Kauno apylinkės teismo sprendimas

2020-07-08 · Civilinė byla Nr. e2-14426-359/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-07-08
Bylos Nr.
e2-14426-359/2020
Teisminio proceso Nr.
2-20-3-00541-2020-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gintautas Kaulakis
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „GF bankas“
Atsakovas
Ž. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-14426-359/2020Teisminio proceso Nr. 2-20-3-00541-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.1.; 2.6.1.3.6.; 3.2.6.6.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 8 d.Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Gintautas Kaulakis, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „GF bankas“ patikslintą ieškinį atsakovui Ž. S. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „GF bankas“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovui Ž. S. prašydama priteisti iš atsakovo 7 497,20 Eur mokėtinų įmokų, 1 063,41 Eur palūkanų, 8,71 Eur delspinigių, 5,00 procentų dydžio metinių palūkanų už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovui Ž. S. adresuoti patikslinto ieškinio, jo priedų nuorašai ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 15 dienų terminas atsiliepimui į patikslintą ieškinį pateikti, įteikti 2020 m. birželio 19 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 1 dalies nuostatomis, asmeniškai. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė, o ieškovė prašo priimti sprendimą už akių, jeigu nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą patikslintą ieškinį, teismas priima sprendimą už akių, ginčą spręsdamas pagal ieškovės pareikštą reikalavimą ir jos nurodytas aplinkybes, neinformuojant dalyvaujančių byloje asmenų apie sprendimo už akių priėmimo laiką ir vietą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis, 285 ir 286 straipsniai).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atliko formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą ir padarė išvadą, kad, pasitvirtinus ieškovės pateiktų dokumentų turiniui, būtų pagrindas tokį sprendimą priimti (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Atlikus formalų įrodymų vertinimą nustatyta, jog ieškovė UAB „GF bankas“ ir atsakovas Ž. S. 2019 m. kovo 15 d. sudarė vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) finansavimo sandorį Nr. 1, pagal kurį ieškovė suteikė atsakovui 5 000,00 Eur kreditą, bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma 9 827,48 Eur. Atsakovas įsipareigojo laiku ir tinkamai mokėti įmokas, t. y. iki 2025 m. kovo 15 d. grąžinti kreditą ir su juo susijusias sumas. Tačiau atsakovas savo įsipareigojimų tinkamai neįvykdė, kredito įmokų pagal nustatytą mokėjimo grafiką tinkamai nemokėjo ir jo negrąžino, todėl 2020 m. balandžio 15 d. ieškovė vienašališkai nutraukė sutartį su atsakovu.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir sąžiningai, nustatytu laiku, pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, vadovaujantis protingumo kriterijais. Šalių pareiga sutartį vykdyti sąžiningai ir tinkamai įtvirtinta CK 6.200 straipsnio 1 dalyje. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.205 straipsnis). Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.256 straipsnio 2 dalis).

Pirmiau aptarti įrodymai patvirtina, kad tarp ieškovės ir atsakovo susiklostė paskolos (vartojimo kredito) teisiniai santykiai (CK 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnis). Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). CK 6.873 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Pagal sutartį atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą ir mokėti kitas sutartyje numatytas įmokas sutartyje nustatytais terminais, tačiau ji savo įsipareigojimų neįvykdė, nustatytu laiku ir tvarka įmokų nemokėjo. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų grąžinęs visą vartojimo kreditą ar sumokėjęs su juo susijusias sumas, todėl atsakovui nepateikus jokių prieštaravimų dėl ieškinyje pareikštų reikalavimų ar įrodymų, patvirtinančių, kad sutartiniai įsipareigojimai yra įvykdyti tinkamai, iš atsakovo ieškovei priteistina 7497,20 Eur mokėtinų įmokų, kurias sudaro 4 504,80 Eur negrąžinta vartojimo kredito suma, 881,90 Eur sandorio sudarymo mokestis ir 2 110,50 Eur tvarkymo mokestis (CK 6.38 straipsnis, 6.200 straipsnis, 6.205 straipsnis, 6.873 straipsnis).

Palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Jeigu šalys nėra susitarusios dėl palūkanų dydžio, palūkanos nustatomos pagal paskolos davėjo gyvenamosios ar verslo vietos komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, galiojusią paskolos sutarties sudarymo momentu (CK 6.872 straipsnio 1 dalis). Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, jog atsakovo įsiskolinimą ieškovei taip pat sudaro 1 063,41 Eur palūkanos (mokėjimo grafiko 10 – 72 eilutės), paskaičiuotos nuo 2019 m. gruodžio 15 d. iki 2025 m. kovo 15 d.

Lietuvos civilinėje teisėje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos: palūkanos, atliekančios mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimąsi) funkciją (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis), ir palūkanos, atliekančios kompensuojamąją (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkciją (CK 6.210, 6.261 straipsniai). CK 6.221 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 6.221 straipsnį mokėjimo palūkanų skaičiavimo trukmės kontekste, savo naujausioje praktikoje išaiškino, kad nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą, kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-75-823/2020).

