- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-27
- Bylos Nr.
- 1A-681-211/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-12-1-03937-2013-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Laureta Ulbienė (pirm.), Ainora Kornelija Macevičienė, Aiva Survilienė
- Nuteistasis
- M. G., R. R., E. J.
- Civilinis atsakovas
- J. L.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Lauretos Ulbienės,
teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. G. apeliacinį skundą dėl 2015-07-10 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo M. G. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 2 dalyje (2 veikos) ir, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, nubaustas galutine subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausme.
Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2013-10-22 iki 2013-10-24 ir bausmės laikas atliktas ir įskaičiuotas pagal 2014-07-18 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį.
M. G. atžvilgiu taikytas BK 75 str. ir 2 (dviejų) metų laikotarpiui atidėtas paskirtos bausmės vykdymas. Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo pradžią nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
M. G. įpareigotas be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos, bei per 1 (vienerius) metus, termino pradžią skaičiuojant nuo įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo pradžios, atlyginti padarytą turtinę žalą.
R. M. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies: priteisiant solidariai iš M. G. ir E. J. 12.000 litų (3475.44 Eur), E. J. neturint pakankamai piniginių lėšų, šią sumą priteisiant iš jo įstatyminės atstovės bei civilinės atsakovės J. L..
Iš M. G. ir R. R. solidariai priteisti 2000 litų (579.24 Eur).
Nuosprendžiu taip pat yra nuteisti R. R., E. J.. Nuosprendis jų atžvilgiu neskundžiamas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. G. nuteistas už tai, kad veikdamas kartu su R. R., 2013-10-21, apie 10.00 val., būdamas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), išlaužė kambario durų spyną, įsibrovė į R. M. priklausantį kambarį – patalpą, ir pagrobė R. M. priklausančius 2000 litus (579,24 Eurus).
M. G. taip pat nuteistas už tai, kad veikdamas kartu su E. J., 2013-10-21, apie 15.00 val., pro neužrakintas įėjimo duris pateko į R. M. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), po ko, E. J. koja išspyrus ir išlaužus užrakinto kambario duris, įsibrovė į kambario vidų – patalpą, ir pagrobė R. M. priklausančius 12 000 litų (3 475,44 Eurus).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu M. G. prašo pakeisti 2015-07-10 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį dalyje dėl R. M. civilinio ieškinio priteisimo, taikant jam dalinę civilinę atsakomybę. Nurodo, kad teismas neargumentavo kodėl taikė jo atžvilgiu solidariąją, o ne dalinę atsakomybę. Pasak M. G., įpareigodamas jį per vienerius metus atlyginti padarytą turtinę žalą, kuri iš jo yra priteista solidariai su nepilnamečiu E. J., teismas nepagrįstai pasunkino jo teisinę padėtį. Anot apelianto, esant tokiai situacijai, kai nukentėjusioji gali reikalauti iš jo sumokėti visą žalą, tampa neaišku, ar tuo atveju, jei jis atlygins pusę iš jo priteistos sumos, už kurią, anot apelianto, jis ir yra atsakingas, jam galios teismo nuosprendis dėl bausmės vykdymo atidėjimo ir ar bus laikoma, kad jis vykdo jam paskirtus įpareigojimus. Apeliantas akcentuoja, kad yra įkūręs šeimą, šeimoje laukiasi kūdikio, siekia tinkamai ir tvarkingai vykdyti jam paskirtus įpareigojimus ir daugiau nenusikalsti, todėl mano, kad civilinis ieškinys jo atžvilgiu išspręstas netinkamai taikant įstatymą dėl solidariosios atsakomybės.
Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė -atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Vadovaujantis BPK 320 str. 3 d., teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Iš apeliacinio skundo matyti, kad M. G. prašo patikrinti bylą tik R. M. civilinio ieškinio priteisimo aspektu.
Įvertinusi byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog 2015-07-10 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis dalyje dėl nukentėjusiosios R. M. civilinio ieškinio patenkinimo, priteisiant jai solidariai iš M. G. ir E. J. 12 000 Lt (3475,44 Eur), o E. J. neturint pakankamai piniginių lėšų, šią sumą priteisiant iš jo įstatyminės atstovės bei civilinės atsakovės J. L., yra pagrįstas ir teisėtas, keisti jo apeliacinio skundo argumentais nėra jokio pagrindo.
Baudžiamosios bylos medžiaga neginčytinai nustatyta, kad nusikalstama veika, pagrobiant R. M. priklausantį turtą, buvo įvykdyta M. G. veikiant kartu su E. J.. Taigi civilinės ieškovės patirta žala yra abiejų nuteistųjų veiksmų padarinys. Tuo tarpu pagal susiformavusią teismų praktiką bendrai žalą padarę nusikalstamos veikos bendrininkai (vykdytojai, organizatoriai, kurstytojai, padėjėjai), nepriklausomai nuo bendrininkavimo formos, atsako solidariai. Pažymėtina, kad šios atsakomybės rūšies taikymas priteisiant nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, nereikalauja papildomos argumentacijos. Tą sąlygoja civilinio ieškinio nagrinėjimo baudžiamojoje byloje bei nukentėjusiųjų teisinės padėties ypatumai. Taigi priteisdamas nukentėjusiajai dėl nusikalstamos veikos padarymo patirtą žalą solidariai iš abiejų nuteistųjų, pirmos instancijos teismas pagrįstai vadovavosi šiuo klausimu suformuota teismų praktika ir įstatymo reikalavimų nepažeidė.
