Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-02-04 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. N-62-2505-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-02-04
Bylos Nr.
N-62-2505-11
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Virgilijus Valančius, Antanas Ablingis (pran.)
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N62-2505/2011Procesinio sprendimo kategorijos 39.2; 45.4.7 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. vasario 4 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nutarimo M. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas M. Š. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2010 m. lapkričio 24 d., apie 23.35 val., pakartotinai per metus vairavo automobilį būdamas neblaivus (nustatyta 2,76 prom.), neturėdamas tam teisės, todėl tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, už tai atsakomybė nustatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 129 straipsnyje ir 130² straipsnyje.

Žemesnės instancijos teismas

Radviliškio rajono apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 2 d. nutarimu M. Š. pripažino kaltu padarius ATPK 130² straipsnyje numatytą teisės pažeidimą ir paskyrė už tai 4 700 Lt baudą, o administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą dėl ATPK 129 straipsnyje nustatyto pažeidimo padarymo, nutraukė. Teismas konstatavo, kad M. Š. V. V. automobiliu naudojosi pastarajam pačiam suteikus tokią galimybę, tačiau iš bylos duomenų matyti, jog V. V. negalėjo žinoti, kad M. Š. neturi teisės vairuoti transporto priemones, be to, automobilį jis paskolino blaiviam asmeniui. Teismas nurodė, kad netikėti V. V. neturi pagrindo. Pažymėjo, kad automobilio savininkas yra neįgalus, gyvena vienkiemyje, prižiūri senyvo amžiaus motiną, kurią nuolat reikia vežti pas medikus, todėl siekdamas apginti teisėtus automobilio savininko interesus, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, padarė išvadą, jog V. V. nėra atsakingas už jo automobilio panaudojimą darant teisės pažeidimą, todėl šiuo atveju negali būti taikomas įstatyme numatytas privalomas transporto priemonės konfiskavimas.

II.

Institucija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nutarimą ir konfiskuoti automobilį Suzuki Samurai, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vadovavosi ATPK 26 straipsnyje nustatytais teisingumo ir protingumo kriterijais, neteisingai įvertino padaryto pažeidimo aplinkybes. Apeliantas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. N575-1742/2008. Teigia, kad M. Š. už padarytą teisės pažeidimą turi būti baudžiamas adekvačiai, taip, kaip nustatyta ATPK 130² straipsnyje, priešingu atveju, Institucijos nuomone, nebus pasiekti ATPK 20 straipsnyje nustatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Skundžiamu nutarimu M. Š. už pažeidimo, numatyto ATPK 130² straipsnyje, padarymą buvo paskirta administracinė nuobauda – 4 700 Lt bauda. Ginčo dėl šio pažeidimo nėra, teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą. Tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas. Institucija nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neskyrė M. Š. vairuotos transporto priemonės konfiskavimo.

ATPK 130² straipsnis numato, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems <...>, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 126 straipsnio pirmojoje, ketvirtojoje ir penktojoje dalyse, 127 straipsnio trečiojoje dalyje, 129 straipsnyje numatytus pažeidimus, užtraukia vairuotojams teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki ketverių metų su transporto priemonės konfiskavimu, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu.

ATPK 130² straipsnyje administracinis areštas yra nustatyta kaip pagrindinė administracinė nuobauda, o transporto priemonės konfiskavimas – privaloma, o ne alternatyvi, papildoma administracinė nuobauda. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas M. Š. už ATPK 130² straipsnyje nustatyto pažeidimo padarymą skyrė 4 700 Lt baudą, nors tokia administracinės nuobaudos rūšis nurodytos teisės normos sankcijoje vairuotojams, neturintiems teisės vairuoti, nėra numatyta. Tuo tarpu sankcijoje nustatytos skirtinos administracinės nuobaudos: administracinis areštas ir transporto priemonės konfiskavimas, paskirtos nebuvo.

Pagal ATPK 30 straipsnio 1 dalį, nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. ATPK leidžia nukrypti nuo šios bendros taisyklės, tačiau tai gali būti daroma esant įstatymo nustatytiems pagrindams bei tokį sprendimą tinkamai motyvuojant, tai yra vadovaujantis ATPK 30¹ straipsniu. Minėto straipsnio 1 dalis numato, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (pvz. administracinių teisės pažeidimų bylos Nr. N1-1396/2007, N17-103/2007). Teisėjų kolegija, įvertinusi M. Š. charakterizuojančią medžiagą, padaryto pažeidimo pavojingumą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta.

Pirmosios instancijos teismas neskyrė M. Š. vairuotos transporto priemonės konfiskavimo, siekdamas apginti teisėtus automobilio savininko V. V. interesus, nurodydamas, kad jis nėra yra atsakingas už automobilio panaudojimą teisės pažeidimo padarymo momentu. Taip pat pažymėjo, kad konkrečiu atveju transporto priemonės konfiskavimas būtų neproporcinga priemonė. Teisėjų kolegija su šiais argumentais nesutinka.

Dėl pirmojo pirmosios instancijos teismo argumento pastebėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, analizuodamas ATPK įtvirtintas normas bei pasiremdamas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrina, yra konstatavęs, jog transporto priemonės konfiskavimas gali būti netaikomas, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu (žr. nutartį administracinėje byloje N575-3213/2010). Įvertinus surinktų įrodymų visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų neseka vienareikšmė išvada, kad automobilis buvo paimtas prieš savininko ir valdytojo valią ir juo buvo disponuojama neteisėtai, ko nebuvimas neleidžia skiriant nuobaudą svarstyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo galimumą ir spręsti apie susiklosčiusios situacijos išskirtinumą šiuo atveju.

Dėl antrojo pirmosios instancijos teismo argumento pažymėtina, kad šiuo aspektu yra pasisakęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. gegužės 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N575-1742/2008 (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 5(15), 2008 m., 44–54 psl.). Joje nurodyta, kad pažeidimo padarymo įrankio (transporto priemonės) konfiskavimas pripažintinas proporcinga administracine nuobauda, esant padarytiems tam tikriems ATPK numatytiems pažeidimams, toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti. Taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarime konstatuota, jog vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims. Nurodyta, jog ATPK 26 straipsnio 1 dalyje numatytas tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, dėl kurio savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra. Nepaisant to, jis gali reikalauti iš tokį teisės pažeidimą padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog švelnesnė nei ATPK 130² straipsnio sankcijoje numatyta nuobauda M. Š. paskirta nepagrįstai – nepagrįstai paskirta bauda, kadangi tokia administracinės nuobaudos rūšis nurodytos teisės normos sankcijoje asmenims, neturintiems teisės vairuoti, nėra numatyta ir nepagrįstai neskirtas transporto priemonės konfiskavimas. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo teisminės praktikos aiškinant ir taikant teisės normas. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas nutarimas panaikinamas ir byla grąžinama nagrinėti tam pačiam teismui iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas Ablingis Ričardas Piličiauskas Virgilijus Valančius