- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-08-07
- Bylos Nr.
- 2S-1134-781/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12793-2013-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Varanauskaitė
- Ieškovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Atsakovas
- V. J.
- Kategorijos
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Jūratė Varanauskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 17 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo atsakovui V. J. (V. J.),
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau - Ieškovas) kreipėsi į teismą prašydama įpareigoti atsakovą V. J. (V. J.) (toliau - Atsakovas) per 3 mėn. nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius – savo lėšomis išardyti savavališkai perstatytą pastato (duomenys neskelbtini), šiaurinės fasadinės sienos dalį, užfiksuotą 2012 m. gegužės 17 d. savavališkos statybos akte Nr. SSA-00-120517-00180 ir sutvarkyti statybvietę.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. balandžio 17 d. nutartimi atsisakė priimti Ieškovo ieškinį dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo. Procesiniame sprendime teismas nurodė, kad 2012 m. gegužės 17 d. savavališkos statybos aktu nustatyta, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), langas fasadinėje sienoje sumažintas daugiau kaip 20 proc. 2012 m. gegužės 18 d. Atsakovui surašytas reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau - SĮ) 28 straipsnio 6 dalį jeigu asmuo per nustatytą reikalavimo įvykdymo terminą šio straipsnio 2 dalyje nurodyto reikalavimo neįvykdo ar negauna statybą leidžiančio dokumento, Ieškovas dėl įpareigojimo vykdyti reikalavimą ne vėliau kaip per mėnesį nuo įpareigojimo termino pabaigos turi kreiptis į teismą. 2012 m. lapkričio 6 d. Ieškovo sprendimu Atsakovui buvo pratęstas reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminas iki 2013 m. vasario 18 d. Ieškovas į teismą kreipėsi 2013 m. balandžio 15 d., taigi žymiai praleidęs SĮ 28 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą vieno mėnesio procesinį teisės kreiptis į teismą terminą, kuris yra naikinamasis. Pažymėjo, kad teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymų nustatytam jiems atlikti terminui. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad Ieškovas įgyvendino teisę kreiptis į teismą nesilaikydama įstatymų nustatytos tvarkos, praleido procesinį teisės kreiptis į teismą terminą, kuris yra naikinamasis, todėl kreipimosi į teismą momentu jo ieškinys pagal 2012 m. gegužės 17 d. surašytą savavališkos statybos aktą dėl minėtu aktu konstatuotų padarinių pašalinimo nenagrinėtinas teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Teismas taip pat pažymėjo, kad Ieškovui tinkamai įgyvendinus SĮ 28 straipsnyje nustatytas Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai pareigas, jis turės teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo.
Šalies argumentai
Atskirajame skunde Ieškovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 17 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, jog dėl objektyvių priežasčių būna atvejų, kuomet Ieškovas pateikia ieškinius teismui per ilgesnį nei vieno mėnesio terminą. Tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas ir Vilniaus apygardos teismas susiformavo praktiką, kad tai nėra pagrindas atsisakyti priimti ieškinį ar jį atmesti. SĮ redakcijos 28 straipsnio 6 dalyje nustatytas 1 mėnesio terminas nėra ieškinio senaties terminas. Šis terminas nustatytas siekiant užtikrinti operatyvų ir savalaikį reagavimą šalinant savavališkos statybos padarinius, tačiau jis nėra naikinamasis. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti Ieškovo ieškinį, nepagrįstai rėmėsi CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, t.y. kad ieškinys apskritai nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Įstatymas nenumato kitos civilinių teisių gynimo tvarkos, nei kreiptis į teismą dėl statytojo įpareigojimo vykdyti reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius. Ieškovas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Ieškovui, tinkamai įgyvendinus SĮ 28 straipsnyje nustatytas Ieškovui pareigas, jis turės teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo. Toks teismo teiginys suponuoja išvadą, kad Ieškovas nagrinėjamu atveju turėtų surašyti naują reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius, patikrinti šio reikalavimo įvykdymą ir tik tada pakartotinai kreiptis į teismą. Toks Ieškovo elgesys prieštarautų statybos valstybinės priežiūros esmei, būtų neoperatyvus ir neefektyvus.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Išnagrinėjęs bylos medžiagą ir atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai ir motyvai sudaro pagrindą skundžiamai pirmosios instancijos teismo nutarčiai panaikinti.
