Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5.; 1.1.10.1.;1.2.14.5.1.; 1.2.16.4.1.; 1.2.18.3.

2023 m. birželio 12 d.

viešuose teisiamuosiuose posėdžiuose žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. B., gimęs (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini)., profesinio išsilavinimo, nevedęs, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. kovo 5 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

2) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį 1 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis R. B. neteisėtai panaudojo vieną svetimą elektroninio mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos bei apgaule įgijo svetimą turtą:

2022 m. kovo 16 dieną, 00:34 val. ir 00:36 val. R. B.su savimi turėdamas I. R. AB „Swedbanko“ išduotą elektroninio mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą ir pasinaudodamas kartu su juo buvusiu A. J., kuris nežinojo apie R. B. daromą nusikaltimą, su savimi turėtą I. R. banko kortelę perdavė A. J., kad pastarasis AB „Swedbank“ bankomate, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, nuo su kortele susietos sąskaitos nuimtų pinigų, o A. J. banko kortelę įdėjus į bankomato kortelių skaitytuvą, bankomate suvedė R. B. žinomą kortelės PIN kodą ir taip be I. R. leidimo panaudojo I. R. AB „Swedbanko“ išduotą elektroninio mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir neteisėtai prisijungė prie banko AB „Swedbank“ informacinės sistemos pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones bei suvedus PIN kodą save identifikavo kaip teisėtą duomenų naudotoją ir tokiu būdu apgaudamas AB „Swedbanko“ apsaugos sistemą, I. R. vardu prisijungė prie AB „Swedbank“ sistemoje esančios I. R. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir neteisėtai atliko dvi finansines operacijas kurių metu nuo I. R. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išgrynino po 50 eurų ir taip R. B. pasinaudodamas A. J., nežinojusiu apie daromą nusikaltimą, apgaule įgijo I. R. priklausančius 100 eurų.

Po ko, tęsdamas savo nusikalstamą veiką 2022 m. kovo 16 dieną, 00:50 val. ir 00:52 val., R. B. su savimi turėdamas I. R. AB „Swedbanko“ išduotą elektroninio mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą ir pasinaudodamas kartu su juo buvusiu A. J., kuris nežinojo apie R. B. daromą nusikaltimą, su savimi turėtą I. R. banko kortelę perdavė A. J., kad pastarasis AB „Swedbank“ bankomate, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, nuo su kortele susietos sąskaitos nuimtų pinigų, o A. J. banko kortelę įdėjus į banko kortelių skaitytuvą, bankomate suvedė R. B. žinomą kortelės PIN kodą ir taip be I. R. leidimo panaudojo I. R. AB „Swedbanko“ išduotą elektroninio mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), ir neteisėtai prisijungė prie banko AB „Swedbank“ informacinės sistemos pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones bei suvedus PIN kodą save identifikavo kaip teisėtą duomenų naudotoją ir tokiu būdu apgaudamas AB „Swedbanko“ apsaugos sistemą, I. R. vardu prisijungė prie AB „Swedbank“ sistemoje esančios I. R. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir neteisėtai atliko dvi finansines operacijas kurių metu nuo I. R. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išgrynino po 50 eurų ir taip R. B. pasinaudodamas A. J., nežinojusiu apie daromą nusikaltimą, apgaule įgijo I. R. priklausančius 100 eurų.

Po ko, tęsdamas savo nusikalstamą veiką 2022 m. kovo 16 dieną 01:56 val. ir 01:57 val., R. B. su savimi turėdamas I. R. AB „Swedbanko“ išduotą elektroninio mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą ir pasinaudodamas kartu su juo buvusiu A. J., kuris nežinojo apie R. B. daromą nusikaltimą, su savimi turėtą I. R. banko kortelę perdavė A. J., kad pastarasis AB „Swedbank“ bankomate, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, nuo su kortele susietos sąskaitos nuimtų pinigų, o A. J. banko kortelę įdėjus į banko kortelių skaitytuvą, bankomate suvedė R. B. žinomą kortelės PIN kodą ir taip be I. R. leidimo panaudojo I. R. AB „Swedbanko“ išduotą elektroninio mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), ir neteisėtai prisijungė prie banko AB „Swedbank“ informacinės sistemos pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones bei suvedus PIN kodą save identifikavo kaip teisėtą duomenų naudotoją ir tokiu būdu apgaudamas AB „Swedbanko“ apsaugos sistemą, I. R. vardu prisijungė prie AB „Swedbank“ sistemoje esančios I. R. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir neteisėtai atliko dvi finansines operacijas kurių metu nuo I. R. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išgrynino po 100 eurų ir taip R. B. pasinaudodamas A. J., nežinojusiu apie daromą nusikaltimą, apgaule įgijo I. R. priklausančius 200 eurus.

Tokiais veiksmais R. B. neteisėtai panaudojo I. R. elektroninio mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, neteisėtai prisijungė prie AB Swedbanko“ informacinės sistemos, inicijavo ir atliko finansines operacijas bei apgaule įgijo I. R. priklausančius 400 eurų.

Kaltinamasis 2023 m. sausio 23 d. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltę pripažįsta visiškai. I. R. yra jo buvusios žmonos, brolio žmona. Ji šalia gyvena yra jo kaimynė. Jie palaiko ryšius su ja. Yra kaip draugai. Tą dieną ji jį išsikvietė, buvo pas ją nuėjęs. Reikėjo eiti į parduotuvę. Jis tada ir nuėjo. Jie išgėrinėjo. Paskui pritrūko alkoholio, R. grynų pinigų neturėjo, tada davė jam savo banko kortelę. Jos kortelė ir liko pas jį. Viskas vyko tą pačią dieną. Jie išgėrinėjo Kretingalėje iš vakaro su I. R.. Buvo vakaras, buvo gerai išgėrę, jis dar degtinės namo parsinešė. Kada grįžo į namus, tada atėjo pas jį J., jie dar išgėrė. Jis J. pasakė iš kur gavo degtinės. I. padeda draugiškai, ji viena gyvena. Su J. gėrė, jis buvo jau girtas. Pasakė J., kad turi kortelę I.. Jau buvo naktis, nebuvo kur alkoholio pirkti. Tada atvažiavo J. draugas ir išvežė juos į Klaipėdą. J. nuėmė Klaipėdoje pinigus. Jie buvo keliose vietose. I. R. nežinojo, kad jie nuiminėjo pinigus nuo jos kortelės. Prisipažįsta, kad be R. žinios nuėminėjo pinigus. Jis neprisimena kiek nuėmė pinigų per bankomatus. Jis padeda darbuotis R.. Pinigus, kuriuos nuėmė nuo kortelės išleido alkoholiui. Šiuo atveju R. jam neleido nuimti pinigų. Jis pripažįsta savo kaltę visiškai. Jo žinioje buvo kortelė, o jis ją davė J. ir jis nuėmė pinigus. Ant kortelės juk yra parašyta kieno yra kortelė. Jis savo kortelės neturėjo. Jo kortelė buvo pasibaigusi. J. žinojo, kad kortelė yra I.. Šio teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis per baigiamąsias kalbas ir suteikus paskutinį žodį nurodė, kad A. J. išreikalavo iš jo kortelę, jis bijojo A. J., todėl prisipažino. Nurodė, kad A. J. yra miręs. Teismas atnaujino įrodymų tyrimą.

