- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-24
- Bylos Nr.
- 2A-1057-567/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aldona Tilindienė, Neringa Švedienė, Zita Smirnovienė
- Ieškovas
- A. Š., S. V., T. K.
- Trečiasis asmuo
- V. G., AB „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- UADBB “Draudimo pasaulis“
- Advokatai
- Stasys Lileikis, Egidijus Balčiūnas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UADBB “Draudimo pasaulis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-6620-600/2010 pagal ieškovų A. Š., S. V., T. K. ieškinį atsakovui UADBB „Draudimo pasaulis“ dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys V. G., AB „Lietuvos draudimas“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovai A. Š., S. V., T. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami priteisti po 5363,40 Lt jų turėtų nuostolių, susijusių su 2009-11-04 įvykusia gelbėjimo operacija, po 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti, 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad ieškovai, ketindami vykti į Šveicarijos-Italijos kalnus, 2009-10-19 elektroniniu ryšiu kreipėsi į atsakovą dėl draudimo sutarties sudarymo, kadangi kalnuose buvo planuojama užsiimti alpinizmu, siekiant išvengti galimų nuostolių, susijusiu su gelbėjimo operacijomis, sveikatos sužalojimais, draudimo brokerio buvo prašoma tarpininkauti, sudarant sutartį, kuri apimtų įmanomas rizikas, tame tarpe ir kompensuotų išlaidas, patirtas vykdant gelbėjimo operacijas. Atsakovo darbuotojai V. G. patikinus, jog siūloma draudimo rūšis prie draudiminių įvykių priskirs ne tik sužalojimus ar kitokius sveikatos sutrikimus, bet ir galimus įvykius, susijusius su alpinizmu. 2009-10-21 ieškovas T. K. pasirašė draudimo sutartis, ir jam buvo išduoti Kompleksiniai kelionių draudimo polisai, serija Nr. LD Nr. 91778304, Nr. 91787122 ir Nr. 91778325. 2009-11-04 dėl kopimo į kalno viršūnę metu kilusios pūgos, buvo atliekama ieškovų gelbėjimo operacija. Už gelbėjimo paslaugas ieškovai gelbėjimo darbus atlikusiai įmonei „A. Z. AG“ sumokėjo 16090 Lt pagal oficialų 2010-01-28 valiutų kursą. Ieškovai kreipėsi į AB „Lietuvos draudimas“, prašydami išmokėti draudiminę išmoką, susijusią su minėtu įvykiu, tačiau 2009-11-13 raštu Nr. 1021237 bei 2009-12-22 raštu Nr. 3.5.4-21-8-1021234/7 AB „Lietuvos draudimas“ atsisakė mokėti draudiminę išmoką, kadangi sudaryta Kompleksinių kelionių draudimo sutartis neapima išlaidų, susijusių su asmenų gelbėjimu, jeigu jie nėra gabenami į gydymo įstaigą. UADBB „Draudimo pasaulis“, tarpininkaudamas dėl draudimo sutarties sudarymo, netinkamai atliko tarpininkavimo pareigas ir dėl to ieškovai patyrė žalą. Ieškovai pabrėžia, jog į UADBB „Draudimo pasaulis“ buvo kreiptasi turint vienintelį tikslą - sudaryti draudimą, kuris apimtų visas galimas alpinistines rizikas, tame tarpe ir nukėlimo - gelbėjimo darbus. Ieškovams kilo abejonių, ar sudaroma draudimo sutartis prie draudiminių įvykių priskirs jų nurodytas galimas situacijas kalnuose, jie buvo patikinti, kad jiems pasiūlytas draudimas visas nurodytas rizikas apima, tačiau paaiškėjo, kad tai buvo netiesa. Atsakovas neveikė ieškovų interesais, neatskleidė jiems draudimo pobūdžio, nesuteikė visos informacijos apie sudaromą draudimą, neteikė paslaugų pagal ieškovų nurodymus, t.y. neįvykdė įstatymuose nurodytų pareigų, dėl ko kyla civilinė atsakomybė. Kadangi ieškovų patirtos išlaidos nebuvo kompensuotos tik dėl to, jog atsakovas netinkamai atliko savo pareigas, t.y. nesudarė tinkamo, ieškovų prašomo draudimo, kuris apimtų šių išlaidų kompensaciją, todėl ieškovai teigia, jog atsakovo neteisėti veiksmai sąlygojo žalos atsiradimą. Neturtinė žala įstatymo leidėjo apibūdinama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija. Ieškovai dėl atsakovo neteisėtų veiksmų turėjo daug nepatogumų, susijusių su patirtų nuostolių atlyginimu, dvasiniais išgyvenimais bei papildomais rūpesčiais, kurių nebūtų, jeigu atsakovas būtų tinkamai atlikęs draudimo tarpininko pareigas. Be to, ieškovai tikėdami, kad AB „Lietuvos draudimas“ atlygins gelbėjimo išlaidas, ilgą laiką nemokėjo už jų gelbėjimo darbus (LR CK 6.245 str. - 6.251 str., 6.353 str., 6.716 str., 6.718 str., 6.719 str., Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 149 str.).
