Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-6038-996/2021

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-04-19
Bylos Nr.: e2-6038-996/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-01395-2021-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Ieva Stanislovaitienė
Ieškovas: akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“
Atsakovas: akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“
Trečiasis asmuo: K. S.
Advokatai: Gintarė Raišutienė, Martynas Stankevič

Kategorijos

2.6.10.5.2.4Atsakomybė už didesnio pavojaus šaltinių padarytą žalą
2.6.39.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
3.4.1.7Darbo bylų nagrinėjimo ypatumai

Civilinė byla Nr. e2-6038-996/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01395-2021-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.4; 2.6.39.2.5; 3.2.6.1; 3.4.1.7 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 19 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Stanislovaitienė,sekretoriaujant Onai Virmauskienei,

dalyvaujant ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ atstovui advokatui Martynui Stankevičiui,

atsakovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ atstovei I. L.,trečiojo asmens K. S. atstovei advokatei Gintarei Raišutienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“, trečiasis asmuo K. S., dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

akcinė draudimo bendrovė „Compensa Vienna Insurance Group“ (toliau – ieškovė, draudikė) elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su ieškiniu (el. b. apyrašo t. I, l. 1–3) akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau – atsakovė), prašydama priteisti jai iš atsakovės 1 336,90 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė paaiškino, kad su draudėju K. S. (toliau – trečiasis asmuo, draudėjas) sudarė įmonių turto draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – draudimo sutartis), pagal kurią buvo apdraustas draudėjo turtas, esantis (duomenys neskelbtini); 2018 m. sausio 19 d. buvo gautas draudėjo pranešimas apie įvykį, nurodant, kad 2018 sausio 16 d. įvykus elektros energijos sutrikimams buvo sugadintas šildymo katilo siurblys bei lauko automatinės durys; 2018 m. sausio 19 d. buvo surašytas turto apžiūros aktas bei konstatuota, kad dėl įtampos svyravimų buvo sugadintas geoterminio šildymo variklis ir automatinės durys, žalos reguliavimo metu buvo gauta 2018 m. sausio 16 d. uždarosios akcinės bendrovės „Stratos LT“ (toliau – UAB „Stratos LT“) pažyma dėl automatinių durų pavaros variklio sudegimo, kurio priežastimi buvo dingusi elektros įtampa, 2018 m. sausio 19 d. uždaroji akcinė bendrovė „Ekoklima” (toliau – UAB „Ekoklima“) savo pažymoje nurodė, kad šilumos siurblio gedimas įvyko dėl įtampos pokyčio elektros energijos tiekimo tinkluose; 2018 kovo 16 d. buvo priimtas sprendimas įvykį pripažinti draudžiamuoju ir patvirtinti 1 451,90 Eur žalą, atsižvelgiant į tai, kad draudimo sutartyje buvo numatyta 115 Eur franšizė, patvirtinta draudimo išmoka sudarė 1 336,90 Eur. Pabrėžė, kad atsakovei teko pareiga užtikrinti kokybišką energijos tiekimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.383 straipsnio 1 dalis, 6.386 straipsnio 1, 3 dalys), tačiau atsakovė šią pareigą pažeidė, dėl to buvo sugadintas draudėjui priklausantis turtas, todėl abonentas (draudėjas) turi teisę į nuostolių, patirtų dėl netinkamos kokybės energijos tiekimo, atlyginimą (CK 6.386 straipsnio 3 dalis). Nurodė, kad vadovaujantis CK 6.1015 straipsniu, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo dėl žalos padarymo asmens (subrogacija), taigi, nagrinėjamu atveju, atsakomybė atlyginti padarytą žalą kyla elektros tiekėjui – atsakovei (CK 6.263 straipsnis). Pažymėjo, kad atsakovės, kaip asmens tiekiančio elektros energiją, veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams, todėl atsakovės civilinė atsakomybė už jos valdomo didesnio pavojaus šaltinio sukeltą žalą reglamentuojama CK 6.270 straipsnio nuostatų, atsakovė privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Ieškovės vertinimu, atsakovės neteisėtus veiksmus (neveikimą), kaip civilinės atsakomybės būtinąją sąlygą, įrodo netinkamai vykdyta pareiga tiekti kokybišką elektros energiją (CK 6.246 straipsnio 1 dalis), patirti nuostoliai dėl elektros energijos tiekimo nutrūkimo tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su atsakovės neteisėtais veiksmais (neveikimu) (CK 6.247 straipsnis), žala ir priežastinis ryšys įrodyti pateiktais įrodymais, todėl atsakovei kyla pareiga atlyginti reikalaujamą žalą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas palaikė ieškinyje išdėstytą poziciją, papildomai paaiškindamas, kad dėl įvykusio gedimo atsakovės tinkle sugedo prieš tai veikę trečiojo asmens įrenginiai, viršįtampis įvyko atsakovės atsakomybės ribose; atsakovė nesiaiškino nei gedimo priežasties, nei pobūdžio, gavusi pretenziją telefonu iš trečiojo asmens neatliko jokio tyrimo, nevyko pas trečiąjį asmenį, gavusi pretenziją iš draudikės taip pat neatliko tyrimo, nesiaiškino gedimo priežasties, nesiaiškino, kodėl sugedo trečiojo asmens elektros prietaisai; atsakovė, būdama didesnio pavojaus šaltinio valdytoja, neįrodė savo atsikirtimų.

Šalies argumentai

Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti (el. b. apyrašo t. I, l. 20–26).