CPK 5 straipsnio 1 dalyje, kurioje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, įtvirtinta, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, CK 1.138 straipsnyje nustatytais būdais. Ieškovas pasirenka konkretų savo teisių gynimo būdą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai). Teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis suponuoja, jog ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismas sprendžia išimtinai procesinio teisinio pobūdžio klausimus, t. y. ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą, ar jis šią teisę realizuoja laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos.
Byloje kilo ginčas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti Ieškovo ieškinį dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo motyvuodamas tuo, kad Ieškovas žymiai praleido SĮ 28 straipsnio 6 dalyje vieno mėnesio terminą kreiptis į teismą.
SĮ 28 straipsnio 6 dalis nustato, jog savavališkos statybos faktą nustačiusi ir įpareigojusi asmenį savo lėšomis pašalinti neteisėtos statybos padarinius Institucija, įpareigotam asmeniui nevykdant reikalavimo arba negavus statybą leidžiančio dokumento, ne vėliau kaip per mėnesį nuo įpareigojimo termino pabaigos kreipiasi į teismą.
Iš teismui pateikto ir 2012 m. gegužės 17 d. Ieškovo surašyto savavališkos statybos akto Nr. SSA-00-120517-00180 matyti, kad Atsakovas sumažino buto, esančio (duomenys neskelbtini), langą fasadinėje sienoje daugiau kaip 20 proc. 2012 m. gegužės 18 d. Ieškovas 2012 m. gegužės 18 d. reikalavimu Nr. REI-00-120518-00182 iki 2012 m. lapkričio 18 d. pareikalavo iš Atsakovo savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius. 2012 m. lapkričio 6 d. Ieškovo sprendimu Nr. (23.29)RE-589 šis terminas buvo pratęstas iki 2013 m. vasario 18 d. 2013 m. vasario 21 d. patikrinus reikalavimo įvykdymą, buvo nustatyta, kad Atsakovas įpareigojimo neįvykdė. Taigi, Ieškovas, pagal SĮ 28 straipsnio 6 dalį, nuo 2013 m. vasario 18 d. per vieną mėnesį turėjo kreiptis į teismą su ieškiniu dėl savavališkai pastatyto ar statomo statinio nugriovimo ar išardymo. Ieškovo ieškinys Vilniaus miesto apylinkės teismui pateiktas 2013 m. balandžio 15 d., t.y. praleidus minėtą įstatymo nustatytą terminą.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad šis terminas yra naikinamasis, Ieškovas praleido procesinį teisės kreiptis į teismą terminą, todėl Ieškovo ieškinys nenagrinėtinas teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka.
CK 1.117 straipsnio 6 dalis naikinamąjį terminą apibrėžia kaip terminą, kuriam pasibaigus išnyksta tam tikra teisė ar pareiga. Šie terminai negali būti teismo ar arbitražo atnaujinti. Procesiniu aspektu tai reiškia, kad neatlikus veiksmo ilgiau nei nustatyta šios nustatytos galutinės ribos, asmuo praranda teisę jį atlikti, o terminas jam atlikti nebegali būti atnaujinamas. Procesiniai dokumentai, paduoti pasibaigus tam terminui, grąžinami juos padavusiems asmenims. Taigi procesinio termino praleidimas asmeniui, kuris turėjo teisę atlikti tam tikrą veiksmą, sukelia neigiamas procesines pasekmes. Pažymėtina, kad procesinių terminų nustatydamas, o kartu ir nuostatų dėl neigiamų procesinių pasekmių atsiradimo praleidus procesinius terminus nustatymas nėra savitikslis, o skirtas užtikrinti proceso ekonomiškumą, koncentraciją, siekį, kad bylos būtų išnagrinėjamos kuo greičiau, nevilkinant proceso, taip pat siekiant užtikrinti procese dalyvaujančių asmenų lygiateisiškumo principą, kadangi teisės į teisingą teismą garantija lygiais pagrindais naudojasi tiek į teismą besikreipiantis, tiek ir nuo jo reikalavimų besiginantis asmuo, civilinių teisinių santykių stabilumą.
