Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2014-05-28 · Administracinė byla Nr. I-2569-422/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2014-05-28Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-03-30Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-05-28
Bylos Nr.
I-2569-422/2014
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00329-2014-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Daina Kukalienė, Rimantas Giedraitis, Janina Vitunskienė
Atsakovas
Kauno miesto savivaldybės administracijos
Pareiškėjas
A. K.
Advokatai
Algirdas Cegelis
Administracinė byla Nr. I-2569-422/2014Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00329-2014-5Procesinio sprendimo kategorija 11.; 11.5.3.;74. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gegužės 28 d.Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Janinos Vitunskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Dainos Kukalienės, Rimanto Giedraičio,

sekretoriaujant Anželikai Kuicaitei,dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Algirdui Cegeliui,atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovei Lionelai Gelmanienei,nedalyvaujant pareiškėjui A. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti 2014 m. sausio 30 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Gyvenamojo fondo administravimo skyriaus raštą Nr. 53-2-188 bei įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą ( b.l. 5-8).

Skunde (b.l. 5-8) nurodoma ir pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog pareiškėjas A. K. gimė (duomenys neskelbtini) Kaune, Ch. ir B. K. šeimoje. Tėvo motina, trys Pareiškėjo broliai ir sesuo - vokiečių fašistų buvo nužudyti 1941 m. spalio 28 d. Kauno IX forte, vykstant „Didžiajai akcijai". Šis juridinis faktas buvo patvirtintas 1992 m. rugpjūčio 21d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimu. 1982 m. rugpjūčio 2 d. Pareiškėjas su šeima išvyko nuolat gyventi į Izraelį Jeruzalės miestą ir tapo Izraelio valstybės piliečiu. 1990 m. gruodžio 29 d. pareiškėjas pateikė Kauno miesto savivaldybei prašymą neprivatizuoti senelių turėtų namų, esančių Kaune (buvęs adresas (duomenys neskelbtini) ), nes pats nori juos atsiimti. 1992 metais pareiškėjas gavo pažymas iš Lietuvos archyvų apie šeimos turėtą nekilnojamąjį turtą ir pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą adresu (duomenys neskelbtini) . Kauno miesto valdyba 1994 m. kovo 1 d. potvarkiu Nr. 276-v nusprendė neatkurti pareiškėjui nuosavybės teisių į minėtą nekilnojamąjį turtą, nes pagal tuo metu galiojusius teisės aktus nuosavybės teisės galėjo būti atkurtos Lietuvos Respublikos piliečiams, nuolat gyvenantiems Lietuvoje. 1997 m. liepos 1 d. priimtame Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme numatyta, kad nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą atkuriamos Lietuvos Respublikos piliečiams. Pareiškėjo atstovas pažymėjo, jog pareiškėjui pilietybės atkūrimas užsitęsė dėl objektyvių priežasčių. 2013 m. gegužės 23 d. pareiškėjas tapo Lietuvos Respublikos piliečiu ir įgijo visas piliečio teises ir pareigas, todėl nuosavybės teisių atkūrimo procedūra turi būti tęsiama. Po pilietybės atkūrimo buvo pateiktas prašymas atsakovui pateikti informaciją dėl nuosavybės teisių atkūrimo bei tęsti nuosavybės teisių atkūrimo procesą. Kauno miesto savivaldybės administracijos Gyvenamojo fondo administravimo skyrius 2014 m. sausio 30 d. sprendimu Nr. 53-2-188 nepagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo prašymą. Pareiškėjo atstovo nuomone, minėtas sprendimas neteisėtas, nes nėra nurodyta, dėl kokių priežasčių netęsiamas nuosavybės atkūrimo procesas, taip pat sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str. nuostatų, t.y. nemotyvuotas, nepagrįstas objektyviais duomenimis. Pažymėjo, jog pareiškėjo atstovė Lietuvos Respublikos pilietė E. L., veikianti pagal pareiškėjo išduotą įgaliojimą, prašymą atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą pateikė teisės aktuose nustatytu terminu, todėl Kauno miesto savivaldybės administracija, gavusi papildomus dokumentus, kurie reikalingi atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, prašymo nagrinėjimą privalo tęsti. Prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija su pareiškėjo skundu nesutinka. Atsiliepime į skundą (b.l. 23-30) ir teismo posėdžio metu minėtos institucijos atstovė nurodė, kad Kauno miesto savivaldybėje 1990 m. gruodžio 29 d. buvo užregistruotas A. K. prašymas neprivatizuoti jo senelių namų, esančių Kaune, buvęs adresas (duomenys neskelbtini) . Pagal A. K., gyvenančio Izraelyje, išduotą 1992 m. balandžio 25 d. įgaliojimą, E. L. pateikė A. K. vardu prašymą atstatyti nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) , grąžinant jį natūra. Prašyme nebuvo duomenų apie nuosavybės teisių atkūrimo pagrindą, dabartinį turto valdytoją, piliečius, galimai turinčius teisę į turto sugrąžinimą, nenurodytas ir nepateiktas Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantis dokumentas, nenurodyta, kokie dokumentai patvirtina nuosavybės teisę į pageidaujamą susigrąžinti nekilnojamąjį turtą. Kauno miesto valdybos 1993 m. kovo 26 d. raštu, adresuotu pareiškėjui, buvo prašoma skubiai pristatyti dokumentą, patvirtinantį Lietuvos Respublikos pilietybę, Migracijos tarnybos pažymą, kad jis yra nuolatinis Lietuvos gyventojas. Kauno miesto valdybos 1993 m. rugsėjo 29 d. raštu, adresuotu pareiškėjo įgaliotai atstovei E. L., buvo prašoma pristatyti prašyme nurodytų turto savininkų mirties liudijimus, pareiškėjo gyvenamosios vietos pažymą, piliečio pažymėjimą, nurodyta, kad tik gavus šių dokumentų nuorašus, bus galima nagrinėti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo iš esmės. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ įstatymo ( toliau –ir Atstatymo įstatymo) 2 ir 10 straipsniais, nustačius, kad prašymą pateikęs pretendentas A. K. nepateikė Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančio dokumento ir nuolat negyvena Lietuvos Respublikoje, Kauno miesto valdyba 1994 m. kovo 1 d. priėmė potvarkį, kurio 2.1 punktu nusprendė neatstatyti nuosavybės teisių A. K. į išlikusį nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini) .

