Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2012-05-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1-93-272/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-05-29
Bylos Nr.
1-93-272/2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Irena Stefanovič
Civilinis ieškovas
J. T.
Kaltinamasis
T. R., R. G.
Advokatai
Žana Kozliakienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-93-272/2012 m.Teisminio proceso Nr. 1-28-1-00426-2011-8.Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.6.1.; 2.3.6. (S)
TRAKŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLietuvos Respublikos vardu2012 m. gegužės 29 d.Trakai
Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Irena Stefanovič,sekretoriaujant Agnijai Lukaševič, Gražinai Simanavičienei,dalyvaujant prokurorui Jonui Selilioniui,gynėjams advokatams Žanai Kozliakienei, Kęstučiui Albertui Mikšiui,nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui J. T.,nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovui M. Z.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

T. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 1982-09-27, Kaišiadorių r. sav. (šiuo metu - Elektrėnų sav.), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštesniojo išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) cecho viršininku, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruojama gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini) teistas:

1. 2010-05-24 Trakų rajono apylinkės teismo pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. 30 MGL (3900 Lt) dydžio bauda, bauda sumokėta, teistumas neišnykęs, - kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 146 str. 2 d., ir

R. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 1988-12-17, Elektrėnų sav., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, 10 klasių išsilavinimo, nevedęs, nuo 2011-08-16 dirbantis (duomenys neskelbtini) termoizoliuotoju, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruojama gyvenamoji vieta – tuo pačiu adresu, neteistas, - kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 146 str. 2 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. R. ir R. G. neteisėtai atėmė laisvę žmogui, panaudodami smurtą, o būtent: T. R. ir R. G., veikdami bendrai, 2011 m. rugsėjo 24 d., apie 16.00 val. turėdami tikslą atimti laisvę J. T. automobiliu „Nissan Almera Tino“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančiu E. V., atvyko prie parduotuvės „Giris“, esančios Kietaviškių k., Elektrėnų sav. R. G. ir T. R. išlipus iš automobilio, R. G. atidarė minėto automobilio bagažinę, o T. R., nieko neaiškindamas J. T., paėmęs jį už striukės, panaudodamas jėgą įstūmė jį į minėto automobilio bagažinę ir uždarė. R. G. ir T. R. vežiojo J. T. po Kareivonių k., Elektrėnų sav., nekreipdami dėmesio į tai, kad J. T. prašėsi paleidžiamas, vėliau nuvežė į Šuolių kaime, Elektrėnų sav. esantį mišką, kur T. R. ištempė J. T. iš automobilio bagažinės, o R. G. sudavė vieną kartą kumščiu J. T. į veidą, tuo padarydamas jam muštinę žaizdą viršutinėje lūpoje su vieno danties pilnu išnirimu bei dar dviejų dantų nuskėlimu, tai yra padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, po to dar koja vieną kartą spyrė J. T. į veidą, bet J. T. nuo smūgio prisidengė ranka. Tada T. R. vėl jėga įstūmė J. T. į automobilio bagažinę, vežiojo jį po Pastrėvio kaimą, Elektrėnų sav., po to maždaug po 1,5-2 val. neteisėto laisvės atėmimo J. T. išleido iš automobilio Kietaviškių k., Bažnyčios gatvėje, Elektrėnų sav. Tokiu būdu T. R. ir R. G., veikdami bendrai, panaudodami smurtą neteisėtai atėmė laisvę J. T..