Atsiliepimas

Atsakovė paaiškino, kad 2012 m. kovo 1 d. su trečiuoju asmeniu sudarė elektros energijos persiuntimo paslaugos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – elektros energijos persiuntimo paslaugos sutartis), ieškovė įmonių turto draudimu apdraudė draudėjo turtą, 2018 m. sausio 19 d. ieškovė gavo draudėjo pranešimą, kad 2018 m. sausio 16 d. įvykus elektros energijos sutrikimams buvo sugadintas šildymo katilo siurblys bei lauko automatinės durys, 2018 m. sausio 19 d. ieškovė surašė turto apžiūros aktą, kuriame nurodė, jog dėl įtampos svyravimų buvo sugadintas geoterminio šildymo variklis, automatinės durys, 2018 m. liepos 13 d. buvo gauta ieškovės pretenzija dėl žalos atlyginimo regreso tvarka žalos byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje buvo nurodyta, kad 2018 m. sausio 16 d. įvykio metu dėl jos (atsakovės) kaltės buvo padaryta žala draudėjo turtui, todėl draudikė dėl šio įvykio išmokėjo 1 336,90 Eur draudimo išmoką, kurią reikalauja jos (atsakovės) atlyginti, 2018 m. liepos 25 d. raštu dėl žalos Nr. (duomenys neskelbtini) atlyginimo regreso tvarka ji informavo ieškovę, jog atlikto patikrinimo metu buvo nustatyta, kad 2018 m. sausio 16 d. įvykus elektros energijos tiekimo sutrikimui jos eksploatuojamuose elektros skirstomojo tinklo įrenginiuose, kuriais elektros energija persiunčiama trečiojo asmens objektui, suveikė relinės apsaugos automatika (toliau – RAA), todėl galėjo būti nutrauktas/apribotas elektros energijos persiuntimas, taip pat rašte pažymėjo, jog RAA veikimas yra normalus skirstomojo tinklo darbo režimas bei ieškovės pretenzijos netenkino. Teigė, kad nepaisant to, jog jos veikla, kaip asmens tiekiančio elektros energiją, yra susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams ir toks asmuo privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo, tačiau šiuo atveju ji neigia ieškovės nurodytą trečiojo asmens įrenginių gedimo priežastį, todėl pareiga įrodyti neteisėtus jos veiksmus ir žalos padarymo faktą didesnį pavojų aplinkiniams keliančiu veiksniu tenka asmeniui, prašančiam tokią atsakomybę taikyti, šiuo atveju ieškovei teigiant, kad nuostoliai kilo dėl elektros įtampos svyravimų, būtent ieškovei ir tenka pareiga šiuos teiginius įrodyti, tačiau ieškovė kartu su ieškiniu nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad apdrausto turto gedimo priežastis buvo elektros energijos tiekimo sutrikimai, taip pat ieškovė apskritai neįvardijo, kokias elektros energijos persiuntimo paslaugos sutarties nuostatas ji neva pažeidė. Atsakovė nurodė, kad iš Vartotojų atjungimų sistemoje užfiksuotų duomenų matyti, jog elektros energijos tiekimas 2018 m. sausio 16 d. trečiajam asmeniui buvo nutrauktas nuo 11.11 val. iki 11.15 val., atjungimo priežastis – suveikusi RAA, atjungimo metu atsijungė 107 transformatorinės, elektros energijos tiekimas buvo nutrauktas/apribotas 1 987 vartotojams, kitų vartotojų pretenzijų dėl įvykio metu sugadintų elektros prietaisų negavo. Mano, kad nagrinėjamu atveju turi būti taikomas Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38, (toliau – Taisyklės) 152.7 punktas, kuriame nurodyta, kad operatorius neatlygina vartotojui patirtų nuostolių, kai jam elektros energijos persiuntimas ir (ar) tiekimas nutraukiamas ar apribojamas arba elektros energijos kokybės parametrai neatitinka nustatytų sutartyje dėl avarijų prevencijos automatikos poveikio. Nurodė, kad nei elektros energijos persiuntimo paslaugos sutartimi, nei teisės aktais, ji nėra įpareigota elektros energiją tiekti nepertraukiamai ar be jokių įtampos svyravimų – tai neįmanoma tiek dėl fizikos dėsnių, tiek dėl kitų nuo jos nepriklausančių išorės faktorių, būtent todėl Taisyklių 81.1 punktas, 82 punktas numato, kad nutrūkus elektros energijos persiuntimui, elektros energijos tiekimas turi būti atkurtas per 24 val., be to, vadovaujantis Lietuvos standarte LST EN 50160:2010 „Viešųjų elektros tinklų įtampos charakteristikos“ (toliau – Standartas) nuostatomis, elektros tinkluose galimi ir leistini trumpalaikiai įtampos pokyčiai, kryčiai bei viršįtampiai. Atsakovės įsitikinimu, nei draudėjui, nei ieškovei nevertinus ir nelyginus faktinių duomenų su Standarte ir kituose teisės aktuose numatytais kokybiškos elektros energijos kriterijais (ieškovė nepateikė jokių užfiksuotų įtampos charakteristikų duomenų bei jų analizės), nėra pagrįsta ir teisinga teigti, kad jos valdomame elektros tinkle įvykio metu buvo tiekiama nepakankamos kokybės elektros energija ar nustatyti neleistini įtampos svyravimai, todėl mano, kad ieškovė neįrodė to fakto, jog draudėjui buvo tiekiama kokybės reikalavimų neatitinkanti elektros energija. Teigė, kad Standarto nuostatos numato, jog staigiuosius įtampos pokyčius ar kryčius, kurie trunka tik dalis ar net šimtąsias dalis sekundės, gali sukelti tiek gedimai vartotojo ar bendrajame skirstomajame ar perdavimo elektros tinkle, tiek vartotojo vidaus ar lokaliajame tinkle įjungiamos apkrovos. Pabrėžė, kad už ne operatoriaus valdomame elektros skirstomajame tinkle įvykusius gedimus ji nėra ir negali būti atsakinga. Paaiškino, kad teisės aktai neįpareigoja jos atlikti pastovią energijos įtampos ir galios kontrolę galios analizatoriumi, todėl jos iniciatyva pastovūs matavimai ir kontrolė skirstomajame tinkle nėra atliekami, nepaisant to, minėti matavimai gali būti atliekami vartotojui pateikus pageidavimą tokius matavimus atlikti, taigi, vartotojui kilus abejonių dėl tiekiamos elektros energijos įtampos svyravimų, vartotojas turi teisę kreiptis ir reikalauti, jog atitinkami matavimai būtų atlikti, tačiau ieškovė į bylą nepateikė