Atsiliepimas
Atsakovas UADBB „Draudimo pasaulis“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydamas jį atmesti. Nurodė, kad ieškovai ne pirmą kartą sudaro kelionių draudimo sutartį alpinistinėms kelionėms. Ieškovas T. K. nei viename iš savo laiškų, t.y. 2009-10-19 ir 2009-10-20, trečiajam asmeniui V. G. neužsiminė apie jokias galimas situacijas kalnuose, taip pat neužsiminė apie tokią riziką, kad pablogėjusios oro sąlygos būtų laikomos draudžiamuoju įvykiu. Jis elektroniniuose laiškuose klausdavo, ar bus atlyginamos draudžiamojo įvykio administravimo išlaidos, t.y. gelbėjimo darbai. Tai leido suprasti, kad ieškovai klausė, ar bus atlyginamos gelbėjimo darbų išlaidos esant draudžiamajam įvykiui pagal ieškovų pasirinktą „Medicininių išlaidų ir repatriacijos draudimo grupę“. Atsakovo darbuotoja V. G. išanalizavo visų Lietuvoje veikiančių draudimo įmonių siūlomas galimas apdrausti rizikas ir pasiūlė AB „Lietuvos draudimas“ siūlomą kompleksinį kelionių draudimą, kuris apima 5 draudimo grupes: medicininių išlaidų, bagažo draudimą, civilinės atsakomybės draudimą, nelaimingų atsitikimų draudimą, nenumatytą kelionės išlaidų draudimą. Be to, tretysis asmuo V. G. nurodė, kad draudžia tomis pačiomis sąlygomis, kaip ir vasarą, ir paskaičiavo 126 Lt. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad nei viena Lietuvoje veikianti draudimo įmonė neteikia tokio draudimo, kad dėl pablogėjusių oro sąlygų būtų kompensuojamos kelionės išlaidos. Ieškovas T. K., pasirašydamas kompleksinį kelionės draudimo polisą, serija LD Nr. 91778325, patvirtino, kad yra susipažinęs su draudimo sutarties sąlygomis bei draudimo taisyklių kopiją gavo. Draudimo sutartys sudaromos pagal draudiko parengtas sutartines sąlygas. Draudikas, formuluodamas sutarties nuostatas, nederina jų su draudėju ir dėl sąlygų nesidera. Ieškovai jau ne kartą draudėsi kelionės draudimu savo alpinistinių kelionių metu, todėl jie turėjo būti puikiai supažindinti ir susipažinę su standartinėmis kelionių draudimo sąlygomis. Ieškovai nepateikė jokių įrodymų, kad buvo iškilusi grėsmė jų sveikatai ir gyvybei. Nėra įrodymų, kad nurodytą dieną oro sąlygos buvo būtent tokios, kaip nurodo ieškovai. Ieškovai nepateikia įrodymų, kad įvyko bent vienas draudžiamasis įvykis, numatytas AB „Lietuvos draudimas“ Kompleksinio kelionių draudimo taisyklėse Nr. 056, dėl kurio ieškovai būtų patyrę nuostolių. Nustatant neturtinės žalos dydį, turi būti atsižvelgta į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat į protingumo ir sąžiningumo, teisingumo kriterijus. Ieškovai nepateikė jokių įrodymų dėl reputacijos pablogėjimo, po to, kai įvyko minimi įvykiai (LR CK 6.250 str. 1 d., 2 d., 6.987 str.).
Trečiasis asmuo AB „Lietuvos draudimas“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, nurodydamas, jog ieškinys atmestinas. Pagal ieškovų sudarytos Kompleksinio kelionių draudimo sutarties sąlygas draudžiamuoju įvykiu yra laikomas apdraustojo kreipimasis į gydymo įstaigą dėl atsitiktinio kūno sužalojimo ir/ar netikėto ūmaus sveikatos sutrikimo, kurių pirmieji simptomai, keliantys grėsmę apdraustojo gyvybei bei reikalaujantys būtinosios medicininės pagalbos, atsirado per draudimo sutarties galiojimo laikotarpį. Sudarytos draudimo sutarties objektu buvo ieškovų turtiniai interesai, susiję su išlaidomis už jiems užsienyje suteiktą būtinąją medicinos pagalbą ir repatriaciją draudžiamojo įvykio atveju. Ieškovų patirtos gabenimo helikopteriu išlaidos būtų atlygintos pagal draudimo sutarties sąlygas, jei helikopteris būtų iškviestas dėl draudžiamojo įvykio ir jei ieškovai būtų gabenami į gydymo įstaigas tolimesniam gydymui. Vertintina, ar ieškovai pakankamai aiškiai atskleidė atsakovui savo lūkesčius sudarant sutartį.
Šalies argumentai
Ieškovai A. Š., S. V., T. K. pateikė dubliką, nurodydami, jog byloje esantys rašytiniai įrodymai bei ieškovų elgesys po draudimo sutarties sudarymo patvirtina, kad draudėjams nebuvo suteikta visa reikiama informacija apie suteiktą paslaugą, ieškovus suklaidino atsakovo darbuotoja dėl teikiamos paslaugos paskirties, kokybės. Jeigu atsakovo darbuotojai būtų įvykdę įstatymuose nurodytas pareigas ir tinkamai informavę ieškovus apie sudaromo draudimo sąlygas, kad draudiminė apsauga nukėlimo/gelbėjimo darbams galioja tik su sąlyga, jog tai bus susiję su ieškovų gabenimu į gydymo įstaigą, jie būtų galėję reikalauti, kad juos nugabentų į ligoninę ir taip išvengti galimų nuostolių, tuo labiau, kad tam tikros sveikatos priežiūros apsaugos jiems buvo teikiamos skrydžio metu ir nuvykus į gelbėjimo tarnybą. Priešingai, nei teigia atsakovas, T. K. nebuvo supažindintas su AB „Lietuvos draudimas“ Kompleksinio kelionės draudimo taisyklėmis Nr. 056 ir jam jos nebuvo įteiktos. Atsakovui, kaip draudimo tarpininko paslaugas teikiančiai įmonei, turi būti taikomi didesni atidumo standartai, todėl atsakovo darbuotojai, gavę ieškovų paklausimą apie galimybę sudaryti ieškovus dominančią alpinistinio draudimo sutartį, turėjo tiksliai išsiaiškinti, kokios draudiminės apsaugos ieškovai tikisi (LR CK 6.246 str. 1 d., 6.718 str. 1 d.).