Skundžiamu nuosprendžiu apeliantas taip pat pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 2 dalyje (2 veikos) ir, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, nubaustas galutine subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas M. G. atidėtas dviejų metų laikotarpiui. Atidėdamas apeliantui bausmės vykdymą, apylinkės teismas įpareigojo M. G. per 1 metus nuo įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo pradžios atlyginti padarytą turtinę žalą. Apeliaciniame skunde nuteistasis abejoja galintis iki teismo nustatyto termino pabaigos vienas atlyginti visą nusikaltimu padarytą žalą. M. G. akcentuoja, jog E. J. būnant nepilnamečiu, mažai tikėtina, kad jis bent iš dalies atlygins nukentėjusiajai jos patirtą žalą. Tuo tarpu M. G. yra pasiryžęs pakeisti savo gyvenimo būdą, tinkamai laikytis jam paskirtų įpareigojimų ir daugiau nenusikalsti. Apeliantas nurodo manantis, jog turi atlyginti pusę padarytos turtinės žalos bei kelia klausimą, ar tai bus laikoma tinkamo jam paskirto įpareigojimo įvykdymu.
Teisėjų kolegijos jau buvo minėta, jog nusikalstamos veikos bendrininkai (vykdytojai, organizatoriai, kurstytojai, padėjėjai), nepriklausomai nuo bendrininkavimo formos, atsako solidariai. Solidariąja vadinama atsakomybė dviejų ir daugiau asmenų, iš kurių kiekvienas atsako kreditoriui (šiuo atveju – civiliams ieškovams) visa prievole. Esant solidariajai atsakomybei, kreditorius gali reikalauti iš visų bendraskolių (šiuo atveju – visų nusikalstamą veiką padariusių asmenų) ir iš bet kurio jų atskirai įvykdyti tiek visą prievolę, tiek ir bet kurią jos dalį. Jeigu visi nuostoliai išieškomi iš vieno skolininko, šis turi teisę atgręžtine tvarka reikalauti nuostolių atlyginimo iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičiavus jam pačiam tenkančią dalį (CK 6.280 str.). Apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma, jog esant M. G. ir E. J. solidariajai atsakomybei, civilinė ieškovė gali bet kuriuo atveju nukreipti visą išieškojimą tik į vieną iš jų, nepriklausomai nuo kito nuteistojo gaunamų pajamų. Nuteistojo nurodomas argumentas, jog E. J. yra nepilnametis, tad, tikėtina, negalės atlyginti padarytos žalos, aptariamo klausimo išsprendimui jokios reikšmės neturi ir nesudaro pagrindo taikyti apeliantui dalinę civilinė atsakomybę. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, jog pagal skundžiamą teismo nuosprendį, nuteistajam E. J. neturint pakankamai piniginių lėšų, išieškojimas bus nukreiptas į jo įstatyminę atstovę bei civilinę atsakovę J. L., tad apeliantas nepagrįstai taip akcentuoja nuteistojo E. J. amžių.
Tuo pačiu M. G. išaiškintina, kad pagal šiuo metu galiojančią BK 75 straipsnio 5 dalies redakciją bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas numato Lietuvos Respublik?s probacijos įstatymas, kurio 30 straipsnio 2 dalies 1 punktas nustato, jog tuo atveju jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu dėl pateisinamų priežasčių per teismo nustatytą laiką neįvykdo auklėjamojo poveikio priemonių ar baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu šį laiką gali pratęsti. Paskirtas ir pratęstas laikas negali būti ilgesnis už bausmės vykdymo atidėjimo ar likusios bausmės laiką. Taigi įstatymas suteikia galimybę bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo metu pratęsti teismo paskirto įpareigojimo įvykdymo laiką, tačiau tam turi būti nustatyta, jog teismo įpareigojimas laiku nebuvo įvykdytas dėl pateisinamų priežasčių. Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu M. G. jam paskirtų įpareigojimų laikymasis ir vykdymas, pastangos pakeisti gyvenimo būdą ir pan., bus įvertinti Probacijos tarnybos darbuotojų, kurie nustatę, jog teismo paskirtas įpareigojimas laiku nebuvo visiškai įvykdytas dėl pateisinamų, objektyvių priežasčių (pvz. sunkios nuteistojo materialinės padėties), nuspręs dėl kreipimosi į teismą su atitinkamu prašymu.
Atsižvelgdama į aukščiau nustatytas aplinkybes bei vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 3 p. teisėjų kolegija,
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Nuteistojo M. G. apeliacinį skundą atmesti.
2015-07-10 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.