Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-03312-2017-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; 3.3.2.4;

2022 m. sausio 20 d.

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo V. R. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-5573-838/2017 pagal pareiškėjų I. R. ir V. R. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas V. R. kreipėsi į teismą prašydamas išduoti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-5573-838/2017 teismo patvirtintą kopiją, teismo sprendimo / teisminio susitarimo dėl išlaikymo prievolių išrašą, kai pripažinimo ar paskelbimo vykdytinu procedūra taikoma arba netaikoma (I priedas (ANNEX I)) ir teismo pažymą arba dokumentą apie procesinių dokumentų ir teismo sprendimo įteikimą I. R. Pareiškėjas nurodė, jog dokumentai reikalingi teikiant prašymą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai dėl vaiko išlaikymo prievolių nevykdymo ir susidariusių skolų išieškojimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 15 d. nutartimi pareiškėjo prašymą patenkino iš dalies – išdavė pareiškėjui teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-5573-838/2017 patvirtintą kopiją, o kitos prašymo dalies netenkino.

Teismas nurodė, kad teismo sprendimo / teisminio susitarimo dėl išlaikymo prievolių išrašas, kai pripažinimo ar paskelbimo vykdytinu procedūra taikoma arba netaikoma (I priedas (ANNEX I)) išduodamas vadovaujantis 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje, 2007 m. lapkričio 23 d. Hagos konvencija dėl tarptautinio vaikų ir kitokių šeimos išlaikymo išmokų išieškojimo.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas nenurodė, kurioje Europos Sąjungos valstybėje gyvena skolininkė, kuri nevykdo teismo patvirtintos šalių santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties, todėl išduoti teismo sprendimo / teisminio susitarimo dėl išlaikymo prievolių išrašą, kai pripažinimo ar paskelbimo vykdytinu procedūra taikoma arba netaikoma (I priedas (ANNEX I)), nėra teisinio pagrindo.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas V. R. (apeliantas) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 15 d. nutarties dalį, kuria netenkintas jo prašymas, ir klausimą išnagrinėti iš naujo ir išduoti prašomus dokumentus.

Nurodo, jog prašyme nurodė savo kontaktinius duomenis, tačiau pirmosios instancijos teismas, užuot taikęs trūkumų šalinimo institutą, dalies jo prašymo netenkino. Nurodo, kad paskutinė jam žinoma buvusios sutuoktinės gyvenamoji vieta buvo Didžiojoje Britanijoje, tikslios jos gyvenamosios vietos nežino ir nesidomi, nebendrauja. Pažymi, jog institucijos, kurioms skirti prašomi išduoti dokumentai, pradės procesinius veiksmus prieš skolininkę ir nustatys jos gyvenamąją vietą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

CPK 336 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta išduoti teismo sprendimo / teisminio susitarimo dėl išlaikymo prievolių išrašą, kai pripažinimo ar paskelbimo vykdytinu procedūra taikoma arba netaikoma (I priedas (ANNEX I)) (toliau – teismo sprendimo išrašas), pagrįstumo ir teisėtumo. Pirmosios instancijos teismas atsisakė išduoti teismo sprendimo išrašą motyvuodamas tuo, kad pareiškėjas nenurodė, kurioje Europos Sąjungos valstybėje gyvena skolininkė, kuri nevykdo teismo patvirtintos šalių santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties. Apeliacinės instancijos teismas su pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CPK 18 straipsnis įtvirtina teismo sprendimo privalomumą, t. y. jog įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. CPK 646 straipsnio 1 dalis nustato, kad vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, šieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. Informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-5573-838/2017 patvirtinta V. R. ir I. R. sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria nustatyta, jog I. R. dukters S. R., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui moka po 130 Eur kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės (Sutarties 2 punktas). Teismo sprendimas įsiteisėjo 2017 m. birželio 30 d. Taigi sprendimas yra vykdytinas, tačiau ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartimi iš esmės nepagrįstai buvo užkirstas kelias sprendimo vykdymui.

2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje (toliau – Reglamentas) yra taikomas taikomas išlaikymo prievolėms, atsirandančioms iš šeimos santykių, tėvystės ar motinystės, santuokos ar giminystės (1 straipsnio 1 dalis). Reglamento 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog šis Reglamentas išlaikymo prievolių srityje pakeičia Reglamentą (EB) Nr. 805/2004 (kurio I priede pateikta Europos vykdomojo rašto pažymėjimo forma), išskyrus atvejus, kai Europos vykdomieji raštai dėl išlaikymo prievolių išduoti valstybėje narėje, kuriai neprivalomas 2007 m. Hagos protokolas. Taigi pareiškėjas, prašydamas išduoti teismo sprendimo išrašą pagal Reglamente nustatytą formą, siekia sprendimo vykdymo kitoje valstybėje narėje.