Atsiliepimas
Atsakovas UADBB „Draudimo pasaulis“ pateikė tripliką, prašydamas ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Nurodė, kad ieškovai nenurodė, kokios draudiminės apsaugos jie neva tikėjosi, sudarydami kompleksinę kelionių draudimo sutartį, t.y. kokias draudimo rizikas jie papildomai norėjo įtraukti į kelionės draudimo sutartį. 2009-10-21 atvykus ieškovui T. K. pas atsakovą, trečiasis asmuo V. G. pateikė trečiojo asmens AB „Lietuvos draudimas“ Kompleksinio kelionės draudimo taisykles Nr. 056, su kuriomis ieškovas buvo supažindintas ir pats susipažino bei jam jos buvo įtiektos voke su kompleksinio kelionių draudimo polisu. Atsakovas atskleidė visas AB „Lietuvos draudimas“ Kompleksinio kelionių draudimo sąlygas, kurios jiems ir anksčiau buvo žinomos (LR CK 6.993 str. 7 d.).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010-10-22 priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies:
1) priteisti iš atsakovo UADBB „Draudimo pasaulis“ ieškovų A. Š., S. V. ir T. K. naudai po 5363,40 Lt patirtų nuostolių, po 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir po 576,80 Lt bylinėjimosi išlaidų,
2) priteisti iš atsakovo UADBB „Draudimo pasaulis“ į valstybės biudžetą 27,02 Lt patirtų pašto išlaidų. Teismas nustatė, kad 2009-10-21 buvo išduotas kompleksinis kelionių draudimo polisas visiems trims ieškovams (b.l. 12, 13, 14). Draudimo sutartį savo ir kitų ieškovų vardu su draudiku AB „Lietuvos draudimas“ sudarė T. K. per tarpininką – atsakovą UADBB „Draudimo pasaulis“. Minėtos draudimo sutarties neatskiriama dalis yra kompleksinių kelionių draudimo taisyklės Nr. 056 (b.l. 66), kurios patvirtina, kad ieškovams buvo parduotas medicininių išlaidų ir repatriacijos draudimas, į kurį įeina su alpinizmu susiję įvykiai, nes už tai ieškovai mokėjo papildomą įmoką (taisyklių II dalies V skyriaus 1.5.3 p.). Pagal šią draudimo sutartį tiek atsakovas, tiek trečiasis asmuo teismui nurodė, kad ieškovų patirtas įvykis nepriklauso draudžiamajam įvykiui, todėl išmokėti draudimo išmoką nepriklauso. Trečiojo asmens – draudiko atstovė posėdyje paaiškino, kad pagal ieškovų sudarytą draudimo sutartį draudžiamuoju įvykiu gali būti tik toks įvykis, kai atskridęs sraigtasparnis būtų ieškovus gabenęs į gydymo įstaigą, nes ieškovų gyvybei ar sveikatai buvo realus pavojus ir buvo būtina suteikti medicininę pagalbą, tai reiškia, kad ieškovų pateiktas medicininis pranešimas iš „A. Z.“ dėl gelbėtojų malūnsparnio panaudojimo 2009-11-04, ZA-Nr. 1288, kuriame nurodyta, kad ieškovams „...dėl jų išsekimo ir neatidėliotinos, gyvybei pavojingos situacijos, paskutinę minutę prieš atsinaujinančią audrą buvo apsispręsta pasinaudoti greito gelbėjimo malūnsparnio galimybe, ... jiems buvo nustatyta I-o laipsnio hipotermija ir išsekimas, tačiau jiems suteikti daugiau medicininės pagalbos nereikėjo“ (b.l. 131-132), nesudaro pagrindo išmokėti draudiminės išmokos, nurodytos draudimo sutarties pagrindu, nes jų sveikatos būklė nekėlė pavojaus jų sveikatai ar gyvybei. Ieškovai mano, kad jie buvo esminiai suklaidinti, nes jiems buvo parduotas ne tas produktas (ne tų paslaugų paketas), kokį jie siekė įsigyti, dėl ko tiesiogiai patyrė nuostolius. CK 6.987 str. yra įtvirtinta draudimo sutarties samprata, t.y. draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, paskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis. Draudimo sutartys per draudiko tarpininką – brokerių firmą buvo sudarytos prisijungimo būdu pagal draudiko parengtas standartines sutarties sąlygas. Pažymėtina ir tai, kad šioje byloje kilusiam ginčui išnagrinėti įtakos turi tai, kad ieškovų sudarytoms draudimo sutartims keliami ir papildomi reikalavimai, nes jos kartu yra ir vartojimo sutartys. Ginčo sutartimis ieškovai, kaip fiziniai asmenys (vartotojai), sudarė sutartį dėl draudimo paslaugų įsigijimo savo asmeniniams poreikiams tenkinti. Teisminėje praktikoje yra akcentuojama, kad tais atvejais, kai ginčo šalių sudaryta sutartis kvalifikuojama, kaip kylanti iš vartojimo teisinių santykių, bylą nagrinėjantis teismas sutarties sąlygas ex officio turi įvertinti pagal CK 6.188 str. įtvirtintus sąžiningumo kriterijus, nepriklausomai nuo to, kokius reikalavimus reiškia