buvo užvaldę emocijos, buvo supykusi ant D. D., pasakojo, kas ėjo į galvą, netikslingai sudėstė sakinius, ne viską iki galo pasakė, buvo šoke. Ji yra labai jautri, buvo suleisti raminamieji vaistai. Ikiteisminio tyrimo metu apklausė du kartus, pati buvo prašiusi dar iki susitaikymo su D. D., kad apklaustų dar kartą, tačiau tyrėja atsisakė. D. D. tokiais žodžiais švaistosi dažnai, už žudiko ji būtų netekėjusi.

Liudytoja T. Z. parodė, kad dirba Marijampolės ligoninėje, priėmimo skyriuje gydytoja. Jai dirbant į priėmimo skyrių buvo pristatyta nukentėjusioji, kuri skundėsi, kad skauda širdį. Ją lydėjo L. D.. Išėjus L. D., G. A. pasakė, kad ją mušė D. D., kad jai skauda galvą, širdį, krūtinę. Ji labai blogai jautėsi, buvo labai išsigandusi, emociškai sukrėsta, patyrė fizines traumas. Pasakojo, kad ėjo vakare į IKI parduotuvę, kad ją sugavo D. D., parsitempė į savo butą ir ten mušė, sakė, kad nedovanosianti. Ji buvo labai mušta, kankinta. Kiek ji pasakojo, tai mušimas užtruko ilgai. O moteris, kuri ją atlydėjo, sakė, kad nukentėjusiajai skauda širdį. Buvo gydoma raminančiais, nuskausminamaisiais vaistais.

Liudytojas T. M. parodė, kad G. A. yra jo buvusi sutuoktinė. Anksti ryte, gegužės 4 d., jam paskambino iš ligoninės ir klausė, ar jis pažįsta G. A., ar gali atvykti. Nuvykęs į ligoninę pamatė ant G. A. veido sužalojimą, ji buvo labai išsigandusi, apsiverkusi, atrodė negražiai, “ iškritusi iš savęs“. Paklausus, ar tai padarė D. D., ji atsakė kad taip, kad už nieką, kad baisu, ką jai teko išverti, jog galvojo, kad daugiau nepamatys savo dukros. Smulkiau, kas įvyko, jis neklausinėjo. Vėliau buvo atėjęs aplankyti G. A. su dukra, todėl, nenorėdamas, kad vaikas girdėtų, smulkiau taip pat neklausinėjo. D. D. yra labai pavydus. Prieš einant pas G. A., jos uošvė padavė auskarus, sakė, kad G. A. ir D. D. be galo myli vienas kitą ir kad bus kartu.

Liudytoja L. D. parodė, kad jos sūnus D. D. buvo susituokęs su G. A., išsiskyręs, dabar vėl susituokė. 2016 metų gegužės mėnesį tai pykosi, tai taikėsi, gyveno kaip šeima, jie vienas kitą mylėjo ir pavydėjo. Nakties metu paskambinęs D. D. pasakė, kad G. A. užėjo priepuolis, prašė atvežti švirkštą. Kai atvažiavo į jų butą, G. A. sėdėjo ant sofos kampo, verkė, sakė, kad jai bloga, kad reikia susileisti vaistus. Paklausus, kas atsitiko, G. A. sakė, kad užėjo priepuolis. Jos veidas atrodė normaliai, bute viskas stovėjo tvarkingai, D. D. nieko nepasakojo. Ji siūlė važiuoti į ligoninę. G. A. apsiavė batus ir nuvežė ją į priimamąjį. Tik vėliau ji sužinojo, kad buvo pavydo konfliktas, nes G. A. buvo nuėjusi į namus pas savo dukrą. Mokesčius už-butą, esantį Uosupio 14-28, mokėdavo ji, pirkdavo G. A. ir D. D. maistą.