Kaltinamasis, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad Įtariamasis R. B. kaltės nepripažino ir nurodė, kad jis dažnai I. R. prašymu eidavo į parduotuvę nupirkti jai maisto produktų. Kai kada ji duodavo grynais pinigais, o kai kada duodavo ir savo banko kortelę. Atsiskaitant lietimu problemų nebūdavo. Nepamena ar buvo duotas kortelės PIN kodas. Netgi galvoja, kad PIN kodas galėjo būti užrašytas ant pačios kortelės. Su I. buvo sutarta, kad už paslaugą ji jam leis nusipirkti alaus ar kitokio alkoholio, kai kada net išgerdavo jį kartu. Kiek atsimena banko kortelės iš jos niekada nevogė, galėjo būti taip, kad pamiršo ją grąžinti. 2022-03-15 dienos metu jam paskambino I. R., paprašė nueiti į parduotuvę nupirkti maisto produktų. Neatsimena ar I. davė grynus pinigus ar savo banko kortelę, todėl apie tai nieko negali pasisakyti. Matė, kad ji piniginę laiko virtuvėje esančioje spintelėje, bet pats prie jos daiktų niekada nelįsdavo, ji pati paduodavo pinigus ar kortelę. Tą kartą kažką pirko iš produktų bei alaus ir degtinės. Po to pas I. R. gėrė alų ir degtinę. Nepamena netgi kaip grįžo namo. Neatsimena, kad tą vakarą ar naktį būtų važiavęs į Klaipėdą ir būtų dalyvavęs nuimant pinigus iš bankomato. Pats automobilio neturi, todėl savarankiškai į Klaipėdą nuvykti negali. Kitą dieną pas jį buvo atėjusi pati I. R. ir klausė dėl savo banko kortelės, bet jis nurodė, kad neturi jos banko kortelės, kad visiškai nieko nežino apie kažkokius nuimtus iš jos sąskaitos pinigus (1t.,b.l. 156 - 159).

Papildomų apklausų metu ikiteisminio tyrimo metu R. B. nurodė, kad nepripažįsta banko kortelės vagystės, nes banko kortelė tikriausiai užsiliko pas jį kai pamiršo ją I. grąžinti. 2022-03-15, I. prašymu ėjo į parduotuvę, ir kiek atsimena, ji davė banko kortelę, o ne grynus pinigus. Taip ši kortelė ir liko pas jį. Įvykiai buvo prieš du mėnesius, kažkokių smulkmenų gali neatsiminti. Po to pas I. vartojo alkoholį, tolimesnių savo veiksmų neatsimena, todėl nepamena kaip galėjo atsidurti Klaipėdoje, nepamena su kuo važiavo, kaip ir kur vyko pinigų išgryninimas bankomatuose, kieno idėja buvo nuo I. sąskaitos nuimti pinigus. Tačiau pripažįsta tai, kad galėjo būti kartu su A. J., kuris išgrynino iš I. sąskaitos pinigus Klaipėdos bankomatuose, kadangi jis dėl girtumo jau to nebepajėgus buvo padaryti. Todėl pagal pateiktą įtarimą nepripažįsta banko kortelės vagystės, bet pripažįsta pinigų iš I. R. banko sąskaitos vagystę pasinaudojant Klaipėdoje esančiais bankomatais. Net neatsimena kiek pinigų tą naktį galėjo būti išgryninta. Jis turi savo sąskaitą "Swedbanke", turėjo ir banko kortelę, kurios galiojimas baigėsi prieš porą mėnesių. Ar banko kortelę turi A. J. jis nežino. I. R. kai kada jam duodavo savo banko kortelę ir prašydavo nueiti iki parduotuvės. Žinojo ir jos banko kortelės PIN kodą, tik mintinai jo nepamena, atsimena kad jis buvo kažkur užrašytas - arba ant lapelio, arba ant pačios kortelės. Pagal tyrėjos pateiktas nuotraukas darytas bankomato, nurodė, kad dvejuose nuotraukose yra aiškiai matyti A. J. veidas iš priekio, dvejuose nuotraukose apatinėje dalyje yra matyti dalis veido ir medžiaginė kepurė. Gali patvirtinti, kad tai jo kepurė ir jo veidas, tai yra nuotraukose užfiksuotas yra jis. Supranta, kad nuotraukose prie bankomatų yra užfiksuotas jis su A.J. Jeigu buvo panaudota I. R. banko kortelė, tai A. negalėjo turėti jos banko kortelės, jis su I. nebendrauja. Matomai jis davė A. J. banko kortelę ir prašė paimti iš bankomato pinigų, nes dėl girtumo matomai pats to nebegalėjo padaryti. Būdamas girtas jis gali neatsiminti ką darė. Jam galėjo pasakyti PIN kodą, arba nurodyti, kad jis užrašytas ant kortelės. Šito fakto jis visiškai neatsimena. Visiškai nieko neatsimena kuriuose bankomatuose buvo išimti gryni pinigai, tai žino tik iš įtarimo. Jam atrodo, kad jis iš I. R. namų išėjo tik vakare. Kai buvo pas I., abu gėrė degtinę, o jis dar gėrė alaus, todėl išeidamas buvo stipriai girtas. Galvoja, kad dienos metu ji galimai jam davė grynus pinigus, jis pirko maisto ir alkoholio parduotuvėje, grįžo pas I., abu vartojo alkoholį, o vakare ji vėl prašė nueiti į parduotuvę nupirkti alkoholio, davė ir savo banko kortelę su kuria jis atsiskaitė parduotuvėje, pirko alaus, degtinės. Grįžo pas I. ir tada pamiršo grąžinti banko kortelę. Apie šią 2022 kovo 15d. jis tiesiog pamena, kad iš I. R. grįžo namo vakare, kad už jos lėšas parduotuvėje pirko degtinę ir alų naudojant jos duotą banko kortelę, pas I. praleido daug laiko, abu vartojo alkoholį, o išeinant dar pasidalijo degtinę, nes jos buvo parsinešęs namo, ją ryte rado pas save, o jis jai pamiršo gražinti banko kortelę. O visą kitą yra tik jo spėjimas, nes nieko konkretaus neatsimena. Jis tikrai nepamena, kad būtų vogęs I. R. banko kortelę iš jos piniginės kai buvo pas ją. Negali paneigti to ką užfiksavo bankomato kameros, todėl pripažįsta, kad buvo išgryninti pinigai bankomatuose nuo I. R. sąskaitos, kad A. J. tikrai negalėjo turėti šios kortelės ir žinoti PIN kodo, kortelė galėjo būti pas jį ir ją jis galėjo duoti A. J., pasakyti ar suvesti PIN kodą, paprašyti nuimti pinigus, nes tuo metu galėjo būti stipriai girtas (1t., b. l. 162 - 165, 168 - 171).