šalys. Teismas nurodė, kad ieškovams tvirtinant, kad jiems buvo parduotas ne tas paslaugų paketas, kokį jie siekė nusipirkti, būtina išsiaiškinti, ar ieškovai, kaip paslaugų pirkėjai, aiškiai išdėstė savo valią ir poreikius, prieš pasirašant kompleksinį kelionių draudimo polisą (CK 6.993 str. 1 d.), t. y. ar prieš sudarant draudimo sutartį, ieškovas T. K. suteikė draudikui (šiuo atveju – draudimo tarpininkui) visą žinomą informaciją apie aplinkybes, galinčias turėti esminės įtakos draudiminio įvykio atsitikimo tikimybei ir šio įvykio galimų nuostolių dydžiui (draudimo rizikai), jeigu tos aplinkybės nėra žinomos ir neturi būti žinomos draudikui (šiuo atveju – draudimo tarpininkui). Įvertinęs teismui pateiktą ieškovo T. K. susirašinėjimą, teismas padarė išvadą, kad draudimo tarpininkei V. G. kelis kartus buvo akcentuota, kad ieškovai siekia nusipirkti alpinistinį draudimą, kuris apimtų visas įmanomas galimas rizikas, į kurias būtų įskaičiuotos, ieškovo supratimu, ir „sraigtasparnio atskridimas“ ar „kokie kiti gelbėjimo darbai“, ar „būtų vykdomi nukėlimo – gelbėjimo darbai“, akcentuojant, kad lipimas į kalnus iš esmės pilnai alpinistinis, taip pat atkreipiant dėmesį į draudimo įmokos kainą, prašant patikslinti, ar tikrai į tokią kainą įeina visas reikalingas draudimas, jei atskristų sraigtasparnis, nes pats ieškovas T. K. atkreipė dėmesį, jog tikėjosi didesnės kainos (b.l. 8-10). Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad į pirminį 2009-10-19 (rašytą 08:18) paklausimą nereikalaujant papildomos informacijos ar kokių nors aplinkybių paaiškinimo, atsakovo darbuotoja tą pačią dieną (atsakė 09:17) atsakė, kad kelionės draudimas su padidinta rizika garantuoja ieškovo T. K. išvardintus variantus, o įmokos paskaičiavimui reikalinga tik žinoti, į kurią šalį vykstama (b.l. 8). Į vėlesnius ieškovo paklausimus, kokias rizikas apima tarpininkės siūloma draudimo sutartis, draudimo tarpininkės atsakymai leidžia daryti išvadą, kad draudimo brokerių bendrovės darbuotoja išmano alpinistinio draudimo specifiką, nes nei papildomos informacijos iš ieškovo ji nereikalavo, esant akcentuojamam klausimui apie visas įmanomas rizikas ir įmanomus gelbėjimo darbus, netgi pateikiant konkrečius pavyzdžius (sraigtasparnio atskridimas), nei esant akivaizdžioms ieškovo (kliento) abejonėms, neatsiuntė draudimo rūšies, kurią siūlė pirkti, taisyklių. Šioje situacijoje vertinant draudimo paslaugų paketo pardavimo aplinkybes, vadovaujantis CK 6.993 str. 1 dalimi, teismas pripažino, kad ieškovams buvo parduotas ne tų paslaugų, kurias jie siekė ir aiškiai ir suprantamai išdėstė visų ieškovų vardu T. K., paketas (CK 6.163 str., 6.193 str.). Tokią teismo išvadą patvirtino ne tik ieškovo susirašinėjimas su draudimo tarpininke, bet ir tai, kad posėdyje tiek ieškovai, tiek draudimo tarpininkė patvirtino, kad alpinizmas ir su šiuo užsiėmimu susijusios rizikos tiek ieškovams, tiek draudimo brokerei yra pakankamai gerai suprantamos ir žinomos, nes ieškovai užsiėminėja profesionaliu alpinizmu, o draudimo tarpininkė – trečiasis asmuo V. G. akcentavo, kad ji draudime dirba jau 10 metų, o prieš maždaug 9 metus pradėjo drausti alpinistus (b.l. 147). Todėl trečiajam asmeniui, teikiančiam profesionalias paslaugas tiek metų, keliami yra padidinti reikalavimai sudarant tokio pobūdžio draudimo sutartis bei atitinkamai pareiga reikalauti suteikti papildomą informaciją, jeigu ieškovo pateikti galimų rizikų variantai su pavyzdžiais agentei buvo neaiškūs. Pareiga aiškintis, ar tikrai draudimo tarpininko siūlomas paslaugų paketas atitinka klientų ieškomo paslaugų paketą pagal aiškiai išdėstytą paklausimą, šiuo atveju tenka draudimo tarpininkui, nes būtent jis siūlo paslaugas, todėl ir turi aiškintis kliento valią ir poreikius. Teismas kritiškai vertina atsakovo paaiškinimą, kad ieškovui prieš pasirašant draudimo sutartis buvo pateiktos parduodamo draudimo taisyklės, nes ieškovas T. K. paaiškino, kad draudimo taisykles gavo iš karto, pasirašęs sutartis, t.y. jam pasirašius buvo perduoti paketai su sutartimis ir draudimo taisyklėmis, pas draudimo tarpininkę jis užtruko gal apie 20 min. (sutartys yra 3), kol pasirašė, sutarčių atidžiai neskaitė, nes iki atvykstant elektroniniu