Kaltinamasis T. R. dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo kaltas neprisipažino ir parodė, kad nukentėjusįjį J. T. pažinojo iš matymo, jie abu gyvena Kietaviškių kaime, iki 2011-09-24 jokių reikalų su juo neturėjo, R. G. pažįsta apie 5 metus, santykiai su juo yra geri. Parodė, kad 2011-09-24, apie 12 val. jie su R. G. ir geru T. R. pažįstamu E. V. nuvažiavo grybauti į mišką, kuris yra apie 10 km atstumu nuo Kietaviškių kaimo. Važiavo E. V. automobiliu “Nissan Almera”, valstybinio numerio neprisimena, vairavo R. G., jis (T. R.) sėdėjo priekinėje sėdynėje šalia vairuotojo, E. V. sėdėjo galinėje sėdynėje, daugiau su jais niekas nevažiavo, jie buvo trise. Kol grybavo, jis (T. R.) ir E. V. išgėrė butelį brendžio, gal 0,5 l talpos, prieš važiuojant grybauti jis (T. R.) buvo blaivus, E. V. buvo išgėręs, miške jis (T. R.) išgėrė apie 100 g brendžio. Baigė grybauti apie 15 val. ir nuvažiavo į Kietaviškes. Ten pamatė keliu einantį J. T.. R. G. sustojo prie jo, nes norėjo pasiūlyti J. T. kartu išgerti. E. V. miegojo ant galinės sėdynės, nes jau buvo girtas. J. T. sutiko su R. G. pasiūlymu išgerti ir įsėdo į bagažinę, kuri yra sujungta su mašinos salonu. R. G. su J. T. gėrė abudu mašinoje, gal ir važiuojant gėrė, ir sustoję gėrė, ką jie gėrė – neatsimena. Jis (T. R.) tada su jais negėrė, nenorėjo, E. V. irgi gėrė. Kietaviškėse, apie 0,5 km nuo kultūros namų jie sutiko keliu einantį jų pažįstamą D. V.. R. G. sustojo prie jo ir jis įlipo į mašiną, nes prašė cigaretės. Jie nuvažiavo prie kultūros rūmų. D. V. važiavo su jais, sėdėjo galinėje sėdynėje. Prie kultūros namų J. T. gėrė su R. G. ir mašinoje, ir išlipę į lauką gėrė. R. G. sėdėjo vairuotojo vietoje, o J. T. gerti paduodavo į bagažinę. Jis (T. R.) buvo ir mašinoje, ir prie mašinos. E. V. visą laiką miegojo mašinoje, kai jie atvažiavo prie kultūros namų, jie jį perkėlė iš galo į priekį. Ar E. V. matė konfliktą, jis (T. R.) nežino. Prie kultūros namų jis (T. R.) nieko negėrė, E. V. miegojo, jis taip pat negėrė, mašinoje buvo alaus 0,5 l talpos stikliniuose buteliuose, kaip alus mašinoje atsirado - nežino, jis jo nepirko, kas pirko irgi nežino. Prie kultūros rūmų R. G. prie mašinos susimušė su J. T.. Konfliktas išsirutuliojo gal po 20-30 min., kai jie atvažiavo prie kultūros rūmų. Dėl ko jie susimušė, jis (T. R.) nežino. R. G. su J. T. šnekėjo atskirai, jis (T. R.) jų pokalbyje nedalyvavo. Jie visi buvo lauke. R. G. su J. T. stovėjo už mašinos, apie 5 m atstumu nuo T. R.. Jis jų pokalbio negirdėjo, tik matė, kad J. T. užsimojęs norėjo R. G. trenkti alaus buteliu, taikėsi smogti į galvą, bet nepataikė, tuščiu ar pilnu buteliu - jis nematė. Tada R. G. gindamasis trenkė J. T. kumščiu į veidą. J. T. nukrito už automobilio. Kai J. T. atsikėlė, jis (T. R.) matė, kad J. T. bėgo kraujas iš lūpos. R. G. dar pašnekėjo su J. T.. Jis (T. R.) nesikišo, jis buvo nuėjęs toliau į šalį nuo jų parūkyti. Tada jie išvažiavo. Parodė, kad D. V. buvo prie kultūros namų, bet T. R. atrodo, kad D. V. nematė, kaip įvykiai klostėsi toliau. Konfliktas buvo po to, kai D. V. išėjo. D. V. prie kultūros rūmų pabuvo 15-20 min., jie parūkė, pašnekėjo, ir jis išėjo dar prieš muštynes, D. V. prie kultūros namų negėrė. Parodė, kad merginos vardu M. jis (T. R.) iki to įvykio nepažinojo, pavardės jos nežino, ji atėjo su D. V. prie kultūros namų. Patikslino, kad, gal, M. atėjo viena, nežino, kodėl ji atėjo, ji su jais negėrė, pabuvo apie 30 min. ir išėjo. Parodė, kad į mašiną jėga jie su R. G. J. T. negrūdo ir per prievartą jo nevežiojo po mišką. Kodėl J. T. sako, kad jie taip padarė, jis (T. R.) nežino. Parodė, kad tą dieną, kai jie važinėjosi, netoli Kietaviškių šiltnamių dar buvo sustoję prie B. kurio vardo neatsimena, jis buvo su žmona ir vaiku. B. jis (T. R.) pažįsta iš matymo, nes jis gyvena netoli esančiame Kareivonių kaime. R. G. sustojo prie B., išlipo iš mašinos, kažką pašnekėjo prie mašinos, bet apie ką jie kalbėjo, T. R. negirdėjo. Parodė, kad su civiliniu ieškiniu nesutinka, nes yra nekaltas, prašo jį išteisinti.