2022-11-29 pateikus galutinį įtarimą R. B. savo kaltę pripažino visiškai ir nurodo, kad labai gailisi padaręs šį nusikaltimą. Pripažino tai, kad šį nusikaltimą padarė būdamas stipriai neblaivus, dėl ko daugumos momentų net nepamena, todėl negali jų komentuoti. Jis tikrai žinojo I. R. banko kortelės PIN kodą, galimai kodas net buvo užrašytas ant kortelės. O A. J. su I. nebendrauja ir to žinoti negalėjo. I. jam retkarčiais duodavo savo banko kortelę, kad galėtų ją panaudoti atsiskaitydamas už prekes, kurias pirkdavo jos prašymu. Kaip 2022- 03-15 ši I. R. banko kortelė liko pas jį negali paaiškinti, nepamena, kadangi minimą dieną su I. R. abu vartojo alkoholį, kurį pirko pagal jos prašymą. Kadangi jis pats pinigų neturėjo, prekinosi parduotuvėje jos prašymu, vadinasi ji jam davė pinigus arba savo banko kortelę. Kiek atsimena, tą dieną į parduotuvę I. R. prašymu jis ėjo kelis kartus, ir matomai ji jam davė savo banko kortelę, kurią pamiršo grąžinti. Namo jis grįžo vakare, jau sutemus, buvo stipriai girtas. Kaip susitiko su A. J. nepamena, tačiau kadangi jie abu yra užfiksuoti bankomato kameromis, vadinasi taip ir buvo, kažkokiu būdu jie susitiko, nuvyko į Klaipėdą. Kaip nuvyko jis nepamena. Pripažįsta kad Klaipėdos mieste buvo abu, pasinaudojant I. R. banko kortele išgrynino pinigus, kuriuos nuėmė nuo jos sąskaitos. A. J. jis nesakė, kad tai ne jo banko kortelė ir jam nieko neaiškino. A. J. tuo nesidomėjo. Kiek pinigų gali būti I. R. banko sąskaitoje jis nežinojo, todėl juos nuiminėjo nedideliais kiekiais. Galimas dalykas kad tai, kiek pinigų liko sąskaitoje, pasitikrino bankomate, tai patvirtina tas faktas, kad pradžioje nuimdavo po 50 eurų, o po to po 100 eurų. Kokiais adresais važiavo Klaipėdos mieste kad išgryninti pinigus, jis nepamena, pagal įtarimą mato, kad tai buvo H. Manto, Taikos pr., Vingio gatvėse esančiuose bankomatuose. Nepamena kur buvo panaudoti šie pinigai, negali apie tai nieko pasakyti. Negali atsakyti į daugumą klausimų kaip viskas vyko, kadangi tikrai dėl girtumo nepamena. Suvokė, kad jis buvo girtesnis nei A. J., dėl ko jo paprašė suvesti PIN kodą. Pripažino, kad pasinaudodamas svetima banko kortele įgijo I. R. priklausančius 400 eurus. Suprato savo netinkamą elgesį ir savo klaidą nori ištaisyti atlygindamas žalą I. R. padėdamas tvarkytis ūkyje, atlikdamas ūkyje būtinus darbus. Jis tai darė visą 2022m vasarą, todėl tikisi kad šios jo pastangos I. R. buvo įvertintos. Labai gailisi padaręs šį nusikaltimą (1t., b. l. 178 – 181).

2023 m. balandžio 25 d. teisiamajame posėdyje pagarsinti liudytojo A. J. parodymai: A. J., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nurodė, kad pinigų bankomatuose nuo svetimo banko kortelės jis nenuiminėjo niekada. Vidurnakčiais Klaipėdoje būna dažnai, kadangi tenka pabuvoti Klaipėdos naktiniuose klubuose ar svečiuose. Jis pats neturi net banko kortelės, bankomatais naudotis nemoka. Neatsimena ar naktį iš 2022 kovo 15-os dienos į kovo 16-tą dieną buvo Klaipėdoje ar ne. I. R. pažįsta, ji gyvena Kretingalėje, bet su ja nebendrauja, jokių bendrų reikalų neturi. Kokie yra santykiai tarp R. B. ir I. R. jis nežino, negali pasakyti. Pagal pateiktą įtarimą mato, kad I. R. banko kortelę pavogė R. B., o po to jie abu išgrynino iš bankomatų 400 eurų sumą. Tačiau jis savo kaltės nepripažįsta. Prieš daugelį metų turėjo sąskaitą "Swedbanke", bet ja jau daug metų nesinaudoja. Anksčiau turėjo banko kortelę, bet jos terminas pasibaigęs ir jau 5-6 metus neturi banko kortelės, naudoja tik grynus pinigus. Pats automobilio neturi, draugų, kurie jį vežiotų automobiliu taip pat neturi. Esant būtinumui į didžiuosius miestus važiuoja autobusu. Tyrėjai pateikus atspausdintas nuotraukas ir paaiškinus, kad tai banko pateiktos nuotraukos, kurias užfiksavo bankomatas, kai buvo išgryninti pinigai nuo I. kortelės gali paaiškinti, kad dvejuose nuotraukose, kuriuose yra gerai matomas vyro veidas iš priekio yra jis pats. Pripažįsta, kad tai jo nuotrauka, o pagal veidą nuotraukoje mato, kad tuo metu jis buvo stipriai girtas. Dvejuose nuotraukose, kur yra neryškiai užfiksuota vyriška striukė, patvirtina, kad tai jo striukė su kuria tomis dienomis vaikščiojo. Ji yra chaki, žalsvos spalvos. O dar dvejuose nuotraukose. kur yra matoma kepurės dalis ir vyriško veido dalis užfiksuotas R. B.. Pagal pateiktas nuotraukas, jose užfiksuotą laiką bei įtarimą, mato, kad pavogta iš I. banko kortelė buvo panaudota išgryninant pinigus. Iš įtarimo pamena, kad pinigai buvo išgryninti Klaipėdoje. Jis visiškai nepamena kaip galėjo atsidurti Klaipėdoje, su kuo ten nuvyko, tik spėja, kad į Klaipėdą vyko su R. B. matomai taksi automobiliu. Nepamena ar tą dieną, jis turėjo pinigų, tik galvoja, kad kažkiek jų tikrai turėjo. Ir anksčiau pas R. B. yra matęs, kad jis turi banko kortelę, bet niekada nesigilino ar tai jo kortelė, ar kažkas jam ją duoda. Po to matomai važiavo į Klaipėdą. Pagal pateiktą nuotrauką mato, kad jis stovi priešais bankomatą ir išgrynina pinigus, tačiau jis pats visiškai nepamena kada, kur, kokiomis aplinkybėmis jis tai padarė. Pagal nuotraukas mato, kad šalia jo yra R. B., iš ko supranta, kad R. B. jam galėjo duoti turimą banko kortelę paprašęs nuimti pinigus. Jis jo banko kortelių PIN kodų nežino, vadinasi jis arba pats suvedė PIN kodą, arba jam pasakė ir jis išgrynino pinigus iš banko kortelės. Tuo metu jie abu buvo visiškai girti. Matomai R. B. buvo girtesnis nei jis, dėl ko jis jo ir prašė išgryninti iš bankomato pinigus. Jis pats su I. nebendrauja, tad iš jos gauti banko kortelės negalėjo. O R. B. bendrauja su šia moterimi, bet kaip pas jį galėjo atsirasti jos banko kortelė, visiškai nieko negali paaiškinti. Jis net nesuprato, kad R. B. jam padavė ne savo, o kito žmogaus banko kortelę. Jis jokio nusikaltimo nedarė (1 t., b. l. 112 - 115, 118 -121).

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad buvo kartu su J. Iniciatyva buvo J. Jis nežino kur buvo kortelė, ar ji ant stalo gulėjo, ar jis ją ištraukė iš kišenės, tada J. ją pamatė. Jis sutinka, kad jam buvo patikėta kortelė. Jis pats nebūtų sugalvojęs, kad reikia išsigryninti pinigus. J. matė kortelę, jei nuėminėji pinigus matai kieno yra kortelė. Jei tą dieną jis būtų buvęs blaivus, nebūtų sugalvojęs nuimti pinigus. Nežino kas jį įtakojo. Gailisi dėl to kas atsitiko. Jis savo noru eina padėti I. prie ūkio.