Svarbu pažymėti, kad Jungtinei Karalystei, su kuria ši byla yra susijusi, nes pareiškėjas nurodo, kad paskutinė jam žinoma skolininkės gyvenamoji vieta buvo Jungtinėje Karalystėje, pasitraukus iš Europos Sąjungos, pagal Susitarimą dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos 67 straipsnio 1 dalį, iki pereinamojo laikotarpio pabaigos (2020 m. gruodžio 31 d.) pradėtam teismo procesui ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1215/2012 29, 30 ir 31 straipsniuose, Reglamento (EB) Nr. 2201/2003 19 straipsnyje arba Tarybos reglamento (EB) Nr. 4/2009 12 ir 13 straipsniuose nurodytam teismo procesui ar ieškiniams, kurie yra susiję su tokiu teismo procesu, Jungtinėje Karalystėje, taip pat valstybėse narėse su Jungtine Karalyste susijusiais atvejais buvo taikomi šie aktai ar nuostatos: a) Reglamento (ES) Nr. 1215/2012 nuostatos dėl jurisdikcijos; b) Reglamento (ES) 2017/1001, Reglamento (EB) Nr. 6/2002, Reglamento (EB) Nr. 2100/94, Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 96/71/EB nuostatos dėl jurisdikcijos; c) Reglamento (EB) Nr. 2201/2003 nuostatos dėl jurisdikcijos; d) Reglamento (EB) Nr. 4/2009 nuostatos dėl jurisdikcijos.

Pagal Reglamento 17 straipsnio 1 dalį teismo sprendimas, priimtas valstybėje narėje, kuriai privalomas 2007 m. Hagos protokolas, turi būti pripažįstamas kitoje valstybėje narėje be jokios specialios procedūros ir nesuteikiant jokios galimybės ginčyti jo pripažinimą, o pagal to paties straipsnio 2 dalį teismo sprendimas, priimtas valstybėje narėje, kuriai privalomas 2007 m. Hagos protokolas, ir kuris yra joje vykdytinas, yra vykdytinas kitoje valstybėje narėje, nereikalaujant jo paskelbti vykdytinu.

Reglamento 20 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tam, kad teismo sprendimas būtų vykdomas kitoje valstybėje narėje, ieškovas kompetentingoms vykdymo institucijoms turi pateikti: a) sprendimo kopiją, kuri atitinka sąlygas, būtinas jos autentiškumui nustatyti; b) kilmės teismo išduotą teismo sprendimo išrašą, parengtą naudojant I priede pateiktą formą; c) reikiamais atvejais, dokumentą, kuriame nurodyta bet kokių įsiskolinimų suma ir tos sumos apskaičiavimo data; d) kai būtina, b punkte nurodytos formos turinio transliteraciją arba vertimą raštu į vykdymo valstybės narės valstybinę kalbą arba, jei ta valstybė narė turi kelias valstybines kalbas, į tos vietos, kurioje pateiktas prašymas, teismo procese vartojamą valstybinę kalbą arba vieną iš vartojamų valstybinių kalbų, laikantis tos valstybės narės teisės, arba į kitą kalbą, kurią vykdymo valstybė narė nurodė kaip priimtiną. Kiekviena valstybė narė gali nurodyti kitą nei jos valstybinė oficialiąją Europos Sąjungos institucijų kalbą ar kalbas, kuria (­–iomis) užpildytą formą ji sutinka priimti.

Reglamento 40 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog šalis, kuri nori, kad kitoje valstybėje narėje būtų taikomas teismo sprendimas, pripažintas pagal 17 straipsnio 1 dalį arba pagal 2 skirsnį, turi pateikti teismo sprendimo kopiją, kuri atitinka jo autentiškumui nustatyti būtinas sąlygas. Kaip matyti iš ginčijamos nutarties tokią patvirtintą teismo sprendimo kopiją pirmosios instancijos teismas pareiškėjui išdavė. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog jeigu būtina, teismas, kurio prašoma taikyti pripažintą teismo sprendimą, gali paprašyti, kad šalis, kuri nori, kad būtų taikomas pripažintas teismo sprendimas, pateiktų kilmės teismo išduotą išrašą, parengtą pagal I priede arba II priede pateiktą formą. Tame pačiame straipsnyje imperatyviai įtvirtinta, kad kilmės teismas tokį išrašą turi išduoti ir bet kurios iš suinteresuotųjų šalių prašymu. Reglamento 48 straipsnio 3 dalyje taip pat įtvirtinta, kad kilmės valstybės narės kompetentinga institucija bet kurios suinteresuotosios šalies prašymu turi išduoti teisminio susitarimo ar autentiško dokumento išrašą naudodama formas, kurių pavyzdžiai pateikti atitinkamai I ir II prieduose arba III ir IV prieduose. Kaip minėta, I priede yra nustatyta teismo sprendimo / teisminio susitarimo dėl išlaikymo prievolių išrašo, kai pripažinimo ar paskelbimo vykdytinu procedūra taikoma arba netaikoma, forma, kurią ir prašė išduoti pareiškėjas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Reglamente nėra jokių nuostatų, įpareigojančių asmenį, prašantį teismo išduoti teismo sprendimo išrašą pagal I priedo formą, nurodyti skolininko (atsakovo) gyvenamąją vietą.