Kaltinamasis R. G. dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo – neteisėto laisvės žmogui atėmimo panaudojant smurtą – iš esmės kaltas neprisipažino ir parodė, kad jis gyvena Kietaviškėse, su T. R. jie yra geri pažįstami apie 5 metus, J. T. taip pat buvo geras jo pažįstamas iki šio įvykio, dabar jų tarpusavio santykiai yra blogi, E. V. irgi pažinojo apie 5 metus, santykiai su juo yra geri, D. V. taip pat gerai pažįsta, jie visi gyvena Kietaviškėse. Parodė, kad tą dieną, apie 12-13 val. jie nuvažiavo į Pagrandos mišką Jagėlonių k., kuris yra apie 10 km atstumu nuo Kietaviškių. Į mišką važiavo E. V. automobiliu “Nissan”, kurį vairavo jis – R. G.. E. V. buvo jau išgėręs, todėl nevairavo. Miške jie, t.y. jis, E. V. ir T. R., grybavo, išgėrė alkoholio, gėrė brendį ar degtinę - neprisimena, žino, kad buvo 0,5 l talpos butelis, rudos spalvos stiprus alkoholinis gėrimas. Jis (R. G.) išgėrė porą stiklinių degtinės ar brendžio, T. R. - irgi tiek pat, E. V. išgėrė daugiau, gėrė iš vienkartinių plastmasinių stiklinių, iš viso jis (R. G.) išgėrė, gal, apie 100 g, jis (R. G.) nedaug išgėrė, nes vairavo. Kai važiavo į mišką, jis (R. G.) buvo blaivus, T. R. - irgi, tik E. V. buvo neblaivus. Iš miško jie apie 14 val. nuvažiavo į Kietaviškių kaimą. Šalia jo (R. G.) priekyje sėdėjo T. R., E. V. sėdėjo gale, jis užmigo bevažiuodamas. Važiuodami apie 14.30 val. pakeliui jie sutiko J. T.. Jis nešėsi maišelį su pora butelių alaus, jie pasikalbėjo ir pasiūlė jam išgerti. E. V. tuo metu miegojo. J. T. įsėdo į bagažinę, ir jie visi nuvažiavo. J. T. buvo blaivus, kai įsėdo į automobilį. Vėliau, apie 15 val. važinėdami po Kietaviškes prie šiltnamių jie sutiko M. B., jis ėjo su žmona ir vaiku. Jis (R. G.) sustojo, norėjo su juo pakalbėti. Tuo metu jie buvo susipykę, nes M. B. buvo sulaužęs jo (R. G.) meškerę. Pokalbio metu jie su M. B. apsistumdė, o paskui nuvažiavo toliau. Kai jis (R. G.) išlipo iš mašinos pakalbėti su M. B., jis (R. G.) atidarė automobilio bagažinę, nes pagalvojo, kad gal J. T. norės išlipti. Kai jis prašėsi išleisti, tai jie jį išleisdavo. Tuo metu J. T. nenorėjo išlipti, jis toliau su jais nuvažiavo į Pastrėvio kaimo parduotuvę, kur J. T. nuėjo į parduotuvę ir nupirko jam (R. G.) ir T. R. butelį degtinės. Tada jie nuvažiavo prie upės - kanalo tarp Pastrėvio ir Kietaviškių kaimų, kur sustojo parūkyti. Ten jų mašina buvo užklimpusi, ir jie visi kartu stūmė mašiną. Po to jie nuvažiavo į Kietaviškes už kultūros namų. Ten jie gėrė alkoholį, gėrė jis (R. G.), T. R., J. T.. E. V. miegojo mašinos gale, jis (R. G.) jį prikėlė jį ir perkėlė į priekį, į vairuotojo vietą, kad miegotų toliau, o pats R. G. atsisėdo galinėje sėdynėje. Dar važiuojant