- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-16
- Bylos Nr.
- 2A-597-372/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Simonaitienė (pirm.), Danutė Burbulienė, Vytautas Kursevičius
- Ieškovas
- G. K.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Vitedra“
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. K. apeliacinį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 17 d. sprendimo pakeitimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. K. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Vitedra“ dėl pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo bei turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas G. K. kreipėsi į Akmenės rajono apylinkės teismą ieškiniu prašydamas: 1) nutraukti 2008-02-27 su atsakovu UAB „Vitedra“ sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas įsigijo iš atsakovo vyrišką odinę striukę; 2) priteisti iš atsakovo 1900 Lt, sumokėtus už striukę, 1318,78 Lt turtinės žalos atlyginimą, 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimą 2500 Lt atstovavimo išlaidas, o taip pat kitas patirtas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant 1787,66 Lt transporto išlaidas, turėtas vykstant į teismo posėdžius Akmenės rajono apylinkės teisme ir į striukės ekspertizę Vilniuje. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo sumažino nuo 10000 Lt iki 3000 Lt. Nurodė, kad 2008-02-27 UAB „Vitedra“ parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), už 1900 Lt įsigijo vyrišką odinę striukę. Ieškovo teigimu, jis iš pardavėjos žodžių suprato, kad perkama striukė yra iš pačios geriausios odos pasiūtas naujausio modelio ir puikaus dizaino itališkas gaminys. Paaiškėjus striukės defektui, jau antrą dieną po jos įsigijimo ieškovas kreipėsi į atsakovą, norėdamas grąžinti pirkinį ir atsiimti pinigus, o atsakovas nesutiko priimti striukę atgal ir ieškovui grąžinti sumokėtus pinigus, ieškovas patyrė 1318,78 Lt turtinę žalą važinėdamas iš (duomenys neskelbtini), kur gyvena, į Šiauliuose ir Vilniuje esančias institucijas spręsti ginčo su atsakovu. Be to, ieškovas nurodė, kad 3000 Lt neturtinę žalą patyrė ne vien nusivylęs pirkiniu dėl to, jog jau po vienos dienos dėvėjimo ištrūko striukės gobtuvo saga, kartu suplėšydama odą tvirtinimo vietoje, bet ir dėl to, jog vėliau paaiškėjo, jog striukė pagaminta Turkijoje, kurioje ieškovas 2009 m. birželį pats matė analogiškas striukes, tekainuojančias apie 600 Lt. Ieškovo manymu, jis buvo tyčia pardavėjo suklaidintas dėl prekės kokybės, kilmės ir tikrosios vertės. Pažymėjo, jog atsakovas nevykdo ne tik ieškovo prašymo nutraukti striukės pirkimo - pardavimo sutartį, bet ir ignoruoja ieškovui palankų Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2008-06-13 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), atmetė visus ieškovo bandymus taikiai išspręsti ginčą. Ieškovas teigė, kad dėl atsakovo kaltės patyrė neigiamus išgyvenimus, prarado laiką spręsdamas užsitęsusį ginčą patyrė papildomus nepatogumus saugodamas striukę, ieškodamas teisinės pagalbos ir atsitraukdamas nuo savo tiesioginių darbų.