Nukentėjusioji I. R. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad tą dieną jie išgėrinėjo su R. B.. Tikslių datų ir valandų kada ji neprisimena. Paskui B. davė banko kortelę, kad jis nueitų ir apipirktų į parduotuvę. Jis jai grįžęs kortelės negrąžino. Kitą dieną gavo žinutes, kad yra nuimti pinigai nuo jos kortelės. Po įvykio jos sūnus viską sužinojo ir pranešė policijai. Ji nedavė leidimo B. nuimti pinigus. Ji jam tik leido nupirkti kai kurias prekes. Ji pati davė B. kortelę. Jai jis kortelės negrąžino. Ji leido jam tik nupirkti iš parduotuvės kai kurias prekes. Kai B. grįžo ji nepaprašė savo kortelės. B. kortelės pin kodą buvo užrašiusi. Kad jis nuims 400 eurų ji dėl to su juo nesitarė. Nuimtų 400 eurų jis nėra atidavęs, padeda ūkyje. Jie toliau bendrauja su B. Jis nebūtų to padaręs jei ne jo draugas. Jis grįžo namo su kortele ir jo draugas pamatė kortelę. Ji netikėjo, kad B. galėjo taip pasielgti. Jis nebūtų turėjęs su kuo nuvažiuoti į Klaipėdą naktį. B. neturi automobilio. Jai B. padeda dirbti darbus ūkyje.

Nukentėjusioji I. R. apklausta ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2022-03-15 apie 13 val. ji paskambino savo pažįstamam, R. B. gyvenančiam (duomenys neskelbtini). ir paprašė, kad jis ateitų pas ją į namus, tam, kad jis nueitų į parduotuvę nupirkti jai maisto produktų. R. B. atėjo pas ją apie 13 val. 30 min., jie nuėjo į virtuvę, kur ji iš virtuvėje esančios spintelės, pirmo stalčiaus ištraukė savo piniginę, iš jos išėmė 15 eurų grynaisiais, kuriuos davė R. B., kad nueitų į parduotuvę. R. B. matė, kur ji laiko savo piniginę. Duodama 15 eurų paklausė R. B. ar užteks tokios sumos ar duoti banko kortelę. Jis atsakė, kad kortelės nereikia ir užteks grynųjų, kuriuos davė. Apie 13 val. 45 min. R. B. grįžo iš parduotuvės su pirkiniais, taip pat parnešė alaus ir jie kartu virtuvėje jį išgėrė. Būnant virtuvėje kalbėjo apie briketų šildymui pirkimą ir buvo galima suprasti, kad ji banko kortelėje turi pinigų. Kažkuriuo momentu buvo išjusi į svetainę, bet iškart grįžo į virtuvę, kur sėdėjo R. B.. Jis sėdėjo toje pačioje vietoje. Jie toliau sėdėjo bei kalbėjosi kol R. B. išėjo į savo namus. 2022-03-16 ryte norėdama duoti sūnui pinigų įsipilti kuro, atsidariusi virtuvės spintelės stalčių, nerado jai priklausančios „Swedbank“ banko kortelės, kuri buvo piniginėje. Ji prisijungė prie mobiliosios programėlės „Swedbank“ pasitikrino savo el. bankininkystę ir pamatė, kad 2022-03-16 Klaipėdos m. trijose vietose buvo nuimti grynieji pinigai, bendra suma 400 eurų. El. bankininkystėje buvo matyti, kad 2022-03-16, 00:34 (duomenys neskelbtini), Klaipėda, išgryninta 50 eurų; 2022-03-16, 00:36 (duomenys neskelbtini), Klaipėda, išgryninta 50 eurų; 2022-03-16, 00:50, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, išgryninta 50 eurų, 2022-03-16, 00:51, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, išgryninta 50 eurų, taip pat 2022-03-16, 01:55 adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda išgryninta 100 eurų, 2022-03-16, 01:56 adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda išgryninta 100 eurų. Ji iškart užblokavo banko kortelę. Įtaria, kad jos banko kortelę galimai paėmė R. B., nes kitų pašalinių asmenų jos namuose nebuvo, o banko kortelę paskutinį kartą matė 2022-03-15 apie 13 val. 30 min., kai davė R. B. grynųjų pinigų iš piniginės. Buto duris visada užrakina, niekas daugiau iš buto nedingo. Piniginėje taip pat laikė ir ant lapelio užrašytą banko kortelės PIN kodą, kuris liko piniginėje ir paimtas nebuvo. R. B. ne kartą yra davusi savo banko kortelę, kad jis nueitų į parduotuvę nupirkti maisto produktų, o PIN kodą ji jam užrašydavo ant lapelio. Iki šiol pasitikėjo R. B. ir tokių situacijų, kad būtų dingę pinigai nėra buvę. Ji nuėjo pas R. B. į namus sakydama, kad grąžintų banko kortelę, tačiau jis teigė, kad banko kortelės neturi. Tuo metu, jis gėrė alų ir teigė, kad nusipirko iš priduoto depozito. R. B. pasinaudodamas jos AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortele ir galimai žinodamas jos kortelės PIN kodą, skirtinguose bankomatuose pasisavino jai priklausančius pinigus (1t., b. l. 53 - 56).

Papildomos apklausos ikiteisminio tyrimo metu I. R. nurodė, kad jeigu ji R. B. įduoda banko kortelę, visada jam grįžus pirmiausia prašo ją grąžinti, o kiek lėšų jis panaudoja ji matydavo pagal gaunamas banko sms žinutes. Parduotuvėje dėl to problemų nebūdavo, kadangi atsiskaitymas vykdavo lietimu, bet šios kortelės PIN kodą R. B. taip pat žinojo, nors niekada nebuvo jo prašiusi išgryninti pinigus iš kortelės. Savo telefone turi programėlę, ir bankas ją visada informuoja kai įvyksta kortelės panaudojimas. Bet 2022-03-16 pažiūrėjusi telefone pamatė, kad yra išgryninta 400 eurų, juos gryninant 3-uoje bankomatuose Klaipėdoje, ir tuo metu neatkreipė dėmesio į tai, kad banko kortelė buvo naudota ir 2022-03-15 vakare po 17:00 val. prekinantis nedidelėmis sumomis Kretingalėje, degalinėje EMSI. Žinutes galėjo gauti, bet tuo metu apie tai, kad vagiami jos pinigai, ji nepagalvojo. Kadangi banko kortelę galėjo pavogti tik R. B. kai buvo pas ją svečiuose, tai jis galėjo šia banko kortele vėliau naudotis. Tačiau dėl šių pinigų, kai buvo atsiskaitoma (duomenys neskelbtini) parduotuvėje, degalinėje EMSI, ji pretenzijų neturi. Po šio įvykio, kai buvo pavogta jos banko kortelė bei išgryninti ir pavogti pinigai, jai teko bendrauti su R. B., prašė gražinti banko kortelę, bet jis atkakliai tvirtino kad jis neturi jos banko kortelės ir jos nevogė. R. B. alkoholio poveikyje tikrai gali nebeatsiminti ką jis daro, todėl jos nestebino tas faktas, jog jis neigia pavogęs banko kortelę, ar tiesiog to neatsimena. Ji pažįsta tik keletą R. B. pažįstamų, su kuriais jis dažniausiai bendrauja. Vienas jų yra A. J., jis gyvena namo, buto nežino. Žino kad jis bendrauja su dar vienu vyriškiu iš (duomenys neskelbtini), bet jį teko tik matyti, jo vardo ar pavardės nežino. A. J. tikrai neturi automobilio. Kadangi R. B. yra silpna asmenybė, galimas dalykas, kad jo pažįstami gali jį priversti šia kortele naudotis. Bet kokiu atveju šioje byloje jokio civilinio ieškinio nereikš. Pagal tyrėjos pateiktas nuotraukas (pateiktos "Swedbanko" bankomato darytos nuotraukos) gali pasakyti, kad nuotraukose, kuriose gerai matomas vyriškio be plaukų veidas, yra užfiksuotas A. J. (nuotraukos, kuriose nurodyta data 2022-03-16, ir laikas 00:34:54:797, bei 00:35:35:489), nuotraukoje, kuri daryta 2022-03-16 laiku 00:51:18:718, apatiniame kampe esantis vyriškis, kurio matoma tik veido dalis ir kepurė, yra R. B.. O nuotraukoje, kuri daryta 2022-03-16 laiku 00:50:05:113, apatiniame krašte esantis vyriškis su kepure yra R. B., o šalia jo matoma A. J. galvos dalis (1t., b. l. 57 - 60).