jokių dokumentų, įrodančių, jog draudėjas veikė aktyviai ir kreipėsi su minėtu prašymu, taip pat paminėjo, jog sistemose nerado duomenų, kad trečiasis asmuo apskritai būtų kreipęsis į ją dėl šio įvykio, o pati ieškovė į ją dėl 2018 m. sausio 16 d. įvykio, kurio metu neva tai buvo sugadintas draudėjo turtas, kreipėsi tik 2018 m. liepos 15 d. t. y. praėjus pusei metų nuo įvykio, kai jau buvo išmokėjusi draudimo išmoką draudėjui. Atsakovės vertinimu, ieškovė į bylą nėra pateikusi nei vieno dokumento, įrodančio jos (atsakovės) neteisėtus veiksmus (neveikimą), kuriais galėjo būti padaryta žala vartotojui (trečiajam asmeniui). Nurodė, kad ieškovė priežastinį ryšį įrodinėja į bylą pateiktais defektiniais aktais, tačiau 2018 m. sausio 16 d. UAB „Stratos LT“ parengtame automatinių durų defektiniame akte lakoniškai nurodyta, jog dingus elektros įtampai sudegė automatinių durų pavaros variklis, bet, atsakovės manymu, dingus elektros energijai techniškai tvarkingi elektros prietaisai neturi sugesti, priešingu atveju, vartotojų elektros prietaisų gedimus lemtų netgi prietaiso laido ištraukimas iš maitinimo lizdo. Pažymėjo, kad jeigu vartotojo elektros įrenginiams yra reikalingas nepertraukiamas elektros energijos tiekimas, vartotojas pats privalo pasirūpinti rezerviniu elektros energijos šaltiniu, kadangi ji nėra nei teisės aktais, nei elektros energijos persiuntimo paslaugos sutartimi įpareigota tiekti elektros energiją nepertraukiamai. Teigė, kad kitas ieškovės į bylą pateiktas 2018 m. sausio 19 d. UAB „Ekoklima“ parengtas gedimo aktas, kuriame nurodyta, jog serviso darbuotojas 2018 m. sausio 15 d. buvo nuvykęs į ūkininko (draudėjo) ūkį, patikrino šilumos siurblį ir nustatė cirkuliacinio siurblio gedimą, galėjusį atsirasti dėl įtampos pokyčio elektros energijos tiekimo tinkluose, rodo, jog vartotojo (trečiojo asmens) cirkuliacinis siurblys sugedo anksčiau nei teigė ieškovė, nes įvykis skirstomajame tinkle buvo užfiksuotas 2018 m. sausio 16 d., t. y. diena vėliau, nei sugedo draudėjo įrenginys, be to, vadovaujantis Vartotojų atjungimų sistemos duomenimis 2018 m. sausio 15 d. įvykių skirstomajame tinkle apskritai nebuvo, be to, neaišku, ar įtampos matavimai apskritai buvo atlikti, kadangi prie aukščiau minėto akto nebuvo pridėti matavimų rezultatai, neužfiksuotas neva tai atliktų matavimų laikas, taigi, neturint įtampos matavimų lieka neaišku, kokio dydžio tas įtampos pokytis buvo, o Standarte yra nurodytos leistinos elektros energijos įtampos ribos, taip pat už tiekiamos elektros energijos kokybę ji yra atsakinga tik iki skirstomojo tinklo ir vartotojo vidaus tinklo nuosavybės ribos, todėl ypatingai svarbu nustatyti, kurioje vietoje buvo atlikti įtampos matavimai, jei tokie apskritai buvo atlikti. Mano, kad defektiniuose aktuose nurodytos įrenginių gedimo priežastys yra visiškai nekonkrečios, deklaratyvios, nepagrįstos nei faktiniais duomenimis, nei specialiomis techninėmis žiniomis, kurios šiuo atveju būtinos. Pažymėjo, kad vartotojas (trečiasis asmuo) yra verslininkas, todėl privalo tinkamai rūpintis savo vidaus tinklu ir siekdamas išvengti neigiamų įrangos gedimų pasekmių, privalo imtis priemonių apsaugoti savo vidaus tinklą, o sparčiai gausėjant jautrios aparatūros ir kompiuterinės technikos, pasirūpinti tokios įrangos apsauga, tačiau byloje nėra duomenų, jog trečiasis asmuo būtų tinkamai vykdęs teisės aktais ir elektros energijos persiuntimo paslaugos sutartimi nustatytas pareigas bei savo tinkle susimontavęs atitinkamas apsaugas. Teigė, kad iš ieškovės į bylą pateiktų įrodymų matyti, jog ieškovė, administruodama žalą, iš esmės pati nesiėmė jokių priemonių draudėjo įrenginiui kilusios žalos priežasčiai nustatyti, o būtent nepatikrino draudėjo nurodytų aplinkybių, neprašė patikslinti aktų, kuriuose nurodytos gedimo priežastys yra nepagrįstos nei faktiniais duomenimis, nei specialiomis techninėmis žiniomis, kadangi norint atlikti tyrimą ir nustatyti, dėl kokių priežasčių sugedo draudėjo prietaisas, siekiant įsitikinti, ar to priežastis nebuvo jos veiksmai ar neveikimas, vykdant savo sutartinius įsipareigojimus, šiuo atveju buvo būtent ieškovės pareiga, siekiant padarytos žalos atlyginimo, pasirūpinti, kad žalos atsiradimo priežastis būtų nustatyta tinkamai ir savalaikiai, taigi, ieškovė turėjo visas galimybes pasirūpinti tinkamu įrodymų surinkimu ir tinkamai ištirti sugedusius įrenginius, kad būtų nustatytos tikrosios gedimo priežastys, tačiau to nedarė, nors ieškovei elgiantis rūpestingai, tokie įrodymai nesudėtingai galėjo (ir turėjo) būti surinkti, todėl atsižvelgiant į tai, kad ieškovė yra draudimo teisinių santykių profesionalė, esant situacijai, kuomet nustatyti įvykio priežasčių objektyviai nebeįmanoma, laiku nesiėmusi visų įmanomų priemonių draudiminio įvykio priežastims nustatyti, turi prisiimti dėl to galinčias kilti neigiamas pasekmes. Mano, kad ieškovė neįrodė nei jos (atsakovės) neteisėtų veiksmų (neveikimo), nei priežastinio ryšio tarp jos veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos, todėl nėra teisinio pagrindo ieškovės ieškinį tenkinti.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė palaikė atsakovės atsiliepime į ieškinį išdėstytą poziciją, papildomai paaiškindama, kad įvykus gedimui 35 kV oro linijoje ir suveikus RAA, linija L-Kvietiškis atsijungė nuo skirstomojo tinklo, elektros tiekimas buvo pajungtas per liniją L-K.Rūda; iš 35 kV transformuojama į 10 kV, tuomet į 0,4 kV ir tik tuomet per kabelių spintą elektros energiją gauna trečiasis asmuo; gedimo pobūdis nelėmė trečiojo asmens prietaisų sugedimo; įvykus gedimui matavimai nebuvo atlikti.