Reglamento 56 straipsnio 1 dalies b punkte nurodyta, jog kreditorius, siekdamas išieškoti išlaikymo išmokas pagal šį reglamentą, gali teikti prašymą dėl teismo sprendimo, priimto arba pripažinto prašomojoje valstybėje narėje, vykdymo. Pareiškėjas būtent ir nurodo, kad ketina pradėti priverstinio teismo sprendimo vykdymo procedūrą. Reglamento 57 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kokie duomenys turi būti nurodyti 56 straipsnyje numatytame prašyme, t. y. a) pareiškimas, apibūdinantis prašymo arba prašymų pobūdį; b) pareiškėjo vardas, pavardė ir kontaktiniai duomenys, įskaitant adresą ir gimimo datą; c) atsakovo vardas, pavardė ir, jei žinoma, jo adresas bei gimimo data; d) visų asmenų, kuriuos reikalaujama išlaikyti, vardai, pavardės ir gimimo datos; e) prašymo pagrindai; f) kreditoriaus prašymo atveju – informacija, kur išlaikymo išmokos turėtų būti siunčiamos arba pervedamos elektroninėmis priemonėmis; g) prašančiosios valstybės narės centrinės institucijos atstovo, atsakingo už prašymo tvarkymą, vardas, pavardė ir kontaktiniai duomenys arba atsakingo skyriaus pavadinimas ir kontaktiniai duomenys. Taigi, kaip matyti iš Reglamento 57 straipsnio 2 dalies c punkto nuostatų, net ir prašyme dėl teismo sprendimo vykdymo atsakovo adresas nurodomas tik tuo atveju, jeigu pareiškėjui yra žinomas. To paties straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad prie prašymo pridedami dokumentai, kurie nurodyti 20, 28, ar 48 straipsniuose arba 2007 m. Hagos konvencijos 25 straipsnyje, o būtent – turi būti pridedamas minėtas teismo sprendimo išrašas pagal I priedą, kurį asmens prašymu išduoti turi sprendimą priėmęs teismas pagal Reglamento 40 straipsnio 2 dalį ir 48 straipsnio 3 dalį. Tuo tarpu, ar pareiškėjo prašymas pradėti priverstinį teismo sprendimo vykdymą kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje yra pagrįstas, spręs kompetentingos institucijos pagal Reglamento nuostatas ir nagrinėjamu atveju tai nėra Klaipėdos apylinkės teismo kompetencija.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pareiškėjas prašė išduoti ne tik teismo sprendimo išrašą, bet ir teismo pažymą arba dokumentą apie procesinių dokumentų ir teismo sprendimo įteikimą I. R. Pirmosios instancijos teismas šio prašymo iš viso nenagrinėjo, tačiau prašymą ir dėl šių dokumentų išdavimo atmetė nenurodęs jokių motyvų. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir iki galo neišsiaiškino pareiškėjo prašymo turinio, o teismo padarytų pažeidimų ištaisyti apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės, nes tokia situacija prieštarautų apeliacinės instancijos paskirčiai, taip pat ir šalių teisei į apeliaciją po to, kai bylą iš esmės ir tinkamai išnagrinės pirmosios instancijos teismas.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias teismo sprendimo dėl išlaikymo prievolių išrašo išdavimo klausimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priverstinio išieškojimo iš I. R. pagal santuokos nutraukimo pasekmių sutarties, patvirtintos Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-5573-838/2017, 2 punktą, kai pripažinimo ar paskelbimo vykdytinu procedūra taikoma arba netaikoma (Reglamento I priedas), o prašymo dėl teismo pažymos arba dokumento apie procesinių dokumentų ir teismo sprendimo įteikimą I. R. išdavimo iš viso nenagrinėjo, nepagrįstai užkirto kelią įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymui, todėl skundžiama nutarties dalis naikintina ir pareiškėjo prašymas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 15 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta išduoti dokumentus, panaikinti ir pareiškėjo V. R. prašymą dėl teismo sprendimo / teisminio susitarimo dėl išlaikymo prievolių išrašo, kai pripažinimo ar paskelbimo vykdytinu procedūra taikoma arba netaikoma (I priedas (ANNEX I)), išdavimo bei dėl teismo pažymos arba dokumento apie procesinių dokumentų ir teismo sprendimo įteikimą I. R. išdavimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.