Žemesnės instancijos teismas
Akmenės rajono apylinkės teismas 2010 m. birželio 17 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: 1) nutraukė ieškovo G. K. ir atsakovo UAB „Vitedra“ parduotuvėje „Laukinis gepardas“, esančioje (duomenys neskelbtini), 2008-02-27 sudarytą XL dydžio vyriškos odinės striukės „F. A.“, modelis (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo sutartį, nurodytą nekokybišką striukę grąžinant atsakovui jo lėšomis; 2) priteisė ieškovui G. K. iš atsakovo UAB „Vitedra“ 1900 Lt už nekokybišką striukę, 310,48 Lt turtinės žalos atlyginimo, 1200 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 1824,59 Lt bylinėjimosi išlaidų. Ieškinį dalyje dėl likusios reikalautos 1008,30 Lt turtinės žalos ir 1800 Lt neturtinės žalos atlyginimo teismas atmetė. Tuo pačiu teismas išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą: 1) priteisė iš atsakovo UAB „Vitedra“ 54,73 Lt pašto išlaidų valstybei; 2) priteisė iš ieškovo G. K. 761,47 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovui UAB „Vitedra“; 3) priteisė iš ieškovo G. K. 45,07 Lt pašto išlaidų valstybei; 4) grąžino ieškovui G. K. 210 Lt žyminio mokesčio. Teismas pažymėjo, kad atsakovas UAB „Vitedra“, veikdamas kaip prekyba besiverčiantis verslininkas, 2008-02-27 pardavė vyrišką odinę striukę atsakovui – fiziniam asmeniui jo asmeniniams poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti. Todėl pripažino, kad šalių konkliudentiniais veiksmais sudaryta sutartis yra vartojimo pirkimo – pardavimo sutartis. Konstatavo, jog teismo paskirtos ekspertizės išvados dėl odinės striukės kokybės iš esmės patvirtina ankstesnes Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus 2008-04-08 akte Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2008-05-23 vyriškos odinės striukės atitikimo kokybės rodikliams įvertinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) padarytas išvadas. Todėl teismas pripažino, kad ieškovo įsigytos vyriškos odinės striukės savybės neatitiko pirkimo – pardavimo sutarties sąlygų, nes striukė su gobtuvu dėl jo per mažo dydžio plyšo ir negalėjo būti naudojama pagal įprastinę paskirtį, t.y. jos kokybė neatitiko CK 6.363 str. 3 d. 2 p. reikalavimų. Be to, teismo vertinimu, striukė neatitiko tokių kokybinių rodiklių, kokių pirkėjas pagrįstai galėjo tikėtis atsižvelgdamas į didelę rūbo kainą, t.y. 1900 Lt bei pardavėjo pareiškimus apie itališką gaminio dizainą tradiciškai tapatinamą su aukšta rūbo kokybe, madingumu, praktiškumu ir dėvėjimo patogumu bei ilgalaikiškumu. Pažymėjo, kad sumokėjęs už rūbą santykinai didelę kainą pirkėjas gavo prekę, kuri dėl kokybės neatitikimo CK 6.363 str. 3 d. 3 p. reikalavimams nepatenkino jo pagrįstų lūkesčių. Nurodęs, jog striukė dėl netinkamos kokybės suplyšo jau pirmąją jos dėvėjimo dieną, o defekto prigimtis lėmė, kad striukę dėvint kartu su gobtuvu ji būtų plyšusi ir toliau, tai sutarties nutraukimas ir sumokėtų pinigų grąžinimas ieškovui nagrinėjamu atveju yra proporcinga ir adekvati ieškovo, kaip vartotojo, pažeistų teisių gynimo priemonė. Ne to, teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, jog CK 6.363 str. 8 d. numatyto ieškovo pažeistų teisių gynimo būdo taikymas sukeltų atsakovui neadekvačių teisinių pasekmių, nes nutraukiamos sutarties kaina atsakovui kaip verslininkui nėra didelė ir atsakovas turi galimybę išsireikalauti nuostolius iš gamintojo. Nutraukęs šalių sudarytą sutartį, teismas grąžino striukę atsakovui. Spręsdamas klausimą dėl ieškovo reikalavimo priteisti susidariusią iki ieškinio pareiškimo 1318,78 Lt turtinę žalą dėl transporto išlaidų ieškovui važinėjant iš savo gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) pas atsakovą ir į vartotojų teises ginančias institucijas Šiauliuose, Kaune ir Vilniuje, teismas kritiškai vertino ieškovo pateiktus kuro įsigijimą patvirtinančius degalinių kasų kvitus, kaip turtinę žalą pagrindžiančius įrodymus. Teismas nurodė, kad iš ieškovo pateiktų automobilių (2002 m. laidos „Nissan Terrano II“; 2000 m. laidos „Audi S6 Avant Quattro“; 2004 m. laidos „Mercedes Benz S 320 CDI“ ir 2002 m. laidos „Mercedes Benz S 350 Long“) dokumentų nuorašų matyti, jog dokumentai išduoti ne ieškovui, surašyti italų kalba, nuorašai neišversti į lietuvių kalba, todėl