- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-10-28
- Bylos Nr.
- A-143-1277-08
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Roma Sabina Alimienė (pirm.), Anatolijus Baranovas (pran.), Stasys Gagys
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Vilko pėda“
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
- Advokatai
- Laura Juozumaitė
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (kolegijos pirmininkė), Anatolijaus Baranovo (pranešėjas) ir Stasio Gagio,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Vilko pėda“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Vilko pėda“ skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo dalies panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė ,,Vilko pėda“ (toliau – pareiškėjas, UAB ,,Vilko pėda“, apeliantas) skundu (b. l. 3 – 11) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas) direktoriaus 2007 m. liepos 10 d. įsakymo Nr. 30-1357 dalį, kurioje numatyta, kad UAB ,,Vilko pėda“ paskirta daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore terminuotai, t. y. iki 2007 m. gruodžio 31 d.
Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas be teisėto pagrindo nustatė administratoriaus įgaliojimų terminą. Pagal Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo (2000 m. birželio 20 d. įstatymo Nr. VIII-1741 (nuo 2000 m. liepos 12 d.) redakcija) (toliau – Įstatymas) 10 straipsnio 6 dalį, administravimas galėjo būti nutraukiamas įregistravus gyvenamojo namo patalpų savininkų bendriją ir jos įstatus arba sudarius daugiabučio namo savininkų (bendrasavininkių) jungtinės veiklos sutartį, t. y. faktiškai išnykus tiems įstatyme numatytiems pagrindams, kuriems esant administratorius turėjo būti skiriamas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintuose Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniuose nuostatuose (toliau – Pavyzdiniai nuostatai) taip pat atkartojami Įstatyme numatyti administravimo pasibaigimo pagrindai, kartu nustatant, kad paskirtas administratorius gali būti pakeičiamas kitu administratoriumi, atliekant administratoriaus keitimo procedūrą daugiabučių namų savininkų valia, kai to pageidauja daugiau nei pusė daugiabučio namo savininkų. Nei Įstatymas nei Pavyzdiniai nuostatai nenumatė galimybės skirti administratorių nustatant kalendorine data apibrėžtą terminą. Analogišką išvadą galima daryti atsižvelgiant ir į Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.251 straipsnį. Pažymėjo, jog Vilniaus miesto savivaldybės valdyba priėmė analogiškus įsakymus ir dėl kitų bendrovių, tačiau joms nustatyti žymiai ilgesni administravimo terminai arba terminai nėra nustatyti. Teigė, jog atsakovas, nustatydamas jam kaip administratoriui paminėtą įgaliojimų terminą, pažeidė Viešojo administravimo ir Vietos savivaldos įstatymuose įtvirtintus principus. Skundžiamas įsakymas yra nemotyvuotas, savavališkas, juo nepagrįstai ribojama ūkio subjekto teisė laisvai verstis ūkine veikla, ignoruojama butų savininkų nuomonė dėl administratoriaus veiklos, taip pat įstatymai ir teisėti lūkesčiai.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 51 – 55) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas rėmėsi negaliojančia Įstatymo redakcija. Pavyzdiniai nuostatai nereglamentuoja sprendimo skirti daugiabučio namo patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratorių turinio. Be to, turi būti taikomos ne tik specialiosios normos, reglamentuojančios butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, bet ir CK bendrosios taisyklės, taikomos svetimo turto administravimui. Pagal CK 4.250 straipsnį, vienas iš pagrindų, kuriems esant baigiasi turto administravimas, yra nurodytas pasibaigęs administravimo terminas ar įvykusi sąlyga, numatyta administravimo nustatymo akte. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 30-2050 yra patvirtinti Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatai (toliau – Nuostatai), kurių 15 punkte numatyta, jog administravimas gali baigtis pasibaigus administravimo terminui. Administravimo termino nustatymu siekiama apsaugoti butų ir kitų patalpų bendrosios nuosavybės savininkų interesus, užtikrinant tinkamą administratorių vykdomos veiklos ir atliekamų funkcijų kontrolę. Vilniaus miesto savivaldybės sprendimais ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais visoms bendrovėms yra nustatyti administravimo terminai.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. spalio 11 d. sprendimu (b. l. 113 – 115) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas nustatė, kad skundžiamu įsakymu, kuris priimtas vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 30-2050 ,,Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų tvirtinimo“, pareiškėjas paskirtas daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriumi iki 2007 m. gruodžio 31 d. bei patvirtintas pareiškėjo administruojamų daugiabučių gyvenamųjų namų sąrašas. Byloje nėra duomenų ir pareiškėjas neginčija, kad atsakovas paskyrė jį skundžiamo įsakymo priede nurodytų objektų administratoriumi esant įstatyme nurodytoms sąlygoms bei įstatymo nustatyta tvarka (CK 4.84 str.). CK 4.250 straipsnyje yra numatyti turto administravimo pabaigos pagrindai, tarp kurių yra nurodytas ir administravimo termino pasibaigimas. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas, nustatydamas ginčijamame įsakyme administravimo terminą, veikė pagal teisės normas, reglamentuojančias turto administravimą. Skundo argumentai, jog negali būti nustatomas administravimo terminas, yra nepagrįsti. CK 4.251 straipsnis, numatantis turto administratoriaus įgaliojimų pabaigą, nereglamentuoja turto administravimo pabaigos. Atsakovas skundžiamu įsakymu suteikė pareiškėjui administratoriaus įgaliojimus ir nustatė turto administravimo terminą, o ne turto administratoriaus įgaliojimų terminą (CK 4.236 str. 2 d.). Skundžiamas įsakymas atitinka paminėtų teisės normų reikalavimus, todėl jį pakeisti nėra teisinio pagrindo. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas nepagrįstai nurodė, kad skundžiamas įsakymas neatitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. 603 ,,Dėl Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“, kuris (jo redakcija) priimtas vadovaujantis CK 4.84 straipsniu, reikalavimų. Nutarimo bendrosios nuostatos reglamentuoja tam tikrus klausimus dėl turto administravimo nustatymo ir administratoriaus skyrimo, tačiau jos nereglamentuoja administravimo pabaigos teisinių santykių. Nutarimo 2.2 punkte yra numatyti sprendimo turiniui keliami reikalavimai, tarp kurių nėra nurodytas administravimo terminas. Sprendimo turiniui keliamų reikalavimų nustatymas neatima teisės iš institucijos, sprendžiančios turto administravimo nustatymo klausimą, nurodyti sprendime kitus duomenis, dėl kurių nuspręsta administraciniu aktu. Nutarimo 3 punkto nuostata yra rekomendacinio pobūdžio ir nereglamentuoja turto administravimo pabaigos teisinių santykių bei negali jų reglamentuoti kitaip negu numato aukščiau nurodytos CK normos (CK 1.3 str. 3 d.). Teismas nurodė, kad atsakovo pateikti protokolinis nutarimas ir aiškinamasis raštas patvirtina, jog jis prieš priimdamas skundžiamą įsakymą svarstė šį klausimą, vertino ankstesniais laikotarpiais pareiškėjo atžvilgiu priimtų analogiškų administracinių aktų turinį. Atsakovas, kurio kompetencijai įstatymas priskiria administravimo nustatymą, turi teisę spręsti visus su administravimo nustatymu susijusius klausimus, taip pat ir dėl termino trukmės. Pareiškėjas nepateikė ir byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad skundžiamu įsakymu yra nustatytas pernelyg trumpas administravimo terminas, dėl ko gali būti ar yra pažeidžiami pareiškėjo interesai (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 57 str.). Pareiškėjo nurodyti motyvai dėl kitiems juridiniams asmenims, turintiems teisę teikti turto administravimo paslaugas, nustatyto administravimo termino nustatymo neturi reikšmės šiai bylai išspręsti, nes paminėti administraciniai aktai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas (ABTĮ 86 str.). Be to, pareiškėjas nepagrįstai nurodė, jog atsakovas privalėjo vadovautis Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo (1995 m. vasario 21 d. įstatymas Nr. I-798) 10 straipsnio 6 dalimi, reglamentavusia daugiabučio namo valdymą ir priežiūrą nesant bendrijos. Šis įstatymo straipsnis yra pripažintas netekusiu galios nuo 2001 m. spalio 26 d.. Todėl skundžiamo įsakymo priėmimo metu minėta teisės norma nereglamentavo kito asmens turto administravimo teisinių santykių.
III.
Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 117 – 124) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas nepagrįstai nurodė, kad skundžiamo įsakymo priėmimo metu galiojusios ir ginčo teisinius santykius reglamentavusios teisės normos suteikė teisę atsakovui vienasmeniškai nustatyti terminą, kuriam yra skiriamas administratorius (CK 4.84, 4.236, 4.250, 4.251 str., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimas Nr. 603, Pavyzdiniai nuostatai).
Žemesnės instancijos teismas
2. Teismas visiškai netaikė teisės normų, reglamentuojančių viešojo administravimo institucijos priimamų sprendimų teisėtumą bei pagrįstumą ir atitikimą viešojo administravimo principams (Viešojo administravimo įstatymas, Vietos savivaldos įstatymas).
3. Siekdamas išlaikyti nuoseklumą, pagal chronologiją pateikė teisės aktų, reglamentavusių ginčo teisinius santykius, apibendrinimą, tačiau negrindė savo reikalavimų negaliojančia teisės norma. Teismas neįsigilino į administravimą reglamentuojančias teisės normas.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 127 – 133) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
Atsakovas nurodo, kad teismas, tirdamas faktines aplinkybes ir vertindamas byloje esančius įrodymus, teisėtai ir pagrįstai konstatavo, jog nėra pagrindo panaikinti ginčijamo įsakymo dalies, kuria pareiškėjas paskirtas daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriumi terminuotai, t. y. iki 2007 m. gruodžio 31 d., nes jo kompetencijai įstatymas priskiria administravimo nustatymą, todėl jis turi teisę spręsti visus su administravimo nustatymu susijusius klausimus, taip pat ir dėl termino trukmės.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Teisinius santykius dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, kai šie savininkai neįsteigę bendrijos arba nesudarę jungtinės veiklos sutarties, reglamentuoja CK 4.84 straipsnis, šio straipsnio 3 dalies pagrindu priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimas Nr. 603 ,,Dėl Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“, šiuo nutarimu patvirtinti Pavyzdiniai nuostatai bei CK 4.236, 4.250 ir 4.251 straipsniai. Todėl nagrinėjant šią administracinę bylą būtina vadovautis šiomis materialinės teisės normomis. Nei minėtas Vyriausybės nutarimas, nei juo patvirtinti Pavyzdiniai nuostatai tiesiogiai nereglamentuoja šiai bylai aktualaus bendrojo naudojimo objektų administratoriaus skyrimo (jo įgaliojimų) laiko klausimo, todėl nagrinėjamojoje byloje pirmiausia būtina vadovautis nurodytomis CK normomis bei pateikti šių normų aiškinimą bylai aktualiu kontekstu.
