Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Sigita Meškauskienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro A. B. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje

J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) Kauno m., lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, gyvenamoji vieta deklaruota ir gyvenanti (duomenys neskelbtini), Kauno m., teista 2016-02-15 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 163 str., atleista nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su mažametės nukentėjusiosios atstovu BK 38 str. pagrindu,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. B. 2019 m. balandžio 30 d., apie 18:50 val. bute, esančiame Baltų pr. 31-75, Kaune, būdama apsvaigusi nuo alkoholio (nustatytas 3,26 promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto metu su savo mažamete dukra N. B., gim. 2007 m., tyčia, tris kartus, rankos delnu, trenkė jai per galvą bei ją smaugė laikydama ją už kaklo, tokiais veiksmais sukeldama mažametei dukrai N. B. fizinį skausmą.

Kaltinamoji J. B. ikiteisminio tyrimo metu kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad jos dukra N. yra maištaujanti paauglė, jai vis sunkiau būna su dukra susitvarkyti, dukra nori būti su draugais, su kuriais ji neleidžia dukrai bendrauti, todėl tarp jų kyla konfliktai. Niekada nėra dukros mušusi. 2019 m. balandžio 30 d. ji buvo namuose neblaivi, N. norėjo išvažiuoti su draugais, su kuriais ji neleido dukrai niekur vykti ir N. ant jos supyko, pradėjo verkti ir rėkti jos, kėlė dideles isterijas namuose. Būdama neblaivi ji taip pat ant N. rėkė ir taip atsitiko, kad neatlaikiusi dukters įžeidinėjimų ir nepaklusnumo trenkė porą kartų N. per galvą. Trenkė tik tam, kad N. daugiau nežemintų jos kaip ir kaip motinos klausytų. Taip pasielgė tik dėl to, kad buvo neblaivi. Neprisimena, kad dukrą būtų smaugusi, bet mano, kad ji dukrą galėjo tik pagriebti už kaklo, bet tikrai nesmaugė, o galbūt N. tai įvertino kaip smaugimą. Bet kokiu atveju, ji dėl savo šio poelgio labai gailisi, lankosi pas specialistus dėl alkoholio nevartojimo, vykdo visus nurodymus. Savo dukters ji atsiprašė, dukra jai atleido, jos susitaikė ir prašo nutraukti šį ikiteisminį tyrimą joms susitaikius (b. l. 112).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios J. B. parodymų jos kaltė, padarius nusikalstamą veiką, pilnai įrodyta byloje esančiais duomenimis:

- ikiteisminis tyrimas pradėtas gavus pranešimą apie tai, kad 2019 m. balandžio 30 d., apie 18.50 val., adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, būdama neblaivi J. B., gim. 1988 m., ranka sudavė kelis kartus savo mažametei dukrai N. B., gim. (duomenys neskelbtini), į galvos sritį, taip sukeldama dukrai fizinį skausmą ir išvarė iš namų (b. l. 1-2);

- Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, iš kurio matyti, kad E. B. nurodė, kad 2019 m. balandžio 30 d., apie 19.30 val., būnant namuose adresu (duomenys neskelbtini), Kauno r. jai paskambino sūnus A. B., gim. 1986 m., kuris šiuo metu yra Norvegijoje ir paaiškino, kad jam paskambino jo sutuoktinės J. B., gim. 1988 m., iš pirmos santuokos mažametė dukra N. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir paaiškino, kad mama prieš ją smurtavo. Apie 20.00 val. ji nuvyko į jai priklausantį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, kur šiuo metu gyvena jos marti J. B. su mažamete dukra iš pirmos santuokos N. B. ir jos anūkė E. B., gim. 2016-02-16. Jai atvykus bute jau buvo policijos pareigūnai, kurie sulaikė jos marčią ir išvežė į policijos įstaigą. Jos sūnaus podukra jai paaiškino, kad 2019 m. balandžio 30 d., apie 18.50 val., namuose adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, mama ranka trenkė kelis kartus į galvos sritį, taip sukeldama fizinį skausmą ir išvarė iš namų. Daugiau mergaitė nieko nepaaiškino. Kiek žino, marti prieš savo mažametę dukrą smurtauja ne pirmą kartą, o prieš jos anūkę marti nesmurtavo. Atvykusios vaikų teisių specialistės jai perdavė sūnaus podukrą ir jos anūkę (b. l. 9-10);