paštu buvo suderinęs sutarties pagrindines sąlygas. Ieškovo nurodytų aplinkybių draudimo brokerė teismo posėdyje neneigė (b.l. 148). Atsakovo bei trečiųjų asmenų argumentai, kad nuostolių atsiradimą ieškovai sieja būtent su pašlijusiomis oro sąlygomis, todėl laiko, kad ieškovai nusipirko tą paslaugą, kokios ir siekė, yra neteisingi, nes ieškovai aiškiai nurodė, kad dėl pablogėjusių oro sąlygų kilo reali grėsmė jų gyvybei, ką patvirtina į bylą pateikti gelbėjimo komandos pranešimai (b.l. 21-26, 132), ir dėl pastarosios aplinkybės jie nusprendė kviestis pagalbą, nes patys savarankiškai negalėjo nei kopti aukštyn, nei savo jėgomis leistis žemyn. Teismas atmetė atsakovo argumentus dėl CK 6.993 str. 7 dalies normų taikymo, kad nė vienas draudikas, žinodamas aplinkybes, kurių draudėjas nenurodė dėl neatsargumo, nebūtų sudaręs draudimo sutarties. Teismas padarė išvadą, kad byloje įrodyta, kad ieškovai, kaip draudėjai, nurodė visas galimas jiems žinomas aplinkybes, kurias jie manė esant būtina nurodyti, pateikė net konkrečius pavyzdžius, todėl atsakovo į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, jog Lietuvos rinkoje tokių paslaugų paketo, kokį siekė įsigyti ieškovai, nėra, tik patvirtina, kad ieškovams buvo parduotas ne tas paslaugų paketas, kokį siekė įsigyti ieškovai, šioje ginčo situacijoje vartotojai. Bylos medžiaga patvirtina, kad 2009-10-21 buvo išduoti draudimo polisai, galiojantys nuo 2009-10-28 iki 2009-11-10, gelbėjimo paslaugos ieškovams buvo suteiktos 2009-11-04 ir atitinkamai išrašytos sąskaitos šių paslaugų apmokėjimui (b.l. 12-14, 15-26), kurias ieškovai apmokėjo patys po to, kai draudikas atsisakė jas atlyginti (b.l. 27 - 2009-11-13 raštas), t.y. 2010-01-18, 2010-01-29, 2010-01-30 (b.l. 33-37). Teismas pripažino, kad dėl tokių atsakovo veiksmų, kurie teismo buvo įvertinti kaip tiesiogiai įtakoję ieškovų nuostolių atsiradimą, patyrė ne tik dvasinių išgyvenimų, nes draudikui atsisakius išmokėti draudimo išmoką, jie turėjo spręsti, kaip jiems atsiskaityti pagal išrašytas sąskaitas už gelbėjimo darbus, įvertinant sumas (po 5363,40 Lt kiekvienam ieškovui), kurios šioje situacijoje laikytinos pakankamai didelėmis, ir tai sąlygojo papildomus ieškovų rūpesčius, dvasinį diskomfortą, įvertinus tai, kad jie ne tik turėjo rasti materialines galimybes susimokėti už paslaugas, bet ir tai, kad jie buvo tiesiogiai suklaidinti ir jiems buvo parduotas ne tas produktas, kurį ieškovai siekė įsigyti. Todėl, teismui neturint duomenų dėl reputacijos pablogėjimo ir/ar neigiamos įtakos geram ieškovų vardui, tai, kad suteiktas paslaugas ieškovai apmokėjo ne iš karto, gavus neigiamą atsakymą iš draudiko, o po mėnesio, teismas konstatavo, kad teisinga šioje situacijoje būtų priteisti po 500 Lt neturtinės žalos kompensaciją kiekvienam ieškovui (LR CK 6.193 str., 6.250 str., 6.993 str. 1 d.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovas UADBB „Draudimo pasaulis“ pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-10-22 sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti visų pareikštų reikalavimų ribose. Apeliacinio skundo argumentai:
1) Bylos nagrinėjimo iš esmės metu ieškovai pateikė 2009-11-04 dokumentą „Medicininį pranešimą „A. Z.“ „Gelbėtojų malūnsparnio panaudojimo 2009-11-04“, kuriame nurodyta, kad ieškovams gelbėjimo metu buvo nustatyta 1-ojo laipsnio hipotermija ir išsekimas, tačiau jiems nereikėjo suteikti daugiau medicininės pagalbos. Dėl netikėtai blogėjančios ieškovų būsenos, jiems grėsė pavojus jų gyvybei, todėl buvo būtina skubi medicininė pagalba, kurią galėjo suteikti gelbėtojai tik pasinaudoję malūnsparniu, nes ieškovai buvo sunkiai prieinamojoje vietoje kalnuose bei oro sąlygos įtakojo tokį gelbėjimo būdą. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi ne objektyviais duomenimis, nurodytais „Medicininiame pranešime“, kuris įrodo, kad ieškovams 2009-11-04 buvo įvykęs draudžiamasis įvykis, o rėmėsi trečiojo asmens draudiko atstovės subjektyviais paaiškinimais teismo posėdyje, kad pagal ieškovų sudarytą sutartį nesudaro pagrindo išmokėti draudiminės išmokos, nurodytos draudimo sutarties pagrindu, nes jų sveikatos būklė nekėlė pavojaus jų sveikatai ar gyvybei. Dėl šios priežasties ieškovai buvo esminiai suklaidinti, nes jiems buvo parduotas ne tas produktas, kokį jie siekė įsigyti, dėl ko tiesiogiai patyrė nuostolius, nes iš draudimo įmonės AB „Lietuvos draudimas“ negavo jiems priklausančios draudimo išmokos. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog 2009-11-04 įvykis kėlė grėsmę ieškovų gyvybei. Atsakovas pardavė ieškovams tokį produktą, kurio jiems reikėjo jų kelionei bei tokį, kurio jie siekė įsigyti, nes jų išlaidos pagal trečiojo asmens AB „Lietuvos draudimas“ kelionių draudimo sąlygas turėtų būti atlygintinos. Ieškovų pateiktuose įrodymuose 2009-11-04 gelbėjimo tarnybos „A. Z. AG“ pateiktose sąskaitose ieškovams yra nurodyta, kad jie turi nelaimingo atvejo/ligos draudimą ir prašo perduoti šią sąskaitą savo draudimo kompanijai tiesioginiam apmokėjimu. Tai dar kartą įrodo, kad ieškovų gelbėjimo išlaidos buvo patirtos dėl draudžiamojo įvykio. Atsakovas ieškovams pardavė tokį produktą, kurio jie tikėjosi ir siekė įsigyti, nes trečiasis asmuo pagal draudimo sutartį privalo atlyginti ieškovams kelionės išlaidas, dėl kurių ieškovai pareiškė ieškinį atsakovui, todėl atsakovo kaltės dėl to, kad jis pardavė ieškovams ne tą draudimo produktą, nėra. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad ieškovų patirtas įvykis nepriklauso draudžiamajam įvykiui, todėl draudimo išmoka nepriklauso, nes atsakovas, pateikdamas atsiliepimą į ieškinį ir dubliką, nežinojo apie gelbėtojų tarnybos „Medicininį pranešimą“, kuriame yra nurodytos aplinkybės, pagal kurias 2009-11-04 buvo įvykęs draudžiamasis įvykis.
2) Teismas klaidingai vertino ikisutartinius santykius, sudarant draudimo sutartį. Iš ieškovo T. K. ir atsakovo darbuotojos V. G. susirašinėjimo, kuriame ieškovas prašo, kad būtų įskaičiuota ir sraigtasparnio atskridimas ar kiti gelbėjimo darbai, jam buvo atsakyta, kad kelionės draudimas su padidinta rizika garantuoja išvardintus variantus. Iki sudarant draudimo sutartį atsakovas atskleidė privalomą informaciją ieškovams, kuri numatyta Draudimo įstatymo 149 str., o ieškovai, gavę minėtą informaciją, patvirtino, kad draudimo sąlygos jiems tinka. Pagal AB „Lietuvos draudimas“ Kompleksinio kelionės draudimo taisyklių Nr. 056, II dalies „Draudimo sąlygos“, A varianto –„Medicininių išlaidų ir reputacijos draudimo sąlygų“, IX skyriuje „Draudimo išmokos ir jų mokėjimų tvarka“ 2 p. „Draudimo sumos ribose draudikas apmoka:“ 2.6 papunktis numato „išlaidas už medicininių požiūriu neatidėliotiną vežimą medicininiu ar kitokiu transportu. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad draudėjui T. K. atsakovo darbuotoja iki sudarant draudimo sutartį buvo suteikusi informacija, kurią suteikti nustato Draudimo įstatymo 149 str. 4 d., 78 str. 1 d. ir CK 6.993 str. 8 d. ir visą ieškovų prašomą informaciją, kokia jiems buvo reikalinga. Atsakovo suteikta informacija buvo neklaidinanti ir teisinga, todėl teismo teiginys, kad ieškovai buvo suklaidinti, yra nepagrįstas.
3) Atsakovas UADBB „Draudimo pasaulis“ vykdo draudiminio tarpininko veiklą ir veikia kaip draudimo įmonių įgaliotas asmuo. Atsakovo teisinį statusą ir jo veiklos principus nustato Draudimo įstatymas. Vadovaujantis Draudimo įstatymo 2 str. 23 d., 24 d., atsakovas už atlygį vykdo draudimo tarpininkavimo veiklą, t.y. vykdo ūkinę komercinę veiklą, kai siekiama supažindinti su galimybe sudaryti draudimo sutartį, siūloma sudaryti draudimo sutartį ar atliekamas kitoks parengiamasis darbas, kurio tikslas sudaryti draudimo sutartį, taip pat ūkinė komercinė veikla, kai siekiama sudaryti draudimo sutartį, pagalba administruojant ar vykdant sudarytas draudimo sutartis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2005-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2005) nustatė, kad Draudimo sutartis, kaip atskirą ir savarankišką sutarčių rūšį, reglamentuoja CK 6 knygos IV dalies LIII skyrius. Civilinėje byloje kreditorius privalo įrodyti nuostolių dydį. Ieškovai teismui nepateikė jokių įrodymų, kaip jie patyrė dvasinius išgyvenimus, papildomus rūpesčius, dvasinį diskomfortą po to, kad AB „Lietuvos drausimas“ atsisakė išmokėti draudimo išmoką, nors tokią pareigą turi (LR CK 6.155 str. 1 d., 6.185 str. 3 d., 6.992 str. 2 d.).
