Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2023-01-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1-417-1078/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-01-27
Bylos Nr.
1-417-1078/2023
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ieva Narbutaitė
Kaltinamasis
R. E.
Advokatai
Gitana Šimkutė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-417-1078/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39268-2022-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.3.4.3. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. sausio 27 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Narbutaitė,sekretoriaujant Jurgitai Gailik,dalyvaujant prokurorei Ingridai Gureckienei,kaltinamajam R. E., jo gynėjai advokatei Gitanai Šimkutei,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje R. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Biržuose, Lietuvoje, (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), Vilnius, Vilniaus miesto sav., Lietuva, deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), Mažeikiai, Mažeikių rajono sav., Lietuva, išsiskyręs, nedirbantis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. E., vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1.51 promilių neblaivumas, o būtent:

jis, 2022 m. spalio 14 d., apie 20.20 val., nuo Olandų g. link (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu alkoholio kiekio matuokliu „Draeger Alcotest 7510“ Nr. ARKA-0042 (patikros sertifikato Nr. 1680201) nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,30 promilių etilo alkoholio koncentracija.

Šiais savo veiksmais R. E. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu kaltinamasis R. E. nurodė, kad kaltę dėl pareikšto kaltinimo pripažįsta pilnai, labai gailisi, net pats negali sau paaiškinti, kaip viskas įvyko. Nagrinėjamo įvykio dieną jis turėjo važiuoti į susitikimą dėl darbo Mickūnuose, tačiau darbo pokalbis neįvyko, jis nuėjo į parduotuvę, nusipirko butelį degtinės, važiuodamas į namus, sustojo miške ir tą degtinę išgėrė. Kodėl taip pasielgė – paaiškinti negali. Po to jis užmigo automobilyje, prabudęs pamatė, kad jau yra tamsu, pagalvojo, kad jau nebepripūs ir važiavo link namų, tačiau jo vairavimas sukėlė įtarimų kitiems eismo dalyviams, kurie iškvietė policijos pareigūnai. Policijos pareigūnai jį sustabdė prie namų ir patikrino neblaivumą. Labai gailisi dėl to, kas įvyko, niekaip nebando pateisinti savo tokio elgesio. Toks poelgis jam pačiam sukėlė didelį šoką, po įvykio iškart nuvyko gydytis pas specialistus nuo alkoholizmo. Nors nemano, kad serga priklausomybe, tačiau nagrinėjamas poelgis jį labai išgąsdino, pats išsigando, kad toks elgesys niekada nepasikartotų, dėl to ir kreipėsi pagalbos. Po nagrinėjamo įvykio alkoholio nevartoja. Prašo jo buvusią sutuoktinę Z. E. skirti laiduotoja, nes būtent ji gali daryti jam teigiamą įtaką, jie, nors yra nutraukę santuoką, tačiau kelerius metus vėl gyvena kartu, turi daug bendros veiklos, kiekvieną dieną pradeda jogos užsiėmimais, kurie padeda nusiraminti, buvusi sutuoktinė jam yra autoritetas, klauso ir gerbia jos nuomonę, būtent iš jos jis sulaukia didelės emocinės paramos.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo pripažino visiškai, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis davė parodymus, proceso dalyviams neprieštaraujant, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byla teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis R. E. nurodė, kad kaltę pripažįsta visiškai. 2022 m. spalio 14 d., per pietus, 14.00 val., turėjo susitikti pokalbiui dėl darbo, tačiau susitikimas neįvyko, darbdavys neatvyko. Jis automobiliu „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso jo buvusiai žmonai, nuvyko į parduotuvę „Aibė“, esančią Vilniaus g. 17A, Mickūnuose, nusipirko 0,5 l talpos degtinės. Tuomet nuvažiavo į Galgių mišką grybauti, kur vaikščiodamas išgėrė visą butelyje buvusią degtinę, po ko grįžo į automobilį, jautėsi apsvaigęs, todėl nutarė nusnūsti ir užmigo. Maždaug apie 19.40 val. atsibudęs, nutarė vykti į namus ir išvažiavo. Grįžus į namų kiemą, prie jo privažiavo policijos pareigūnai, kurie paprašė dokumentų ir patikrino jo blaivumą. Pirmą kartą jis įpūtė 2,30 promilių, antrą kartą – 2,45 promilių. Dėl padarytos nusikalstamos veikos savo kaltę pripažįsta visiškai ir labai gailisi (b. l. 49).