Įvertinus aukščiau aptartą teisminę praktiką ir įstatymo nuostatas, teismas daro išvadą, kad mokėjimo palūkanos gali būti skaičiuojamos tik iki vartojimo kredito (paskolos) sutarties nutraukimo. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į ieškovės ir atsakovo sudarytos vartojimo kredito sutarties sąlygas, spręstina, kad šalys buvo susitarusios tik dėl mokėjimo (pelno) palūkanų mokėjimo, ką patvirtina ir ieškovės reiškiamas reikalavimas dėl palūkanų priteisimo. Susipažinus su sutarties sąlygomis, nenustatyta, kad šalys būtų susitarusios dėl palūkanų, kurios mokamos tik esant sutarties pažeidimui, mokėjimo. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad ieškovės reikalavimas dėl palūkanų, paskaičiuotų pagal mokėjimo grafiką iki 2025 m. kovo 15 d., priteisimo, nepriklausomai nuo to, kad šalių sudaryta sutartis ieškovės iniciatyva yra nutraukta 2020 m. balandžio 15 d., tiek, kiek palūkanų suma viršija sumą, paskaičiuotą iki sutarties nutraukimo, prieštarauja tiek imperatyvioms įstatymo nuostatoms (CK 6.221 straipsnio 1, 3 dalys), tiek kasacinio teismo praktikai. Įvertinus tai, iš atsakovo ieškovei priteistinos tik mokėjimo palūkanos, paskaičiuotos iki sutarties nutraukimo. Ieškovės pateiktais duomenimis, atsakovas nuo 2019 m. gruodžio 15 d. iki sutarties nutraukimo turėjo sumokėti 125,21 Eur, t. y. 2020 m. sausio 15 d. turėjo sumokėti 31,91 Eur palūkanas, 2020 m. vasario 15 d. – 31,51 Eur palūkanas, 2020 m. kovo 15 d. – 31,10 Eur palūkanas, 2020 m. balandžio 15 d. – 30,69 Eur palūkanas, kurių atsakovas nesumokėjo ieškovei pagal sutartyje nustatytą mokėjimo grafiką iki sutarties nutraukimo, ir kurios priteistinos ieškovei iš atsakovo. Likusi reikalavimo dalis dėl mokėjimo palūkanų priteisimo netenkintina.

Prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas pagal sutartį netesybomis (CK 6.70 straipsnis). Už prievolės įvykdymo termino praleidimą gali būti nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, savaitę, mėnesį ir t. t. (CK 6.71 straipsnio 3 dalis). Vartojimo kredito sutartyje šalys numatė, kad sutartinių įmokų pavėluoto mokėjimo atvejais kredito gavėjas nuo pradelstos sumokėti sumos privalo mokėti 0,05 procento dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną (sutarties VII dalis. Mokėjimų nevykdymo pasekmės). Ieškovė, vadovaudamasi sutarties nuostatomis, prašo priteisti iš atsakovo 8,71 Eur delspinigius. Atsakovui praleidus prievolės įvykdymo terminą bei šalių sudarytoje sutartyje įsipareigojus už termino praleidimą mokėti delspinigius, ieškovės reikalavimas priteisti delspinigius tenkintinas, iš atsakovo ieškovei priteistini 8,71 Eur delspinigiai (CK 6.71 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis).

CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsakovui praleidus terminą įvykdyti piniginę prievolę ir dėl pažeistų teisių gynimo ieškovei kreipusis į teismą, iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. birželio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Ieškinį tenkinus iš dalies, proporcingai patenkintiems reikalavimams (patenkinta 89,05 procentai ieškovės reikalavimų) ieškovei priteistinos iš atsakovo ir bylinėjimosi išlaidos. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 193,00 Eur žyminį mokestį, todėl proporcingai patenkintiems reikalavimams ieškovei iš atsakovo priteistinas 171,87 Eur žyminis mokestis (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnis).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos šioje byloje yra 3,58 Eur. Nurodytos išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteisiamos, nes jos neviršija minimalios 5,00 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo (TAR, 2020-01-22, Nr. 2020-00970).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniais, 262 straipsnio 2 dalimi, 263–264, 285–287 straipsniais,

nusprendžia:

patikslintą ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo Ž. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7 497,20 Eur (septynių tūkstančių keturių šimtų devyniasdešimt septynių eurų 20 ct) mokėtinas įmokas, 125,21 Eur (vieno šimto dvidešimt penkių eurų 21 ct) palūkanas, 8,71 Eur (aštuonių eurų 71 ct) delspinigius, 5,00 procentų dydžio metinių palūkanų už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. birželio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 171,87 Eur (vieno šimto septyniasdešimt vieno euro 87 ct) žyminį mokestį ieškovei UAB „GF bankas“ (juridinio asmens kodas 300515252).

Kitą patikslinto ieškinio dalį atmesti.

Atsakovas Ž. S. per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos sprendimą už akių priėmusiems Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimus. Atsakovas, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Ieškovė UAB „GF bankas“ per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali skųsti šį sprendimą Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėjas Gintautas Kaulakis