Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2007-05-05 · Administracinė byla Nr. A-248-465-07

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-05-05
Bylos Nr.
A-248-465-07
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Romanas Klišauskas (pirm.), Birutė Janavičiūtė (pran.), Gintaras Kryževičius
Pareiškėjas
O., O. Š.
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos
Kategorijos
  • 15.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr.A2 - 465/2007Procesinio sprendimo kategorija 15.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASN UTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. gegužės 5 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės (pranešėja), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Gintaro Kryževičiaus,

sekretoriaujant Kristinai Bielinienei,dalyvaujant atsakovo atstovui Onutei Adulčikienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo O. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. spalio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo O. Š. skundą atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos administracinei komisijai dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė priteisti solidariai iš atsakovų 788 Lt turtinės žalos ir 30000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas nurodė, kad 2005 m. gegužės 11 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos administracinė komisija vadovaudamasi Administracinių teisės pažeidimų kodekso 161 straipsniu jam skyrė 500 Lt baudą. Pareiškėjas su paskirta nuobauda nesutiko ir padavė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2005 m. birželio 21 d. nuobaudą panaikino. Pareiškėjas nurodė, kad dėl neteisėto nuobaudos paskyrimo jis patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Pareiškėjas nurodė, kad nors teismas panaikino nuobaudą, tačiau tai įvyko tik po to, kai pareiškėjas buvo priverstas kreiptis į advokatą. Administracinių teisės pažeidimų kodeksas nenumato atstovavimo išlaidų atlyginimo administracinio teisės pažeidimo byloje asmeniui, kuriam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, todėl šios išlaidos turi būti priteistos kaip žalos atlyginimas. Pareiškėjo šiuo atveju patirtą turtinę žalą sudaro 88 Lt duomenų gavimo iš valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo išlaidos ir sumokėtas 700 Lt užmokestis advokatui už teisinę pagalbą. Pareiškėjas nurodė, kad neturtinė žala jam buvo padaryta neteisėtais, įžūliais savivaldybės pareigūnų veiksmais, kuriais nepagrįstai buvo siekiama jį patraukti atsakomybėn.

Atsiliepimas

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos administracinė komisija su pareiškėjo skundu nesutiko.

Atsakovas nurodė, kad skundas šiuo atveju pareikštas netinkamiems atsakovams. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo prašomą priteisti turtinės žalos atlyginimą iš esmės sudaro bylinėjimosi išlaidos, kurių priteisimo klausimas turi būti sprendžiamas atitinkamoje byloje ir kurios negali būti traktuojamos kaip bendra tvarka priteistinas žalos atlyginimas. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjui paskiriant administracinę nuobaudą nebuvo padaryta neteisėtų veiksmų. Nuobaudos panaikinimas dėl įrodymų nepakankamumo nesudaro pagrindo vertinti pareigūno, nagrinėjusio administracinio teisės pažeidimo bylą, veiksmų kaip neteisėtų. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinę žalą nėra pagrįstas įrodymais. Be to, įstatymai nenumato galimybės priteisti neturtinės žalos, atsiradusios dėl nepagrįsto administracinės nuobaudos paskyrimo, atlyginimą.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. spalio 18 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas nurodė, kad 2005 m. gegužės 11 d. nutarimu Vilniaus miesto savivaldybės tarybos administracinė komisija pareiškėją pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 161 straipsnį nubaudė 500 litų bauda už tai, kad jis buvo nesutvarkęs savo valdomo žemės sklypo. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2005 m. birželio 21 d. nutarimu Vilniaus miesto savivaldybės tarybos administracinės komisijos nutarimą panaikino, o administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė nesant pažeidimo sudėties. Teismas nurodė, kad sprendžiant šią administracinę bylą dėl žalos atlyginimo yra reikšmingos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. gruodžio 15 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr.A(4)-689/2003, suformuluotos pagrindinės įstatymų aiškinimo ir taikymo bylose dėl žalos, kilusios iš administracinio teisės pažeidimo bylos proceso, atlyginimo taisyklės. Teismas nurodė, kad pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 straipsnį įrodymus ir jų pakankamumą bylą nagrinėjanti institucija (pareigūnas) turi vertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, t. y. įstatymas įrodymų vertinimo procesą sieja su subjektyviais kriterijais. Todėl įrodymų nepakankamumas nesudaro pagrindo vertinti pareigūno, nagrinėjusio administracinio teisės pažeidimo bylą, veiksmų kaip neteisėtų. Atstovavimo išlaidos, patirtos teisme ginčijant nuobaudos paskyrimą administracinio teisės pažeidimo byloje, priskirtinos administracinių teisės pažeidimų proceso teisinio reguliavimo sferai ir į Civilinio kodekso 6.249 bei 6.271 straipsnių reguliavimo sritį nepatenka. Šių išlaidų atlyginimą reglamentuoja Administracinių teisės pažeidimų kodeksas, Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo įstatymas ir Administracinių bylų teisenos įstatymas. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 279 straipsnis numato išlaidų priteisimą administracinėje byloje dalyvaujantiems nukentėjusiesiems, liudytojams, vertėjams ir ekspertams. Atstovavimo išlaidų atlyginimas asmeniui, kuriam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, Administracinių teisės pažeidimo kodekse nėra numatytas. Bendrosios Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatos, reglamentuojančios išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, klausimus, šiuo atveju negali būti taikomos, nes pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsnio 3 dalį administracinių teisės pažeidimų bylos nagrinėjamos vadovaujantis Administracinių teisės pažeidimų kodekso normomis, o Administracinių bylų teisenos įstatymo šeštojo skirsnio normų taikymas nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylas negalimas. Šio Administracinių bylų teisenos įstatymo skirsnio normose nustatyta proceso išlaidų atlyginimo tvarka pagal savo specifiką (proceso šalių padėtį) taikytina tik ginčo administracinėse bylose. Teismas nurodė, kad administracinių teisės pažeidimų teisena nepatenka į viešojo administravimo sistemą, todėl sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą Viešojo administravimo įstatymo nuostatos netaikytinos. Pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Specialūs įstatymai neturtinės žalos atlyginimo tokiu atveju kaip pareiškėjo nenumato. Be to, įrodymų apie tai, kad su pareiškėju savivaldybės administracijos darbuotojai būtų netinkamai elgęsi, pareiškėjas nepateikė.