Šalies argumentai

Trečiasis asmuo pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad su ieškiniu sutinka ir prašo ieškinį tenkinti pilna apimtimi bei priteisti jam iš atsakovės jo patirtas bylinėjimosi išlaidas (el. b. apyrašo t. I, l. 68–71).

Trečiasis asmuo paaiškino, kad jo objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), 2018 m. sausio 16 d. įvyko elektros energijos tiekimo sutrikimas/elektros energijos tiekimo nutraukimas, kuris sugadino šildymo katilo siurblį bei lauko automatines duris, apie tai buvo pranešta atsakovei – šias aplinkybes patvirtina tiek ieškovės, tiek atsakovės į bylą pateikti rašytiniai įrodymai (pavyzdžiui, ieškovės pretenzija, prie kurios pridėti tiek atsakovės 2018 m. sausio 16 d. pranešimas apie sutrikimų pašalinimą, tiek sugadintų įrenginių fotonuotraukos, nuostolio faktą ir dydį patvirtinantys įrodymai ir kt.). Nurodė, kad po 2018 m. sausio 16 d. buvusių elektros energijos tiekimo sutrikimų sugedę įrengimai (šildymo katilo siurblys bei automatinės durys) buvo apžiūrėti specialistų bei konstatuota, kad įrengimai sugedo dėl elektros įtampos svyravimų/elektros įtampos nutraukimo, šias aplinkybes patvirtina byloje esantys 2018 m. sausio 19 d. UAB „Ekoklima“ geoterminio šildymo variklio apžiūros aktas ir 2018 m. sausio 16 d. UAB „Stratos LT“ pažyma dėl automatinių durų pavaros variklio sudegimo, be to, apie minėtą įvykį buvo pranešta draudikei ir draudikė taip pat atliko sugadintų įrenginių apžiūrą, padarė fotonuotraukas ir patvirtino tas pačias įrenginių gedimų priežastis. Pažymėjo, jog atsakovės atsiliepime į ieškinį nurodyti teiginiai neva siurblys sugedo anksčiau nei teigė ieškovė yra visiškai nepagrįsti ir atmestini, kadangi faktiškai ir objektyviai siurblys sugedo 2018 m. sausio 16 d. dėl 2018 m. sausio 16 d. elektros energijos sutrikimų/elektros energijos tiekimo nutraukimo, šiuo klausimu gavus teismo pranešimą ir procesinius dokumentus ir pastebėjus neatitikimą dėl apžiūros datos buvo kreiptasi į UAB „Ekoklima“ su prašymu paaiškinti aplinkybę dėl šildymo variklio apžiūros datos, UAB „Ekoklima“ 2021 m. kovo 4 d. pateikė paaiškinimą, kad rašant šilumos siurblio gedimo aktą galėjo įsivelti rašybos klaida dėl šilumos siurblio apžiūros datos ir nurodė, kad taip galėjo atsitikti dėl to, kad gedimo aktą rašo ne apžiūrą vykdantis serviso darbuotojas, o projektų vadovai, kuriems yra atskaitingi serviso darbuotojai, todėl tai, kad 2018 m. sausio 19 d. UAB „Ekoklima“ apžiūros akte nurodė, jog serviso darbuotojas 2018 m. sausio 15 d. buvo nuvykęs į ūkininko (draudėjo) ūkį – yra techninė klaida. Trečiojo asmens vertinimu, byloje pateiktų įrodymų visuma leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad jo įrengimų sugedimą lėmė ne kokios nors kitos priežastys, o būtent 2018 m. sausio 16 d. elektros energijos tiekimo sutrikimai, už kuriuos yra pilnai atsakinga atsakovė tiek pagal su juo sudarytą elektros energijos persiuntimo paslaugos sutartį, tiek pagal įstatymą kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytoja; remiantis CK 6.270 straipsniu, atsakovė privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos ar nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo, šiuo atveju atsakovė neįrodė nei nenugalimos jėgos, nei nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo, atvirkščiai, byloje yra pateikti įrodymai, patvirtinantys, jog dėl 2018 m. sausio 16 d. elektros energijos sutrikimų ir jų sukeltų įrenginių sugadinimo kyla atsakovės atsakomybė, tą patvirtina ir pačios atsakovės pateiktas dokumentas, kuriame užfiksuota, kad 2018 m. sausio 16 d. elektros energijos sutrikimas atsirado dėl gedimo, kas yra operatoriaus atsakomybė, tą patvirtina jo įrenginių gedimų fotonuotraukos, apžiūros aktai, kuriuose nustatytos ir gedimų priežastys. Teigė, kad elektros energijos persiuntimo paslaugos sutarties 9.1 punktas numato, jog atsakovė įsipareigoja suteikti kliento objektams persiuntimo paslaugą, remiantis tiek elektros energijos persiuntimo paslaugos sutarties nuostatomis, tiek CK 6.383 straipsnio 1 dalimi, 6.386 straipsnio 1, 3 dalimis, pagal elektros energijos persiuntimo paslaugos sutartį atsakovė įsipareigojo teikti elektros energijos persiuntimo paslaugą ir ją suteikti kokybiškai, atsakovė pagal elektros energijos persiuntimo paslaugos sutartį (kuri, beje, sudaryta prisijungimo būdu, todėl remiantis CK 6.193 straipsnio 4 dalimi, net jei ir būtų abejojama dėl kokių nors minėtos sutarties sąlygų, sąlygos būtų aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai; visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai) įsipareigojo atlyginti tiesioginius patirtus jo nuostolius, kai dėl atsakovės kaltės jam nutraukiamas ar apribojamas persiuntimas arba elektros energijos kokybės parametrai persiuntimo paslaugos vietoje neatitinka nustatytų norminių teisės aktų reikalavimų (elektros energijos persiuntimo paslaugos sutarties 9.5 punktas), tai reiškia, jog atsakovė įsipareigojo atlyginti tiesioginius nuostolius arba kai nutraukiamas/apribojamas elektros energijos persiuntimas dėl atsakovės kaltės (ši aplinkybė byloje nustatyta ir įrodyta rašytiniais įrodymais, tame tarpe ir pačios atsakovės pateiktais), arba kai elektros energijos parametrai neatitinka nustatytų reikalavimų, taigi, remiantis minėta nuostata akivaizdu, kad nustatyti du pagrindai, ir jei sutriko ir buvo nutrauktas/sutrikdytas elektros energijos tiekimas, jokių elektros energijos parametrų nustatinėti ir įrodinėti nėra jokio pagrindo, be to, jei atsakovė teigia, kad 2018 m. sausio 16 d. įvykio atveju buvo tie parametrai, už kuriuos, kaip ji teigia, ji neatsako, būtent atsakovė turėtų savo teiginius pagrįsti atitinkamais įrodymais, tačiau savo teiginius patvirtinančių įrodymų, t. y. matavimų rezultato ir pan., ji nepateikė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). Nurodė, kad nors atsakovė savo atsiliepime į ieškinį teigia, jog 2018 m. sausio 16 d. suveikė RAA, todėl galėjo būti nutrauktas/apribotas elektros energijos persiuntimas, už kurį ir kurio sukeltus nuostolius, atsakovės teigimu, ji neatsako, tačiau be pačios atsakovės subjektyvių paaiškinimų to nepatvirtina jokie byloje esantys rašytiniai įrodymai, atvirkščiai, pati atsakovė pateikė dokumentą (atsakovės sistemos ištrauka – atsakovės atsiliepimo į ieškinį 6 priedas), iš kurio matyti, kad priežastis elektros energijos tiekimo sutrikimo ir nutraukimo – gedimas, o ne RAA ar gedimo šalinimas; atsakovė yra atsakinga, kad elektros energijos tinklas atsakovės priklausančiose ribose veiktų be gedimų. Pabrėžė, kad atsakovės atsiliepime į ieškinį nurodyti teiginiai dėl priežastinio ryšio nebuvimo, jog neva dingus elektros energijos tiekimui ar esant sutrikimams techniškai tvarkingi elektros prietaisai neturi sugesti, nes, priešingu atveju, vartotojų elektros