Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Rietavo sav., Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 11 kl. išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) moksleivis, gyv. (duomenys neskelbtini), Rietavo sav., neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 4 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad kaltinamasis vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Tai yra, kaltinamasis A. K., 2012 m. spalio 30 d. apie 23 val., kelyje Budrikiai-Norgalviai, Rietavo sav., neturėdamas teisės vairuoti kelių transporto priemonę, vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nes nustatytas 2,37 promilių (vidutinis) girtumo laipsnis, taip pažeidė KET 14 p. reikalavimus, nes draudžiama vairuoti kelių transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, vairuodamas automobilį VW GOLF valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė vairuojamo automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į medį, taip pažeidė KET 133 p. reikalavimus, nes vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio, o pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Dėl A. K. padarytų kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo įvyko eismo įvykis, kurio metu M. R. buvo padarytas galvos sumušimas su muštine žaizda nosies dešinėje, nosikaulių lūžimu, galvos smegenų sutrenkimu, trauminiu smegenų paburkimu, muštinės-kirstinės žaizdos ir odos nubrozdinimai dešiniame dilbyje, atviro skeveldrinio dešiniojo šlaunikaulio lūžimas, M. R. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas dėl atviro skeveldrinio šlaunikaulio kūno lūžimo.

Kaltinamasis kaltu prisipažino ir parodė, kad buvo išgėręs alkoholio ir važiavo su S. L. pasivažinėti. Automobilyje buvo ir nukentėjusioji M. R.. Važiuojant jis paprašė S. L., kad šis duotų pavairuoti automobilį, S. L. sutiko. Važiuodamas už vairo jis užsižiopsojo, nepastebėjo kelio posūkio, nuvažiavo nuo kelio ir trenkėsi į medį. Autoįvykio metu buvo sužalota nukentėjusioji, kuriai iš karto ieškojo pagalbos. Teisės vairuoti transporto priemones neturėjo. S. L. žinojo, kad jis yra nepilnametis ir neblaivus. Nukentėjusioji nedraudė jam neblaiviam vairuoti ir jam sėdus už vairo iš automobilio neišlipo.

Nukentėjusioji M. R. parodė, kad 2012 m. spalio 30 d. vakare dėdė S. L. pasiūlė pasivažinėti automobiliu. Važiuodami jie sutiko kaltinamąjį. S. L. su kaltinamuoju gėrė alkoholinius gėrimus. Įvykio aplinkybių nepamena dėl patirtų sužalojimų. Pamena, kad prie pieninės A. K. atsisėdo už automobilio vairo, o kas buvo toliau nepamena. Nepagalvojo užsisegti saugos diržo.

Liudytojas S. L. parodė, kad įvykio vakarą jis su nukentėjusiąja ir kaltinamuoju važinėjosi po Rietavą jo automobiliu, paskui prie pieninės gėrė alkoholinius gėrimus. A. K. buvo prašęs jo duoti pavairuoti automobilį, jis leido pavairuoti, nes patikėjo A. K. žodžiais, kad šis nėra išgėręs. Važiuojant jis sėdėjo ant galinės sėdynės ir rašė žineles. Pamatė, kad yra posūkis, o jie važiuoja tiesiai. A. K. dar bandė staigiai sukti vairą, bet nebeišsuko ir jie trenkėsi į medį. Iškvietė M. R. pagalbą ir laukė policijos. Žinojo, kad A. K. neturi teisės vairuoti transporto priemones. Visi nebuvo prisisegę saugos diržų.

Liudytojas A. R. parodė, kad jis paskambino žmonos mama ir pasakė, kad buvo avarija ir dukra yra ligoninėje. Dukra buvo sužalota. Įvykio aplinkybių nežino.

Iš 2012-10-30 tarnybinio pranešimo matyti, kad 2012-10-30 23.00 val., Rietavo policijos komisariate iš Rietavo GMP felčerės gautas pranešimas, kad važiuojant nuo Budrikių k. į Norgalvių k., Rietavo sav. kelyje nuo kelio yra nuvažiavęs ir į medį atsitrenkęs automobilis. Nuvykus minėtu adresu buvo rastas automobilis VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuvažiavęs nuo kelio ir atsitrenkęs į medį. Šalia automobilio stovėjo du neblaivūs jaunuoliai – S. L. ir A. K., su kuriais buvo sunku išsiaiškinti eismo įvykio aplinkybes. Pristačius į Rietavo PK S. L. buvo nustatytas -1,73 promilių girtumas, A. K. – nustatytas 2,78 promilių girtumas. 2012-10-31 apie 00.40 val. iš Plungės r. sav. ligoninės priėmimo skyriaus gautas pranešimas, kad iš Rietavo sav. Budrikių k., eismo įvykio pristatyta M. R., kuri dėl sužalojimų paguldyta į reanimacijos skyrių. (T. 1, b.l. 1)