III.

Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. spalio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo patenkinti pareiškėjo skundą ir priteisti iš abiejų atsakovų solidariai 788 Lt turtinės žalos atlyginimą bei priteisti iš Vilniaus miesto savivaldybės tarybos administracinės komisijos 30000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Taip pat pareiškėjas prašo priteisti iš Vilniaus miesto savivaldybės tarybos administracinės komisijos visas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas nurodo, kad Administracinių teisės pažeidimų kodeksas nenumato atstovavimo išlaidų atlyginimo asmeniui, kuriam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išaiškino, kad tokių išlaidų atlyginimą reguliuoja kiti įstatymai (administracinė byla Nr.A(4)-689/2003, Administracinių teismų praktikos biuletenis Nr.4). Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai konstatavo, jog šiuo atveju netaikytinos Civilinio kodekso normos. Pareiškėjas nurodo, kad teismas padaręs išvadą, jog tarp pareiškėjo ir jį nubaudusios institucijos susiklostė specifinei reguliavimo sferai priklausantys teisiniai santykiai, kurie nesureguliuoti atitinkama teisės norma ir dėl to esamas įstatymas ar kita teisės norma prieštarauja Konstitucijai, privalėjo sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį teismą prašydamas ištirti, ar Administracinių teisės pažeidimų kodekso 279 straipsnis neprieštarauja Konstitucijai.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos administracinė komisija prašo apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog atstovavimo išlaidos, patirtos teisme ginčijant administracinės nuobaudos paskyrimą, priskirtinos administracinių teisės pažeidimų bylų proceso reguliavimo sferai ir į Civilinio kodekso 6.249, 6.271 straipsnių bei Administracinių bylų teisenos įstatymo reguliavimo sritį nepatenka. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepadarė išvados, jog Administracinių teisės pažeidimų kodekso 279 straipsnis galimai prieštarauja Konstitucijai, nes tokio prieštaravimo nėra.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovų atstovė prašė apeliacinį skundą atmesti apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

apeliacinis skundas atmestinas.

Ginčų dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylas, nagrinėjimo praktika suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinės sesijos 2003 m. gruodžio 15 d. nutartimi Nr.A4-689-2003. Šioje nutartyje pasisakyta ir dėl atstovavimo išlaidų, turėtų administracinio teisės pažeidimo byloje, atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas ginčą išsprendė, nenukrypdamas nuo šioje nutartyje suformuotos praktikos. Apeliaciniame skunde nepateikiami teisiniai argumentai, kurie sudarytų pagrindą tenkinti pareiškėjo skundą.

Pareiškėjas taip pat nurodo, kad neturtinę žalą patyrė ir dėl Vilniaus miesto savivaldybės Tvarkos palaikymo ir priežiūros skyriaus darbuotojų veiksmų, pasireiškusių įvairių raginimų siuntimu, reikalavimais nugriauti statinius, jo skundimu kitoms institucijoms. Pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį būtina sąlyga žalai atlyginti- neteisėti valdžios institucijų aktai, aktus suprantant ir kaip valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmus (veikimą ar neveikimą). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas neįrodė neteisėtų Vilniaus miesto savivaldybės Tvarkos palaikymo ir priežiūros skyriaus darbuotojų neteisėtų veiksmų. Vienintelis kartu su skundu pateiktas raštas dėl neūkiškai prižiūrimo gyvenamojo namo Kaltanėnų g. 10 (b.l.4) adresuotas ne pareiškėjui, o kitam asmeniui, surašytas kito savivaldybės skyriaus vadovo, pareiškėjas nepateikė argumentų, kodėl šis raštas neteisėtas.

Pirmosios instancijos teismo sprendimas pagrįstas ir teisėtas, todėl tenkinti apeliacinį skundą ir jį naikinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija

nutaria:

apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. spalio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Birutė JanavičiūtėRomanas KlišauskasGintaras Kryževičius