prietaisų gedimus lemtų netgi prietaiso laido ištraukimas iš maitinimo lizdo, atmestini kaip visiškai nepagrįsti ir nelogiški, be to, šie atsakovės teiginiai prieštarauja viešai bet kuriam protingam žmogui žinomai ir skelbiamai informacijai, jog elektros energijos tiekimo tinkle įvykus kokiems nors pokyčiams (svyravimams, dingus elektros energijos tiekimui, žaibo iškrovai patekus į elektros energijos tiekimo tinklą ir pan.), jie tiesiogiai įtakoja ir gali sugadinti į elektros tinklą įjungtus techniškai tvarkingus prietaisus. Paaiškino, kad iki 2018 m. sausio 16 d. įvykio jo prietaisai (siurblys ir automatinės durys) buvo techniškai tvarkingi ir veikė, jokių kitų įvykių, aplinkybių iki 2018 m. sausio 16 d. įvykio ir 2018 m. sausio 16 d. įvykio dieną, kurie kaip nors galėjo įtakoti minėtų prietaisų sugadinimą, nebuvo, jei prietaisai būtų sugadinti dėl kitų priežasčių nei nustatyta apžiūros aktuose, neabejotina, jog specialistai ir draudikės atstovai tą būtų konstatavę atlikę sugadintų įrenginių apžiūras. Teigė, kad atsakovė neįrodė, jog jis kokių nors reikalavimų nesilaikė ir dėl to kilo kokia nors žala. Trečiojo asmens vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad dėl jam padarytos žalos, kurią atlygino ieškovė pagal draudimo sutartį, kyla atsakovės atsakomybė, kadangi įrodytos visos atsakovės atsakomybės sąlygos, byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad atsakovė pažeidė tiek elektros energijos persiuntimo paslaugos sutarties nuostatas, tiek CK 6.383 straipsnio 1 dalies, 6.386 straipsnio 1, 3 dalių nuostatas, nustatyti ir įrodyti tiek elektros energijos tiekimo sutrikimo/nutraukimo į jo objektą faktas, tiek įrenginių sugadinimo faktas ir nuostolis, tiek priežastinis ryšys tarp elektros energijos tiekimo sutrukimo/nutraukimo ir įrenginių sugadinimo, todėl, mano, ieškovės ieškinys turėtų būti patenkintas pilna apimtimi.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovė advokatė palaikė trečiojo asmens rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytą poziciją, papildomai paaiškindama, kad nutrūkus elektros energijos tiekimui trečiasis asmuo trumpuoju atsakovės telefono numeriu 1802 pranešė apie elektros energijos tiekimo nutrūkimą ir dėl to sugadintas duris, trečiasis asmuo išsikvietė specialistus apžiūrėti sugedusių įrenginių (šildymo katilo siurblio ir automatinių durų), kurie, apžiūrėję sugedusius įrenginius, nustatė, kad įrenginių gedimus sąlygojo elektros energijos nutraukimas, už kurį atsakinga atsakovė, atvykęs draudikės specialistas ir apžiūrėjęs įrenginius, kitokios jų gedimų priežasties nenustatė; pati atsakovė savo elektroniniame laiške trečiajam asmeniui nurodė, kad gedimas buvęs konkrečiai tame objekte, priklausančiame trečiajam asmeniui, buvo pašalintas; atsakovė turėjo galimybę atvykti pas trečiąjį asmenį, patikrinti prietaisus, tačiau nei po jo skambučio, nei gavusi ieškovės pretenziją atsakovė to nedarė; nei Taisyklės, nei kitas atsakovės veiklą reglamentuojantis teisės aktas neįtvirtina išimties, kad atsakovei gali būti netaikomos CK nuostatos dėl didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybės; trečiojo asmens įrenginiai iki elektros energijos nutrūkimo veikė; elektros tinklų nuosavybės ribų aktą pasirašiusi yra ir atsakovė ir dėl jame esančios informacijos atsakovė jokių pretenzijų nereiškė; trečiasis asmuo draudimo išmoką gavo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Byloje ginčas kilo dėl žalos atlyginimo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2012 m. kovo 1 d. tarp trečiojo asmens ir atsakovės buvo sudaryta elektros energijos persiuntimo paslaugos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. spalio 9 d. pasirašytas elektros tinklų nuosavybės rinų aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. apyrašo t. I, l. 29–38), 2017 m. liepos 17 d. ieškovė su trečiuoju asmeniu sudarė įmonių turto draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 18 d. iki 2018 m. liepos 17 d. buvo apdraustas trečiojo asmens turtas, esantis (duomenys neskelbtini) (el. b. apyrašo t. I, l. 4), 2018 m. sausio 16 d. 13.38 val. atsakovė elektroniniu laišku trečiajam asmeniui pranešė, kad elektros energijos gedimo priežastis objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), pašalinta (el. b. apyrašo t. I, l. 6), 2018 m. sausio 16 d. UAB „Stratos LT“ surašė Ūkininko K. S. automatinių durų defektinį aktą, kuriame nurodyta, kad dingus elektros įtampai sudegė automatinių durų pavaros variklis, ir 2018 m. vasario 21 d. išrašė trečiajam asmeniui PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) už durų pavaros remonto darbus 980 Eur (be PVM) sumai (el. b. apyrašo t. I, l. 8, 11), 2018 m. sausio 19 d. UAB „Ekoklima“ surašė gedimo aktą, kuriame nurodė, kad jos serviso darbuotojas 2018 m. sausio 15 d. buvo nuvykęs į ūkininko K. S. ūkį, adresu (duomenys neskelbtini), patikrino šilumos siurblį ir nustatė cirkuliacinio siurblio gedimą, galėjusį atsirasti dėl įtampos pokyčio elektros energijos tiekimo tinkluose (vėliau UAB „Ekoklima“ 2021 m. kovo 4 d. paaiškinime nurodė, kad 2018 m. sausio 19 d. šilumos siurblio gedimo akte galėjo įsivelti rašybos klaida dėl šilumos siurblio apžiūros datos, o tai galėjo atsitikti dėl to, kad gedimo aktą rašo ne apžiūrą vykdantis serviso darbuotojas, o projektų vadovai) ir 2018 m. sausio 19 d. išrašė trečiajam asmeniui PVM sąskaitą faktūrą Serija EKO Nr. (duomenys neskelbtini) už cirkuliacinį siurblį ir šildymo katilo remonto darbus 471,90 Eur (be PVM) sumai (el. b. apyrašo t. I, l. 9, 10, 72), 2018 m. sausio 19 d. trečiasis asmuo surašė pranešimą ieškovei apie įvykį, nurodydamas, kad 2018 m. sausio 16 d. įvykus elektros energijos sutrikimams buvo sugadintas šildymo katilo siurblys bei lauko automatinės durys (el. b. apyrašo t. I, l. 5), 2018 m. sausio 19 d. ieškovės žalų tyrimo ekspertas surašė apžiūros aktą, kuriame turto sugadinimo priežastimi nurodė įtampos svyravimus, dėl kurių buvo sugadintas geoterminio šildymo variklis ir automatinės durys (el. b. apyrašo t. I, l. 7), 2018 m. kovo 16 d. ieškovė sprendimu dėl žalos atlyginimo Nr. (duomenys neskelbtini) įvykį pripažino draudžiamuoju ir patvirtino 1 451,90 Eur žalą, išskaitė 115 Eur draudimo sutartyje nustatytą išskaitą ir nusprendė pervesti trečiajam asmeniui 1 336,90 Eur draudimo išmoką (el. b. apyrašo t. I, l. 12), 2018 m. liepos 13 d. ieškovė surašė atsakovei pretenziją Nr. (duomenys neskelbtini) dėl žalos atlyginimo regreso tvarka žalos byloje Nr. (duomenys neskelbtini), prašydama atsakovės pervesti jai 1 336,90 Eur trečiajam asmeniui jos išmokėtą draudimo išmoką žalai atlyginti (el. b. apyrašo t. I, l. 39), 2018 m. liepos 25 d. atsakovė parengė atsakymą į ieškovės pretenziją Nr. (duomenys neskelbtini), nesutikdama atlyginti prašomą žalą (el. b. apyrašo t. I, l. 48).

CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Pagal CK 6.270 straipsnio 1 dalį, asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo.

CK 6.383 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo-pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą.

Pagal CK 6.386 straipsnio 1 dalį, energijos kokybė turi atitikti sutarties bei kokybės standartų, kitų energijos kokybę reglamentuojančių norminių dokumentų nustatytus reikalavimus. Pagal CK 6.386 straipsnio 3 dalį, abonentas turi teisę į nuostolių, patirtų dėl netinkamos kokybės energijos tiekimo, atlyginimą.

CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens.

Pirmiausia pažymėtina tai, kad atsakovės, kaip asmens tiekiančio elektros energiją, veikla yra susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams ir remiantis CK 6.270 straipsnio 1 dalimi toks asmuo privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Taigi, šiuo atveju ieškinio tenkinimui reikalinga nustatyti šias civilinės atsakomybės sąlygas: žalą (nuostolius), neteisėtus veiksmus – žalos padarymo faktą didesnį pavojų aplinkiniams keliančiu veiksniu, priežastinį ryšį – tarp žalos (nuostolių) ir didesnį pavojų aplinkiniams keliančio veiksnio. Kaltė nenustatinėtina, nes didesnio pavojaus šaltinio padaryta žala atlyginama visais atvejais, jeigu neįrodoma, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2012, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-541-619/2020).