Liudytoja Ž. S. parodė, kad 2016-05-04 gavo atlikti ikiteisminį tyrimą, kuriame nukentėjusioji buvo G. A.. D. D. iš karto apklausti nepavyko, nes jis pasislėpė. Nukentėjusiąją G. A. apklausė Marijampolės policijos komisariato patalpose tą pačią ar sekančią dieną po įvykio. Matėsi, jog ji yra sumušta, pati ją vežė pas ekspertus. Nukentėjusioji buvo išsigandusi, bijojo D. D., į antrą apklausą ją atvežė buvęs sutuoktinis T. M., nes viena bijojo. Antra apklausa buvo kelių dienų bėgyje. Ji buvo išsigandusi, nes D. D. buvo pasislėpęs, tik jai žinutes rašė atsiprašinėdamas, o į jos skambučius neatsiliepė. G. A. būsena stresinė, išsigandusi, tačiau nuosekliai viską pasakojo nuo pat to momento, kai susitiko su D. D.. Prieš šį įvykį ji turėjo su G. A. kitą bylą dėl grasinimo nužudyti, todėl ji bendravo laisviau. Tas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas nesurinkus pakankamai įrodymų. Apklausa užtruko ilgai, bet G. A. papasakojo aiškiai, suprantamai. Apklausos protokolą skaitė, pastabų neturėjo, sakė, kad viskas teisingai surašyta. Kita apklausa buvo po kelių dienų, G. A., galbūt, buvo šiek tiek nusiraminusi, tačiau baiminosi dėl savęs, savo sveikatos, kad vėl neužpultų. Buvo orientuota aplinkoje, suprato, kad į apklausą atvyksta. Grasinimus, kuriuos apklausos metu nurodė G. A. kaip išsakytus D. D., stengėsi užrašyti pagal jos žodžius, nekoreguojant.

Iš protokolo-pareiškimo, surašyto 2016-05-04, 06.15-06.20 val. seka, kad G. A. nurodžiusi, jog 2016-05-03 apie 21.15 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), buvęs sutuoktinis D. D. sukėlė konfliktą, kurio metu būdamas neblaivus, mušė G. A. per galvą ir kitas kūno vietas, taip sukeldamas stiprų fizinį skausmą (1 tomas, b.l. 151-152).

Iš Marijampolės AVPK duomenų seka, kad 2016-05-03 22.55 val. gautas pranešimas apie įvykį, ROIK Nr. 0116000234451, kuriame nurodyta, kad paskambinęs asmuo ( neprisistatęs kaimynas ) pranešė, jog bute, esančiame (duomenys neskelbtini), didelis triukšmas, barniai, girdisi moters verksmas, įtaria, kad smurtauja vyras. Nuvykus į nurodytą vietą durų niekas neatidarė, bute tylu, ramu, šviesa nedega.(1 tomas, b.l. 157-158). 2016-05-04 04.48 val. gautas pranešimas apie įvykį, ROIK Nr. 0116000234697, kuriame nurodyta, kad paskambinusi sveikatos priežiūros įstaigos darbuotoja Č. pranešė, kad į ligoninę pristatyta G. A., kuri nurodė, kad apie 04.00 val. namuose sumušė buvęs vyras D. D. (1 tomas, b.l. 159-163).