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas policijos pareigūnas A. A. nurodė, kad 2022 m. spalio 14 d., dirbant pagal nustatytą grafiką ir patruliuojant Vilniaus mieste su vyriausiuoju patruliu I. N., apie 20.24 val. gavo budėtojo pranešimą, kad link (duomenys neskelbtini) g. važiuoja automobilis „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas įtariama, kad neblaivus. (duomenys neskelbtini) g., ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), pamatė aikštelėje parkuojantis minėtą automobilį „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Bendraujant su vairuotoju nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. Paklausus vairuotojo, ar jis vartojo alkoholinius gėrimus, vairuotojas atsakė, kad alkoholį vartojo maždaug prieš valandą laiko. Vairuotojui pasiūlius pasitikrinti blaivumą, šis sutiko ir 20.33 val. pirmu pūtimu R. E. nustatytas 2,30 promilių girtumas, o 20.50 val. antru pūtimu – 2,45 promilių girtumas. Su nustatytu girtumu R. E. sutiko. Apie galimai neblaivų automobilio „Volvo“ vairuotoją pranešęs asmuo parašė paaiškinimą ir nurodė, kad visą laiką stebėjo automobilio vairuotoją ir šis iš akiračio dingęs nebuvo (b. l. 32). Iš esmės analogiškos aplinkybės nurodytos ir šio policijos pareigūno 2022 m. spalio 14 d. tarnybiniame pranešime (b. l. 11).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas G. L. nurodė, kad 2022 m. spalio 14 d., apie 20.00 val., važiavo Drujos g., Vilniuje, įsuko į Belmono žiedą, kuriame yra įvažiavimas iš Batoro g. į Olandų g. ir pastebėjo automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris, įvažiuodamas į žiedą, nesaugiai manevravo, įvažiavęs į Olandų g., nerodydamas posūkio signalo, važinėjo iš vienos eismo juostos į kitą, paskui įvažiavo į antrą eismo juostą ir važiavo lėtai, pastoviai rodydamas posūkio signalą į kairę, kiti automobiliai lenkė jį pirma eismo juosta. Jis tuo metu važiavo automobiliu su savo drauge, kuri paskambino bendruoju pagalbos telefonu Nr. 112 ir pranešė apie galimai girtą vairuotoją. Vairuotojas iš Olandų g. pasuko į (duomenys neskelbtini) g., važiavo lėtai, vienu momentu buvo visiškai sustojęs ir, prieš įsukdamas į kiemą, prie namo (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vėl sustojo, po ko pradėjo vėl važiuoti ir įvažiavo į kiemą. Įvykio metu vairuotojo iš akiračio nebuvo pametęs (b. l. 35). Iš esmės analogiškos aplinkybės nurodytos ir G. L. 2022 m. spalio 14 d. rašytiniame paaiškinime (b. l. 20).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoja Z. E. nurodė, kad su R. E. yra išsiskyrę, automobilį „Volvo V70“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirko, kai dar gyveno atskirai, automobilis priklauso jai, tačiau dabar automobiliu naudojasi tiek ji, tiek R. E. 2022 m. spalio 14 d., R. E. ją nuvežė į darbą 8.00-8.30 val. ir sakė, kad vyks į pokalbį dėl darbo, jis buvo blaivus. Tą dieną, po to, kai jis ją nuvežė į darbą, ji su R. E. nebendravo. Jai būnant namuose, apie 20.20 val., pastebėjo prie namo policijos švyturėlius, pro langą pastebėjo, kad policijos pareigūnai bendrauja su R. E., maždaug po 15 min. ji išėjo į lauką, priėjo prie pareigūnų ir paklausė, kas atsitiko. Pareigūnai paaiškino, kad patikrino R. E. alkotesteriu ir jam buvo nustatytas neblaivumas (b. l. 39).

Iš Policijos registruojamų įvykių ataskaitos nustatyta, jog 2022 m. spalio 14 d., 20.23 val., Bendrajame pagalbos centre buvo gautas pranešimas apie tai, jog Vilniuje, link (duomenys neskelbtini) g., važiuoja automobilis Volvo, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas galimai yra neblaivus (b. l. 9-10).