prie kultūros namų jie susirašinėjo su D. V. SMS žinutėmis. Kas pirmas parašė - neprisimena, jis (R. G.) parašė, kad D. V. ateitų prie kultūros namų, nes jis rašė jam (R. G.) ir prašė cigaretės. Kai atėjo D. V., jie jau buvo ten – prie kultūros namų. Dar prie kultūros namų buvo mergina, kurios jis (R. G.) nepažįsta, jis neatkreipė dėmesio, kada ji atėjo, pamatė ją, kai atvažiavo, ji ten jau buvo, niekas su ja nebendravo, nekalbėjo ji negėrė su jais, gali būti, kad ji atėjo su E. V.. Merginos vardo jis (R. G.) nežino, nebendravo su ja. Jis (R. G.) davė D. V. parūkyti, jis su jais negėrė, pabuvo apie 20-30 min. ir išėjo link namų, konflikto jis nematė. Jie toliau visi gėrė alų, degtinės negėrė, nupirktas degtinės butelis taip ir liko neišgertas. Per visą laiką jis (R. G.) išgėrė apie 5 butelius alaus, iš viso jie turėjo 8 butelius alaus: 2 butelius - J. T., 6 butelius – jo (R. G.). J. T., išgėręs butelį alaus, išėjo namo, jis išėjo dar prieš E. V., bet po 20 min. J. T. grįžo. Vėliau kilo konfliktas tarp jo (R. G.) ir J. T., bet dėl ko - neprisimena. J. T. turėjo rankoje tuščią butelį ir mosikavosi juo, tuomet jis (R. G.) trenkė jam kumščiu, pataikė į veidą, į lūpą. Jis nukrito, R. G. matė, kad jam iš lūpos bėgo kraujas. Daugiau jis (R. G.) smūgių jam nesudavė. Parodė, kad apie 2 val. nukentėjusysis J. T. buvo bagažinėje. Jis gal keturis kartus galėjo pasišalinti, nes buvo išlipęs iš bagažinės, t.y. kai jie buvo sustoję prie M. B., dar - prie upės, kai jie stūmė mašiną, taip pat - prie parduotuvės ir prie kultūros namų. Jis nereiškė jokių pretenzijų ir nesiprašė būti išleistas. Kai jie išeidavo parūkyti, jis paprašydavo jį išleisti. Jie visi kartu normaliai bendravo, sėdėjo, gėrė alų. J. T. irgi rūko, išlipęs iš mašinos bagažinės rūkydavo su jais. J. T. 4-5 kartus buvo išleistas iš bagažinės, kai paprašydavo, tai jie jį išleisdavo. Parodė, kad iš vidaus iš bagažinės nėra galimybės išlipti, kol iš išorės neatidarai bagažinės. Parodė, kad tarp jo ir M. B. buvo nedidelis konfliktas, bet nieko rimto nebuvo. Parodė, kad jis (R. G.) su E. V. ėjo pas M. B. į namus pakalbėti dėl apklausos, tai buvo jau po 2011-09-24 įvykių, norėjo pasitikslinti, kada kviečiamas į policiją, nes buvo pametęs šaukimą. Parodė, kad jis sutinka atlyginti nukentėjusiajam J. T. 7750,00 Lt už dantų gydymą, o neturtinės žalos nukentėjusysis prašo per didelės.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamųjų kaltė dėl jiems inkriminuojamo nusikaltimo įrodyta tokiais įrodymais.