Nurodė, jog Kauno miesto savivaldybėje 2014 m. sausio 6 d. buvo gautas 2014-01-03 pareiškėjo atstovo advokato A.Cegelio prašymas (reg. Nr. R20-12) pateikti informaciją apie dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Į minėtą pareiškėjo atstovo prašymą pateikti informaciją buvo atsakyta pareiškėjo skundžiamu Kauno miesto savivaldybės administracijos Gyvenamojo fondo administravimo skyriaus 2014 m. sausio 30 d. raštu, kuris yra informacinio pobūdžio dokumentas ir, atsakovo atstovės nuomone, jo panaikinimas pareiškėjui teisinių pasekmių nesukuria, todėl dėl šios reikalavimo dalies byla turėtų būti nutraukiama. Iki Atkūrimo įstatymo 10 str. 1 d. nustatytos datos – 2001 m. gruodžio 31 d. – pareiškėjas nebuvo įgyvendinęs teisės įgyti (atkurti) Lietuvos Respublikos pilietybę, kuri yra būtina prielaida atsirasti asmens subjektinei teisei į nuosavybės atkūrimą ir dėl to kaip subjektas neatitiko Kauno miesto valdybos 1994 m. kovo 1 d. potvarkio priėmimo metu galiojusio Atstatymo įstatymo 2 str. 1 d. 2 p. ir šiuo metu galiojančio Atkūrimo įstatymo 2 str. 1 d. nustatyto reikalavimo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės, nuosavybės teisių atkūrimas buvo išspręstas Kauno miesto valdybos 1994 m. kovo 1 d. potvarkiu, kuris nėra nuginčytas, galiojantis, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti skundo reikalavimo, kuriuo teismo prašoma įpareigoti atsakovą nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta, jo interesams atstovauja advokatas, todėl byla nagrinėtina jam nedalyvaujant (ABTĮ 78 str.).

Skundas netenkinamas.