- Kauno apskrities VPK PR vyriausiojo patrulio S. V. 2019 m. balandžio 30 d. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, kad apie įvykį pranešė N. B., gim. 2007 m., gyvenanti (duomenys neskelbtini), Kaunas. Atvykus į įvykio vietą ant pranešėjos išorinių kūno sužalojimų nesimatė. Smurtu įtariamas asmuo J. B., gim. 1988 m., gyvenanti (duomenys neskelbtini), Kaune, kuri buvo susijaudinusi, akivaizdžiai neblaivi, nustatytas 2,25 promilių girtumas. 2019 m. balandžio 30 d., 18:58 val., pareigūnams atvykus į įvykio vietą - (duomenys neskelbtini) kiemą, jame juos pasitiko N. B., gim. 2007 m., kuri paaiškino, kad jos mama J. B. būdama girta, rankomis ją mušė į įvairias kūno vietas, smaugė, spyrė į koją ir į užpakalį ir taip sukėlė jai fizinį skausmą bei išvijo iš namų. Pareigūnams užėjus į butą Nr. 75, rado neblaivią J. B. ir mažametį vaiką E. B.. Įvykio vieta buvo netvarkinga. 2019 m. balandžio 30 d., 20:45 val., J. B. buvo sulaikyta, o mergaitės N. B., gim. 2007 m., bei E. B., gim. 2016 m., perduotos močiutei E. B., gim. 1960 m. (b. l. 17-20);

- 2019 m. gegužės 6 d. mažametės liudytojos N. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie tai, kad ji sutinka duoti parodymus prieš savo mamą J. B.. Su mama, seserimi E. ir tėvu A. ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Su sese ir tėčiu sutaria gerai, o su mama visaip būna, dažniausiai nelabai sutaria. Ją mama bara. 2019 m. balandžio 30 d., apie 17.00 val., namuose mama buvo išgėrusi, ji tai žinojo iš mamos veido ir elgesio, buvo ir sesė. Ji grįžo iš lauko ir mama ją pradėjo mušti. Kai būna girta mama ją visada muša. Visada muša per galvą, kad nebūtų mėlynių. Ir šį kartą mama trenkė jai delnu apie du ar tris kartus per galvą. Dėl to jai skaudėjo. Taip pat, spyrė vieną kartą į pilvą, jai irgi skaudėjo. Taip pat mama ją smaugė, paėmė viena ranką iš priekio jai už kaklo ir spaudė, jai taip pat skaudėjo. Po to mama ją išstūmė iš buto į laiptinę. Mama jai nieko nesakė, kai ją išvarė. Ji iš laiptinės išbėgo į lauką, verkė. Su savimi ji turėjo savo telefoną, paskambino policijai ir pasakė, kad mama ją mušė ir išvarė iš namų. Sesė nematė kaip mama ją mušė, nes buvo kitame kambaryje. Atvažiavo policija, paskambino vaikų teisėms ir kai atvažiavo vaikų teisės, tada atvažiavo ir močiutė E.. Dabar gyvena kaime pas močiutę E.. Kai ji tą vakarą atvažiavo pas močiutę E., jai nuo mamos mušimo skaudėjo galvą, pilvą. Labiausiai skaudėjo galvą, bet kai atvažiavo pas močiutę, skausmas praėjo. Nuo mamos mušimo ant jos jokių sužalojimų nesimatė. Kai mama ją mušė, ji verkė. Su mama ji pykstasi labiau tada, kai mama vartoja alkoholį, o mama alkoholį vartoja kelis kartus per savaitę. Geria alų. Mama geria viena, pašalinių asmenų nebūna. Galbūt, jeigu mama pasitaisytų, gyventų su mama, nes mamos pasiilgsta. Jei nepavyktų mamai pasitaisyti, gyventų su močiute E.. Mama sesutės E. niekada nemuša. Kai mama būna išgėrusi, tai ji pati pasiima valgyti, mama maisto negamina. Paprašo, kad mama išleistų į mokyklą, t. y. atsikelia, nusiprausia ir mama ją išleidžia pro duris į mokyklą. Tai buvo pirmas kartas, kai mama ją išvarė iš namų. Tuo metu, kai 2019 m. balandžio 30 d. mama jai spyrė į pilvą ir trenkė du ar tris kartus per galvą, ji sėdėjo ant lovos, jokio ginčo tarp jų nebuvo. Mama jai trenkė netikėtai, be priežasties. Mama jos atsiprašė, kai buvo atvažiavusi jos aplankyti. Ji sutinka su mama susitaikyti šiame ikiteisminiame tyrime (b. l. 22-24, 25, 29-30);

