Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Gumuliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Eglės Kiaurakytės ir Vidos Stonkuvienės,

2017 m. spalio 17 d. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus 2017 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. (23.45.)-SP13-6100 panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Paaiškina, jog nuo 2010 metų darbo ieško per Darbo biržą ir savarankiškai. Akcentuoja nuo 2000 metų esantis neįgalus – nustatytas 45 procentų darbingumo lygis. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos išvadoje dėl pareiškėjo darbo pobūdžio ir sąlygų pažymėta, kad jis negali dirbti darbą visą kūną veikiančios vibracijos poveikyje, darbą, susijusį su krovinių rankomis kėlimu, vaikščiojimu, priverstiniais liemens palenkimais, požeminius darbus ir darbus, kai naudojama rankinė pastūma. Tvirtina negalintis dirbti net kiemsargiu, nes šis darbas susijęs su vaikščiojimu ir pasilenkimu, todėl jo į darbą nepriima net ir tuo atveju, jeigu pas darbdavį vyksta su Darbo biržos įdarbinimo rekomendacija. Nurodo, kad jam paskirta ir mokama 147,91 Eur invalidumo/netekto darbingumo pensija, tačiau pusė sumos pervedama antstoliui, kuris vykdo teismo sprendimą dėl tų pačių įsiskolinimų padengimo. Pareiškėjui išmokama tik 73,96 Eur dydžio pensija, kurios neužtenka net maistui.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas V. K. ir jo atstovas advokatas Leonidas Zubanovas skundą palaikė ir prašė jį tenkinti skunde nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus (minėta, toliau – ir Socialinės paramos skyrius) 2017 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. (23.45.)-SP13-6100 (toliau – ir skundžiamas sprendimas), kuriuo atsisakyta pareiškėjui skirti materialinę paramą skoloms už komunalines ir telekomunikacines paslaugas apmokėti, teisėtumo ir pagrįstumo. Panaikinus skundžiamą sprendimą, pareiškėjas prašo įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti jo prašymą materialinei paramai gauti Nr. SP23-3897 skoloms už komunalines ir telekomunikacines paslaugas apmokėti.

Byloje nustatyta, jog pareiškėjas 2017 m. vasario 2 d. kreipėsi į Socialinės paramos skyrių, prašydamas paskirti materialinę paramą skoloms už komunalines ir telekomunikacines paslaugas apmokėti. Prašyme nurodė, kad skolos atsirado nuo 2014 metų dėl pajamų trūkumo. Pažymėjo esantis neįgalus ir jo pajamos per mėnesį yra tik 66 Eur. Socialinės paramos skyriaus specialistei nusprendus, kad kartu su prašymu pateikti visi reikalingi dokumentai, prašymas vadovaujantis Materialinės paramos Klaipėdos miesto savivaldybės gyventojams teikimo tvarkos aprašo (minėta, toliau – ir Tvarkos aprašas) 7 punktu, pateiktas Materialinės paramos teikimo komisijai (minėta, toliau – ir Komisija). Komisija 2017 m. birželio 28 d. protokoliniu sprendimu Nr. TAR1-75 nusprendė siūlyti neskirti pareiškėjui materialinės paramos skoloms už komunalines ir telekomunikacines paslaugas apmokėti, nes atsižvelgiant į prašyme materialinei paramai gauti pateiktus duomenis bei surinktus duomenis iš kitų institucijų, pareiškėjas stokoja motyvacijos spręsti iškilusias socialines problemas bei neišnaudoja galimybių pagerinti savo materialinę padėtį.

Socialinės paramos skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjo 2017 m. vasario 2 d. gautą prašymą materialinei paramai gauti Nr. SP23-3897 skoloms už komunalines ir telekomunikacines paslaugas apmokėti, 2017 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. (23.45.)-SP13-6100 nusprendė prašymo netenkinti. Skundžiamas sprendimas priimtas atsižvelgus į Komisijos siūlymą pareiškėjui neskirti materialinės paramos skoloms už komunalines ir telekomunikacines paslaugas apmokėti.