Šalies argumentai

Administracinėje byloje nustatyta, jog pareiškėjas 1990 m. gruodžio 29 d. pateikė Kauno miesto savivaldybei prašymą, kuriuo prašė neprivatizuoti jo senelių turėtų namų, adresu (duomenys neskelbtini) , kadangi pretenduoja pats juos atsiimti (b.l. 33).

Pagal K. A., gyvenančio Izraelyje, išduotą 1992 m. balandžio 25 d. įgaliojimą, patvirtintą Vilniaus I-osios valstybinės notarinės kontoros notarės D. P. (b.l. 35), E. L. Kauno miesto valdybai pateikė K. A. vardu prašymą atstatyti nuosavybės teises į jo tėvo B. K. ir jo mamos C. K. išlikusį nekilnojamąjį turtą (gyvenamuosius namus ir žemės sklypą prie jų), esantį (duomenys neskelbtini) , grąžinant jį natūra (b.l. 34).

1993 m. kovo 26 d. raštu Nr. 117/3450-K pareiškėjui buvo išaiškinta teisė pristatyti dokumentą, patvirtinantį A. K. Lietuvos Respublikos pilietybę ir Migracijos tarnybos pažymą, jog jis yra nuolatinis Lietuvos gyventojas (b.l. 36). Kauno miesto valdybos 1993 m. rugsėjo 29 d. raštu Nr. K-3450, adresuotu pareiškėjo įgaliotai atstovei E. L., vadovaujantis Lietuvos Respublikos 1991 m. birželio 18 d. įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nuostatomis, buvo prašoma pateikti B. K. ir Ch.K. mirties liudijimus, pareiškėjo gyvenamosios vietos pažymą ir piliečio pažymėjimą. Rašte nurodyta, kad tik gavus minėtų dokumentų nuorašus, bus galima nagrinėti pateiktą prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo iš esmės (b.l. 37).

Pareiškėjui nepateikus Lietuvos pilietybę patvirtinančių dokumentų, Lietuvos Respublikos „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 2 ir 10 straipsnių pagrindu, Kauno miesto valdyba 1994 m. kovo 1 d. potvarkiu Nr. 276-v „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą (pastatus) atstatymo“ nusprendė neatstatyti nuosavybės teisių A. K. į išlikusį nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (b.l.43- 44).

Pareiškėjas šioje byloje ginčija Kauno miesto savivaldybės administracijos Gyvenamojo fondo administravimo skyriaus 2014 m. sausio 30 d. raštą Nr. 53-2-188 „Dėl 2014-01-03 prašymo Nr. S-003 (A. K.)“ (b.l. 11-12).

Šalies argumentai

Skundžiamu raštu pareiškėjo atstovui advokatui A.Cegeliui buvo atsakyta į jo 2014 m. sausio 3 d. Kauno miesto savivaldybei pateiktą prašymą. Advokatas A.Cegelis minėtame prašyme nurodė, kad A. K. 2013 m. gegužės 23 d. atkūrus pilietybę, turi būti sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjo nuosavybės teisių į išlikusį jo tėvo bei senelio turėtą nekilnojamąjį turtą atkūrimo.Taip pat advokatas prašė suteikti informaciją, kokie dokumentai buvo pateikti pretendento į išlikusį nekilnojamąjį turtą byloje, tarp jų – kada pateiktas prašymas atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, ar tas prašymas gali būti laikomas paduotu įstatymo nustatytu terminu ir galiojančiu, kokie kiti dokumentai buvo pateikti į bylą, ar jų pakanka sprendžiant nuosavybės teisių atkūrimą, ar pakanka papildyti bylą pilietybę patvirtinančiu dokumentu (b.l. 45-46).

Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija yra viešojo administravimo subjektas (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalis), todėl atsakovo veiklai yra taikytinos Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo normos.