2022-10-18 papildomos liudytojo apklausos ikiteisminio tyrimo metu I. R. papildomai nurodė, kad įvykio dieną ji kartu su R. B. savo namuose, vartojo alkoholį, t. y. degtinę, jei gerai atsimena buvo 0,7 l talpos butelis, kartu išgėrė apie pusę butelio degtinės, o kiek laiko gėrė neatsimena, nurodyti jau negali, tik atsimena, kad jau buvo vakaras, buvo pradėję temti. R. B. atėjo apie pietus, tada nuėjo į parduotuvę, galimai galėjo būti kokią 15 val., tada grįžo iš parduotuvės ir išbuvo pas ją iki vakaro, kai jau pradėjo temti. R. B. einant į parduotuvę ji davė jam grynais pinigais. Ar jiems geriant degtinę pas ją bute, R. B. dar kartą ėjo į parduotuvę ji neatsimena, neatsimena ar jam galėjo duoti savo banko kortelę, jeigu jis ėjo dar kartą į parduotuvę. Bet anksčiau yra buvę kad ji jam duodavo savo banko kortelę, tačiau tik jam parėjus visada pasiimdavo ją ir įsidėdavo į piniginę. Ji šiaip R. B. savo banko kortelės duoti negalėjo, duodavo tik tuo atveju, kai prašydavo, kad jis nueitų į parduotuvę ir nupirktų ko jai reikia, tačiau, kortelę visada susigrąžindavo, jam niekada nepalikdavo ir tokių atvejų nėra buvę, kad pamirštų iš jo pasiimti. Kadangi ji visada R. B. parėjus iš parduotuvės, kai jam duodavo savo banko kortelę, pasakydavo tik jam įėjus į butą, galvoja, kad ir įvykio dieną negalėjo pamiršti iš R. B. pasiimti savo banko kortelės jeigu ir buvo ją davusi, nes neatsimena ar galėjo jam duoti savo kortelę. Taip pat niekada nėra prašiusi, kad R. B. jai išgrynintų pinigus, o įvykio dieną vakare, jau sutemus R. B. išeinant ji nedavė savo banko kortelės (1 t., b. l. 68 - 71).

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja L. G. nurodė, kad ji gavo patikslinti ikiteisminį tyrimą. Iš nuotraukų ji pažino, kad tai yra R. B.. Jis iš pareiškėjos paėmė mokėjimo kortelę ir išsigrynino pinigus. Su juo buvo dar vienas asmuo. Su B. kartu buvo J. Vyrai buvo prie bankomato. Ji negali pasakyti ką jie darė. Ji tiesiog surinko duomenis. Apie įvykį kalbėjo su B. ir J. B. sakė, kad nukentėjusioji davė jam kortelę, kad jis parneštų alkoholio. J. viską neigė. J. neigė kad ėmė, neigė kad buvo.

Liudytoja L. G. apklausta ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad dirba Klaipėdos r. PK VS ir kontroliuoja veiklą (duomenys neskelbtini) seniūnijos teritorijoje. 2022-03-16 Klaipėdos r. PK buvo gautas I. R., pareiškimas, kuriame ji nurodė, kad 2022-03-16 pastebėjo, jog iš jos namų, adresu (duomenys neskelbtini), iš virtuvėje esančios spintelės stalčiuje buvusios piniginės yra pavogta jai priklausanti "Swedbank" banko kortelė. Prisijungusi prie mobiliosios programėlės „Swedbank“ ji pasitikrino savo elektroninę bankininkystę ir pamatė, kad 2022-03-16 po vidurnakčio Klaipėdos mieste pasinaudojant trimis bankomatais nuo jos sąskaitos buvo nuimti grynieji pinigai, bendroje sumoje 400 eurų. Esant I. R. sutikimui ji pati pateikė užklausą bankui siekiant išsiaiškinti tikslią informaciją apie išgrynintas lėšas bei gauti nuotraukas arba filmuotą medžiagą asmenų, kurie padarė šį nusikaltimą, nes žinoma, jog bankomatuose yra vaizdo stebėjimo kameros. „Swedbank“ kartu su atsakymu pateikė ir bankomato vaizdo kamerų užfiksuotas nuotraukas, kuriose yra gerai matomas asmuo, kuris naudojasi bankomato paslauga, tačiau šis vyresnio amžiaus vyriškis jai nebuvo žinomas. Tačiau keliose nuotraukose yra dalinai matomas dar vienas vyriškis, jo veido dalis ir sportinio tipo kepurė, pagal ką ji iš karto atpažino, kad tai yra R. B., gyvenantis Kretingalėje. R. B. yra įtrauktas į rizikos asmenų sąrašą, yra dažnai lankomas, todėl šio asmens išorė ir veido bruožai jai yra gerai žinomi. Antrasis asmuo, kurio veidas gerai matomas daugelyje nuotraukų, buvo nustatytas pokalbio metu su (duomenys neskelbtini) miestelio socialine darbuotoja A. G., pateikiant jai šias iš banko gautas nuotraukas, ir ji iš karto nurodė, jog tai yra (duomenys neskelbtini) miestelio gyventojas A. J. (1t., b. l. 88 - 91).

Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja J. U. nurodė, kad dirba Klaipėdos rajono policijos komisariato veiklos skyriuje. Ji pati atliko tyrimą. Pradžioje buvo kalbama, kad kortelė buvo pavogta dienos metu. Apie tai, kad dar I. su R. šventė vakare nebuvo kalbos. Vėlesnės apklausos metu B. nurodė, kad jis kortelės neėmė, kad kortelę jam davė I. R.. B. nurodė, kad jam iš pradžių ryte buvo duoti gryni pinigai. Jis nuėjo į parduotuvę nupirko alkoholio. Po to vakare jis vėl ėjo į parduotuvę, tada jam I. davė banko kortelę. Po ko jis ją pamiršo grąžinti I. Kaip jis susitiko su J., jis negalėjo paaiškinti. Kaip jis atsidūrė Klaipėdoje, taip pat nežinojo. Ji parodė nuotraukas B. Jis tada pripažino faktą, kad jis su J. buvo prie bankomato. Pats B. dėl girtumo visko neatsiminė. Suvedimus darė J. prie bankomato. Kortelės Pin kodą žinojo tik B., J. negalėjo žinoti Pin kodo, nes J. nebendravo su R.. Jis pripažino, kad kortelė buvo jo žinioje ir pin kodą jis žinojo. Jis neatsimena kaip vyrai atsidūrė Klaipėdoje. Tai viskas ką B. jai papasakojo. A. J. sakė, kad kortelę davė B. Ji neatsimena kaip pasakojo, kaip vyrai atsidūrė Klaipėdoje. Pirmos apklausos metu J. mažai pasakojo, daugiau pasakojo antros apklausos metu. Buvo tokių nuotraukų kur matosi tik striukė. J. patvirtino, kad tai jo striukė. Daugiau žmonių ten nebuvo, tik jie dviese. Kad B. būtų daromas stiprus spaudimas jis nekalbėjo. B. rado kortelę ir J. pasiūlė ja pasinaudoti. B. nelabai ką prisiminė, tik jam parodžius nuotraukas jis galėjo kažką patvirtinti. J. pirmos apklausos metu nieko nenurodė. Antros apklausos metu davė parodymus. Jos niekas neinformavo apie J. sveikatos būklę. Jis pats nieko nesakė. Įtarimą teikė jau vienam B., ne A. J. jau buvo ligoninėje. J. buvo griežtesnis žmogus. B. buvo supažindintas su apklausos protokolu. Duomenų, kad buvo darytas spaudimas B. nesurinko. Duomenų, kad būtų darytas stiprus, konkretus spaudimas B. jie neturi. J. buvo komoje.