Nustatyta, kad elektros energijos persiuntimo paslaugos sutarties (el. b. apyrašo t. I, l. 29–36) 9.1 punkte įtvirtinta, jog atsakovė įsipareigoja suteikti trečiojo asmens objektams persiuntimo paslaugą, 9.5 punkte įtvirtinta, jog atsakovė įsipareigoja trečiojo asmens reikalavimu atlyginti jo patirtus tiesioginius nuostolius, kai dėl atsakovės kaltės trečiajam asmeniui nutraukiamas ar apribojamas persiuntimas arba elektros energijos kokybės parametrai persiuntimo paslaugos vietoje neatitinka nustatytų norminių teisės aktų reikalavimų.

Aukščiau pateikta CK 6.386 straipsnio 3 dalies ir elektros energijos persiuntimo paslaugos sutarties 9.1, 9.5 punktų nuostatų analizė patvirtina atsakovės pareigą tiekti trečiajam asmeniui tinkamos kokybės elektros energiją ir trečiojo asmens reikalavimu atlyginti jo patirtus tiesioginius nuostolius dviem atvejais: 1) kai dėl atsakovės kaltės trečiajam asmeniui nutraukiamas ar apribojamas persiuntimas arba 2) kai elektros energijos kokybės parametrai persiuntimo paslaugos vietoje neatitinka nustatytų norminių teisės aktų reikalavimų.

Nagrinėjamu atveju iš atsakovės pateiktų sistemos duomenų ir atsakovės elektroninio laiško trečiajam asmeniui nustatyta, kad būtent trečiojo asmens objektui (tai konkrečiai įvardinta atsakovės elektroniniame laiške trečiajam asmeniui) buvo sutrikdytas/nutrauktas elektros energijos tiekimas 2018 m. sausio 16 d. 11.11–11.15 val. dėl gedimo, sutrikimo priežastimi fiksuojama būtent operatoriaus atsakomybė, t. y. atsakovės atsakomybė (el. b. apyrašo t. I, l. 6, 50–51). Nors atsakovė teigė, jog 2018 m. sausio 16 d. suveikė RAA, todėl buvo nutrauktas elektros energijos tiekimas, už kurį ir kurio sukeltus nuostolius, atsakovės teigimu, ji neatsako, tačiau iš pačios atsakovės pateiktų aukščiau aptartų sistemos duomenų matyti, jog elektros energijos tiekimo sutrikimo/nutraukimo priežastis – gedimas, kurį pašalinusi, pati atsakovė trečiąjį asmenį elektroniniu laišku informavo, kad jo objekte jau turėtų būti atstatytas elektros energijos tiekimas.

Taipogi tiek ieškovės žalų tyrimo eksperto 2018 m. sausio 19 d. surašytame apžiūros akte (el. b. apyrašo t. I, l. 7), tiek UAB „Stratos LT“ 2018 m. sausio 16 d. automatinių durų defektiniame akte (el. b. apyrašo t. I, l. 8), tiek UAB „Ekoklima“ 2018 m. sausio 19 d. cirkuliacinio siurblio gedimo akte (el. b. apyrašo t. I, l. 9) atsiradę trečiojo asmens elektros įrenginių (cirkuliacinio siurblio ir automatinių durų) gedimai siejami su dingusia elektros įtampa, o iš pačios atsakovės pateiktų duomenų, aptartų aukščiau, matyti, kad dingusi elektros įtampa buvo dėl gedimo už kurį atsakinga atsakovė. Kartu pastebėtina tai, kad nors UAB „Ekoklima“ 2018 m. sausio 19 d. cirkuliacinio siurblio gedimo akte (el. b. apyrašo t. I, l. 9) nurodyta, kad cirkuliacinio siurblio tikrinimas dėl gedimo atliktas 2018 m. sausio 15 d., tačiau vėliau UAB „Ekoklima“ 2021 m. kovo 4 d. paaiškinime (el. b. apyrašo t. I, l. 72) nurodė, kad 2018 m. sausio 19 d. šilumos siurblio gedimo akte galėjo įsivelti rašybos klaida dėl šilumos siurblio apžiūros datos, o tai galėjo atsitikti dėl to, kad gedimo aktą rašo ne apžiūrą vykdantis serviso darbuotojas, o projektų vadovai, todėl teismas laiko UAB „Ekoklima“ 2018 m. sausio 19 d. cirkuliacinio siurblio gedimo akte (el. b. apyrašo t. I, l. 9) padarytą rašymo apsirikimą dėl apžiūros datos, kuri yra 2018 m. sausio 16 d. Atsakovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų aukščiau nurodytuose apžiūros ir defektiniuose aktuose specialistų padarytas išvadas, kad trečiojo asmens elektros įrenginiai sugedo dėl elektros tiekimo sutrikimo/nutraukimo. Be to, atsakovės atstovė teismo posėdžio metu nepaneigė trečiojo asmens atstovės advokatės teiginių, kad nutrūkus elektros energijos tiekimui trečiasis asmuo trumpuoju atsakovės telefono numeriu informavo atsakovę apie elektros energijos nutrūkimą jo objekte ir tai sąlygojusį jo prietaiso sugedimą, tačiau, kaip akivaizdu iš atsakovės atstovės paaiškinimų teismo posėdžio metu, nei po šio trečiojo asmens skambučio, nei gavusi ieškovės pretenziją atsakovė nevyko pas trečiąjį asmenį aplinkybių ištyrimui, kad nustatyti dėl kokių priežasčių sugedo trečiojo asmens įrengimai. Taipogi, jokia įstatyminė nuostata neįtvirtina trečiojo asmens pareigos papildomai apsaugoti savo vidinius elektros tiekimo tinklus nuo viršįtampių/įtampos svyravimų ar pan. Taigi, nagrinėjamu atveju atsakovė neužtikrino tinkamo elektros energijos tiekimo ir tai lėmė trečiojo asmens įrenginių sugadinimą, sukėlusį žalą.