Iš tarnybinių pranešimų seka, kad po gauto pranešimo, jog į Marijampolės ligoninės priėmimo skyrių pristatyta sumušta moteris, kelis kartus policijos pareigūnai buvo nuvykę adresu (duomenys neskelbtini), tačiau durų niekas neatidarė, bute buvo tylu. Įvykio vieta iš karto nebuvo apžiūrėta, kadangi nebuvo galimybės patekti į butą, nes įtariamasis D. D. slapstosi, o jo motina L. D. paaiškino, kad buto raktų neturi. 2016-05-06 apie 10.00 val. paskambinusi L. D. pasakė, kad rado minėto buto raktus ir gali atidaryti duris, todėl buvo nuvykta adresu (duomenys neskelbtini), tačiau matėsi, kad butas yra sutvarkytas. L. D. paaiškino, jog ji bute nuo įvykio dienos nebuvo, tačiau G. A. 2016-05-06 apie 08.45 val. paskambinusi pranešė, jog L. D. 2016-05-04 atidavė T. M. G. A. priklausančius auksinius auskarus, kuriuos D. D. jai buvo 2016-05-03 išplėšęs bute adresu (duomenys neskelbtini) (1 tomas, b.l.. 164, 166).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo seka, kad 2016-05-06 apžiūrėtas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Butas yra penkiaaukščio blokinio namo trečiame aukšte, laiptų aikštelės kairėje pusėje. Buto durys šarvinės, užrakintos. Atidarius duris patenkama į koridorių, kuriame tiesiai matosi durys į kambarį, ant žemės patiestas kilimas, dešinėje pusėje, stovi spintelė. Durų vidinėje pusėje matosi durų apgadinimas: įlenkimai bei apibraižymai. Prie šviestuvo matosi sulaužytos lubos. Iš koridoriaus, kairėje pusėje patenkama į virtuvę, kurios kairėje pusėje matyti virtuvinės spintelės, dujinė viryklė, grindyse, ties spintele, kur yra kriauklė, matosi įlinkimas. Dešinėje pusėje stovi virtuvinis kampas, stalas, bei sienoje esanti spinta.. Sieninės spintos duryse, dešinėje pusėje, matosi apvalus įlinkimas. Iš koridoriaus per tiesai esančias duris patenkama į svetainę, kur stovi stalas, minkštas kampas, patiestas kilimas. Koridorius dešinėje pusėje turi užsisukimą, ten, koridoriaus dešinėje pusėje yra durys į tualetą ir vonia, vonios durys atidarytos, ant jų kabo rankšluostis. Koridoriaus gale, kairėje pusėje, stovi pinta vaza su dirbtinėmis gėlėmis, šalia kurios yra durys į miegamąjį. Miegamajame dešinėje pusėje langas, prie kurio stovi spintelė, televizorius, bei vazonas su gėle. Miegamajame, prie sienos, esančios prieš duris stovi sofa-lova su ištraukta miegamąja dalimi, prie sienos, esančios, toje pusėje, kaip ir durys, taip pat stovi sofa, viduryje, patiestas kilimėlis, ant kurio guli baltos spalvos prailgintuvas su penkiais kištukų lizdais. Kambario kairėje pusėje, stovi spinta stumdomomis durimis, su veidrodžiui (1 tomas, b.l. 167-184).

Iš alkotesterio duomenų seka, kad 2016-05-04 05.49 val. G. A. yra blaivi, tikrinimo rezultatas- 0.00 prom. ( 2 tomas, b. l. 6 ).

Iš Specialisto išvados Nr. G 322/2016(09) seka, kad G. A. klinikiniais duomenimis konstatuota galvos smegenų trauma, lengva forma, smegenų sukrėtimas, vegetacinės nervų sistemos sutrikimas, nubrozdinimai kaktos, kairės akies viršutinio voko, nugaros srityse, kraujosruvos kairio žasto, dešinio dilbio, dešinio klubo, kairės šlaunies, dešinės blauzdos, kairės čiurnos ir kairės pėdos srityse, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Konstatuoti kūno sužalojimai padaryti kietais bukais bukabriauniais daiktais, galėjo būti padaryti 2016-05-04 bei galėjo būti padaryti dešimčia poveikių. G. A. sužalojimų padarymo metu galėjo jausti fizinį skausmą. Apžiūra atlikta 2016-05-05. G. A. teismo medicinos specialistui paaiškinusi, jog kumščiu kelis kartus sudavė į galvą, medine spintele kelis kartus sudavė į galvą, kėde kelis kartus sudavė į nugarą, prailgintuvu kelis kartus sudavė į kojas, kelis kartus įspyrė į kojas, buvo praradusi sąmonę. Iš medicininių duomenų seka, kad pristačius į Marijampolės ligoninės priėmimo skyrių, buvo konsultuota įvairių gydytojų, tame tarpe ir neurologo ir nustatyta, kad sąmoninga, orientuota (2 tomas, b.l. 9-10).

Iš bylos duomenų seka, kad kaltinamasis D. D. kaltinamas nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 140 str. 2d., 145 str. 1d. padaręs esant smurto artimoje aplinkoje požymiams. Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 2 straipsnis nurodo, kad artima aplinka – aplinka, kurią sudaro asmenys, siejami arba praeityje sieti santuokiniais, partnerystės, svainystės ar kitais artimais ryšiais, taip pat asmenys, kartu gyvenantys ir tvarkantys bendrą ūkį.