Viešojo administravimo įstatymas numato tris kreipimosi į viešojo administravimo subjektus formas – prašymą, skundą ir pranešimą. Prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, prašant priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus (Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 14 p.). Skundas – asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos jo teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti (Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 15 p.). Pranešimas – asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti (Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 16 p.). Asmenų skundai ir pranešimai dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų, neveikimo ir administracinių sprendimų nagrinėjami Viešojo administravimo įstatymo trečiajame skirsnyje, reglamentuojančio administracinę procedūrą, nustatyta tvarka (Viešojo administravimo įstatymo 14 str. 3 d.). Asmenų prašymus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles (Viešojo administravimo įstatymo 14 str. 1 d.), t. y. pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintas Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisykles (toliau – ir Taisyklės). Taisyklių 5punktas apibrėžia prašymo sąvoką. Jame numatyta, jog prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į instituciją prašant administracinės paslaugos – išduoti leidimą (licenciją), dokumentą, jo kopiją, nuorašą ar išrašą, patvirtinantį tam tikrą juridinį faktą; nustatytąja tvarka pateikti institucijos turimą informaciją; priimti administracinį sprendimą – įsakymą, potvarkį ar nustatytąja tvarka kitą nustatytosios formos dokumentą, kuriame išreiškiama institucijos valia; atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus.

Iš 2014-01-03 prašymo (reg. Nr. S-003) turinio ( b.l.45-46) spręstina, jog pareiškėjo atstovas prašė ne tik suteikti tam tikrą informaciją nuosavybės teisių atkūrimo klausimu, tačiau taip pat išreiškė prašymą (nors tiesiogiai jo ir nesuformulavo) atkurti nuosavybės teises į pareiškėjo tėvo bei senelio turėtą nekilnojamąjį turtą, t.y. tęsti nuosavybės atkūrimo procedūrą, įvertinant pateiktą naują dokumentą – 2013m. gegužės 23 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymą Nr. 1V-458, kuriuo A. K. buvo atkurta Lietuvos Respublikos pilietybė. Minėtas dokumentas buvo pridėtas prie prašymo ( b.l. 46).

Šalies argumentai

Šiuo atveju pareiškėjo pateiktas prašymas, atsižvelgiant į jo turinį, vertintinas kaip prašymas suteikti informaciją ir priimti administracinį sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo ( Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 14p., Taisyklių 5p.). Pažymėtina, jog ir atsakovas ginčijamame rašte pareiškėjo atstovo 2014-01-03 prašymą Nr. S-003 įvardijo kaip prašymą atkurti nuosavybės teises. Remiantis išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo pozicija, jog ginčijamas raštas yra vien tik informacinio pobūdžio dokumentas ir teisinių pasekmių pareiškėjui nesukelia.

Nors ginčijamame Kauno miesto savivaldybės administracijos 2014 m. sausio 30 d. rašte Nr. 53-2-188 nurodyta, jog pareiškėjo atstovo 2014-01-03 prašymas Nr. S-003 dėl nuosavybės teisių atkūrimo nenagrinėjamas, tačiau iš jo turinio matyti, jog jis buvo išnagrinėtas ir atmestas.

Teismo vertinimu, ginčijamas raštas apimtimi dėl atsisakymo atkurti nuosavybės teises pagal pateiktą pareiškėjo atstovo 2014-01-03 prašymą Nr. S-003 iš esmės atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, taikomus individuliam administraciniam aktui, jame išdėstytas atsisakymo atkurti nuosavybės teises faktinis ir teisinis pagrindas, nurodyta, jog Kauno miesto valdybos 1994 m. kovo 1 d. potvarkiu Nr. 276-v „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą (pastatus) atstatymo“ buvo išspręstas pareiškėjui A. K. nuosavybės teisių atkūrimo klausimas pagal ankstesnius jo prašymus, nuosavybės teisių neatkuriant. Nurodyta, jog nuosavybės teisės pretendentui neatkurtos, kadangi įstatymų nustatytais terminais nei pats pareiškėjas, nei jo įgaliotas asmuo nepateikė Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančio dokumento, t.y. pareiškėjas nebuvo Lietuvos Respublikos pilietis. Rašte išdėstyta, jog prašymams atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą ir kitiems dokumentams, susijusiems su nuosavybės teisių atkūrimu, tame tarpe ir pilietybę patvirtinančiam įrodymui, įstatymo nustatyti terminai pasibaigę, nuosavybės teises atkuriančiai institucijai nepateikti duomenys, jog teismas būtų atnaujinęs terminą minėtų dokumentų pateikimui. Atsisakymas tenkinti pareiškėjo atstovo 2014-01-03 prašymą Nr. S-003 dėl nuosavybės teisių atkūrimo yra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, reglamentuojančiomis nuosavybės teisių atkūrimą, motyvuotas, jame išaiškinta minėto rašto apskundimo tvarka, todėl atmestini pareiškėjo atstovo argumentai dėl jo neatitikimo Viešojo administravimo įstatymo 8 str. nuostatoms. Tai, jog ginčijamame rašte yra nurodyta, jog prašymas atkurti nuosavybės teises nenagrinėjamas, nors buvo išnagrinėtas ir motyvuotai atmestas, pripažintina neesminiu pažeidimu, nesudarančiu pagrindo ginčijamo rašto naikinimui. Pareiškėjo atstovo argumentai, jog ginčijamame sprendime nebuvo pasisakyta dėl nuosavybės teisių atkūrimo tęstinumo procedūros nepagrįsti, nes iš minėto rašto turinio akivaizdu, jog atsakovas pakankamai aiškiai ir suprantamai išdėstė aplinkybes dėl atsisakymo atkurti nuosavybės teises bei negalimumo tęsti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą.