Iš I. R. pareiškimo ir BIRT ataskaitų žiūryklės išrašo matyti, kad ji pranešė, kad 2022-03-16 būnant namuose adresu (duomenys neskelbtini), pastebėjo, kad virtuvėje esančioje spintelės stalčiuje, kuriame buvo padėta jos asmeninė piniginė, nerado jai priklausančios „Swedbank“ banko kortelės. Po to prisijungusi prie mobiliosios programėlės „Swedbank“ pasitikrino savo el. bankininkystę ir pamatė, kad 2022-03-16 Klaipėdos m. iš 3 bankomatų yra nuimti grynieji pinigai, bendrai nuimta 400 eurų pinigų nuo banko kortelės. Dėl šio įvykio padaryta 400 eurų turtinė žala (1t., b. l. 1 - 11, 38 - 41).

Iš įvykio vietos apžiūros matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) esančio buto virtuvėje. Apžiūrint I. R. telefoną ,,Samsung Galaxy'' smėlio spalvos rasta ,,Swedbank'' elektroninės bankininkystės programėlė. Prisijungus prie "Swedbank" elektroninės bankininkystės matyti I. R. banko sąskaitos išrašas. El. bankininkystėje buvo matyti, kad 2022-03-16 00:34 (duomenys neskelbtini), Klaipėda, išgryninta 50 eurų, 2022-03-16, 00:36 (duomenys neskelbtini), Klaipėda, išgryninta 50 eurų 2022-03-16 00:50, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, išgryninta 50 eurų, 2022-03-16 00:51, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, išgryninta 50 eurų, taip pat 2022-03-16 01:55 adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda išgryninta 100 eurų, 2022-03-16, 01:56 adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda išgryninta 100 eurų (1t., b. l. 42 - 44, 45 - 50).

Iš AB "Swedbank" pateikto I. R. sąskaitos išrašo matyti, kad 2022-03-16, 00:34 (duomenys neskelbtini), Klaipėda, išgryninta 50 eurų; 2022-03-16, 00:36 (duomenys neskelbtini), Klaipėda, išgryninta 50 eurų; 2022-03-16, 00:50, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, išgryninta 50 eurų, 2022-03-16, 00:51, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, išgryninta 50 eurų, taip pat 2022-03-16, 01:55 adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda išgryninta 100 eurų, 2022-03-16, 01:56 adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda išgryninta 100 eurų.

Iš pateiktų fotonuotraukų matyti, kad prie bankomatų buvo užfiksuoti du vyriškiai (1t., b. l. 78 -85).

Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino.

Pagal BK 182 straipsnio 4 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė nedidelės vertės turtinės prievolės ar ją panaikino.

Apgaulė, kaip šios nusikalstamos veikos padarymo būdas, yra įtraukta į sukčiavimo sudėtį, todėl kvalifikuojant asmens veiką pagal BK 182 straipsnį ji turi būti nustatoma visais atvejais, nes tai yra būtinas šios nusikalstamos veikos požymis. Pagal teismų praktiką nustatomi šie apgaulės kriterijai: a) objektyvios tiesos iškraipymas; b) tikslas – suklaidinti nukentėjusįjį (lemti nukentėjusiojo klaidą); c) tyčia – kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-335/2010). Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo kitų teisės pažeidimų, tarp jų ir nuo civilinio delikto, ir darantis turto užvaldymą ar turtinės teisės įgijimą neteisėtą baudžiamąja teisine prasme, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas, ar asmenis, turinčius teisę spręsti teisinį ginčą ir priimančius privalomai vykdytiną sprendimą, siekiant tokiu būdu įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-620/2010). Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo, turtinės teisės įgijimo, turtinės prievolės išvengimo ar panaikinimo būdas ir gali pasireikšti nukentėjusiojo suklaidinimu jam pateikiant objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją dėl turto, turtinės teisės perleidimo, turtinės prievolės įvykdymo, arba nutylint esmines jo apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo, aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui, arba kaltininko turtinės prievolės įvykdymu, tačiau kaltininko apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui minėtiems veiksmams atlikti ar pripažinti kaltininko turtinių prievolių įvykdymą. Vienas iš apgaulės suklaidinant dėl kaltininko ketinimų būdų yra piktnaudžiavimas pasitikėjimu. Piktnaudžiavimas pasitikėjimu yra tada, kai kaltininkas BK 182 straipsnyje nurodytas veikas padaro piktnaudžiaudamas tarp jo ir turto savininko, valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, susiklosčiusiais asmeniniais, tarnybiniais ar kitokiais tarpusavio ryšiais, sudarančiais tarpusavio pasitikėjimo pagrindą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-507/2012, 2K-327/2014, 2K-152-942/2015, 2K-188-719/2018, 2K-71-976/2022).

BK 198¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos ar jos dalies pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones. Teisėto vartotojo tapatybę patvirtinančių duomenų neteisėtas įvedimas, panaudojant svetimus vartotoją identifikuojančius duomenis, suklaidinant sistemą, laikomas šios sistemos apsaugos priemonių pažeidimu, ypač jei tai leido padaryti kitus neteisėtus veiksmus sistemoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-375/2012, 2K-138/2015, 2K-555-788/2015).

BK 215 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba panaudodamas žinomai netikrus vienos ar daugiau tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba žinomai neteisėtą vienos ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių panaudojimą pripažino teisėtu.

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus teismas pripažįsta, kad R. B. neteisėtai panaudojo vieną svetimą elektroninio mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos bei apgaule įgijo svetimą turtą. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu neneigė, kad be nukentėjusios žinios, turėdamas jos mokėjimo kortelę, neteisėtai panaudojo ją bankomatuose ir apgaulės būdu iš nukentėjusiosios I. R. įgijo turtą – 400 eurų.

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis apgaule įgijo nukentėjusiajai priklausantį turtą, kurio vertė 400 eurų, t. .y apgaule įgyto turto vertė neviršija 10 MGL (500 Eur) dydžio sumos ir nuo 2023 m. birželio 1 d. yra laikoma nedidelės vertės turtu. BK 182 straipsnio 4 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925, galiojančio nuo 2023 m. birželio 1 d., redakcija) numatyta, kad tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė nedidelės vertės turtinės prievolės ar ją panaikino, padarė baudžiamąjį nusižengimą. Taigi konstatuotina, kad 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusi BK 190 straipsnio 1 dalies redakcija lengvina nuteistojo teisinę padėtį, todėl šiuo atveju taikytinos BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatos ir R. B. padaryta nusikalstama veika perkvalifikuotina iš BK 182 straipsnio 1 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) į BK 182 straipsnio 4 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925, galiojančio nuo 2023 m. birželio 1 d., redakcija).