Materialinės paramos Klaipėdos miesto savivaldybės gyventojams teikimo tvarkos aprašas, patvirtintas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. T2-318, reglamentuoja kreipimosi dėl materialinės paramos, materialinės paramos skyrimo ir mokėjimo tvarką (1 punktas). Tvarkos aprašo 3 punkte numatyta viena iš materialinės paramos rūšių – parama skoloms už komunalines ir telekomunikacines paslaugas apmokėti (3.1 punktas). Tvarkos aprašo 4 punktas numato, kad materialinė parama skiriama siekiant padėti Klaipėdos mesto savivaldybės gyventojams, atsidūrusiems sunkioje materialinėje padėtyje, susidariusioje dėl įvykusios nelaimės, asmens sveikatos sutrikimų ir kitais atvejais, kai nepakanka valstybės teikiamos socialinės paramos ir yra išnaudotos visos kitų pajamų gavimo galimybės. Materialinė parama neužtikrina ilgalaikio ekonominio ir socialinio saugumo, o tik padeda bendrai gyvenantiems asmenims, vienam gyvenančiam asmeniui išgyventi sunkioje situacijoje. Tvarkos aprašo 7 punktas nustato, kad materialinė parama skoloms už komunalines ir telekomunikacines paslaugas apmokėti, atsižvelgiant į Materialinės paramos teikimo komisijos siūlymą, gali būti skiriama būsto savininkui arba savivaldybės būsto ar socialinio būsto nuomininkui, jeigu kreipimosi dėl materialinės paramos metu kiekvienas gyvenamąją vietą būste deklaravęs vyresnis kaip 18 metų asmuo ir jų bendrai gyvenantys asmenys, arba vaikas (įvaikis) nuo 16 iki 18 metų, atitinka bent vieną iš Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų arba yra netekęs 45–55 procentų darbingumo, vidutinės mėnesio pajamos vienam asmeniui per pastaruosius 12 mėnesių yra mažesnės kaip 2,5 valstybės remiamų pajamų dydžio ir bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens turimų piniginių lėšų dydis neviršija Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 16 straipsnio 5 dalyje nustatyto piniginių lėšų normatyvo.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 10 d. nutarimo Nr. 923 „Dėl valstybės remiamų pajamų dydžio patvirtinimo“ 1 punktu, nuo 2015 m. sausio 1 dienos valstybės remiamų pajamų dydis – 102 eurai. Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 16 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog piniginių lėšų, nurodytų šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 8 punkte, normatyvas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui apskaičiuojamas sudedant 15 valstybės remiamų pajamų dydžių vienam, vyresniam kaip 18 metų, bendrai gyvenančiam asmeniui arba vienam gyvenančiam asmeniui, 10 valstybės remiamų pajamų dydžių kiekvienam kitam, vyresniam kaip 18 metų, bendrai gyvenančiam asmeniui ir 5 valstybės remiamų pajamų dydžius kiekvienam vaikui (įvaikiui) iki 18 metų.

Remiantis aptartu teisiniu reglamentavimu, spręstina, jog materialinė parama skoloms už komunalines ir telekomunikacines paslaugas apmokėti gali būti skiriama asmeniui, kuris yra netekęs 45–55 procentų darbingumo bei vidutinės mėnesio pajamos vienam asmeniui per pastaruosius 12 mėnesių yra mažesnės kaip 2,5 valstybės remiamų pajamų dydžio (mažesnės nei 255 Eur) ir asmens turimų piniginių lėšų dydis neviršija Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 16 straipsnio 5 dalyje nustatyto piniginių lėšų normatyvo (1 530 Eur).

Tvarkos aprašo 10 punktas nustato, jog pajamos šiai paramai gauti apskaičiuojamos pagal visų gyvenamąją vietą būste deklaruojančių asmenų ir jų bendrai gyvenančių asmenų vidutines 12 mėnesių, praėjusių iki kreipimosi dėl materialinės paramos mėnesio, pajamas. Tvarkos aprašo 11 punkte numatyta, jog ši parama gali būti skiriama tik vieną kartą ir teikiama nepinigine forma, pervedant lėšas įmonėms, tiekiančioms komunalines ir telekomunikacines paslaugas, antstoliams ar kitiems skolų išieškojimo vykdytojams. Pagal Tvarkos aprašo 12 punktą, atsiradus ypatingoms aplinkybėms, dėl kurių pablogėja asmenų materialinė padėtis, dėl materialinės paramos skoloms už komunalines ir telekomunikacines paslaugas apmokėti šie asmenys gali kreiptis ne anksčiau kaip praėjus 10 metų po šios paramos gavimo.