Iš eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra kelyje Budrikiai-Norgalviai, Rietavo sav. Kelių eismo įvykio rūšis – automobilio nuvažiavimas nuo kelio ir atsitrenkimas į medį. Kelio dangos tipas, būklė – žvyras, oro sąlygos – apsiniaukusi, rūkas, apšvietimas –naktis. Kelių eismo įvykio vietoje –automobilis VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (T. 1, b.l. 5-12)

Iš transporto priemonės apžiūros ir techninės būklės patikrinimo protokolo matyti automobilio VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) išoriniai sugadinimo požymiai: priekinis bamperis, priekinės lempos, grotelės priekinės, variklio dangtis, stiklas, posūkiai, priekiniai sparnai, priekiniai ratlankiai, dešinės pusės durelės, kairės pusės durelės, dešinės pusės galinės durelės, stogas. (T. 1, b.l. 13-14)

Iš specialisto išvados Nr. G 2406/12 (03) matyti, kad M. R. buvo padaryti šie sužalojimai: galvos sumušimas su muštine žaizda nosies dešinėje, nosikaulių lūžimu, galvos smegenų sutrenkimu, trauminiu smegenų paburkimu, muštinės-kirstinės žaizdos ir odos nubrozdinimai dešiniame dilbyje, atviras skeveldrinis dešiniojo šlaunikaulio kūno lūžimas. Šiuos sužalojimus M. R. galėjo patirti 2012-10-30 eismo įvykio metu. Dėl atviro skeveldrinio šlaunikaulio kūno lūžimo M. R. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. (T. 1, b.l. 23-24)

Iš specialisto išvados Nr. T-A-10557/12(01) matyti, kad M. R. kraujyje etilo alkoholio nerasta. (T. 1, b.l. 27)

Iš asmens blaivumo testo matyti, kad 2012-10-31 01:15:59 A. K. nustatytas -2,78 promilių girtumas. ( b.l. 65)

Iš specialisto išvados Nr. T-A 10553/12 (01) matyti, kad A. K. kraujyje rasta 2,37 promilės etilo alkoholio. (T. 1, b.l. 78)

Visų šių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, atitinkančiais BPK 20 str. reikalavimus, visuma patvirtina, kad kaltinamasis A. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, todėl jo veika atitinka LR BK 281 str. 4 d. numatyto nusikaltimo sudėtį.

Kaltinamasis nusikalto būdams nepilnametis, pirmą kartą padarė neatsargų nusikaltimą, prisipažino kaltu, atsiprašė nukentėjusiosios, atlygino dalį žalos. Yra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės LR BK 93 str. 1 d. 1 p. ir 3 p. pagrindais, paskiriant jam auklėjamojo poveikio priemonę, o baudžiamoji byla nutraukiama, kardomoji priemonė panaikinama (LR BK 82 str., LR BPK 235 str. 1 d.).

Civiliniai ieškiniai.

Nukentėjusioji M. R. nurodė, kad autoįvykio metu ji buvo sunkiai sužalota, kelis kartus operuota, ilgai gydėsi ir dabar dar tebesigydo dėl šlaunikaulio lūžio, dar reikalingos operacijos. Buvo sulaužyta nosis, sužalota ranka, jautė didžiulius skausmus ir nepatogumus, visur yra likę dideli randai, dėl kurių gėdijasi nusirengti žmonėms matant paplūdimyje ar kitose viešose poilsio vietose. Iš pradžių nenorėjo bendrauti su draugais, buvo užsidariusi savyje su savo skausmu. Negalėjo pati savęs apsitarnauti, reikėjo kito žmogaus pagalbos, negalėjo judėti, dvejus metus negali tęsti mokslo ir įgyti kirpėjos specialybės. Nėra užtikrinta, kad ir baigusį šios specialybės mokslą galės dirbti kirpėja, nes negali ilgai stovėti dėl kojos skausmų. Neturtinę žalą įvertino 100000 litų. 17264 Lt neturtinės žalos jai atlygino draudimo bendrovė, 1000 Lt neturtinės žalos atlygino kaltinamasis, likusią neatlygintą neturtinę žalą 81736 litus prašo priteisti iš kaltinamojo ir jo atstovų pagal įstatymą.

Civilinė ieškovė D. R. parodė, kad dėl dukros sužalojimo ji patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Ji dukrą slaugė, nes dukra negalėjo net lovoje apsiversti. Nuolat darbdavio prašė išeiginių, kad galėtų dukrą slaugyti, dėl to prarado dalį pajamų ir vos neprarado darbo. Pati gėrė raminamuosius vaistus, patyrė didelius išgyvenimus ir nepatogumus. Draudimo bendrovė jai atlygino 2384,34 Lt. Už gydymo priemones ir medikamentus-944 Lt, už kelionės išlaidas, kurios pagrįstos medicininiais dokumentais-1440,34 Lt. Draudimo bendrovė neatlygino 161,88 Lt už medikamentus, 1423,63 Lt kuro išlaidų, 64,65 Lt buitinių prekių išlaidų ir 2305,35 Lt jos negautų pajamų.