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas J. T. parodė, kad jis gyvena Kietaviškėse, T. R. pažįsta tik iš matymo, R. G. - nuo pirmos klasės, nes jis yra jo (J. T.) sesers klasiokas, su juo jie buvo tik pažįstami, E. V. yra jo (J. T.) kaimynas, su juo santykiai yra geri, su D. V. jie mokėsi toje pačioje mokykloje, jis gyvena netoli J. T., bet jie nebendraudavo. Parodė, kad 2011-09-24, apie 15 val. jis (J. T.) buvo nuėjęs į parduotuvę Kietaviškių k. nusipirkti energetinio gėrimo. Ėjo atgal namo žvyrkeliu, ir jam iš už nugaros su pilkos spalvos automobiliu “Nissan” privažiavo T. R. ir R. G.. Mašiną vairavo R. G.. Kartu su jais mašinoje dar buvo E. V., D. V. ir mergina vardu M., jos pavardės jis nežino, pažįsta tik iš matymo. Jie sustojo maždaug 10-15 m atstumu nuo jo. Jis ėjo toliau savo keliu. Kai mašina sustojo, išlipo Monika ir paprašė jo (J. T.) cigaretės. Tada ji grįžo į mašiną, ir išlipo T. R. ir R. G., atidarė bagažinę ir nieko nesakę įsitempė jį (J. T.) į mašiną ir įkišo į bagažinę. Tempė jį T. R. gal 5 m už striukės rankovės. Jis (J. T.) nepradėjo jokio konflikto, jis tik ėjo namo iš parduotuvės, nešėsi energetinį gėrimą, jokio maišelio neturėjo. R. G. buvo už vairo, E. V. sėdėjo priekyje, o M., D. V. ir T. R. - gale. Jis (J. T.) buvo blaivus, o jie visi buvo išgėrę, E. V. buvo visai girtas, T. R. matėsi, kad išgėręs, jautėsi kvapas. R. G. būdamas už vairo negėrė, ar gėrė automobilyje T. R., D. V., M. ir E. V., jis (J. T.) nematė. Važiuojant sutiko M. B., kurį jis (J. T.) pažįsta, jis yra jo (J. T.) klasioko dėdė, santykiai su juo yra geri. M. B. ėjo su žmona ir vaiku. Jie privažiavo prie M. B., sustojo, ir T. R. su R. G. priėjo prie M. B.. Jie atidarė bagažinę, bandė M. B. įsitempti į bagažinę, paėmė jį už striukės rankovės ir tempė. R. G. spyrė M. B., bet M. pavyko ištrūkti ir jis pabėgo. Kai tempė M. B. į bagažinę, T. R. ir R. G. sakė: „Šiandien visus gaidžius vežam į mišką“, kuris tiksliai sakė - nepamena. Tuo metu jam nebuvo minties šauktis pagalbos ar bėgti, nes jis (J. T.) jų bijojo. Jis (J. T.) prašė, kad jį išleistų. Jis su savim turėjo mobilųjį telefoną, bet negalėjo paskambinti, nes T. R. vis pažiūrėdavo, ką jis daro. Kai M. B. pabėgo, jie uždarė bagažinę ir nuvažiavo į mišką, jam (J. T.) T. R. ir R. G. nieko nesakė. Nuvažiavę į mišką jie atidarė bagažinę ir išsitempė jį (J. T.). Kur jie tiksliai buvo, jis negali pasakyti. Ten buvo medžiotojų aptvarai, šulinys. Jį nusitempė į tą aptvarą, nuo mašinos gal 100 m atstumu, ir R. G. trenkė jam į veidą kumščiu vieną kartą, o T. R. stovėjo šalia. Nuo smūgio jis nugriuvo, tada spyrė iš kojos, taikėsi į galvą, bet jis prisidengė ranka, ir jam pataikė į dešinę ranką. Daugiau smūgių nebuvo. Jam pradėjo bėgti kraujas, buvo praskelta viršutinė lūpa ir išmuštas priekinis dantis, taip pat išmušė vieno danties pusę ir kito – kraštą nuskėlė, iš viso nukentėjo 