Bylos medžiaga nustatyta, jog pareiškėjas yra iš dalies darbingas (45 procentų darbingumas). Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2017 m. liepos 7 d. pažymos apie asmeniui išmokėtas išmokas Nr. KA_PZ1-6229 matyti, jog laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d. pareiškėjas per mėnesį gauna 73,96 Eur. Byloje nėra jokių kitų duomenų apie tai, kad pareiškėjas gauna kokių nors kitų pajamų. Vadinasi, pareiškėjas atitinka Tvarkos aprašo 7 punkte nustatytas sąlygas, kurioms esant gali būti skiriama materialinė parama skoloms už komunalines ir telekomunikacines paslaugas apmokėti. Akcentuotina tai, kad Komisija 2017 m. birželio 28 d. protokoliniame sprendime Nr. TAR1-75, kurio pagrindu buvo priimtas skundžiamas sprendimas, nenurodė, jog pareiškėjas neatitinka Tvarkos aprašo 7 punkte nurodytų sąlygų, kurioms esant materialinė parama jam negalėtų būti teikiama, tačiau nurodė, kad pareiškėjas neišnaudoja galimybių pagerinti savo materialinę padėtį.

Pagal Tvarkos aprašo 67 punktą, materialinė parama vyresniam kaip 18 metų vienam gyvenančiam asmeniui neskiriama, jeigu jis: 67.1) gauna ilgalaikės socialinės globos paslaugas socialinės globos įstaigoje; 67.2) atlieka su laisvės atėmimu susijusią bausmę ar administracinį areštą, yra suimtas, jam Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka paskirtos priverčiamosios stacionarinio stebėjimo specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose medicinos priemonės ar auklėjamojo poveikio priemonė – atidavimas į specialią auklėjimo įstaigą; 67.3) atlieka privalomąją pradinę karo tarnybą.

Įvertinus minėtą Tvarkos aprašo 67 punktą, darytina išvada, kad jame pateiktas baigtinis sąrašas atvejų, kai asmeniui, kuris atitinka Tvarkos aprašo 7 punktą, materialinė parama gali būti neskiriama. Akcentuotina, jog nei Komisijos 2017 m. birželio 28 d. protokoliniame sprendime Nr. TAR1-75, nei Socialinės paramos skyriaus 2017 m. birželio 30 d. sprendime Nr. (23.45.)-SP13-6100 nėra nurodytos faktinės aplinkybės ir teisinis pagrindas, kuriuo remiantis materialinė parama pareiškėjui buvo nepaskirta. Šiuo atveju Komisijos 2017 m. birželio 28 d. protokoliniame sprendime Nr. TAR1-75 tik abstrakčiai konstatuota, kad materialinė parama neskiriama dėl to, kad pareiškėjas stokoja motyvacijos spręsti iškilusias socialines problemas bei neišnaudoja galimybių pagerinti savo materialinę padėtį. Kaip matyti iš Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir NDNT) 2007 m. lapkričio 13 d. Išvados dėl darbo pobūdžio ir sąlygų (toliau – ir Išvada), pareiškėjas gali dirbti tik pagal negalios pobūdį pritaikytoje darbo aplinkoje, be to, negali dirbti visą kūną veikiančios vibracijos poveikyje, kelti krovinius rankomis, kai svoris virš 15 kilogramų, požeminius darbus, kai naudojama rankinė pastūma, šešias ir daugiau valandų per dieną ar penkias dienas per savaitę. T. y., iš NDNT Išvados matyti, jog pareiškėjas turi ribotas galimybes pagerinti materialinę padėtį ir įsidarbinti. Tačiau nei skundžiamame sprendime, nei Komisijos 2017 m. birželio 28 d. protokoliniame sprendime Nr. TAR1-75 šios aplinkybės nevertintos ir neanalizuotos.