- 2019 m. gegužės 6 d. Kauno apskrities VPK Kauno miesto Santakos PK Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos I. P. nutarimu mažametė N. B., gim. 2007 m., dalyvaujant atstovui pagal įstatymą pripažinta nukentėjusiąja (b. l. 36-37);

- 2019 m. gegužės 8 d. liudytojos E. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie tai, kad J. B. yra jos marti, kuri su dviem savo dukromis, t. y. N. B., gim. 2007 m., ir E. B., gim. 2016 m., gyvena jai nuosavybės teise priklausančiame bute adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas. Jos sūnus A. B. kelis metus dirba ir gyvena Norvegijoje ir į Lietuvą grįžta tik keletą kartų per metus. A. B. ir J. B. turi bendrą dukrą E. B., o N. B. yra iš pirmos J. B. santuokos. Jos ir J. B. tarpusavio santykiai yra geri, kaip ir su abejomis marčios dukromis. Kiek žino, A. tarpusavio santykiai su abiem mergaitėmis ir pačia J. B. yra geri. Mano, kad J. B. turi problemų dėl alkoholio vartojimo, nes 2015 m. Santakos policijos komisariate buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl fizinio skausmo sukėlimo N. B., bet vėliau šis ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas šalims susitaikius. 2018 metais buvo atliekamas dar vienas ikiteisminis tyrimas, taip pat dėl fizinio skausmo sukėlimo N. B., tačiau vėliau jis irgi buvo nutrauktas, tačiau nesant nusikaltimo sudėties. Ji pati gyvena Kauno r., (duomenys neskelbtini), tačiau nuolat telefonu bendrauja su N., E. ir pačia J. B., taip pat ir jas aplanko. 2019 m. balandžio 30 d. apie 19.30 val., jai būnant savo namuose, jai iš Norvegijos paskambino sūnus A. B. ir papasakojo, kad 2019 m. balandžio 30 d. jam paskambino J. B. mažametė dukra N. B. ir pasakė, kad 2019 m. balandžio 30 d. jos mama J. B. prieš ją smurtavo. Tą patį vakarą, 20 val. ji nuvažiavo į savo butą, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, kuriame jau buvo policijos pareigūnai, kurie J. B. išsivežė į policijos komisariatą, o ji su abiem mergaitėmis išvažiavo pas save į namus. 2019 m. gegužės 6 d., po N. B. apklausos policijos komisariate, N. vaiko teisių apsaugos specialistės buvo išvežta ir laikinai apgyvendinta „Pastogėje“. Kas tiksliai įvyko tarp J. B. ir N. B. 2019 m. balandžio 30 d. bute (duomenys neskelbtini), Kaune, ji nežino, nes nematė. 2019 m. balandžio 30 d. vakare jai nuvykus į savo butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaunas, bute buvusi N. B. atrodė visiškai rami, mergaitė neverkė, nebuvo išsigandusi, nebuvo sutrikusi, elgėsi drąsiai, ant mergaitės kūno jokių akivaizdžių fizinio smurto žymių nematė, nes jų nebuvo, tai gali atsakingai patvirtinti, nes pati atidžiai apžiūrėjo N. B.. Tą patį vakarą jai su abiem mergaitėmis atvykus pas save į namus, N. B. buvo linksma, mergaitės elgesys nebuvo nė kiek pasikeitęs, nebuvo nei išsigandusi, nei prislėgta, su ja bei seserimi bendravo noriai. Tą patį vakarą ji bandė išklausinėti N. B., kas iš tiesų įvyko tarp mergaitės ir mamos. N. B. jai pasakė, kad mama jai ranka trenkė tris kartus per galvą, kad skaudėjo ir, kad išvarė iš namų. Dėl ko kilo konfliktas, Nerija nesakė (b. l. 39-41);