Įvertinęs visa tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas konstatuoja, jog yra nustatytas elektros energijos persiuntimo paslaugos sutarties 9.5 punkte įtvirtintas pirmasis iš dviejų atvejis (kai dėl atsakovės kaltės trečiajam asmeniui nutraukiamas ar apribojamas persiuntimas), kuris sukuria pareigą atsakovei atlyginti nuostolius, kadangi trečiojo asmens įrenginių sugadinimą lėmė 2018 m. sausio 16 d. elektros energijos tiekimo sutrikimas/nutraukimas, už ką tiek pagal elektros energijos persiuntimo paslaugos sutarties nuostatas, tiek būdama didesnio pavojaus šaltinio valdytoja yra atsakinga atsakovė. Nustačius elektros energijos persiuntimo paslaugos sutarties 9.5 punkte įtvirtintą pirmąjį iš dviejų atvejį, akivaizdu, nebereikia nustatinėti jokių elektros energijos kokybės parametrų, ką nepagrįstai teigia kaip buvus būtina atsakovė, tuo labiau, nutrūkus elektros energijos tiekimui ir sugedus įrenginiams tai padaryti netgi nėra įmanoma.

Kartu pažymėtina, kad atsakovė, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytoja, neįrodė nenugalimos jėgos, nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo, atvirkščiai, į bylą pateikti aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, jog dėl 2018 m. sausio 16 d. elektros energijos sutrikimo/nutraukimo ir dėl to sukeltų įrenginių sugadinimo kyla atsakovės atsakomybė. Vien tai, kad, kaip nurodė atsakovė, ji negavo daugiau jokių kitų vartotojų pretenzijų dėl įvykio dieną elektros energijos nutraukimo kilusių elektros prietaisų gedimų, nepaneigia aukščiau teismo įvertintų įrodymų ir padarytų išvadų. Be to, kaip teisingai pastebėjo trečiasis asmuo, elektros energijos tiekimo tinkle įvykus kokiems nors pokyčiams (svyravimams, dingus elektros energijos tiekimui, žaibo iškrovai patekus į elektros energijos tiekimo tinklą ir pan.), jie tiesiogiai įtakoja ir gali sugadinti į elektros tinklą įjungtus techniškai tvarkingus prietaisus. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog trečiajam asmeniui priklausantys ginčo įrenginiai (cirkuliacinis siurblys ir automatinės durys) iki 2018 m. sausio 16 d. įvykio buvo techniškai netvarkingi ar neveikė, nenustatyta jokių kitų įvykių ar aplinkybių, kurie kaip nors galėjo įtakoti minėtų įrenginių sugadinimą.

Ginčas byloje nekilo, kad trečiojo asmens patirti nuostoliai dėl įvykio yra 1 451,90 Eur, o atėmus 115 Eur draudimo sutartyje įtvirtintą išskaitą, ieškovė, būdama draudike, išmokėjo trečiajam asmeniui 1 336,90 Eur draudimo išmoką žalai atlyginti. Taigi, pagal CK 6.1015 straipsnio nuostatas, ieškovė turi teisę reikalauti šios išmokėtos trečiajam asmeniui sumos priteisimo iš atsakovės.

Teismas įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, atsižvelgęs į aukščiau nurodytas CK nuostatas daro išvadą, kad įvyko draudžiamasis įvykis, kurio metu buvo sugadintas draudėjo turtas – cirkuliacinis siurblys bei lauko automatinės durys, todėl ieškovei, išmokėjusiai draudimo išmoką, perėjo teisė reikalauti išmokėtos sumos (atskaičius franšizę) iš atsakingo už padarytą žalą asmens – atsakovės, nustatytos visos civilinės atsakomybės taikymo atsakovei sąlygos, todėl 1 336,90 suma ieškovei priteisiama iš atsakovės.

Teismas vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 2 dalimi priteisia ieškovei iš atsakovės 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 336,90 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. sausio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą, kad ieškinys yra pagrįstas, todėl jis tenkinamas visiškai – ieškovei iš atsakovės priteisiamas 1 336,90 Eur žalos atlyginimas bei 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (1 336,90 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. sausio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Teismas konstatuoja, jog teismo sprendimas yra priimtas ieškovės ir trečiojo asmens naudai, todėl teismas vertina, kad ieškovė ir trečiasis asmuo turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu. Pagrindo spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą atsakovei nėra.

Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

Ieškovas teismui pateikė prašymą priteisti jam iš atsakovės jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro jos sumokėtas 30 Eur žyminis mokestis. Trečiasis asmuo pateikė prašymą priteisti jam iš atsakovės jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 605 Eur išlaidos advokato pagalbai, sumokėtos jį atstovavusiai advokatei Gintarei Raišutienei. Teismas įvertinęs CPK, Rekomendacijų nuostatas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumo laipsnį, spręstų teisinių klausimų pobūdį, teiktų teisinių paslaugų kokybę ieškovės ir trečiojo asmens prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkina ir priteisia ieškovui iš atsakovės 30 Eur bylinėjimosi išlaidas, trečiajam asmeniui iš atsakovės 605 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Teismas šioje byloje patyrė 5,74 Eur pašto išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kurios, pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalį, suapvalintos iki artimiausio sveiko skaičiaus – 6 Eur, priteisiamos į valstybės biudžetą iš atsakovės (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas

nusprendžia:

ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei akcinei draudimo bendrovei „Compensa Vienna Insurance Group“ (į. k. 304080146) iš atsakovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (į. k. 304151376) 1 336,90 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų trisdešimt šešių eurų ir devyniasdešimties euro centų) žalos atlyginimą, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 336,90 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. sausio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 30 Eur (trisdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti trečiajam asmeniui K. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (į. k. 304151376) 605 Eur (šešių šimtų penkių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (į. k. 304151376) 6 Eur (šešių eurų) teismo patirtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina skubiai pateikti teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ieva Stanislovaitienė