Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2017-02-15 · Civilinė byla Nr. 2-197-186/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-02-15
Bylos Nr.
2-197-186/2017
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-02049-2010-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Egidijus Žironas
Skolininkas
R. T.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-197-186/2017Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02049-2010-3Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 15 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Žironas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko R. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 24 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti jo atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutarties, kuria patenkintas antstolio Vaido Drungilo prašymas pakeisti išieškotoją.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartimi patenkino antstolio Vaido Drungilo prašymą ir pakeitė išieškotoją akcinę bendrovę (toliau – AB) DNB lizingą jos teisių perėmėja AB DNB banku vykdomojoje byloje Nr. 0047/11/00360/1, kurioje vykdomas išieškojimas iš skolininko R. T..Skolininkas R. T. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti minėtą nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti pareiškėjo antstolio V. Drungilo prašymą. Nurodė, kad AB DNB lizingas su tuo pačiu reikalavimu yra įtraukta į kreditorių sąrašą BUAB „Transporto sprendimai“ bankroto byloje, todėl antstolis pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 626, 629 straipsnius privalėjo nutraukti vykdomąją bylą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. spalio 24 d. nutartimi atsisakė priimti skolininko R. T. atskirąjį skundą.Teismas nurodė, kad apeliacijos dalyku negali būti klausimai, kurie negalėjo būti arba neturėjo būti sprendžiami pirmosios instancijos teisme. Šiuo atveju buvo sprendžiamas išieškotojo pakeitimo klausimas. Bylos nagrinėjimo dalyką ir ribas apibrėžė būtent antstolio prašymas. Atskirajame skunde nurodoma aplinkybė dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo nebuvo ir neturėjo būti tiriama ir vertinama pirmosios instancijos teisme, nes dėl jos nebuvo pasisakę dalyvaujantys byloje asmenys. Be to, teismas nesprendžia klausimo dėl vykdomosios bylos nutraukimo. Tokio klausimo išsprendimas yra antstolio kompetencija (CPK 630 straipsnis). Todėl skolininko nurodoma aplinkybė negali būti ir apeliacinio nagrinėjimo dalyku. Atskirajame skunde nenurodomi kiti argumentai, pagal kuriuos apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į ribotos apeliacijos galimybę, galėtų tikrinti teismo nutarties dėl išieškotojos pakeitimo teisėtumą ir pagrįstumą. Teismas, atsisakydamas priimti skolininko R. T. atskirąjį skundą, vadovavosi CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 302 straipsniu, 306 straipsnio 2 dalimi, 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir 338 straipsniu.

III. Atskirojo skundo argumentai

Skolininkas R. T. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 24 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti jo atskirąjį skundą. Atskirajame skunde kartoja tuos pačius argumentus, kuriuos nurodė atsisakytame priimti atskirajame skunde, t. y. kad antstolis pagal CPK 626, 629 straipsnius privalėjo nutraukti vykdomąją bylą, o ne kreiptis į teismą dėl išieškotojo pakeitimo. Papildomai nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi R. T. ir jo sutuoktinė J. T. buvo įtraukti bendraatsakoviais į BUAB „Transporto sprendimai“ bankroto bylą, todėl antstolis pagal CPK 626 straipsnio 1 dalies 3 punktą sustabdė vykdomąją bylą ir persiuntė bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Tokiu atveju vykdomoji byla laikoma baigta (CPK 632 straipsnio 6 punktas). Užbaigtoje vykdomojoje byloje negali būti atliekami jokie vykdymo veiksmai, todėl teismas negalėjo spręsti jokių su vykdymo veiksmais susijusių klausimų.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacine tvarka sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti skolininko atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria pakeistas išieškotojas vykdomojoje byloje.CPK 596 straipsnyje nustatyta, kad nutartis pakeisti išieškotoją gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Todėl teismas negalėjo atsisakyti priimti R. T. atskirojo skundo CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu (skundžiama nutartis, kuri pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas).Atskirajame skunde, be kitų reikalavimų, turi būti nurodyta, kokios bylos aplinkybės patvirtina nutarties ar jos dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės (atskirojo skundo pagrindas) (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 338 straipsnis). Atskirasis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teismas iš esmės konstatavo, kad skolininko R. T. atskirasis skundas neatitinka minėtų reikalavimų. Tokiu atveju teismas turėjo nustatyti apeliantui terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti (CPK 316 straipsnio 1 dalis), o ne atsisakyti priimti atskirąjį skundą. Dėl minėtų procesinės teisės normų pažeidimo klausimas išspręstas neteisingai. Todėl skundžiama nutartis naikinama ir skolininko R. T. atskirojo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 24 d. nutartį ir skolininko R. T. atskirojo skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjas Egidijus Žironas