3 dantys. Jis nepamena, ar T. R. ir R. G. ką nors sakė, nežino, ko jie iš jo norėjo, nes nepasakė. R. G. buvo neblaivus, kai šnekėjo jautėsi alkoholio kvapas ir iš judesių galima buvo spręsti. T. R. taip pat buvo išgėręs, jautėsi iš kalbos ir iš kvapo. Jis – J. T. - tą dieną nebuvo vartojęs alkoholio ir su jais visais taip pat negėrė. T. R., paėmęs jį už striukės, nusitempė į mašiną, o R. G. ėjo šalia. Tuo metu jis (J. T.) nesipriešino, tik pirmą kartą, kai tempė, priešinosi, bandė ištrūkti ir pabėgti, bet nepavyko. Jį vėl įmėtė į bagažinę, visi susėdo į mašiną ir nuvažiavo į parduotuvę. Sustoję atidarė bagažinę, davė pinigų ir liepė eiti į parduotuvę nupirkti degtinės. Parduotuvėje degtinės jam (J. T.) nepardavė, nes pardavėja paprašė dokumento, jis yra 1993 m. gimimo. Parduotuvėje jis nieko nesakė, neprašė pagalbos, nes bijojo jų (T. R. ir R. G.). Jis grįžo iš parduotuvės, tada R. G. nuėjo ir nusipirko degtinės, kokios talpos butelį nupirko, jis tiksliai nematė. Tada jie nuvažiavo į Pastrėvio k., link Pakalniškių, sustojo prie ežero aikštelėje, pastovėjo 10 min., visi parūkė, paskui apsisuko ir išvažiavo link Kietaviškių. Jis nebuvo kartu išlipęs ir nerūkė. Šiaip jis yra rūkantis, bet jam nesiūlė išlipti ir kartu parūkyti. Per visą laiką jis buvo išlipęs tik prie kanalo, ten jie važiavo vėliau. Prie kanalo T. R., R. G., D. V., E. V. ir M. pradėjo gerti degtinę. Gėrė tą degtinę, kur pirko R. G.. Jis (J. T.) buvo išlipęs iš bagažinės, ir M. jam davė servetėlę nusivalyti kraują. Jam taip pat siūlė išgerti, bet jis negėrė. Baigė gerti gal per 30 min., tada T. R. įtempė jį atgal į bagažinę, visi susėdo į mašiną ir nuvažiavo. Važiuojant nuo kanalo užbuksavo mašina ir jam liepė padėti stumti, jis padėjo, neturėjo pasirikimo. Iš R. G. ir T. R. draugų pagalbos ji nesitikėjo, nes jie sėdėjo ir juokėsi. Jis (J. T.) porą kartų prašė jį paleisti, bet T. R. ir R. G. nieko nesakė, nereagavo. Jis nepabėgo, kai buvo išlipęs, nes bijojo, kad bus pagautas ir bus dar blogiau. Anksčiau iš kitų asmenų jis buvo girdėjęs, kad T. R. kabinėjasi prie visų, prie kaimynės kabinėjosi, prie B. anksčiau kabinėjosi, t.y. prie M. B. ir jo brolio, apie R. G. jis nieko nežinojo. Kiti asmenys, buvę automobilyje, nieko nesakė, juokėsi, E. V. buvo labiausiai girtas, D. V. nieko nesakė, M. visų prašė, kad jį (J. T.) paleistų, bet niekas nereagavo. Į bagažinę jį įtempdavo T. R., nesiūlė išlipti ar pačiam įlipti į bagažinę, o už rankovės tempdavo į bagažinę, o R. G. buvo šalia, nieko nesakydavo, jo (J. T.) neužstojo, pritarė T. R. veiksmams. Jis (J. T.) bijojo T. R. ir R. G., o kitų nebijojo, nes jie jam nieko nedarė. Kai jie išstūmė mašiną, nuvažiavo prie kultūros namų. Liepė