Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų I. B. –H. ir N. M. H. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutarties, kuria skundas atmestas, civilinėje byloje pagal pareiškėjų I. B. –H. ir Nasser M. H. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuotieji asmenys antstolis Dainius Šidlauskas, R. A. .

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2009 m. balandžio 14 d. nutartimi skundą atmetė.

Kadangi ant antstoliui pateikto vykdyti vykdomojo dokumento nėra jokių atžymų, kad dalis skolos būtų padengta, nėra pagrindo tenkinti skundo.

Atskirajame skunde nurodoma, jog teismo nutartis priimta pažeidžiant procesinės teisės normas, reglamentuojančias reikalavimus teismo sprendimui, nes teismas neteisingai ir netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes. Teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas.

Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, nes neatsižvelgė į tai, jog prievolės vykdymas iš bendro sutuoktinių turto yra prievolės asmeniui nustatymas, tokios prievolės pobūdį ir galimybę išieškoti iš bendro sutuoktinių turto nustato teismas, o antstolis tokios teisės neturi. Kreditorinės prievolės prigimties ir jos subjektinės sudėties nustatymas neįeina į antstolio įgalinimų apimtį.

Skolininko N. M. H. prievolė pagal vekselį yra asmeninė. Apie vekselio pasirašymą skolininko sutuoktinė nieko nežinojo, todėl teismo išvada, jog išieškoma skola yra bendra – niekuo nepagrįsta.

Nei teismas, nei antstolis neturėjo pagrindo taikyti Civilinio kodekso 3.113 straipsnio, numatančio, jog jeigu kreditorių, kuriems abu sutuoktiniai atsako solidariai, reikalavimams visiškai patenkinti bendro sutuoktinių turto nepakanka, tai šie reikalavimai tenkinami iš asmeninio sutuoktinių turto, nes akivaizdu, jog sutuoktinio prievolė yra asmeninė.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, byloje surinktą medžiagą, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo nutartis priimta pažeidžiant procesinės teisės normas, reglamentuojančias antstolio veiksmų vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų turto teisėtumą, todėl tokie pažeidimai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą teismo nutartį.

Bylos medžiaga nustatyta, jog 2008-10-28 antstoliui Dainiui Šidlauskui buvo pateiktas išieškotojo R. A. prašymas išieškoti 90 000,00 Lt skolą iš skolininko N. M. H. pagal pateiktą Vilniaus miesto 10-ojo notarų biuro 2007-09-14 vykdomąjį įrašą Nr. PI-9429-07, kuriame skolininku nurodytas N. M. H. (vykd.b.l. 1-2). 2008-11-19 turto arešto aktu antstolis areštavo pareiškėjai I. B. – H. priklausantį turtą – patalpą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), 103 458,76 Lt sumai (vykd. b. l. 29-30). 2009-01-13 patvarkymu antstolis, susipažinęs su pareiškėjų 2009-01-05 prašymu, atsisakė panaikinti pareiškėjos turtui uždėtą areštą motyvuodamas tuo, jog prievolė pagal skolininko N. M. H. pasirašytą vekselį yra bendra sutuoktinių prievolė ir tokios prievolės pagal Civilinio kodekso 3.109 straipsnio nuostatas vykdomos iš bendro sutuoktinių turto.

Vykdant teismo sprendimus bei kitus institucijų ir pareigūnų sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Vykdymo procese išieškojimą iš skolininkui priklausančio turto atlieka specialus viešosios teisės subjektas – antstolis. Civilinio proceso kodekso normose, reglamentuojančiose vykdymo procesą, išieškojimo iš skolininko turto tvarką, įtvirtinta skolininko ir kreditoriaus interesų pusiausvyra. Antstolis, atlikdamas savo funkcijas, interesų pusiausvyrai užtikrinti privalo vadovautis teisėtumo principu (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Taigi antstolis vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus, bet koks veikimas viršijant kompetenciją vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio veiklos ribas visų pirma apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas, tarp jų – paprastojo vekselio pagrindu išduotas vykdomasis įrašas (Civilinio proceso kodekso 587 straipsnio 4 punktas).