neatitinka CPK 113 str. 3 d. reikalavimų bei neįrodo, kad ieškovas valdė šiuos automobilius ir jais naudojosi nuostolių susidarymo metu nuo striukės įsigijimo 2008-02-27 iki ieškinio pareiškimo 2008-08-08, o taip pat vėliau, bylą nagrinėjant teisme. Nustatydamas konkretų atlygintinų turtinių nuostolių, patirtų dėl transporto išlaidų ieškovui važinėjant iš savo gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) pas atsakovą ir į vartotojų teises ginančias institucijas Šiauliuose, Kaune ir Vilniuje, dydį teismas laikė, kad iki ieškinio pareiškimo buvo šešios tokios išvykos bendram 940 km atstumui. Vadovaudamasis CK 1.5 str. bei 6.259 str. 2 d. nuostatomis, minėtam 940 km atstumui įveikti sunaudoto kuro kiekį teismas nustatė ne pagal ieškovo nurodytus neekonomiškų automobilių modelius ir jų vidutines kuro sąnaudas, bet pagal vidutinės klasės automobilio su vidutinio galingumo ir darbinio tūrio varikliu užmiesčio keliuose, kuriuose daugiausia ir važinėjo ieškovas, patiriamas kuro sąnaudas. Teismo vertinimu, ieškovas, jei būtų elgęsis ekonomiškai, rūpestingai ir protingai, būtų galėjęs pasirinkti automobilį, kurio kuro sąnaudos užmiesčio kelyje neviršija 9,0 1/100 km. Orientuodamasis į tokias kuro sąnaudas, teismas priteisė ieškovui 310,48 Lt nuostolio, susidariusio dėl sprendžiant ginčą patirtų transporto išlaidų, atlyginimą. Teismas pripažino, kad savo teisių gynimas pareikalavo ne tik ieškovo laiko, bet ir emocinės įtampos, kėlė jam stresą ir negatyvias emocijas. Tačiau teismas laikė neįrodytu ieškovo nurodytą aplinkybę, kad pardavėjas sąmoningai suklaidino ieškovą dėl striukės kilmės. Todėl ieškovui teismas priteisė 1200 Lt neturtinės žalos, patirtos dėl striukės netinkamos kokybės ir atsakovo delsimo tenkinti ieškovo reikalavimą, atlyginimo. Patenkinęs ieškinį iš dalies, teismas proporcingai atmestų ir patenkintų reikalavimų daliai paskirstė bylinėjimosi išlaidas tarp šalių.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas G. K. prašo pakeisti Akmenės rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 17 d. sprendimą ir patenkinti ieškinį dėl 1318,78 Lt turtinės (kelionės išlaidos patirtos iki ieškinio pareiškimo teismui) ir 3000 Lt neturtinės žalos, bylinėjimosi išlaidų – 2500 Lt advokato atstovavimo išlaidų, 1787,66 Lt kelionės išlaidų į teismo posėdžius ir į Vilnių dėl striukės ekspertizės priteisimo. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas per mažai priteisė ieškovo patirtų atstovavimo išlaidų. Pagal 2008-08-07 atstovavimo sutartį Nr. 63 advokatui sumokėta 2500 Lt už procesinių dokumentų surašymą bei atstovavimą teismo posėdžiuose (iš viso 14 teismo posėdžių). Šiuo atveju advokato atstovavimo išlaidų suma atitinka CPK 98 str., teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 2 ir 8.14 punktų nuostatas. Teismas pilnai tenkino pagrindinį ieškinio reikalavimą, todėl ir advokato atstovavimo išlaidos turėtų būti priteistos 100 procentų. Be to, nepagrįstai iš ieškovo atsakovui priteista 761,47 Lt bylinėjimosi išlaidų. Ieškovo pagrindinis reikalavimas nutraukti striukės pirkimo – pardavimo sutartį buvo pilnai patenkintas, ieškovo manymu, bylinėjimosi išlaidos negali būti nustatomos procentais.
2. Teismas nepagrįstai sumažino ir atsisakė priteisti visas ieškovo patirtas kelionių iki ieškinio pareiškimo dienos susidariusias išlaidas. Iš prašomos 1318,78 Lt sumos priteista tik 310,48 Lt. Tačiau šios kelionės išlaidos atsirado kaip vartojimo sutarties netinkamo įvykdymo pasekmė (CK 6.245 str. 3 d.). Be to, teismas sprendime pasisako dėl advokatės R. Roščenkovienės patirtų kelionės į teismą išlaidų, tačiau tokio reikalavimo advokatė nereiškė, t.y. neprašė teismo priteisti jai kelionės išlaidas, tam nebuvo pagrindo, nes į teismo posėdžius bei į Vilnių dėl striukės ekspertizės advokatę ieškovas vežė savo transportu. Iš viso buvo nuvažiuota apie 2034 km. Teismas neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad pats atsakovas vilkino teismo procesą ir taip didino ieškovo patiriamas išlaidas, neatvykdamas į teismo posėdžius arba tos pačios dienos ryte informuodamas faksimiliniu ryšiu, jog negalės dalyvauti teismo posėdyje, prašydamas skirti papildomą ekspertizę ar prašydamas spręsti akivaizdžius teismingumo klausimus.
3. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovas nesistengė sumažinti patiriamų nuostolių. Šiuo atveju ieškovas kurą pildavosi sekmadieniais, UAB „Kvistija“ ir UAB „Aidma“ priklausančiose degalinėse, nes kaip tik stengėsi elgtis kuo ekonomiškiau, protingiau, rūpestingiau prisitaikyti prie degalinėse taikomų momentinių nuolaidų. Teismas nepagrįstai nustatė ieškovo patirtus nuostolius skaičiuodamas nuvažiuotus kilometrus. Skaičiuojant patirtus nuostolius prie priskaičiuotų išvykų turėtų būti įtrauktos dar bent dvi – apie 2008-04-10 buvusią išvyką į Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos Šiaulių skyrių (ieškovas važiavo pasiimti striukės ir skundo tyrimo išvadų iš Ventos į Šiaulius ir atgal) bei tarp 2008-03-07 iki 2008-05-09 buvusią išvyką į Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos Šiaulių skyrių (vyko kryžminė apklausa tarp ieškovo bei „Laukinio gepardo“ atstovės). Nepagrįstas teismo teiginys, kad turtinės žalos dydis mažintinas, nes ieškovas naudojo mašinas, kurioms būdingas santykinai didelis variklio tūris ir atitinkamai aukštos kuro sąnaudos. Ieškovui nuosavybės teise priklausantis automobilis „Pontiac Trans Sport 3.1“ v/n (duomenys neskelbtini) sunaudodavo dar daugiau benzino (iki 15 1/100 km). Todėl ieškovas, turėdamas galimybę naudojosi ekonomiškesniais automobiliais, priklausančiais UAB „Kradis“. Ieškovas pateikė visus įrodymus, jog valdė ir naudojosi automobiliais „Nissan Terrano II“, „Audi S6 Avant Quatro“, „Mercedes Benz S320 CDI“, „Mercedes Benz S350 Long“. Todėl ieškovui turėtų būti atlyginti visi patirti nuostoliai, tai yra išvykų į vartotojų teises ginančias institucijas išlaidos, nes jos susidarė atsakovui neigiant bei nevykdant vartotojus ginančių organizacijų rekomendacijų, padarytų po Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos skundo ištyrimo ir po Vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimo.
4. Teismas ieškovo prašomą priteisti neturtinę žalą 3000 Lt nepagrįstai sumažino iki 1200 Lt. Atsakovas, vilkindamas bylą, prašydamas papildomų ekspertizių, pats sąlygojo ieškovo patirtos turtinės žalos padidėjimą. Teismas nepagrįstai nurodė, jog „negalima konstatuoti pardavėjo tyčios suklaidinti“ ieškovą, siūlant striukę kaip itališką gaminį. Tačiau, jei ieškovas būtų žinojęs, kad ši striukė pagaminta Turkijoje, nebūtų jos pirkęs, ypač už tokią kainą. Šiuo atveju neturtinė žala kilo ne dėl ko kito, bet būtent dėl nekokybiškos prekės, suklaidinimo apie prekės kilmę ir atsakovo trukdymo pasinaudoti ieškovo pasirinktais teisių gynimo būdais. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad daikto kokybė neatitiko santykinai didelės jo kainos. Teismas byloje nevertino liudytojų V. M. ir J. K. duotų parodymų. Būtent šios liudytojos dalyvavo striukės pirkimo momentu ir teisme patvirtino aplinkybę, jog striukė buvo reklamuojama kaip itališka.
5. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus yra šališkas, nes skaičiuodamas ieškovo kelionės išlaidas pagrindu ima ieškovo pateiktų kvitų vidurkį, o atsakovo atveju laiko, kad „išlaidos, pagrįstos kelionės lapais ir prie jų pridedamais kuro įsigijimo dokumentais, kuriuose nurodyti realūs atstumai ir kuro sąnaudos, atitinkančios ekonomiškumo kriterijus“ ir skaičiuoja kuro kainas pagal jo įsigijimo kainą. Pažymėtina, kad teismo sprendime ir bylos 2 tome nesutampa lapų numeracija: atsakovo bylinėjimosi išlaidos yra pateiktos ne 66, 67, o 78, 79 bylos lapuose. Be to, teismas nurodė, kad 2008-05-11 Mažeikiuose įsipiltas kuras yra nesusijęs su ginčo sprendimu, tačiau faktas, jog 2009-04-14 pateiktuose kelionės lapuose atsakovas nurodo atstumą net 636 km maršrutu Vilnius-N. Akmenė-Mažeikiai-Vilnius, teismui neužkliuvo. Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad atsakovas klaidino teismą, pateikdamas kelionės išlaidas patvirtinančius dokumentus, neatitinkančius tikrovės. Atsakovo kelionės išlaidas patvirtinančiuose dokumentuose nurodytas krovininis automobilis v/n (duomenys neskelbtini) Kia Sportage (Kelių transporto priemonių registro duomenimis tai krovininis automobilis iki 3,5 t) bei pridėti kelių mokesčių sumokėjimą patvirtinantys kvitai. Todėl, ieškovo manymu, galima daryti prielaidą kad atsakovas atvykdamas į teismą bei užsukdamas į Mažeikius, naudojo automobilį savo veiklai (prekių vežimui ar pan.), ko pasėkoje nepatyrė tokių kelionės išlaidų, kurias nurodė. Atsakovas Mažeikiuose turi savo parduotuvę, pavadinimu „Odos salonas“, prekybos centre „Eifelis“.
Atsiliepimo į ieškovo G. K. apeliacinį skundą įstatymų nustatyta tvarka negauta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Kolegija pažymi, kad apeliacinio bylos nagrinėjimo ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde, nustatytų ribų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 ir 3 d.).
Kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo padarė išvada dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Pagal civilinį įstatymą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienoje byloje, dėl kiekvieno ieškovo turi įvertinti teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, pagal įstatymą privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 1 – 2 d.). Kaip ne kartą yra pažymėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Minėti principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Kartu pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti ieškovui padarytą neturtinę žalą. Kolegijos posėdyje iš esmės apeliantas nurodė, jog jam padaryta neturtinė žala atsirado dėl to, kad jis buvo priverstas įrodinėti savo nekaltumą, atsakovo darbuotojai elgėsi nekorektiškai, jis buvo priverstas kreiptis ne tik į atsakovą, bet ir į įvairias vartotojų teises ginančias institucijas bei dėl to turėti nepatogumų. Naudodamasis savo diskrecijos teise teismas įvertino apelianto nurodytus motyvus. Kolegija daro išvadą, kad sprendime nurodyta neturtinės žalos suma yra tinkama, atsižvelgiant ir į tai, kad apeliantas turėjo galimybę pareikalauti turtinės žalos atlyginimo.
Kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė klausimą dėl apelianto turėtos turtinės žalos. Kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus (CPK 178 str.). Teismo sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis (CPK 263 str.). Kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas labai detaliai ir motyvuotai išanalizavo visas faktines aplinkybes ir jų pagrindu atliko paskaičiavimus dėl apelianto reikalaujamos priteisti 1318,78 Lt turtinės žalos. Nėra nuginčytas tas faktas, kad apeliantas buvo priverstas ginti savo kaip vartotojo teises nuo neteisėtų stipresniosios sandorio šalies veiksmų. Tai užfiksuota teismo sprendime, kuriuo nutraukta šalių pasirašyta pirkimo – pardavimo sutartis bei apeliantui priteista 1900 Lt už parduotą nekokybišką striukę. Tačiau tai neatleidžia apelianto nuo pareigos pateikti įrodymus, sprendžiant turtinės žalos atlyginimo reikalavimo pagrįstumą. Įrodymų vertinimo taisyklės suformuluotos CPK 185 str.. Šių taisyklių esmė yra ta, kad įrodymus vertina tik teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu teismo posėdyje. Nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje, nenustatyta, kad teismas būtų pažeidęs įstatymu reglamentuotas įrodymų vertinimo taisykles, teismo padarytos išvados pagrįstos bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų analize. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas CPK 176 str., nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse pateikto šios normos aiškinimo, kad teismas turi vertinti įrodymus, vadovaudamasis ne tik įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais. Tai reiškia, jog įstatymas nereikalauja, kad civilinėje byloje teismas būtų visiškai įsitikinęs dėl tam tikrų aplinkybių buvimo ar nebuvimo, nes faktas gali būti pripažintas įrodytu, jeigu šalies, kuri juo remiasi, pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą jį esant nei jo nesant
Kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskaičiavo apelianto turėtas bylinėjimosi išlaidas. Teismas neginčijo, kad advokato pagalbos išlaidos sudarė 2500 Lt. (b.l. 30, t. 1). Taip pat jis pagrįstai paskaičiavo, kad bylinėjimosi išlaidas teisme sudaro apelianto sunaudotos lėšos įsigyti degalus transporto priemonėms, kuriomis jis vyko į teismo posėdžius. Kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog apeliantas patyrė 3327,12 Lt bylinėjimosi išlaidų. Tačiau spręsdamas klausimą dėl šios sumos mažinimo, atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dydį, pirmosios instancijos teismas neįvertino to fakto, kad šioje byloje buvo apginti teisėti apelianto reikalavimai dėl jo kaip vartotojo teisių pažeidimo. Tokiu atveju laikytina, kad apelianto turėtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, buvo būtinos ir dėl to jos turi būti priteisiamos iš atsakovo. Laikytina, kad apelianto interesai buvo pažeisti, teismas jo teises apgynė, tačiau tam apeliantas turėjo bylinėjimosi išlaidų. Kolegija nenustatė, kad šios išlaidos būtų buvę perteklinės ar aiškiai per didelės, dėl to mažinti jų nėra pagrindo.
