Panevėžio apygardos teismo nutartis

Teisėjas Gytis Stasevičius Adm. teisės pažeidimo byla Nr. ATP-10-366/2013

2014 m. sausio 3 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Sigitas Bagdonavičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal R. P. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 5 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

R. P. Administracinės komisijos prie Utenos rajono savivaldybės tarybos (toliau – Komisijos) 2013-07-03 nutarimu Nr. AD-13, priimtu administracinio teisės pažeidimo byloje, pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 188 str., ir jai paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas, už tai, kad ji, 2013-06-11, iš bendrąja nuosavybe priklausančio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), savavališkai paėmė sutuoktinio A. P. namų apyvokos daiktus ir savavališkai organizavo jų išvežimą ir iškrovimą A. P. motinos G. P. gyvenančios (duomenys neskelbtini), namo kieme, tuo pažeisdama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.5 str. 3 p. reikalavimą, kuris numato, kad draudžiama piktnaudžiauti šeimos teisėmis.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Kaip minėta, R. P. administracine tvarka nubausta už tai, kad ji 2013-06-11, iš bendrąja nuosavybe priklausančio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), savavališkai paėmė sutuoktinio A. P. namų apyvokos daiktus ir savavališkai organizavo jų išvežimą ir iškrovimą A. P. motinos G. P. gyvenančios (duomenys neskelbtini), namo kieme, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.5 str. 3 p. reikalavimą, kuris numato, kad draudžiama piktnaudžiauti šeimos teisėmis.

Skundžiamoje nutartyje konstatuota, kad R. P. pagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 188 straipsnį, nesant tarp R. P. ir A. P. susitarimo dėl daiktų pervežimo. Minėto susitarimo tarp sutuoktinių nebuvimą teismas grindė daiktų perdavimo – priėmimo akte ir A. P. rašytame raštelyje nurodytais skirtingais daiktais ir jų kiekiais, t.y. R. P. perdavė daiktus, nenurodytus A. P. raštelyje. Liudytojos G. M. parodymais teismas nesirėmė, motyvuodamas tuo, kad ji yra R. P. motina, todėl suinteresuota bylos baigtimi.

Su tokiu įrodymų vertinimu apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Vadovaujantis ATPK 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Šiuo atveju teismas, visiškai nepasisakęs dėl R. P. skundo argumentų, rėmėsi tik ją kaltinančiais įrodymais, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį.

ATPK 188 str. nurodyta, kad savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymas savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadaręs esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms. Atsižvelgiant į ATPK 188 straipsnio dispoziciją ir prasmę, asmuo atsakomybėn pagal šį straipsnį gali būti traukiamas tik tuo atveju, jei jis veikė tyčia (ATPK 10 str.). Taigi, asmens kaltė turi būti įrodyta.

Kaip matyti, tyrimas dėl savavaldžiavimo pradėtas pagal A. P. motinos G. P. pareiškimą policijos įstaigai, kuriame nurodoma, jog sūnaus daiktus, nesant susitarimo, galimai atvežė ir paliko jo sutuoktinė R. P.. R. P. viso proceso metu kategoriškai neigia savavališkai organizavusi sutuoktinio A. P. namų apyvokos daiktų paėmimą iš bendrąja nuosavybe priklausančio namo, jų atvežimą ir iškrovimą A. P. motinos G. P. namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme. Tvirtina, kad daiktus atvežė minėtu adresu A. P. iniciatyva. Jos žodžiais tariant, perduoti asmeninius daiktus A. P. prašė ir raštu (byloje pateiktas raštelis (b.l. 4)), ir žodžiu. Teismas nepaneigė susitarimo dėl daiktų perdavimo tarp R. P. ir A. P. buvimo, tačiau R. P. kaltę pagal ATPK 188 straipsnį grindė tuo, kad daiktų perdavimo akte ir A. P. rašytame raštelyje nurodyti skirtingi daiktai ir jų kiekis. Tačiau teismas neatsižvelgė ir skundžiamoje nutartyje jokiais kitais įrodymais nepaneigė R. P. parodymus, kad A. P. iš vakaro, t.y. 2013 m. birželio 10 d. skambino mobiliuoju telefonu dėl daiktų perdavimo. Pokalbio metu, kurį girdėjo šalia R. P. buvusi jos motina G. M. bei dukros, buvo tikslinama kokius daiktus ir kur nuvežti. Reikalaujamus daiktus, padariusi jų apyrašą, kurio pasirašyta kopija pateikta byloje, lydint motinai ir dukroms, R. P. nuvežė sutartu adresu, tačiau durų niekas neatidarė. Pasitarusi su tyrėju Naviku, daiktus paliko kieme, tikėdamasi, kad jie tuoj pat bus paimti A. P.. Iš R. P. parodymų bei teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančių duomenų matyti, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 5 str. 1 d. 1 p. ir 2 p., A. P., įtariamam nusikalstamos veikos padarymu, 2012 m. kovo 1 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi buvo taikytos smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonės – įpareigojimas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), ir nesiartinti prie R. P.. Todėl daiktų pervežimą R. P. motyvavo ne tik tarpusavio susitarimu, bet ir A. P. poreikiu turėti sezoną atitinkančius jos namuose laikytus jo drabužius. Teismas pagrįstai nesivadovavo A. P. bei skundą padavusios jo motinos G. P. parodymais, kad jokio susitarimo nebuvo, nes jie, kaip ir R. P. motina G. M., yra suinteresuoti bylos baigtimi. Kitų įtikinamų ir objektyvių įrodymų, kurie paneigtų R. P. parodymus dėl daiktų pervežimo motyvų ir aplinkybių, byloje nėra. Minėtomis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog neįrodyta R. P. tyčia piktnaudžiauti šeimos teisėmis, juolab, kad daiktai buvo surasti po kelių valandų, žala jiems nepadaryta. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad dėl ilgai besitęsiančio ir sudėtingo skyrybų proceso bei A. P. atžvilgiu nagrinėjamos baudžiamosios bylos, kurioje nukentėjusiąja pripažinta R. P. (Utenos rajono apylinkės teismo baudžiamoji byla Nr. 1-36-373-2013), tarp šalių ir jų artimųjų yra susiklostę itin priešiški santykiai ir tai galėjo įtakoti neadekvatų R. P. veiksmų interpretavimą. Esant kitokioms aplinkybėms, iškilusį nesusipratimą galima buvo išspręsti taikiai, be valstybės institucijų įsikišimo. Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad administracinio teisės pažeidimo byloje nėra surinkta vienareikšmiškų, objektyvių ir neginčytinų įrodymų, jog R. P. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 188 str.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 2 p., teisėjas

nutar ia:

Panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 5 d. nutartį ir Administracinės komisijos prie Utenos rajono savivaldybės tarybos 2013-07-03 nutarimą, kuriuo R. P. pagal ATPK 188 straipsnį nubausta administracine nuobauda – įspėjimu.

R. P. administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Nutartis neskundžiama.