Nagrinėjamoje vykdomojoje byloje antstolis pradėjo vykdymo veiksmus pagal jam pateiktą Vilniaus miesto 10-ojo notarų biuro vykdomąjį įrašą dėl 90 000 Lt skolos išieškojimo iš skolininko N. M. H. . Nenustatęs, kad skolininkas turi asmeninės nuosavybės teise piniginių lėšų ar kito turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, antstolis nutarė areštuoti skolininko sutuoktinei asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą, kadangi pinigai, kuriuos paskolino išieškotojas, tapo bendrąja jungtine nuosavybe, tokiam sandoriui sudaryti – paprastajam vekseliui – kito sutuoktinio rašytinio sutikimo nereikėjo, nes prievolė pagal pasirašytą vekselį preziumuojama kaip bendra sutuoktinių prievolė. Pareiškėjai nesutinka su antstolio atsisakymu panaikinti turto arešto aktą, kuriuo buvo areštuotas skolininko sutuoktinei priklausantis asmeninis turtas, nesutikimą motyvuoja tuo, jog skolininko prievolė pagal paprastąjį vekselį yra asmeninė. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjų skundą dėl antstolio veiksmų toje dalyje, kurioje prašoma panaikinti antstolio patvarkymą, kuriuo atsisakyta panaikinti turto areštą, bei įpareigoti antstolį panaikinti turto arešto aktą, kuriuo areštuotas pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas.

Kolegija savo išvadą grindžia tuo, jog Civilinio proceso kodekso 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į skolininko turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Teismai formuoja tokią praktiką, kad prieš pradedant vykdyti išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą, kuriame skolininku nurodytas vienas iš sutuoktinių, antstoliui būtina pagal prievolės teisinę prigimtį išsiaiškinti, ar išieškojimas turi būti vykdomas iš bendro sutuoktinių turto, ar iš skolininko asmeninio turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2006 ir kt.). Tik nustačius prievolės pobūdį ir jos atsiradimo pagrindą galima nustatyti, kas yra atsakomybės subjektai pagal prievolę – vienas ar abu sutuoktiniai. Tai ir nulemia išieškojimo nukreipimą į skirtingo teisinio režimo turtą: į vieno sutuoktinio asmeninį turtą, į jo dalį bendrame sutuoktinių turte ar į bendrą sutuoktinių turtą, o jo nesant – į kito sutuoktinio asmeninį turtą. Prievolės vykdymas iš bendro sutuoktinių turto, ar iš asmeninio skolininko sutuoktinio turto yra prievolės asmeniui nustatymas, todėl tokios prievolės pobūdį ir galimybę išieškoti iš bendro sutuoktinių turto nustato tik teismas, antstolis tokios teisės neturi ir negali priimti patvarkymo dėl skolos išieškojimo iš bendro turto.

Nesant teismo sprendimo dėl prievolės (solidarios ar asmeninės) pobūdžio nustatymo, antstolis neturėjo teisės areštuoti skolininko sutuoktinei asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto ir atitinkamai priimti patvarkymo, kuriuo atsisakė panaikinti minėtą turto arešto aktą. Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija yra išaiškinusi, kad jeigu sutuoktiniai kreditoriams atsako solidariai, išieškojimas iš asmeninio sutuoktinių turto (CK 3.113 straipsnis) yra galimas tik tuo atveju, kai dėl sutuoktinio (skolininko) yra priimtas teismo sprendimas. Tik tada yra pagrindas išduoti vykdomąjį raštą, įgalinantį antstolį išieškojimą iš asmeninio sutuoktinio turto įvykdyti teisėtai (3K-7-114/2008). Atsižvelgiant į tai, jog tokie antstolio veiksmai negali būti pripažinti teisėtais, nes jie prieštarauja procesinės teisės normoms, reglamentuojančioms išieškojimą iš fizinių asmenų turto, yra pagrindas skundžiamą teismo nutartį, kuria skundas atmestas, panaikinti iš dalies ir patenkinti skundą dėl antstolio veiksmų dalyje dėl turto arešto akto, nes teismas padarė netinkamą išvadą dėl antstolio veiksmų teisėtumo.