jam (J. T.) paskambinti į policija ir pasakyti, kad jį sumušė M. B.. Kas tiksliai liepė - nepamena. Jis to nepadarė, tada jie nuvežė jį prie seniūnijos pastato ir paleido. Prie kultūros namų jis nebuvo su kaltinamaisiais, apie tuos įvykius nieko nežino. Dar būdamas prie seniūnijos jis paskambino į Elektrėnų ligoninės priimamąjį ir iškvietė policiją, po to nuėjo namo. Į medikus jis kreipėsi po apsilankymo policijoje apie 17-18 val. Jis pareiškė ieškinį dėl 7750 Lt turtinės žalos atlyginimo, bet jį tikslindamas, prašo priteisti iš kaltinamųjų 5775,00 Lt turtinei žalai atlyginti, t.y. 2460,00 Lt jau jo turėtų po sužalojimo dantų gydymo išlaidų, 65,00 Lt išlaidų už teismo ekspertizę bei 3250,00 Lt netrukus numatomų dantų gydymo išlaidų. Jis kreipėsi į odontologą, dabar vis dar gydosi, dar liko gydytis 3-4 mėn. Jis gydosi Elektrėnuose pas privatų odontologą Sabaliauską. Vieną dantį jam atstatė, kuris buvo nuskeltas, vietoj išmušto danties įstatė implantą. Taip pat jis prašo priteisti 50000 Lt neturtinės žalos, nes patyrė baimę, išgąstį, gal 1-2 mėn. neidavo niekur iš namų. Po šio įvykio jam teko lankytis pas psichologus Elektrėnuose, lankėsi 1-2 kartus, gėrė vaistus nuo nerimo, jų pavadinimo neatsimena, gydėsi ambulatoriškai, ligoninėje negulėjo. Dabar savijauta geresnė, miega normaliai, išeina į lauką. Jis patyrė fizinį sužalojimą, negalėjo normaliai valgyti, karšto, kieto maisto negali valgyti ir dabar. Po sužalojimo jis galėjo valgyti tik skystą ir minkštą maistą. Tuo metu jis mokėsi Aukštadvario žemės ūkio mokykloje, 2 kurse. Praleido 4 mėn. mokslų dėl sužalojimų ir dėl baimės. Taip pat prašo priteisti 3500,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Liudytojas M. B. parodė, kad jis gyvena Kareivonių kaime, kuris yra 1,5 - 2 km atstumu nuo Kietaviškių kaimo, kaltinamuosius ir nukentėjusįjį pažįsta, bet jokių santykių su jais nepalaiko. Parodė, kad 2011 m. rugsėjo mėnesį, dienos neprisimena, tai buvo šeštadienis, apie 16.30-17 val. jis ėjo su žmona ir dukra K., kuriai yra 12 metų, pas uošvienę, gyvenančią Piktakiemio kaime, prie Kietaviškių šiltnamių. Jis pastebėjo, kad juos aplenkė E. V. pilkos spalvos mašina “Nissan”, kuri sustojo. Eidami toliau, jie aplenkė mašiną, tada mašina vėl juos aplenkė, sustojo, ir iš mašinos išlipo R. G., kuris vairavo šį automobilį. Paskui išlipo T. R., atidarė bagažinę. Jis (M. B.) pamatė bagažinėje J. T.. T. R. pasakė: „Vežam gaidžius į mišką“. Jis (M. B.) buvo 10-15 m atstumu nuo mašinos. J. T. sėdėjo bagažinėje nulenkęs galvą ir nuleidęs rankas, jis nieko nesakė. T. R. ir R. G. abudu stvėrė jį (M. B.) už pečių ir norėjo nutempti į bagažinę, bet jis ištrūko ir pabėgo. Paskui jis sužinojo iš