BK 248 str. 2 d. nustatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-6/2012) sprendžiant klausimą, ar nukentėjusysis laikytinas traukiamo baudžiamojon atsakomybėn šeimos nariu, vadovaujamasi ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismo išaiškinimais. 2012 m. birželio 4 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 punkto (2008 m. birželio 12 d. redakcija), 135 straipsnio 2 dalies 3 punkto (2008 m. birželio 12 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ Konstitucinis Teismas konstatavo, kad, nustatant griežtesnę baudžiamąją atsakomybę už savo artimojo giminaičio ar šeimos nario nužudymą ar sunkų sveikatos sutrikdymą nei nustatytoji atitinkamai BK 129 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. redakcija), 135 straipsnio 1 dalyje, siekta apsaugoti ne vien tokias konstitucines vertybes kaip žmogaus gyvybė, jo asmens neliečiamumas, bet ir tokias kaip artimos giminystės santykiai, šeima, motinystė, tėvystė, vaikystė, o nurodytomis nusikalstamomis veikomis tokiais atvejais kėsinamasi ne vien į žmogaus gyvybę ar sveikatą, bet ir į kitas konstitucines vertybes. Šeimos sampratos išaiškinimą Konstitucinis Teismas pateikė 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarime nurodydamas, kad konstitucinė šeimos samprata grindžiama šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y. santykių turiniu, o šių santykių išraiškos forma konstitucinei šeimos sampratai esminės reikšmės neturi. Konstitucinis Teismas išskyrė tam tikrus kriterijus, į kuriuos reikia atsižvelgti vertinant, ar asmenų santykiai priskirtini šeimos santykiams. Sprendžiant apie šeimos santykių buvimą reikia vertinti tų santykių turinį ir atsižvelgus į teismo nurodytus kriterijus spręsti dėl šeimos santykių fakto. Svarbios tokios bylos aplinkybės, kurios liudija apie paties nuteistojo požiūrį į kartu su juo gyvenusį asmenį, tarpusavio atsakomybės supratimą ir atitinkamą pareigų prisiėmimą vienas kitam, o vien tik faktas apie asmenų bendrą gyvenimą viename būste nėra pagrindas besąlygiškai išvadai, jog šių asmenų santykiai vertintini kaip šeimos narių, pavyzdžiui, neįregistravusių santuokos (partnerystės), t. y. sugyventinių santykiai. Tokiais atvejais reikia atidžiai vertinti tų aplinkybių visumą, kurios gali atspindėti kartu gyvenančių asmenų santykių turinį, asmenų požiūrį vienas į kitą, ir tuomet spręsti, ar gyvenimo kartu aplinkybės yra pagrindas konstatuoti esant šeimos būdingų santykių turinį atitinkančius santykius. Šioje byloje neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis D. D. ir nukentėjusioji G. A. anksčiau buvo sudarę santuoką, po to santuoka buvo nutraukta, bylos nagrinėjimo metu vėl sudarę santuoką. Įrodymų tyrimo metu aiškinantis jų tarpusavio santykius kaltinime nurodytu laikotarpiu, tiek kaltinamasis D. D., tiek nukentėjusioji G. A. santykius įvardijo kaip šeimyninius, su tarpusavio pareigomis, bendro ūkio vedimu, taigi tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji pripažino, kad jie įvykio metu buvo faktinė šeima, o jau vėliau buvo ir įregistruota santuoka. Esant šioms aplinkybėms neabejotinai aišku, kad kaltinime nurodytos veikos buvo padarytos artimoje aplinkoje, prieš šeimos narį, ir tokiu atveju nusikalstamą veiką padaręs asmuo gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn tiek pagal LR BK 140 str. 1d., 2d., tiek pagal LR BK 145 str. 1d. ir nesant nukentėjusio asmens skundo ( LR BK 140 str. 4d. , 145 str. 3d.).