Kolegija nesutinka su atskirojo skundo argumentu, jog teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjų reikalavimą įpareigoti antstolį tikslinti skolos pagal vekselį dydį. Pažymėtina, jog antstolis atlieka vykdymo veiksmus pagal jam pateiktus vykdomuosius dokumentus. Nagrinėjamoje byloje notarei išdavus vykdomąjį įrašą paprastojo vekselio pagrindu, šis vykdomasis dokumentas tapo antstolio atliekamų vykdymo veiksmų pagrindu. Pagal Civilinio proceso kodekso 614 straipsnio 1 dalies nuostatas antstolis vykdomajame dokumente turi pažymėti apie vykdymui svarbius procesinius veiksmus tokius kaip visišką ar dalinį vykdomojo dokumento įvykdymą ir kt., tačiau procesinis įstatymas nesuteikia teisės antstoliui tikslinti skolos dydžio, nurodyto vykdomajame dokumente. Be to, kolegija pažymi, kad byloje nėra įrodymų apie tai, kad apelianto nurodyta taikos sutartis, kuria šalys susitarė dėl patikslintos skolos dydžio, yra patvirtinta teismo, kas sudarytų pagrindą antstoliui nutraukti vykdomąją bylą.

Pripažinus, jog skundžiamas antstolio veiksmas, susijęs su pareiškėjos asmeninio turto areštu, yra neteisėtas, nėra pagrindo sustabdyti išieškojimo vykdomojoje byloje. Be to, kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjant skundą dėl antstolio veiksmų teisėtumo, teismui buvo perduota vykdomoji byla Nr. 0178/08/01839, todėl antstolis faktiškai neatlikinėjo joje jokių veiksmų.

Pareiškėjai (apeliantai) pateikė teismui prašymą dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, tačiau, kolegijos vertinimu, tokio pareiškėjų prašymo nėra pagrindo tenkinti, nes prašyme nurodoma aplinkybė, kad suinteresuotas asmuo (išieškotojas) R. A. ir pareiškėjas (skolininkas) N. M. H. 2009-07-11 sudarė taikos sutartį šioje vykdomojoje byloje, neįtakoja skundžiamos teismo nutarties, kuria sprendžiamas antstolio veiksmų teisėtumas, pagrįstumo ir teisėtumo, be to, pareiškėjai nepateikė duomenų, jog ši taikos sutartis būtų patvirtinta teismo, kaip tai yra numatyta Civilinio proceso kodekso 595 straipsnyje.

Esant nustatytoms aplinkybėms, skundžiama teismo nutartis naikintina iš dalies ir klausimas išspręstinas iš esmės (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 308, 321, 325, 336, 329, 331, 337, 339 straipsniais, kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartį iš dalies panaikinti.

Pareiškėjų I. B. –H. ir N. M. H. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuotieji asmenys antstolis Dainius Šidlauskas, R. A. , tenkinti iš dalies.

Pripažinti neteisėtu antstolio Dainiaus Šidlausko 2009-01-13 patvarkymą „Dėl atsisakymo panaikinti turto arešto aktą“ ir jį panaikinti.

Įpareigoti antstolį Dainių Šidlauską panaikinti I. B. – H. asmeninio turto areštą vykdomojoje byloje Nr. 0178/08/01839.

Likusioje dalyje Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2009 m. balandžio 14 d. teismo nutartį palikti nepakeistą.