Iš Neblaivumo nustatymo akto nustatyta, kad 2022 m. spalio 14 d., iš automobilio vairuotojo R. E. burnos sklido alkoholio kvapas, vairuotojas kalbėjo nerišliai, judesiai buvo nekoordinuoti, tiesia linija eiti negalėjo, stovėdamas pataikyti į nosies galą negalėjo. Pirmo tikrinimo alkotesteriu metu 20.32 val. R. E. įpūtė 2,30 promilių, antro tikrinimo metu 20.50 val. – 2,45 promilių (b. l. 19).

Iš alkoholio kiekio matuoklio „Draeger Alcotest 7510“ Nr. ARKA-0042 rodmenų nustatyta, kad 2022 m. spalio 14 d. 20.33 val. R. E. nustatytas 2.30 promilių neblaivumas, 2022 m. spalio 14 d. 20.50 val. – 2.45 promilių (b. l.16-18).

Iš 2022 m. spalio 25 d. Kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėti du 2022 m. spalio 14 d. „BodyCam 1712“ vaizdo įrašai. Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (b. l. 13-15).

Iš Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtas automobilis „Volvo V70“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (b. l. 21-25).

Iš VšĮ „EMPREKIS“ duomenų nustatyta, kad vidutinė transporto priemonės „Volvo V70 D5“ kaina – 1420 Eur (su PVM) (b. l. 28).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės pažymos nustatyta, kad automobilis „Volvo V70“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso Z. E. (b. l. 27).

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Ši nusikalstama veika gali būti padaroma tyčia ir dėl neatsargumo.

Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnio nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad R. E. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Pats kaltinamasis apklausiamas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu, kaltę pripažino visiškai ir nurodė, kad kaltinime nurodytu laiku vairavo automobilį, būdamas neblaivus, buvo neseniai išgėręs butelį degtinės. Kaltinamojo kaltę padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, be jo prisipažinimo, patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustų tiesiogiai vairavimo faktą mačiusių liudytojų G. L. bei policijos pareigūno A. A. parodymai, Neblaivumo nustatymo aktas, kuriame užfiksuota, jog 2022 m. spalio 14 d. 20.32 val., pirmo tikrinimo metu R. E. nustatytas 2,30 promilių neblaivumas, antro tikrinimo metu 20.50 val. – 2,45 promilių neblaivumas. Teismas sprendžia, kad byloje esančiais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai įrodyta, jog R. E. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 prom. neblaivumas. Taigi, kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis)

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai. Taigi, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 2 dalyje esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-52-648/2017, 2K-67-511/2017 ir vėlesnės).

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl R. E. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. R. E. padarė nesunkų nusikaltimą, anksčiau nėra teistas, nusikalstama veika žala padaryta nebuvo, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atkreiptinas dėmesys, kad vien minėtų formalių sąlygų egzistavimas dar nesudaro pagrindo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta dar viena sąlyga, kurią kaltinamasis turi atitikti, t. y. turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertinimu, kaltinamasis R. E. šią sąlygą atitinka. Kaip minėta, R. E. anksčiau niekada nebuvo teistas (b. l. 69), nusikalstamos veikos padarymo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo (b. l. 72). Teismo posėdyje R. E. savo elgesį vertino kritiškai ir tik neigiamai, nebandė pateisinti savo veiksmų, teigė, jog supranta šios veikos pavojingumą ir galėjusias kilti neigiamas pasekmes. Teismas neturi pagrindo abejoti kaltinamojo nuoširdžia atgaila, išreikšta teisiamojo posėdžio metu. Aptartos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad R. E. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat kitus duomenis.

Nagrinėjamu atveju R. E. laiduotoja prašo būti paskirta kaltinamojo buvusi sutuoktinė Z. E., kuri teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad, nors ji su kaltinamuoju santuoką yra nutraukusi, tačiau jie ir vėl gyvena kartu, veda bendrą ūkį ir palaiko artimus santykius. Mano, kad ji kaltinamajam gali padaryti teigiamą įtaką, kadangi kaltinamasis klauso jos nuomonės ir ją gerbia, nagrinėjamas įvykis juos dar labiau suartino, nes ji suprato, kad gali ir turi padėti savo buvusiam sutuoktiniui išgyventi šį periodą, juos sieja bendra veikla, tokios bendros veiklos dar labiau padaugėjo po šio įvykio, sutuoktinis gydėsi nuo alkoholizmo, kartu jie lanko konsultacijas pas gyvenimo mokytoją, užsiima joga, pradėjo kiekvieną savaitgalį vaikščioti į bažnyčią. Mano, kad tokia bendra veikla, kuri pasižymi ir dvasingumu, jos pačios elgesys ir pavyzdys darys teigiamą įtaką R. E., kad jo priešingas teisei elgesys nepasikartotų. Jai pačiai R. E. poelgis, kuomet jis vairavo automobilį būdamas neblaivus, sukėlė šoką, ji neigiamai vertina tokį R. E. poelgį ir niekaip jo neteisina.

Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad laiduotoja Z. E. yra verta teismo pasitikėjimo: dirbanti, darbdavio charakterizuojama išskirtinai teigiamai, neteista, administracine tvarka bausta, tačiau padaryti administraciniai nusižengimai nebuvo itin šiurkštūs, jie nebuvo susiję su alkoholio vartojimu. Teismo posėdžio metu išreiškė nuoširdų rūpinimąsi buvusiu sutuoktiniu bei tvirtą pasiryžimą užtikrinti, kad kaltinamojo teisės aktų reikalavimus pažeidžiantis elgesys nepasikartotų ateityje. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad Z. E. yra patikimas ir tinkamas laiduotojas, kuris gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, esant Z. E. sutikimui ir prašymui, teismas daro išvadą, kad yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį R. E. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant Z. E. atsakomybėn, o baudžiamąją bylą nutraukti (BK 40 straipsnis), nustatant vienerių metų šešių mėnesių laidavimo terminą be užstato.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. R. E. padarė nusikalstamą veiką ir vairuodamas transporto priemonę pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 2,30 promilės neblaivumas. Taigi, jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Atsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumą, į nustatytą neblaivumo laipsnį (2,30 promilės), spręstina, kad skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo taikymo dienos, t. y. nuo momento, kai jam realiai buvo užkirsta galimybė naudotis šia teise – nuo 2022 m. spalio 19 d.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Turtas konfiskuojamas BK 72 straipsnyje nustatytais pagrindais. Šiame straipsnyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad automobilis, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, priklauso ne kaltinamajam, o trečiajam asmeniui – Z. E. Pagal baudžiamąjį kodeksą, turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, iš esmės yra privalomas, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Į bylą yra pateikta VšĮ „Emprekis“ pažyma, kurioje automobilis „Volvo V70 D5“ įvertintas 1420 Eur (su PVM) (b. l. 28). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, bei siekiant išvengti trečiųjų asmenų teisių pažeidimo, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo R. E. išieškotina konfiskuotino turto (automobilio) vertę atitinkanti pinigų suma, ją skaičiuojant su PVM – 1420 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020). Pagrindų sumažinti išieškotiną iš kaltinamojo nusikalstamos veikos padarymo priemonės vertę šioje baudžiamojoje byloje teismas nenustatė.

Dėl kitų klausimų

Kaltinamajam R. E. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės –specialiosios teisės sustabdymas ir dokumentų paėmimas – paliktinos galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikintinos. Panaikinus kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą, paimtas dokumentas – R. E. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (supakuotas į voką, prisegtą prie galinio bylos viršelio) – perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su vaizdo įrašu (supakuotas į voką, b. l. 15), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

nusprendžia:

R. E. padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos Z. E. atsakomybėn Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Laidavimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68, 72 straipsniais, paskirti R. E. baudžiamojo poveikio priemones:

- draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejiems) metams, terminą skaičiuojant nuo 2022 m. spalio 19 d.;

- turto konfiskavimą bei išieškoti iš R. E. konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumą – 1420 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus dvidešimt eurų), į valstybės biudžetą.

Ikiteisminio tyrimo metu R. E. paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą ir dokumentų paėmimą (paimtas vairuotojo pažymėjimas) palikti nepakeistas iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti. Panaikinus kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą, paimtą dokumentą – R. E. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) (esantį voke, prisegtame prie bylos galinio viršelio) – perduoti saugoti VĮ „Regitra“.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su vaizdo įrašais (supakuotas į voką b. l. 15), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

Išaiškinti R. E., kad:

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai Z. E., kad:

1. Ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ieva Narbutaitė