BK 140 str. 1 d. nustatyta, kad tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. To paties straipsnio 2 d. nustatyta, kad tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Kaltinamasis D. D. iš esmės kaltu dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo prisipažino, neigdamas kaltę dėl grasinimo nužudyti, paaiškindamas, kad tokių grasinimų jis neišsakė. Kaltinamojo paaiškinimus dėl grasinimo nužudyti teismas vertina kaip siekimą išvengti atsakomybės, jie yra paneigti nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais. Nukentėjusios G. A. parodymai nėra nuoseklūs. Apklausiama teismo posėdžio metu ji parodė, kad kaltinamasis prieš ją atliko tik dalį kaltinime nurodytų veiksmų, tačiau kėde, spintele, prailgintuvu nemušė, sudavė mažiau smūgių negu nurodyta kaltinime, negrasino sudaužyti šampano butelį, pajauti, nesmaugė, nebuvo uždėjęs pagalvės, kažką sakė, kad užmuš, tačiau ji tokio grasinimo realumu netikėjo, tik išsigando, kad daugiau nesumuštų. D. D. pažįsta ir žino, kad jis taip nedarytų, jeigu būtų patikėjusi grasinimų realumu, nebūtų po to vėl už jo ištekėjusi. Taigi bylos nagrinėjimo metu nukentėjusiosios G. A. duodamų parodymų turinys neabejotinai rodo, kad ji nori švelninti kaltinamojo teisinę padėtį, ji parodymus pritaiko prie kaltinamojo parodymų ar jo padėtį galinčių pašvelninti aplinkybių. Nustatyta, kad po šio įvykio, kaltinamasis ir nukentėjusioji įregistravę santuoką, todėl nukentėjusioji turi pagrindą kaltinamojo padėtį švelninti. Neabejotinai nustatyta, kad nusikalstami veiksmai nukentėjusios atžvilgiu buvo padaryti artimoje aplinkoje, kad tokiu atveju nukentėjusioji yra labai pažeidžiama ir jai įtaką duodant parodymus daro jos šeimyninė padėtis, tuo labiau vėl įregistravus santuoką. Iš karto po įvykio nukentėjusioji buvo apklausta tą pačią naktį, o po to ypatingai detaliai praėjus dienai po įvykio, dar viena apklausa buvo 2016-05-09, t. y. praėjus jau penkioms dienoms po įvykio, ir parodymai iš esmės tokie patys, be to tokias pačias aplinkybes apie pavartoto smurto pobūdį nurodžiusi ir teismo medicinos specialistui. Nors nukentėjusioji nurodė, kad tokius parodymus davė dėl emocinės būsenos, jautraus reagavimo, vaistų, tačiau iš teismo medicinos specialisto išvadoje nurodytų medicininių duomenų seka, kad jau priėmimo skyriuje buvo sąmoninga, orientuota, iš liudytojos Ž. S. parodymų seka, kad apklausos metu nukentėjusioji parodymus davė nuosekliai, detaliai, pati pasakodama aplinkybes, protokolas surašytas iš jos žodžių, buvo orientuota. Be to buvo apklausta praėjus penkioms dienoms po įvykio, kai jau galėjo būti nusiraminusi, šios papildomos apklausos metu dar detalizavo kai kurias aplinkybes ( dėl auskarų ), tačiau nenurodė, jog ankstesni jos parodymai melagingi. Teismo medicinos specialisto išvadoje konstatuoti sužalojimai ir jų visuma, liudytojos T. Z. parodymai apie nukentėjusios būklę pristačius į ligoninės priėmimo skyrių patvirtina, kad prieš ją buvo padaryti fizinio ir psichinio smurto gana didelės apimties veiksmai, kad nukentėjusioji bijojo kaltinamojo D. D. motinos ir tik jai pasišalinus nurodė apie patirtą fizinį smurtą. Iš liudytojų T. M., Ž. S. parodymų seka, kad nukentėjusioji ir po įvykio bijojo kaltinamojo, bijojo dėl savo gyvybės. Kaltinamasis iš karto nebuvo surastas ir sulaikytas, jis turėjo galimybę padaryti poveikį nukentėjusiajai. Šių aplinkybių visumos pagrindu teismas sprendžia, kad nukentėjusios G. A. detalūs parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, yra teisingi, jie gauti įstatymo nustatyta tvarka ir būdais, pripažintini įrodymais ir jais vadovaujamasi, sprendžiant dėl kaltinamojo D. D. kaltės, o teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai vertintini kaip siekimas dabartiniam sutuoktiniui palengvinti teisinę padėtį. Taigi neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis D. D. atliko visus kaltinime nurodytus fizinio smurto veiksmus prieš nukentėjusiąją ir padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą, išsakė grasinimus nužudyti nukentėjusiąją. Jo veiksmai dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo atitinka LR BK 140 str. 2d. kadangi buvo padaryti prieš šeimos narį ( jau aptarti anksčiau įrodymai ir motyvai dėl šeimos santykių tarp kaltinamojo D. D. ir nukentėjusios G. A. buvimo ).

