Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėja Asta Matulevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo A. M. pareiškimo suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriui, B. A., R. M., A. R. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2017-03-09 Klaipėdos rajono apylinkės teisme gautas pareiškėjo A. M. pareiškimas suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriui, B. A., R. M., A. R. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Pareiškimu pareikštas reikalavimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. M., a.k. (duomenys neskelbtini) (mirusi 2016-12-03), sudarytu 1999-05-13 testamentu Nr. K1AK-7055, kurį patvirtino Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro notarė A. K., siekė išreikšti savo valią, testamentiniams įpėdiniams, testamente nurodytomis dalimis palikti žemės sklypus: A. R. – 4,7552 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); R. M. – 5,8686 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); A. M. – 8,0383 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)ir 0,5000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), įregistruotus vėliau, tai yra 2013-05-08 Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimo Nr. 12SK-(14.12.110)-863, 2014-04-18 Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimo Nr. 12SK-(14.12.110)-667 ir 2014-05-07 Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimo Nr. 12SK-(14.12.110)-754, pagrindais. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra būtinas siekiant paveldėti minėtus žemės sklypus pagal M. M. 1999-05-13 sudarytą testamentą. Teigia, jog kitokia tvarka nėra galimybės gauti šį faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas atsisakytinas priimti.

Pažymėtina, kad juridiniai faktai – tai įvairūs įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos. Tais atvejais, kai juridiniai faktai nėra akivaizdūs arba nėra juos patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės, todėl įstatymas numato galimybę suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismą su prašymu nustatyti faktą. Vadovaujantis CPK 444 straipsnio 1 dalimis, teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Aiškinant šios įstatymo normos turinį teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktai, išvardyti CPK 444 straipsnyje, yra juridiniai ne bet kada ir ne dėl kiekvieno asmens, o tik tam tikroje įstatymų apibrėžtoje situacijoje, kai, juos nustačius, pareiškėjas įgis tam tikrą subjektinę teisę.

Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktą juridinę reikšmę turintys faktai nustatinėjami tik esant visoms išvardytoms aplinkybėms: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme

Šiuo atveju, pareiškėjas tikslu įgyvendinti teises į paveldimą turtą prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog testatorė testamente siekė išreikšti savo valią pareiškėjui ir kitiems suinteresuotiems asmenims palikti pareiškėjo nurodytus konkrečius žemės sklypus, kuriems suteikti unikalūs numeriai ir būtent pagal pareiškėjo nurodytas dalis. Pareiškėjas nurodo, kad prašomas juridinę reikšmę turintis faktas sukels teisines pasekmes, nes pareiškėjas negali, ne teismo tvarka nustatyti mirusiosios valios ir gauti tai patvirtinančius dokumentus.

Iš teismui pateiktų duomenų nustatyta, jog 1999-05-13 testamentu Nr. K1AK-7055 testatorė M. M. išreiškė savo valią ir paliko 19,02 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), padalindama taip: 4,75 ha dukrai A. R., 4,75 ha dukrai R. M., 9,52 ha vaikaičiui A. M.. Testamentiniai įpėdiniai A. M. ir A. R. Klaipėdos rajono 1-ajam notarų biurui pateikė prašymus priimti palikimą ir išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Testamentiniai įpėdiniai A. M. ir R. M. sudarė paveldėjimo teisų pirkimo–pardavimo sutartį.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas iš esmės prašo, kad teismine tvarka būtų nustatyta testatorės valia 1999-05-13 sudarytame testamente Nr. K1AK-7055, o ne realiai esantį ar buvusį faktą, turintį juridinę reikšmę. Teismai tokio pobūdžio faktų, kurių realiai nebuvo nenustatinėja.

Pažymėtina, kad testatoriaus valią aiškina notaras, atlikdamas su paveldėjimu susijusias procedūras Lietuvos Respublikos CK penktojoje knygoje nustatyta tvarka. Kai testamento turinį galima aiškinti įvairiai (skirtingai), arba jo turinio esminės dalys prieštarauja viena kitai ir kartu panaikina viena kitą ar iš viso neįmanoma nustatyti tikrosios testatoriaus valios, notaras, neturi įgaliojimų pats jį aiškinti, interpretuoti savo nuožiūra, pasikliauti įpėdinio teikiamu aiškinimu. Tokiu atveju notaras privalo atsisakyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą.

CPK 511 straipsnio 1 ir 2 dalyse bei 512 straipsnyje nurodyta, kad atliktas notarinis veiksmas ar atsisakymas notarinį veiksmą atlikti gali būti skundžiamas ypatingosios teisenos tvarka, skundą pateikiant notaro (kito asmens, kuriam įstatymai suteikia teisę atlikti notarinius veiksmus), kurio veiksmai skundžiami, darbo vietos apylinkės teismui ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas kreipėsi į notarą, kad jam būtų išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, pareiškėjui išaiškintina, kad, notarui atsisakius išduoti paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, jis turės teisę kreiptis į teismą (duomenys neskelbtini)512 straipsnių pagrindu.

Taip pat atkreiptinas pareiškėjo dėmesys, jog vadovaujantis CK 5.70 straipsnio 1 dalimi, įpėdiniai paveldėtą turtą gali pasidalyti bendru sutarimu iki įpėdinių teisių į daiktus įregistravimo viešame registre. Nekilnojamųjų daiktų padalijimas forminamas notarine sutartimi, ji turi būti įregistruota viešame registre. Įpėdiniams nesutarus dėl turto pasidalijimo, pagal kiekvieno ieškinį turtą padalija teismas ginčo teisenos tvarka.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo pareiškimas nenagrinėtinas teisme Lietuvos Respublikos CPK XXVII skyriuje nustatyta, pareiškimą atsisakytina priimti bei jis grąžintinas jį padavusiam asmeniui (CPK 137 str. 2 d. 1 p.).

Vadovaujantis CPK 87 str. 1 d. 3 p., teismui atsisakius priimti pareiškimą, pareiškėjui grąžintinas 2017-02-24 AB Lietuvos pašto kvitu sumokėtas 31,00 Eur žyminis mokestis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 290 straipsniu, teismas

nutaria:

atsisakyti priimti pareiškėjo A. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriui, B. A., R. M., A. R. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir jį gražinti jį padavusiam asmeniui.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.