Pažymėtina, jog ginčo šioje byloje dėl informacijos nesuteikimo, dėl nepakankamo jos suteikimo nėra. Įvertinus visumą nustatytų aplinkybių visumą bei ginčo teisinį reglamentavimą, remiantis išdėstytais argumentais, pareiškėjo skundas dėl 2014 m. sausio 30 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Gyvenamojo fondo administravimo skyriaus sprendimo Nr. 53-2-188 panaikinimo kaip nepagrįstas atmestinas.

Kadangi pareiškėjo atstovo 2014-01-03 prašymas Nr. S-003 atkurti nuosavybės teises yra išnagrinėtas, todėl tenkinti pareiškėjo prašymą ir įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą nebėra teisinio pagrindo, minėtas išvestinio pobūdžio prašymas taip pat atmestinas.

Šalies argumentai

Kaip jau buvo nurodyta, pagal ankstesnius prašymus, pateiktus iki 1994 m. kovo 1 d. potvarkio Nr. 276-v priėmimo, t.y. pagal 1990 m. gruodžio 29 d. A. K. prašymą bei A. K. išduoto 1992 m. balandžio 25 d. įgaliojimo pagrindu E. L. pateiktą prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nuosavybės teisių atkūrimo klausimas išspręstas, nuosavybės teises atkuriančiai institucijai Kauno miesto valdybai priėmus 1994 m. kovo 1 d. potvarkį Nr. 276-v „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą (pastatus) atstatymo“. Minėtas administracinis aktas teisės aktų nustatyta tvarka yra nenuginčytas. Esant nenuginčytam administraciniam aktui, abejoti jo teisėtumu teismas neturi pagrindo. Minėto administracinio akto nepanaikinus, nepakeitus, nėra teisinio pagrindo iš naujo spręsti nuosavybės teisių atkūrimą pagal pareiškėjo ir jo įgalioto asmens pateiktus prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo iki minėto administracinio akto priėmimo.

Kaip matyti iš administracinės bylos duomenų, pareiškėjui Lietuvos Respublikos pilietybė atkurta Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2013 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. 1V-458 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo“ (b.l. 47). Pareiškėjas iki Atkūrimo įstatymo 10 str. 1 d. nustatytos datos – 2001 m. gruodžio 31 d. – nebuvo Lietuvos Respublikos pilietis, o tuo pačiu, kaip subjektas, neatitiko Atkūrimo įstatymo 2 str. 1 d. nustatyto reikalavimo dėl pilietybės, kuri yra būtina prielaida atsirasti asmens subjektinei teisei į nuosavybės atkūrimą. Teismas pažymi, kad pilietybė yra būtinas subjektiškumo pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą požymis. Dėl to asmenims, nepateikusiems atitinkamoms institucijoms pilietybę patvirtinančio dokumento per terminus, įstatymo nustatytus prašymams dėl nuosavybės teisių atkūrimo pateikti, nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą negali būti atkuriamos. Tokios išvados atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (bylos Nr. A8 – 1403/2006; A63-494/2009), Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutarime ir 2010 m. gruodžio 22 d. nutarime įtvirtintas nuostatas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 -87 straipsniais, 88 straipsnio 1punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Janina VitunskienėRimantas GiedraitisDaina Kukalienė