Motyvuojamoji dalis

Pagal LR BK 145 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. LR BK 145 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia žodžiu, raštu, telefonu ar kitokia forma pranešant žmogui, kad jis gali būti nužudytas ar sunkiai sutrikdyta sveikata. Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, kaip grasinimo realumą suprato pats asmuo, kuriam buvo grasinama, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti realizuotas. Nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad jis iš tikrųjų siekė įbauginti nuketėjusįjį (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs, bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.). Pagal teismų praktiką grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketintų grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes, turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-26/2010, 2K-341/2010). Pagal konstrukciją LR BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formalioji – baigtumo momentas siejamas su grasinimo pareiškimo paskelbimu, apie kurį sužino nukentėjusysis. Subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia, kurios esmė tokia: grasinantysis supranta, kad pavojingai psichiškai veikia kitą žmogų, keldamas jam baimę, kad priverstų jį paklusti savo valiai, ir nori taip elgtis.

Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymu visuma teismas nustatė, jog neabejotinai įrodyta, kad kaltinamasis D. D. 2016-05-03, pradėdamas veiksmus viešoje vietoje- prie parduotuvės „IKI“, po to tęsdamas veiksmus bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ir nakties metu išsakė nukentėjusios atžvilgiu grasinimus, sužaloti ir sudaužyti butelį į galvą, kad iki policijai atvykstant jos niekas neišgelbės, sumuš negyvai, ją užmuš ir pareigūnai išveš į lavoninę, papjaus ir kt., iš kurių turinio seka neabejotina išvada, kad tai buvo grasinimai nužudyti. Pats kaltinamasis iš viso neigia išsakęs tokius žodžius, o grasinimo realumas vertinamas, pagal tai, kaip šiuos išsakymus suvokė ir nukentėjusioji. Jau aptartų motyvų pagrindu teismas sprendė, kad vadovaujasi nukentėjusios parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, o teisiamojo posėdžio metu duotus įrodymus vertina kaip siekimą padėti D. D. išvengti baudžiamosios atsakomybės. Nustatyta, kad buvo išsakytas ne vienas, o keli grasinimai nužudyti atlieaknt skirtingus veiksmus, grasinimai išsakyti tuo pačiu metu vartojant fizinį smurtą, rankose turint šampano butelį ar peilį. Iš nukentėjusios parodymų ikiteisminio tyrimo metu, kuriais, teismas sprendė, jog abejoti nėra pagrindo, seka, kad D. D. buvo agresyviai nusiteikęs, įsiaudrinęs įniršęs, ji tikėjosi, kad grasinimai gali būti įgyvendinti. Nukentėjusioji yra moteris, todėl šioje situacijoje grasinimų realų pobūdį ji suvokė dar labiau, ji buvo išsigandusi, stresinėje būsenoje. Iš surinktų įrodymų seka, kad tokių žodžių išsakymas nebuvo įprasta kaltinamojo ar nukentėjusios bendravimo forma. Tai kad kaltinamasis jokių veiksmų dėl išsakytų grasinimų neatliko, kaltinamojo veiksmų pavojingo pobūdžio savaime nešalina, grasinimų vertinimo kaip realių, duodančių pagrindą manyti, kad jie gali būti realizuoti, nepanaikina. Iš Marijampolės AVPK duomenų seka, kad šiame bute buvo kilusi pavojinga nukentėjusiajai situacija, apie ką policijai pranešė netgi ne pati nukentėjusioji, o kaimynai, išgirdę triukšmą. Iš nukentėjusios parodymų seka, kad kaltinamasis policijos pareigūnų neįsileido, savo neteisėtus veiksmus tęsė ir išvykus policijos pareigūnams. Iš liudytojų T. Z., T. M. parodymų seka, kad pristatyta į ligoninės priėmimo skyrių nukentėjusioji buvo išsigandusi, jautė pavojų dėl savo gyvybės. Liudytoja Ž. S. parodė, kad nukentėjusioji netgi praėjus kelioms dienoms po įvykio bijodama D. D., nevyko viena į apklausą. Šių aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad kaltinamasis išsakydamas grasinimus nužudyti, tai darė tiesiogine tyčia, suvokdamas, kad daro psichologinį poveikį nukentėjusiajai, siekdamas sukelti nuketėjusiajai neigiamas pasekmes - stresą, baimę, nerimą. Tokie kaltinamojo veiksmai vertinant juos tiek pagal objektyvųjį poveikį žmogaus psichikai, tiek pagal subjektyvų nukentėjusios suvokimą, pagrįstai pripažinti realiu grasinimu nužudyti. Kaltinamojo D. D. veika atitinka nusikaltimą, numatytą LR BK 145 str. 1 d.