- 2019 m. gegužės 28 d. liudytojo A. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie tai, kad apie tiriamą įvykį jis tik girdėjo, pats jo nematė. 2019 m. balandžio 30 d. dirbo Norvegijoje. Apie 18 val., Norvegijos laiku, jam paskambino sutuoktinė J. B. ir pasakė, kad atvažiavo policija ir ją išsiveža. Ji paaiškino, kad jos dukra N. iškvietė policiją, nes ji neleido dukros pas draugę. Tuomet jis skambino savo mamai E. B., bet mama nekėlė telefono, todėl paskambino savo krikšto mamai R. ir pasakė, kad praneštų jo mamai, kad policija išsiveža Jurgitą ir pažiūrėtų kas ten vyksta. Už poros valandų susiskambino su mama ir mama nurodė, kad vaikai pas ją, o neblaivią J. išsivežė policija. Jo sutuoktinė J. turi problemų dėl alkoholio vartojimo. Kai būna neblaivi, J. būna agresyvi. J. dažniausiai rėkaudavo ar mėtydavo daiktus prieš jį, bet ne prieš dukras. Šiuo metu J. gydosi dėl alkoholio vartojimo. J. su dukra N. sutardavo gerai, tačiau N. jau tampa paaugle ir maištauja, todėl kyla konfliktai, bet nėra buvę, kad J. muštų N.. Jis nežino kaip buvo šiuo metu, bet neatmeta galimybės, kad Jurgita galėjo trenkti N. (b. l. 44-45);

- 2019 m. gegužės 4 d. kitų objektų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad atlikta BPC pateikto garso įrašo stenograma ir nustatyta, kad 2019 m. balandžio 30 d. užfiksuotas pokalbis vyko tarp BPC darbuotojo (toliau - BPC) ir N. B. (toliau - N. B.) N. B. - „Laba diena“. BPC - „Laba diena“. N. B. - „Man labai reikia jūsų. Dabar mane mama sumušė. Spardė visaip, smaugė ir išvarė iš namų ką tik“. BPC - „O koks adresas yra čia?“ N. B. - „Mano namų (duomenys neskelbtini)“. BPC - „Baltų gatvė? Baltų prospektas?“ N. B.- „Baltų gatvė“. BPC - „Baltų prospektas“. N. B.- „(duomenys neskelbtini)“. BPC- „(duomenys neskelbtini)“? N. B.- „Taip, ir dabar mane. Yra tokia moteris, kuri galėtų mane pagloboti“. BPC – „O kelintas butas?“ N. B.- „Trečias“. BPC – „O durų kodas yra?“ N. B. – „Yra“. BPC – „ Pasakyk“. N. B. – „8642“. BPC- „O ten mama sumušė?“ N. B.- „Mama. Ir aš galiu jus pasitikti, nes dabar mane mama išvarė ir aš laukia vaikštau.“ BPC – „O kiek tau metų?“ N. B. – „Man vienuolika“. BPC – „O vardas tavo, pavardė?“ N. B. – „N. B.“. BPC – „O mama ten blaivi?“ N. B. – „Ne, neblaivi. Girta.“ BPC – „O daugiau ten nepilnamečių vaikų yra?“ N. B.- „Yra, mano sesė, jai trys metukai“. BPC – „O tau reikia greitosios?“ N. B. - „Greitosios ne, tik tai policijos“. BPC – „Gerai, tuomet lauk pareigūnų. Tu kur, namuose, prie laiptinės pasitiksi ar kur lauke?“ N. B. – „Prie laiptinės“. BPC – „Gerai, tuomet lauk pareigūnų.“ N. B. – „Gerai.“ BPC – „Tuomet viso.“ Įrašo pabaiga (b. l. 50, 51, 52-53);

- Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2019 m. gegužės 2 d. specialisto išvada Nr. G1077/2019(02), iš kurios matyti, kad N. B. kūne sužalojimų nekonstatuota ir sveikatos sutrikdymo mastas nevertinamas (b. l. 57);

- 2019 m. balandžio 30 d. 21:06 buvo patikrintas J. B., gim. 1988-05-20 blaivumas, ir nustatyta, kad J. B. buvo neblaivi, nustatytas 3,26 ‰ promilių girtumas (neblaivumas) (b. l. 78);

- 2019 m. birželio 10 d. įtariamojo ir nukentėjusiojo susitaikymo protokolas, iš kurio matyti, kad J. B. atsiprašė savo mažametės dukros N. B., su ja susitaikė (b. l. 121-122);

Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalį numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui asmeniui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Minėta nusikalstama veika, objektyviai pasireiškianti mušimu ar kitokiu smurtavimu, tai yra poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant, padaroma tik esant kaltininko tyčiai.

Pažymėtina, jog baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnio 3 dalį kilti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajustų skausmą, toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus.

Byloje ištirtų ir aukščiau nurodytų įrodymų visuma leidžia teismui daryti neginčijamą išvadą, jog, J. B., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, savo mažametei dukrai N. B. trenkė tris kartus rankos delnu per galvą bei laikydama už kaklo ją smaugė, dėl ko ši patyrė fizinį skausmą.

Paprastai kiekvienas suaugęs pakaltinamas žmogus, kuris suduoda mažamečiui vaikui smūgį, suvokia, jog tuo sukels pasekmes – mažų mažiausia nukentėjusysis patirs fizinį skausmą arba nukentėjusiajam bus padarytas kūno sužalojimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-428-511/2015). Šiuo atveju kaltinamoji, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, bei būdama suaugusi ir pakaltinama, tris kartus rankos delnu suduodama per galvą bei laikydama už kaklo ir ją smaugdama, suvokia, kad taip sukels padarinius – bent jau fizinį skausmą, kartu šiuo atveju, nors šių padarinių nenori, bet sąmoningai leidžia tokiems padariniams atsirasti. Byloje nėra jokių aplinkybių, dėl kurių kaltinamoji būtų turėjusi pagrindo manyti, jog tokių padarinių neatsiras, siekė jų išvengti.

Surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad J. B. sukėlė fizinį skausmą mažametei N. B., todėl jos veika teisingai kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 3 d.

Kaltinamosios kaltę patvirtina pačios kaltinamosios parodymai bei kiti byloje surinkti aukščiau nurodyti įrodymai, t. y. mažametės nukentėjusiosios parodymai, kuriais teismas netikėti neturi pagrindo. Mažametė iš karto po įvykio kreipėsi į BPC skambindama ir prašydama pagalbos. Liudytojas A. B. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad kaltinamoji turi problemų dėl alkoholio vartojimo, neblaivi būna agresyvi, gyvent kartu rėkaudavo ar mėtydavo daiktus prieš jį, bet neatmeta galimybės, kad J. galėjo trenkti ir dukrai N..

Taigi konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų visuma sudaro vientisą ir logišką įrodymų grandinę, kuri būtų pagrindas kaltinamąją J. B. pripažinti kalta, padarius BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, ir paskirti jai bausmę.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant BPK 418 straipsnio 1 dalies numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

J. B. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, bei su siūloma bausmės rūšimi – bauda ir jos dydžiu (b. l. 123-125).

Skiriant bausmę kaltinamajai J. B. atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamosios asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.).

Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji pripažino padariusi nusikalstamą veiką, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Kaltinamoji J. B. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.). Kaltinamoji laikytina neteista, tačiau 2016-02-15 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu už veikos, numatytos BK 163 str. padarymą, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su mažametės nukentėjusiosios atstovu BK 38 str. pagrindu, baudžiamoji byla jos atžvilgiu nutraukta (b. l. 68-69, 70-77), administracine tvarka nebausta (b. l. 67), pagal SODROS duomenų bazės informaciją dirbo iki 2019-02-16, augino vaiką iki trejų metų (b. l. 65), Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialo įskaitoje registruota dėl psichikos elgesio sutrikimo vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas (b. l. 82), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nuo 2002 m. sausio 1 d. nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (b. l. 81). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto 2019 m. gegužės 13 d. išvada Nr. 93TPK-547/2019 konstatuota, kad J. B. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (b. l. 87).

Skiriant bausmę kaltinamajai atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamosios asmenybę, kaltinamosios atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.).

BK 140 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Teismas sprendžia, jog kaltinamajai pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, kuri atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus bei manytina, kad tuo bus pasiekti bausmės tikslai. Šiuo atveju prokuroro siūlomos baudos dydis, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį, tikslus, pavojingumo laipsnį, kaltinamosios asmenybę, yra adekvati, todėl kaltinamajai skirtina prokuroro siūloma bausmės rūšis ir jos dydis.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji kalta prisipažino visiškai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 str. 2 d. nuostatomis, taikytinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str., skirtiną bausmę kaltinamajai mažinant vienu trečdaliu.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarime Nr. 707 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ numatyta, jog bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 50,00 Eur, kas pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymą atitinka 1 MGL.

Kiti klausimai.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a) papunktyje numatytomis bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklėmis, kaltinamajai į paskirtą bausmę įskaitytinas laikinas sulaikymas nuo 2019-04-30, 20 val. 45 min. (b. l. 95) iki 2019-05-02, 14 val. 40 min. (b. l. 96), vieną sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai (1:2).

Kaltinamajai išaiškintinos teisinės savanoriško baudos bausmės neįvykdymo pasekmės, priverstinio baudos bausmės vykdymo tvarka, sąlygos, teisinės vengimo sumokėti ir negalimumo ją išieškoti pasekmės (BK 47 straipsnio 6, 7 dalys).

Kaltinamai ikiteisminio tyrimo metu skirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir skirti įpareigojimai – nepasišalinti iš gyvenamosios vietos – Baltų pr. 31-75, Kaune, nesilankyti Kauno r., (duomenys neskelbtini) ir nebendrauti su mažamete N. B., nesiartinti prie jos ir jokiais kitais būdais (mobiliuoju telefonu, per kitus asmenis) neieškoti ryšių su ja (b. l. 118-120), naikintina teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voke esantys 2 CD su garso įrašu ir nepilnametės apklausos vaizdo įrašu (b. l. 25, 51), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

J. B. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 3 d. ir paskirti jai 51 MGL dydžio, tai yra 2550,00 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimties eurų 00 centų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. 1 d., šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, galutinę bausmę J. B. paskirti 34 MGL dydžio, tai yra 1700,00 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų 00 centų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str. 2 d., į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2019-04-30, 20 val. 45 min. iki 2019-05-02, 14 val. 40 min (2 paras), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą parą prilyginant 2 MGL dydžio baudai ir laikyti, kad J. B. skirta galutinė bausmė – 30 MGL dydžio, tai yra 1500,00 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų 00 centų) bauda.

Kaltinamajai skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir su ja skirtus įpareigojimus – nepasišalinti iš gyvenamosios vietos – Baltų pr. 31-75, Kaune, nesilankyti Kauno r., (duomenys neskelbtini) ir nebendrauti su mažamete N. B., nesiartinti prie jos ir jokiais kitais būdais (mobiliuoju telefonu, per kitus asmenis) neieškoti ryšių su ja, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Įpareigoti J. B. per šešis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos baudą sumokėti į Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą jų pasirinktame banke, įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai.

Išaiškinti J. B., kad sumokėjus baudą, privaloma pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui banko kvitą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str., 23 str.).

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: voke esančius 2 CD (b. l. 25, 51), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

1. Nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jai įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamosios gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajai dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.