Kadangi M. R. gydymas tęsiasi iki šiol, papildomai turėjo 38 Lt išlaidų už medikamentus ir 371,77 Lt kuro išlaidų. Prašo priteisti iš AB „Lietuvos draudimas 4365,31 Lt turtinės žalos atlyginimo, iš kaltinamojo ir jo atstovų pagal įstatymą 30000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Kaltinamasis ieškinių nepripažino, nes draudimo bendrovė atlygino žalą nukentėjusiajai, kurią jis moka draudimo bendrovei regreso tvarka.

Nekompensuojami medikamentai, tiesiogiai nesusiję su eismo įvykio metu patirtų sužalojimų gydymu ir/ar nepagrįsti gydytojų paskyrimais-161,88 Lt; nekompensuojamos kuro išlaidos-1423,63 Lt, nes šios išlaidos nepagrįstos medicininiais dokumentais; taip pat nekompensuojamos buitinės prekės-64,65 Lt.

D. R. reikalavimas atlyginti negautas pajamas yra nepagrįstas, nes D. R. darbovietė ir VSDFV informavo, kad D. R. per laikotarpį nuo 2012-10-30 iki 2013-04-30 nemokamose atostogose nebuvo ir nedarbingumo pažymėjimai taip pat nebuvo išduoti.

Motyvuojamoji dalis

Civiliniai ieškiniai tenkintini š dalies.

Kadangi kaltinamasis jau yra pilnametis ir tėvams pasibaigė pareiga atlyginti nepilnamečio asmens padarytą žalą, reikalavimas žalos atlyginimą priteisti iš kaltinamojo tėvų atmetamas. (CK 6.276 str. 3 d.)

Nustatydamas neturtinės žalos dydį M. R., teismas vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais, t. y. į patirtos žalos padarinius, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, taip pat bylai reikšmingas faktines aplinkybes ir sąžiningumo, teisingumo, protingumo principus.

Asmens sveikata yra viena svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, šalinant sužalojimų padarinius (operacijos, specialios procedūros ir kt.), tai jos yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-424/2008)

Nukentėjusioji M. R. yra jauno amžiaus, dėl eismo įvykio patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą, buvo kelis kartus operuota, ilgą laiką patyrė didelius skausmus. Sužalota koja ilgą laiką buvo nejautri, todėl baimintasi, kad negalės vaikščioti. Praėjus pusantrų metų sveikata nėra atsistačiusi, sužalojimo pasekmės išliko, gydymas tęsiamas, visiško pasveikimo prognozė abejotina. Ant kūno yra likę dideli randai, dėl kurių nukentėjusioji jaučia diskomfortą, negali gyventi visaverčio gyvenimo.

Dėl patirtų sužalojimų ir gydymo specifikos nukentėjusioji negalėjo normaliai gyventi, savarankiškai judėti, tęsti mokslo Šiaulių profesinio rengimo centre, kur ruošėsi įgyti kirpėjos specialybę. Išlieka abejonės dėl galėjimo dirbti kirpėjos darbą, nes šis darbas yra stovimas, o dėl kojos skausmų nukentėjusioji ilgai stovėti negali.

Taip pat, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas įvertina ir nukentėjusiosios didelį neatsargumą, kad važiavo su akivaizdžiai neblaiviais asmenimis neprisisegusi saugos diržo, kas be abejo turėjo įtakos patirtų sužalojimų sunkumui.

Taip pat teismas atsižvelgia ir į kaltininko jauną amžių, jo turtinę padėtį, kad yra moksleivis, savarankiškų pajamų neturi.

Teismas daro išvadą, kad pakankamas neturtinės žalos dydis M. R. yra 30000 litų.

Draudimo bendrovė išmokėjo M. R. visą Įstatymo numatytą 17264 Lt (5000 eurų) draudimo suma, A. K. sumokėjo 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti, todėl likusi neatlyginta neturtinė žala-11,736 Lt, priteistiną iš kaltinamojo. Kita ieškinio dalis atmestina.

Civilinė ieškovė D. R. slaugė autoįvykio metu sunkiai sužalotą dukrą ir dėl to turėjo išlaidų.

Atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ atlygino D. R. 2384,34 Lt. Už gydymo priemones ir medikamentus-944 Lt, už kelionės išlaidas, kurios pagrįstos medicininiais dokumentais-1440,34 Lt. Draudimo bendrovė neatlygino 161,88 Lt už medikamentus, 1423,63 Lt kuro išlaidų, 64,65 Lt buitinių prekių išlaidų ir 2305,35 Lt jos negautų pajamų.

D. R. nagrinėjant bylą teisme dar nurodė, kad papildomai turėjo 38 Lt išlaidų medikamentams ir 371,77 Lt išlaidų kurui, pateikė tai patvirtinančius kvitus, tačiau nepateikė įrodymų, kad šie kvitai yra susiję su D. R. gydymu.

Nėra pagrindo teismui šių išlaidų priteisti, nes nepakanka duomenų, kad nekompensuotos ir naujai turėtos išlaidos būtų susijusios su M. R. gydymu.

Kaip ir nurodė atsakovas AB „Lietuvos draudimas“, civilinės ieškovės nurodomos negautos pajamos nėra pagrįstos įrodymais, nes D. R. per laikotarpį nuo 2012-10-30 iki 2013-04-30 nemokamose atostogose nebuvo ir nedarbingumo pažymėjimai taip pat nebuvo išduoti.

Nekompensuoti medikamentai už 161,88 Lt tiesiogiai nesusiję su eismo įvykio metu patirtų sužalojimų gydymu ir nepagrįsti gydytojų paskyrimais, už 1423,63 Lt nekompensuotos kuro išlaidos nepagrįstos medicininiais dokumentais, taip pat nekompensuotos buitinės prekės už 64,65 Lt.

Šią ieškinio dalį dėl turtinės žalos atlyginimo teismas palieka nenagrinėtą, nes M. R. gydymas nėra baigtas, pareiga atlyginti su jos gydymu susijusias išlaidas AB „Lietuvos draudimas“ išlieka, o D. R. pateikus įrodymus apie turėtas pagrįstas išlaidas, atsakovui AB „Lietuvos draudimas“ išlaidų neatlyginus, civilinė ieškovė turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. (BPK 113 str. 2 d., CPK 296 str. 1 d. 1) p.)

Nustatydamas neturtinės žalos dydį D. R., teismas atsižvelgia į tai, kad D. R. dėl dukros sužalojimo patyrė didelį sukrėtimą, pergyvenimus, smarkiai į neigiamą pusę pasikeitė jos asmeninis gyvenimas, nes dukrai reikėjo nuolatinės priežiūros ir pagalbos, dėl ko ji turėjo koreguoti darbo grafiką, nuolat prašyti darbdavio išeiginių, kad neigiami išgyvenimai ir pagalba dukrai dėl gydymo tęsiasi iki šiol.

Vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatytais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais, teismas daro išvadą, kad pakankamas neturtinės žalos atlyginimas D. R. bus priteisiant iš kaltinamojo 5000 litų. Kita ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestina.

2013 m. rugsėjo 10 d. Plungės r. apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas kaltinamojo A. K. turtui, siekiant užtikrinti M. R. ir D. R. civilinius ieškinius, pratęstinas iki tol, kol bus atlyginta žala. (BPK 151 str. 6 d.)

Civilinė ieškovė D. R. turėjo 3300 Lt išlaidų advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės atstovas bei jo padėjėjos paslaugoms apmokėti.

Teismas tenkina prašymą priteisti atstovavimo išlaidas, tačiau atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, kad yra moksleivis, savarankiškų pajamų neturi, šias priteistinas išlaidas sumažina iki 2000 Lt. (BPK 106 str. 2 d.)

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 4 dalį baudžiamojo kodekso 93 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktų pagrindais, paskiriant jam baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 5) punkte numatytą auklėjamojo poveikio priemonę-elgesio apribojimą-įpareigojimą 12 mėnesių tęsti mokslą. Baudžiamąją bylą nutraukti.

Kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

M. R., gim. (duomenys neskelbtini), civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jai iš A. K. 11,736 litų neturtinei žalai atlyginti. Kitą ieškinio dalį atmesti.

D. R., gim. (duomenys neskelbtini), civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jai iš A. K. 5000 litų neturtinei žalai atlyginti. Kitą ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

D. R. ieškinio dalį dėl 4365,31 Lt turtinės žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo AB „Lietuvos“ draudimas“, palikti nenagrinėtą.

Priteisti iš nuteistojo A. K. 2000 litų D. R. jos turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Kitą prašymo dalį atmesti.

Pratęsti laikiną nuosavybės teisių apribojimą nuteistojo A. K. turtui, kuris buvo taikytas 2013 m. rugsėjo 10 d. Plungės r. apylinkės teismo nutartimi, siekiant užtikrinti M. R. ir D. R. civilinius ieškinius, iki tol, kol bus atlyginta žala. (Turto arešto akto identifikavimo kodas: 2013048214)

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.