Bausmių skyrimo motyvai

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl svetimo turto vagystės ir sugadinimo pripažįstama tai, jog jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad nusikalstamas veikas padarė recidyvistas.

Kaltinamasis padarė apysunkį, nesunkius nusikaltimus ir baudžiamąjį nusižengimą.

Kaltinamasis D. D. teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą. Naujas nusikalstamas veikas ( nežymų sveikatos sutrikdymą, grasinimą nužudyti ) padarė laisvės apribojimo bausmės, paskirtos taip pat už fizinio skausmo sukėlimą šeimos nariui, atlikimo metu, dar anksčiau buvo teistas už tokio pat pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą Nusikalstamos veikos ( svetimo turto vagystė ir sugadinimas) padarymo metu nedirbo.

Įvertinus kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus už nusikaltimus sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmes, už baudžiamojo nusižengimo padarymą- areštą. Kadangi dėl LR BK 140 str. 2d., 145 str. 1d. numatytų veikų nėra nustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, skirtinos didesnės negu sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmės.

Bausmės už šias nusikalstamas veikas, įvertinus padarytų veikų pobūdį ir pavojingumą bendrintinos LR BK 63 str. 1d., 2d. 4d., 5d. 1 p. 6d. pagrindu apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, taikant bausmių apėmimą už veikas, padarytas esant idealiai nusikaltimų sutapčiai ( LR BK 178 str. 2d., 187 str. 3d), kitas bausmes iš dalis sudedant. Kadangi veikos padarytos neatlikus ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, taikytinas ir LR BK 64 str.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 301-305 str., 307 str. teismas

NUSPRENDĖ:

D. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. ir paskirti 1 ( vienerius ) metus ir 6 ( šešis ) mėnesius laisvės atėmimo. Pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 str. 3 d. ir paskirti 20 ( dvidešimt parų arešto ). Pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2d. ir paskirti 1 ( vienerius ) metus ir 3 ( tris ) mėnesius laisvės atėmimo, Pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1d. ir paskirti 1 ( vienerius ) metus ir 3 ( tris ) mėnesius laisvės atėmimo. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1d., 2d., 4d., 5d. 1p. , 6d. pagrindu bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę- 2 ( dvejus ) metus ir 6 ( šešis) mėnesius laisvės atėmimo. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 str. 1 d. 3 d., 65 str. 1d. 1 p. a papunkčio pagrindu prie šios subendrintos bausmės pridėti dalį 2016-03-15 Marijampolės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir 2016-08-04 Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi pakeistos į areštą ir šio nuosprendžio priėmimo dienai ( 2016-11-08 ) neatliktos bausmės ir paskirti galutinę subendrintą bausmę- 2 ( dvejus ) metus 6 ( šešis ) mėnesius ir 15 ( penkiolika ) dienų laisvės atėmimo, atliekamą pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 str., 65 str. 1d. 1 a punkto pagrindu į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2016-08-05 iki 2016-08-30.

Skirti kardomąją priemonę suėmimą ir suimti teismo salėje iš karto po nuosprendžio paskelbimo.

Civilinio ieškovo UAB „Piciai“ civilinį ieškinį atmesti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus : -34 butelius 0,5 l talpos „Utenos Lager beer“, 2 žalias plastikines taros dėžės, dvi talpas po 30 l alaus „Švyturio baltas“, 1 baltą durų rankeną, 2016-02-17 pakvitavimu grąžintus UAB „Piciai“ , grąžinti UAB „Piciai“ pilnam disponavimui;

-voką su trimis kraujo ėminių tamponais, voką su D. D. seilių pavyzdžiais, saugomus Marijampolės apskrities vyriausiame policijos komisariate ( kvitai Nr. 0002961, Nr. 0002953) - sunaikinti;

- CD su informacija, esantį byloje, palikti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per 20d. nuo jo paskelbimo, o suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo gavimo dienos, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per šį apylinkės teismą.

Teisėja Audronė Šiupšinskaitė