Kolegija pažymi, jog pagal CK 4.84 straipsnio 1 ir 2 dalis, CK 4.236 straipsnio 2 dalį minėtų objektų administratoriaus paskyrimas yra atsakovo kompetencija, todėl konstatuotina, kad, atlikdamas šią funkciją, atsakovas veikia kaip viešojo administravimo subjektas, t. y. jam taikytinos viešojo administravimo subjekto veiklą reglamentuojančios bendrosios nuostatos, tarp jų ir Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje nustatyti viešojo administravimo principai.
CK 4.84 straipsnio 1 ir 5 dalys nustato bendrus minėtų objektų administratoriaus skyrimo ir nurodyto administravimo pasibaigimo pagrindus, CK 4.250 straipsnyje išvardinti šio administravimo pasibaigimo, o CK 4.251 straipsnyje – turto administratoriaus įgaliojimų pasibaigimo pagrindai. Aiškindama CK 4.250 ir 4.251 straipsnių normų tarpusavio ryšį, kolegija pažymi, kad pirmoji iš jų yra adresuota paties administravimo objektui, t. y. joje kalbama apie administravimo poreikio pasibaigimą, ir nėra jokių nuorodų į administravimo subjektą (turto administratorių). Tuo tarpu antroji norma (CK 4.251 str.) specialiai skirta turto administravimo subjektui (turto administratoriui), joje pateiktos nuostatos įgaliojimo pasibaigimo aspektu nukreiptos į turto administratorių. Tai reiškia, kad nurodytos CK normos reglamentuoja skirtingus teisinius santykius, todėl nuostatos, nurodytos vienoje iš jų, negali būti taikomos kitos normos veikimo sferoje. Kalbant apie administratoriaus įgaliojimų pasibaigimą suėjus tam tikram terminui (tačiau nepasibaigus administravimo poreikiui, t. y. neišnykus CK 4.84 str. nustatytiems administravimo teisiniams pagrindams),tai taip pat reiškia, kad toks įgaliojimų pasibaigimo pagrindas turėtų būti nurodytas (specialiai aptartas) būtent CK 4.251 straipsnyje. Tačiau šiuo atveju taip nėra. Kolegija taip pat pažymi, kad išvardintos teisės normos tiesiogiai nenumato turto administratoriaus skyrimo termino nustatymo. Priešingai, iš minėto Vyriausybės nutarimo Nr. 603 3 punkto (2004-01-05 nutarimo Nr. 3 redakcija) aiškiai matyti, kad butų ir kitų patalpų administravimas nustatomas (bus vykdomas) iki daugiabučio namo savininkų bendrijos įsteigimo arba patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdymo ir priežiūros sudarymo, ir tai yra siejama su konkretaus administratoriaus paskyrimu. Pažymėtina, kad rekomendacinis nurodytos normos požymis yra nukreiptas ne į administratoriaus skyrimą (administravimo laiką), o į atitinkamo pranešimo padarymą.
Išvardintų materialinės teisės normų analizė leidžia daryti išvadą, kad minėtų objektų administratoriaus skyrimas tam tikram terminui jose nėra numatytas. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkto taikymo prasme (šiame punkte nurodytas įstatymo viršenybės principas, kuriuo viešojo administravimo subjektas privalo vadovautis ir pagal kurį viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti įstatymuose) tai reiškia, kad nagrinėjamuoju atveju atsakovas pažeidė įstatymo viršenybės principą.
Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, kolegija konstatuoja, kad, atmesdamas pareiškėjo skundą, pirmosios instancijos teismas neteisingai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas. Todėl teismo sprendimas naikintinas, o pareiškėjo skundas tenkintinas (ABTĮ 143 str., 88 str. 2 p., 89 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu, 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 11 d. sprendimą panaikinti, o uždarosios akcinės bendrovės ,,Vilko pėda“ skundą patenkinti: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. liepos 10 d. įsakymo Nr. 30-1357 dalį, kurioje numatyta, kad uždarajai akcinei bendrovei ,,Vilko pėda“ paskirta daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore terminuotai, t. y. iki 2007 m. gruodžio 31 d., panaikinti.
Sprendimas neskundžiamas.