Tačiau ne kiekvienas įstatymo, taip pat ir teismo nustatytas procesinis terminas yra naikinamasis, t.y. toks, kurio praleidimas reiškia, kad asmuo prarado galimybę tą procesinį veiksmą atlikti. Pripažinus, kad SĮ 28 straipsnio 6 dalyje numatytas terminas yra naikinamasis, Ieškovas netektų teisės apskritai reikšti ieškinį dėl Atsakovo neteisėtų veiksmų, o tokia situacija prieštarautų įstatymo leidėjo siekiui sureguliuoti statybos teisinius santykius, sudarytų galimybę iš neteisės atsirasti teisei. Vieno mėnesio terminu, per kurį įgaliota institucija turi pareikšti ieškinį, siekiama užtikrinti operatyvų ir savalaikį reagavimą nustatant savavališką statybą ir šalinant jos padarinius, tačiau jo praleidimas niekaip neatleidžia asmenis, įvykdžiusius neteisėtas statybas, nuo pareigos elgtis pagal teisės aktus ir pašalinti tokios statybos padarinius. Dėl anksčiau išdėstytų motyvų, SĮ 28 straipsnio 6 dalyje numatytas terminas negali būti pripažintas naikinamuoju.
Procesinių terminų praleidimo pasekmės reglamentuotos CPK 75 straipsnyje, kurio 1 dalyje įtvirtintos nuostatos, numatančios, kad teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymų ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui. Taigi praleidus įstatymo nustatytą terminą, teisė paduoti ieškinį išnyksta, tačiau CPK 78 straipsnio 1 dalis numato, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Atnaujintą praleistą terminą teismas gali ir savo iniciatyva (CPK 78 straipsnio 1 dalis).
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, procesinės teisės normos negali būti taikomos formaliai. Teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Šiuo konkrečiu atveju praleistas terminas ieškiniui pateikti nesudarė neprotingai ilgo laikotarpio (apie 1 mėnesį). Iš teismui pateiktų Ieškovo surašytų aktų matyti, kad jis aktyviai kontroliavo, kaip vykdomas jo įpareigojimas pašalinti neteisėtas statybas. Šios nurodytos aplinkybės buvo pakankamas pagrindas bylą nagrinėjančiam teismui savo iniciatyva svarstyti klausimą dėl praleisto termino ieškiniui paduoti atnaujinimo (CPK 78 straipsnio 1 dalis).
Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad ginčo nutartyje nurodyta galimybė Ieškovui, tinkamai įgyvendinus SĮ 28 straipsnio reikalavimus, vėl kreiptis į teismą su ieškiniu dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, patvirtina apeliacinės instancijos teismo išvadą, jog vieno mėnesio terminas Ieškovo ieškiniui paduoti nėra naikinamasis. Tačiau Ieškovo įpareigojimas iš naujo kartoti jau atliktus veiksmus, yra nelogiškas, neprotingas ir neracionalus, padarytų Ieškovo darbą neefektyviu ir neoperatyviu, pareikalautų dar daugiau laiko ir finansinių sąnaudų. Todėl pripažintina, kad toks reikalavimas, norint pateikti ieškinį teismui, yra formalus ir tik suteiktų Ieškovui galimybę užimti tą pačią poziciją kaip ir nagrinėjamu atveju. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas be pagrindo ginčo nutartyje nurodytais motyvais atsisakė priimti Ieškovo ieškinį.
Dėl kitų atskirojo skundo argumentų teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, netinkamai taikė proceso teisės normas, nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė priimti ieškinį, tokiu būdu iš esmės apribodamas Ieškovo teisę kreiptis į teismą, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 17 d. nutartis naikinama ir ieškinio dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 17 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.