Atsiliepimas
Ieškovai A. Š., S. V., T. K. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydami Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-10-22 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad atsakovas UADBB „Draudimo pasaulis“ priešingai savo pozicijai, buvusiai bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, apeliaciniame skunde teigia, kad ieškovams 2009-11-04 buvo įvykęs draudžiamasis įvykis ir todėl jiems turi būti mokama draudimo išmoka. LR CPK 312 str. nurodyta, jog apeliaciniame skunde negalima kelti naujų reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, todėl minėtas apeliacinio skundo argumentas negali būti vertinamas. Antra vertus, šis argumentas negali turėti įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, kadangi ne atsakovo kompetencijoje spręsti, ar įvykę įvykiai laikytini draudiminiais. LR draudimo įstatymo 149 str. 2 d. 4 d. nurodyta, kad draudimo brokeris privalo veikti draudėjo, apdraustojo, naudos gavėjo ar nukentėjusiojo trečiojo asmens interesais, tačiau ieškovams norint išsireikalauti draudiminę išmoką, atsakovas neatliko jokių konkrečių veiksmų, padedant ieškovams tą padaryti. Tai rodo, kad atsakovas bando civilinę atsakomybę perkelti trečiajam asmeniui, tuo pačiu pats bandydamas jos išvengti. Draudiminių taisyklių įteikimas ieškovams nereiškia, jog paslaugos jiems buvo suteiktos tinkamai. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, tarp šalių buvo susiklostę teisiniai santykiai savo esme prilyginami vartojimo teisiniams santykiams. Neturtinė žala pasireiškia dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie asmeniui sukelia neigiamus pojūčius, emocijas, tai objektyviai šių pojūčių vienas iš įrodymų yra šalių paaiškinimai. Pirmosios instancijos teismas, išklausęs ieškovų paaiškinimus, konstatavo, jog ieškovai patyrė neturtinę žalą, t.y. turėjo nepatogumų, dvasinių išgyvenimų, papildomų rūpesčių (LR CK 6.350 str., 6.716 str., 6.719 str., 6.993 str.).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Įstatymų leidėjas, apibrėždamas draudimo tarpininkavimo sąvoką, nurodė, kad tai yra ūkinė komercinė veikla, susijusi su supažindinimu su galimybe sudaryti draudimo sutartį, pasiūlymu sudaryti draudimo sutartį ar kitokiu parengiamuoju darbu, kurio tikslas – sudaryti draudimo sutartį, taip pat ūkinė komercinė veikla, susijusi su draudimo sutarties sudarymu, pagalba administruojant ar vykdant sudarytas draudimo sutartis arba administruojant draudiminius įvykius. Draudimo brokerių įmonė privalo atskleisti draudėjams, apdraustiesiems, naudos gavėjams ir nukentėjusiems tretiesiems asmenims sutartinių santykių su draudikais, kurių pavedimu vykdo draudimo tarpininkavimo veiklą, pobūdį, teikti nustatytą informaciją (Civilinio kodekso 6.993 straipsnio 8 dalis) prieš draudimo sutarties sudarymą.
Nagrinėjamoje civilinėje byloje ginčas yra kilęs iš draudimo tarpininkavimo teisinių santykių, kai atsakovas, vykdydamas ūkinę komercinę veiklą, netinkamai atliko pareigas, susijusias su draudimo tarpininkavimo veikla, dėl kurios atsakovui taikytina civilinė atsakomybė. Draudimo tarpininkavimo teisinių santykių, siekiant sudaryti draudimo sutartį su fiziniais asmenimis dėl jų asmeninių poreikių tenkinimo, pagal subjektinę sudėtį ir tikslą, kurio siekiama, yra artimi iš vartojimo sutarčių atsiradusiems santykiams, iš kurių kylančioms prievolėms vykdyti stipresniajai sutarties šaliai keliami didesni sąžiningumo ir teisingumo reikalavimai, ir tam tikros abejonės aiškinamos ekonomiškai silpnesnės šalies naudai (CK 6.188 str., 6.193 str. 4 d.). Vartotojų teisių apsauga yra konstitucinis valstybės ūkio tvarkymo principas (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 str. 5 d.), nes su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai. Konstatuotina, kad galiojantys teisės aktai ir Lietuvos teismų praktika patvirtina, jog ginčo (kilusio iš vartojimo sutarties sudarymo teisinių santykių) specifika silpnesniosios šalies gynimo interesais lemia teismo pareigą būti aktyviam procese.
Vartojimo sutarties sampratą pateikia CK 1. 39 straipsnio 1 dalis. Pagal šią normą vartojimo sutarčiai yra būdingi du požymiai. Pirma, prekes ar paslaugas turi įsigyti fizinis asmuo. Antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas turi įsigyti ne dėl savo ūkinės-komercinės veiklos, o savo asmeninių, šeimos, namų ūkio poreikių tenkinimui. Šie du požymiai reikalauja, kad teisiškai vertinant sutartį, svarbu nustatyti, koks asmuo, t.y. fizinis ar juridinis asmuo, yra galutinis prekių ar paslaugų vartotojas, taip pat prekių ir paslaugų įsigijimo tikslą.
Nagrinėjamoje byloje atsakovui vykdant draudimo tarpininkavimo veiklą, sudarytos draudimo sutartys pripažintinos vartojimo sutartimis, nes jos atitinka LR CK 1.39 straipsnio 1 dalies nuostatas.