Kaltinamojo nurodytas aplinkybes patvirtina nukentėjusiosios I. R. parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje, kur nurodyta, kad B. davė banko kortelę, kad jis nueitų ir apipirktų į parduotuvę. Jis jai grįžęs kortelės negrąžino, o kitą dieną gavo žinutes, kad yra nuimti pinigai nuo jos kortelės. Ji nedavė leidimo B. nuimti pinigus.

Liudytojas A. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dėl girtumo neatsimena, tačiau pagal nuotraukas mano, kad R. B. davė jam I. R. banko kortelę, kad jis nuimtų pinigus. Jis net nesuprato, kad R. B. davė ne savo, o I. R. banko kortelę.

Liudytoja L. G. apklausta tiek teisiamojo posėdžio, tiek ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad ji gavo patikslinti ikiteisminį tyrimą. Iš nuotraukų ji pažino, kad tai yra R. B.. Jis iš pareiškėjos paėmė mokėjimo kortelę ir išsigrynino pinigus. Su juo buvo J.. Kai buvo gautas I. R. pareiškimas, ji pati pateikė užklausą bankui siekiant išsiaiškinti tikslią informaciją apie išgrynintas lėšas bei gauti nuotraukas arba filmuotą medžiagą asmenų, kurie padarė šį nusikaltimą ir bankomato vaizdo kamerų užfiksuotuose nuotraukose gerai matomas asmuo, kuris naudojasi bankomato paslauga, tačiau šis vyresnio amžiaus vyriškis jai nebuvo žinomas. Tačiau keliose nuotraukose yra dalinai matomas dar vienas vyriškis, jo veido dalis ir sportinio tipo kepurė, pagal ką ji iš karto atpažino, kad tai yra R. B.. Antrasis asmuo, kurio veidas gerai matomas daugelyje nuotraukų, buvo nustatytas pokalbio metu su (duomenys neskelbtini) miestelio socialine darbuotoja A. G., pateikiant jai šias iš banko gautas nuotraukas, ir ji iš karto nurodė, jog tai yra (duomenys neskelbtini) miestelio gyventojas A. J..

Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja J. U. nurodė, kad ji pati atliko tyrimą. Kortelę R. B. davė I. R. ir jis ją pamiršo grąžinti. Kaip jis susitiko su J., jis negalėjo paaiškinti. Kaip jis atsidūrė Klaipėdoje, taip pat nežinojo. Ji parodė nuotraukas B. ir tada jis pripažino, kad jis su J. buvo prie bankomato. Pats B. dėl girtumo visko neatsiminė. Suvedimus darė J. prie bankomato. Kortelės Pin kodą žinojo tik B., J. negalėjo žinoti Pin kodo, nes J. nebendravo su R.. Jis pripažino, kad kortelė buvo jo žinioje ir pin kodą jis žinojo. A. J. sakė, kad kortelę davė B.. Kad B. būtų daromas stiprus spaudimas jis nekalbėjo.

Nors kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu tiek pirmame teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino visiškai, tačiau per baigiamąsias kalbas nurodė, kad jam spaudimą darė J., jis pats nebūtų taip daręs. Tačiau ši kaltinamojo versija atmestina, kadangi ištyrus byloje esančius įrodymus, apklausus liudytojus, betarpiškai tyrusius R. B. nusikalstamą veiką nenustatyta, kad J. darė spaudimą R. B., atėmė iš jo minėtą banko kortelę ar atliko kokius kitus veiksmus, t. y. banko kortelės davimą be R. B. sutikimo. Kaip ir nurodė tyrėja, šią versiją R. B. pradėjo kelti, kai J. buvo komoje, pradžioje tokių duomenų nenurodė.

R. B. kaltę įrodo ir I. R. pareiškimas ir BIRT ataskaitų žiūryklės išrašas, įvykio vietos apžiūra, AB "Swedbank" pateikto I. R. sąskaitos išrašo matyti, kad 2022-03-16, 00:34 (duomenys neskelbtini), Klaipėda, išgryninta 50 eurų; 2022-03-16, 00:36 (duomenys neskelbtini), Klaipėda, išgryninta 50 eurų; 2022-03-16, 00:50, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, išgryninta 50 eurų, 2022-03-16, 00:51, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, išgryninta 50 eurų, taip pat 2022-03-16, 01:55 adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda išgryninta 100 eurų, 2022-03-16, 01:56 adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda išgryninta 100 eurų. Iš pateiktų fotonuotraukų matyti, kad prie bankomatų buvo užfiksuoti du vyriškiai.

Minėtų įrodymų visumos pagrindu teismas pripažįsta R. B. kaltu, kad jis 2022 m. kovo 16 dieną, 00:34 val. ir 00:36 val. R. B.su savimi turėdamas I. R. AB „Swedbanko“ išduotą elektroninio mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą ir pasinaudodamas kartu su juo buvusiu A. J., kuris nežinojo apie R. B. daromą nusikaltimą, su savimi turėtą I. R. banko kortelę perdavė A. J., kad pastarasis AB „Swedbank“ bankomate, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, nuo su kortele susietos sąskaitos nuimtų pinigų, o A. J. banko kortelę įdėjus į bankomato kortelių skaitytuvą, bankomate suvedė R. B. žinomą kortelės PIN kodą ir taip be I. R. leidimo panaudojo I. R. AB „Swedbanko“ išduotą elektroninio mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir neteisėtai prisijungė prie banko AB „Swedbank“ informacinės sistemos pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones bei suvedus PIN kodą save identifikavo kaip teisėtą duomenų naudotoją ir tokiu būdu apgaudamas AB „Swedbanko“ apsaugos sistemą, I. R. vardu prisijungė prie AB „Swedbank“ sistemoje esančios I. R. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir neteisėtai atliko dvi finansines operacijas kurių metu nuo I. R. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išgrynino po 50 eurų ir taip R. B. pasinaudodamas A. J., nežinojusiu apie daromą nusikaltimą, apgaule įgijo I. R. priklausančius 100 eurų.

Po ko, tęsdamas savo nusikalstamą veiką 2022 m. kovo 16 dieną, 00:50 val. ir 00:52 val., R. B. su savimi turėdamas I. R. AB „Swedbanko“ išduotą elektroninio mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą ir pasinaudodamas kartu su juo buvusiu A. J., kuris nežinojo apie R. B. daromą nusikaltimą, su savimi turėtą I. R. banko kortelę perdavė A. J., kad pastarasis AB „Swedbank“ bankomate, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, nuo su kortele susietos sąskaitos nuimtų pinigų, o A. J. banko kortelę įdėjus į banko kortelių skaitytuvą, bankomate suvedė R. B. žinomą kortelės PIN kodą ir taip be I. R. leidimo panaudojo I. R. AB „Swedbanko“ išduotą elektroninio mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), ir neteisėtai prisijungė prie banko AB „Swedbank“ informacinės sistemos pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones bei suvedus PIN kodą save identifikavo kaip teisėtą duomenų naudotoją ir tokiu būdu apgaudamas AB „Swedbanko“ apsaugos sistemą, I. R. vardu prisijungė prie AB „Swedbank“ sistemoje esančios I. R. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir neteisėtai atliko dvi finansines operacijas kurių metu nuo I. R. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išgrynino po 50 eurų ir taip R. B. pasinaudodamas A. J., nežinojusiu apie daromą nusikaltimą, apgaule įgijo I. R. priklausančius 100 eurų.