Lygiai tokia pat tvarka yra išsprendžiamas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų, turėtų atsakovo. Pripažinus, kad būtent dėl atsakovo veiksmų ieškovas buvo priverstas kreiptis į teismą dėl savo teisių gynimo bei teismui konstatavus jo materialinių reikalavimų pagrįstumą, atsakovas tuo pačiu prisiėmė riziką turėti bylinėjimosi išlaidų. Kolegija pripažįsta, kad šiame ginče stipresnioji proceso šalis buvo būtent atsakovas, turėjęs galimybę tinkamai išspręsti kilusią problemą iki kreipimosi į teismą.
Taip pat atsakovas privalo visiškai sumokėti bylinėjimosi išlaidas valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Šios išlaidos sudarė 99,80 Lt (b.l. 1, t. 1).
Kiti apelianto motyvai yra teisiškai nereikšmingi, jie iš esmės kartojasi ir kolegija jų atskirai nevertina.
Sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje, kolegija daro išvadą, kad apelianto reikalavimas yra tenkintas iš dalies, patikslinant bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą. Tokiu atveju jo turėtos bylinėjimosi išlaidos (sumokėtas žyminis mokestis, advokato pagalbos išlaidos, kelionės išlaidos ir vertimo apmokėjimo išlaidos) priteisiamos iš atsakovo ½ dalimi. Bendra suma sudaro 803,98 Lt. Iš atsakovo ieškovui priteistina suma sudaro 401,99 Lt.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmos dalies 3 punktu,
nutaria:
Akmenės rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 17 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą. Rezoliucinę sprendimo dalį išdėstyti taip:
„Ieškinį patenkinti iš dalies.
Nutraukti ieškovo G. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir atsakovo UAB „Vitedra“ (juridinio asmens kodas 125520287) parduotuvėje „Laukinis gepardas“, esančioje (duomenys neskelbtini), 2008-02-27 sudarytą XL dydžio vyriškos odinės striukės „F. A.“, modelis (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį, nurodytą nekokybišką striukę grąžinant atsakovui jo lėšomis.
Priteisti iš atsakovo UAB „Vitedra" (juridinio asmens kodas 125520287) 1900 Lt už nekokybišką striukę, 310,48 Lt turtinės žalos atlyginimą, 1200 Lt neturtinės žalos atlyginimą ir 3327,12 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui G. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini))
Priteisti iš atsakovo UAB „Vitedra" (juridinio asmens kodas 125520287) 99,80 Lt pašto išlaidų valstybei.
Grąžinti ieškovui G. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 210 Lt žyminio mokesčio, sumokėto pagal 2008-08-07 įmokos mokėjimo kvitą į Šiaulių apskrities VMI sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660.
Atmesti ieškinį dalyje dėl likusios reikalautos 1008,30 Lt turtinės žalos ir 1800 Lt neturtinės žalos atlyginimo“
Priteisti iš atsakovo UAB „Vitedra“ (juridinio asmens kodas 125520287) ieškovui G. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 401,99Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.
Priteisti iš atsakovo UAB „Vitedra“ (juridinio asmens kodas 125520287) 2,55 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei apeliacinėje instancijoje.