Teisėjų kolegija nevertina atsakovo argumentų dėl AB „Lietuvos draudimas“ atsisakymo išmokėti draudimo išmoką, nes nagrinėjamoje byloje nebuvo ginčijamas AB „Lietuvos draudimas“ sprendimas atsisakyti išmokėti draudimo išmoką. Ta aplinkybė, kad apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad ieškovams 2009-11-04 buvo įvykęs draudžiamasis įvykis, parodo, kad atsakovas nori perkelti savo civilinę atsakomybę trečiajam asmeniui, kai pats, vykdydamas ūkinę komercinę veiklą, netinkamai atliko pareigas, susijusias su draudimo tarpininkavimo veikla, nesuteikdamas prieš draudimo sutarties sudarymą visos nustatytos informacijos ir tokiu būdu atliko neteisėtus veiksmus, nes tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovams atsiradusios turtinės ir neturtinės žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys.
Visuotinai suprantama aplinkybė, kad tuo atveju, kai fiziniai asmenys ruošiasi užsiimti alpinizmu ir iš anksto per draudimo brokerio įmonę įsitikina, kad jų sudaryta draudimo sutartis atitinka jų pageidaujamus draudimo atvejus dėl alpinizmo rizikų, tokių asmenų teisėti lūkesčiai yra, kad dėl alpinizmo metu atsiardusio būtinumo išsikvietus sraigtasparnį ar atliekant kitus gelbėjimo darbus, jie nepatirs papildomų išlaidų.
Šiuo atveju atsakovas, vykdydamas savo verslo praktiką, būdamas kvalifikuotu teisinių santykių dalyviu, pats nesiėmė jokių veiksmų, kad suteikti ieškovams papildomą informaciją, tuo užtikrinant ieškovų, kaip klientų, interesų prioritetą ir tinkamą informavimą. Tokiu būdu atsakovas sudarė ieškovams daug nepatogumų, nes ieškovai tikėdamiesi, jog draudimo sutartis apima sraigtasparnio atskridimą, kitus nukėlimo – gelbėjimo darbus, ir sužinoję po 2009-11-04 įvykio, kad jų sudaryta sutartis šių darbų neapima, patyrė stresą, nes neišsipildė jų protingi ir teisėti lūkesčiai, įvertinus ieškovo T. K. ir atsakovo darbuotojos V. G. susirašinėjimą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovams buvo parduotas ne tų alpinizmo rizikų draudimas, kurio siekė ieškovai (CK 6.163 str., 6.193 str.).
Atsakovas, kaip draudimo tarpininkas, vykdydamas sąžiningą verslo praktiką, turėjo tinkamai informuoti ieškovus, kaip klientus, prieš sudarant draudimo sutartį. Tai nepadaręs atsakovas sukūrė teisines pasekmes ir prievolę atlyginti ieškovams turtinę ir neturtinę žalą.
Įstatymų leidėjas, apibrėždamas neturtinės žalos sampratą, nurodė, kad tai yra asmens dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, pažeminimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė žalos padarymo faktą, atsakovo neteisėtus veiksmus, jo kaltę, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos ir padarytos žalos piniginę išraišką – priteistinos sumos dydį. Neturtinės žalos atlyginimui būdingas išimtinis reglamentavimas, t. y. neturtinė žala atlyginama tik įstatymo numatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.). Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priteisdamas turtinę ir neturtinę žalą, nes įstatymų leidėjas numatė vartotojams teisę atlyginti nuostolius, apimančius tiek turtinę, tiek neturtinę žalą. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos šios kategorijos bylose.
Byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą mažinti žalos dydį ar atleisti atsakovą nuo civilinės atsakomybės. Byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamame sprendime yra objektyviai ir teisingai įvertinti įrodymai, visapusiškai įvertintos ir išnagrinėtos visos bylai reikšmingos aplinkybės.
Tai, kad atsakovui nepatinka sprendimo surašymo stilius, nereiškia, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir nemotyvuotas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pakankamai motyvuotas ir iš esmės atitinka jo turiniui keliamus reikalavimus pagal CPK 270 str. Pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos šios kategorijos bylose. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-10-05 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2005 išaiškinimai netaikytini nagrinėjamai bylai, nes skiriasi faktinės bylų aplinkybės. Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų, nes jie yra teisiškai nereikšmingi bylos nagrinėjimo dalykui.
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą naikinti skundžiamą sprendimą ir ieškinį atmesti. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes byla išnagrinėta teisingai (LR CK 1.5 str., 6.245 str. – 6.250 str., 6.353 str., 6.987 str., 6.993 str., CPK 7 str., 12 str., 13 str., 182 str. 1 p., 185 str., 270 str., 313 str., 328 str.; Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 78 str., 149 str.; LR vartotojų teisių apsaugos įstatymas).
Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, atsakovui nėra atlyginamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos, nes byla išspręsta ieškovų naudai. Ieškovai nepateikė įrodymų, kad patyrė bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje, todėl apeliantas neturi pareigos atlyginti jiems bylinėjimosi išlaidų (LR CPK 80 str., 88 str., 92 str., 93 str., 96 str., 98 str.).
Atsakovas turi atlyginti valstybei procesinių dokumentų įteikimo išlaidas 11,30 Lt (b.l. 181) apeliacinės instancijos teisme valstybės naudai (CPK 92 str., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Palikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 22 d. sprendimą nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo UADBB „Draudimo pasaulis“ 11,30 Lt bylinėjimosi išlaidų dėl procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme valstybės naudai.