Po ko, tęsdamas savo nusikalstamą veiką 2022 m. kovo 16 dieną 01:56 val. ir 01:57 val., R. B. su savimi turėdamas I. R. AB „Swedbanko“ išduotą elektroninio mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą ir pasinaudodamas kartu su juo buvusiu A. J., kuris nežinojo apie R. B. daromą nusikaltimą, su savimi turėtą I. R. banko kortelę perdavė A. J., kad pastarasis AB „Swedbank“ bankomate, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, nuo su kortele susietos sąskaitos nuimtų pinigų, o A. J. banko kortelę įdėjus į banko kortelių skaitytuvą, bankomate suvedė R. B. žinomą kortelės PIN kodą ir taip be I. R. leidimo panaudojo I. R. AB „Swedbanko“ išduotą elektroninio mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), ir neteisėtai prisijungė prie banko AB „Swedbank“ informacinės sistemos pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones bei suvedus PIN kodą save identifikavo kaip teisėtą duomenų naudotoją ir tokiu būdu apgaudamas AB „Swedbanko“ apsaugos sistemą, I. R. vardu prisijungė prie AB „Swedbank“ sistemoje esančios I. R. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir neteisėtai atliko dvi finansines operacijas kurių metu nuo I. R. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išgrynino po 100 eurų ir taip R. B. pasinaudodamas A. J., nežinojusiu apie daromą nusikaltimą, apgaule įgijo I. R. priklausančius 200 eurus.

Tokiais veiksmais R. B. neteisėtai panaudojo I. R. elektroninio mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, neteisėtai prisijungė prie AB Swedbanko“ informacinės sistemos, inicijavo ir atliko finansines operacijas bei apgaule įgijo I. R. priklausančius 400 eurų, o jo veiksmai kvalifikuotini pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 4 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje.

Dėl bausmių skyrimo

BK 182 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas.

BK 215 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: bauda, areštas, laisvės atėmimas iki šešerių metų.

BK 198¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, bauda, areštas, laisvės atėmimas iki dviejų metų.

BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamojo R. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad jis savo noru atlygina padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsakomybę sunkinančios aplinkybės tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai).

Skirdamas bausmes R. B. teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį – kaltinamasis iš viso padarė 3 nusikalstamas veikas, 1 jų priskiriama apysunkiems nusikaltimams (kvalifikuota pagal BK 215 straipsnio 1 dalį), 1 (kvalifikuota pagal 198¹ straipsnio 1 dalį) – nesunkiems nusikaltimams, ir 1baudžiamiesiems nusižengimams (kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 4 dalį), veikos baigtos. Veikomis pasikėsinta į duomenų ir informacinių sistemų saugumą, finansų sistemą, galiausiai – nuosavybę. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią bei į jo atsakomybę sunkinančia aplinkybes.

Teismas vertina ir kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis: nevedęs, administracine tvarka baustas (2 tomas, b. l. 5-11), registruotas Užimtumo tarnyboje), iki nusikalstamų veikų padarymo buvo teistas. Duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, byloje nėra. Šias nusikalstamas veikas padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Kaltinamasis nurodė, jog nusikaltimus darė, nes buvo girtas, nesuprato ką daro, dabar taip nedarytų. Teismas, atsižvelgdamas į visas nurodytas aplinkybes, įvertinęs ir padarytų veikų skaičių, mano, kad kiekvienu atveju tikslinga paskirti kaltinamajam atitinkamų BK straipsnių, numatančių atsakomybę už įvykdytas nusikalstamas veikas, sankcijose numatytas bausmės rūšis - laisvės atėmimą ir areštą, bausmės dydį nustatant nesiekiantį bausmių, numatytų 198¹ straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį sankcijose, vidurkio bei už BK 182 straipsnio 4 dalį – didesnę nei sankcijos vidurkis. Teismo požiūriu, tokios bausmės bus proporcingos tiek padarytoms veikoms, tiek kaltinamojo asmenybei ir atitiks proporcingumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Bausmės bendrintinos, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, taikant bausmių apėmimą, kadangi nusikalstamos veikos įvykdytos idealiąja sutaptimi (BK 63 straipsnio 2 dalis, 5 dalies 1 punktas).

Kaltinamasis nusikalstamas veikas padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, taigi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė turėtų būti bendrinama BK 64 straipsnio 1, 3 dalies normų pagrindu su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono 2021 m. lapkričio 30 d. nuosprendžio neatlikta bausmės dalimi.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis susitaikė su nukentėjusiąja, susitarė ir atlygina padarytą žalą, nukentėjusioji jam pretenzijų neturi, neigiamai vertina savo nusikalstamus veiksmus ir jų darymo priežastis, kritiškai vertina savo elgesį. Iš Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus pateiktos informacijos matyti, kad R. B. į Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus registrą buvo įtrauktas 2021-12-28, bausmės pabaiga 2023-12-21. Įvertinus nuteistojo pakartotinai nuskalsti riziką pagal OASys metodiką, nustatyta, kad R. B. priklauso vidutinei rizikai (surinko 70 balų iš 168 galimų), taip pat nustatyta rimtos žalos visuomenei rizika žema. Atsižvelgiantį tai, buvo paskirtos resocializacijos priemonės – reguliariai lankytis pas priklausomybės ligų konsultantą, dalyvauti elgesį keičiančioje programoje. Probacijos laikotarpiu netinkamai vykdė teismo skirtą įpareigojimą, t. y. per mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo (iki 2022-01-21) neįsidarbino, iš Užimtumo tarnybos buvo išbrauktas 2022-01-18, pakartotinai užsiregistravo 2022-03-02, elgesį keičiančioje programoje dalyvavo nuo 2022-02-25 iki 2022-04-25 ir visiškai ją išklausė, dalyvavo vienoje priklausomybės ligų konsultanto konsultacijoje.

Nors kaltinamasis nusikalstamas veikas padarė nepasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, tačiau, teismo vertinimu, šiuo atveju dar nėra pagrindo daryti kategoriškos išvados, jog R. B. apskritai būdingos antivisuomeninės, nihilistinės nuotaikos, ar yra ryškių polinkių daryti nusikalstamas veikas, todėl jam vis tik dar kartą taikytinas BK 75 straipsnis ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 2 metų laikotarpiui, taikant atitinkamus įpareigojimus, nes yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu R. B. bus kontroliuojamas bei prižiūrimas kompetentingos institucijos bei privalės vykdyti teismo paskirtus įpareigojimus, o tuo atveju, jeigu jis nepateisintų teismo parodyto pasitikėjimo ir nevykdytų įpareigojimų ar darytų teisės pažeidimus, šio asmens priežiūrą vykdanti institucija teikimu privalės kreiptis į teismą, prašydama nuteistajam panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir jį pasiųsti atlikti nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

R. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikintina.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 straipsnio 2 dalimi, 304 – 307 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

R. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 198¹ straipsnio 1 dalyje ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.

R. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 4 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925, galiojančio nuo 2023 m. birželio 1 d., redakcija) ir skirti jam bausmę – 40 (keturiasdešimties) parų areštą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, subendrinti bausmių apėmimo būdu ir R. B. paskirti subendrintą bausmę – 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono 2021 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu ir paskirti galutinę bausmę – 1 (vienerius) metus 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 7, 8, 10 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant R. B. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi, per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nekeisti bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

R. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.