Teisėjų kolegija pažymi, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje privalo vadovautis įstatymo viršenybės principu. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. (Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktas). Pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos bei nurodyta akto apskundimo tvarka (Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalis). Tvarkos aprašo 68 punkte taip pat nurodyta, kad jeigu materialinė parama neskiriama, pareiškėjui raštu nurodoma neskyrimo priežastis ir šio sprendimo apskundimo tvarka.

Remiantis aptartomis aplinkybėmis sprendžiama, kad skundžiamas sprendimas akivaizdžiai neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalių, nes nei jame, nei Komisijos 2017 m. birželio 28 d. protokoliniame sprendime Nr. TAR1-75 nėra nurodomos teisės aktų nuostatos bei faktinės aplinkybės, kuriomis remiantis nuspręsta, kad pareiškėjas neturi teisės gauti materialinę paramą skoloms už komunalines ir telekomunikacines paslaugas apmokėti. Pažymėtina ir tai, jog nors atsakovė atsiliepime papildomai paaiškino, kad pareiškėjas ilgą laiką neįsidarbina, atsisako dirbti viešuosius darbus bei nesikreipia dėl kompensacijų skyrimo už vandenį, tačiau šios aplinkybės nebuvo nurodytos priimant skundžiamą sprendimą. Be to, neanalizuotos pareiškėjo galimybės įsidarbinti: nevertinta, dėl kokių priežasčių pareiškėjas negali įsidarbinti ir atsisako viešųjų darbų; taip pat neaišku, kokio pobūdžio viešieji darbai buvo skiriami, ar pareiškėjas pagal savo sveikatos būklę galėjo juos dirbti. Pažymėtina, kad teismas šių aplinkybių negali įvertinti, kadangi materialinės teisės normas taiko ne teismas, o viešojo administravimo subjektas. Akcentuotina, jog administracinis teismas, nagrinėdamas skundus dėl individualių administracinių aktų teisėtumo, vykdo viešojo administravimo subjektų kontrolę. T. y., administracinis teismas tik sprendžia klausimą, ar viešojo administravimo subjektas teisingai taikė materialinės teisės normas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-1902/2013).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus 2017 m. birželio 30 d. sprendimas Nr. (23.45.)-SP13-6100 naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas, neatitinkantis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimų.

Panaikinus skundžiamą sprendimą, atsakovė įpareigojama iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą materialinei paramai gauti Nr. SP23-3897 skoloms už komunalines ir telekomunikacines paslaugas apmokėti.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 42 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog jeigu proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, teismas savo iniciatyva, gavęs iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančios institucijos duomenis apie apskaičiuotas teisinės pagalbos išlaidas, išsprendžia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei klausimą, mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) taikydamas šio įstatymo 40 ir 41 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 99 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmenims, turintiems teisę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, ši pagalba teikiama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka. CPK 99 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal šio kodekso 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą. CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-1180/2013).

Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2017 m. spalio 13 d. pažymos Nr. NTP-7-9978 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“ matyti, jog pareiškėjui V. K. pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2017 m. liepos 14 d. sprendimą Nr. 2.3-(NTP-2)-17-T-1400-13932 buvo teikiama antrinė teisinė pagalba. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2017 m. spalio 13 d. pažyma Nr. NTP-7-9978 patvirtina, jog už advokato paslaugas sumokėta 193,15 Eur.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjo skundas patenkintas visiškai, todėl iš atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos į valstybės biudžetą priteistina 193,15 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 5 dalimi, 42 straipsniu, 84 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu

nusprendžia:

Pareiškėjo V. K. skundą tenkinti.

Panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus 2017 m. birželio 30 d. sprendimą Nr. (23.45.)-SP13-6100.

Įpareigoti atsakovę Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą materialinei paramai gauti Nr. SP23-3897 skoloms už komunalines ir telekomunikacines paslaugas apmokėti.

Priteisti iš atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (188710823) į valstybės biudžetą 193,15 Eur (šimtą devyniasdešimt tris eurus ir 15 centų) patirtų bylinėjimosi išlaidų. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: AB „Swedbank“ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB DNB bankas Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, DanskeBank A/S Lietuvos filialas Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, UAB Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.