savo mamos, kad tą dieną J. T. sumušė, išmušė dantis. Parodė, kad jis (M. B.) anksčiau turėjo konfliktą dėl meškerės su R. G., kuris sakė, kad jis – M. B. - sulaužė jo meškerę. Parodė, kad prieš porą metų T. R. su draugais sudegino jo brolio R. B. mašiną, kodėl sudegino - nežino. Su R. G. jis nebendrauja, žino, kad jį neseniai pagavo su narkotikais. Parodė, kad apie nukentėjusįjį jis yra girdėjęs, kad jis yra normalus vaikinas, neteko girdėti, kad jis prie ko nors kabinėtųsi. Parodė, kad, kai vyko ikiteisminis tyrimas, R. G. su E. V. buvo atvykę pas jį į namus. Atėjęs R. G. jo (M. B.) klausė, ką jis matė, ką sakys policijai. Jis pasakė, kad sakys tą, ką matė, R. G. prašė pasakyti, kad jis (M. B.) nieko nematė. Parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu tyrėjai jis sakė viską taip, kaip buvo.

Liudytoja R. B. parodė, kad pažįsta T. R. ir R. G., nes jie gyvena viename kaime, t.y. Kietaviškių k., kuris yra netoli Kareivonių k., kur gyvena ji (R. B.), jokių santykių su jais neturi, nukentėjusįjį taip pat pažįsta, sveikinasi su juo ir tiek, jis irgi iš to paties Kietaviškių kaimo. Parodė, kad 2011-09-24, apie 16-17 val. ji su vyru ir dukra ėjo pas jos mamą į gimtadienį į Piktakiemio k. Važiavo pilkos spalvos mašina, jie pasitraukė į šoną. Iš automobilio išlipo R. G., paskui - T. R.. Atidarė bagažinę ir ėjo link jų. Eidami R. G. ir T. R. pasakė: „Vežam gaidžius į mišką“. Nuo R. G. ir T. R. iki jų buvo apie 20-25 m. Mašinoje, bagažinėje sėdėjo J. T.. Iš pradžių ji pagalvojo, kad gal vietos nebuvo mašinoje, paskui tik suprato, kad jie nori ir jos vyrą nusitempti į bagažinę. Ji buvo šoke. Jos vyras M. B. susistumdė su R. G. ir T. R., priėjęs R. G. suėmė jos vyrą už peties, už marškinių, bet jis (M. B.) ištrūko ir pabėgo. R. G. atrodė blaivus. Dukra pradėjo šaukti: “Tėtį”. Ji (R. B.) labai išsigando ir nesusivokė paklausti J. T., ką jis veikia bagažinėje, bet ir nebuvo tokios galimybės, nes viskas įvyko labia greitai, J. T. neprašė pagalbos. Pašalinių žmonių tuo metu toje vietoje, kur jie ėjo, nebuvo.

Liudytojas E. V. parodė, kad jis gyvena Kietaviškėse, kaltinamuosius T. R. ir R. G. pažįsta, nes jie gyvena tame pačiame kaime, su T. R. jie yra draugai, o su R. G. tik pažįstami, nukentėjusįjį taip pat pažįsta, jis yra jo (E. V.) kaimynas, santykiai su juo normalūs. Parodė, kad 2011 m. rudenį jis (E. V.) važiavo su savo mašina “Nissan Almera”, numerio neatsimena, grybauti kartu su T. R., R. G. ir sesers vyru K. S., M. ir D. V. su jais nebuvo grybauti. Išvažiavo jie ryte apie 10 val. į Jagelonių mišką. Mašiną vairavo jo (E. V.) sesers vyras. Kur kas sėdėjo mašinoje, jis neatsimena, nes buvo išgėręs. Jie grybavo apie 3 val., jis (E. V.) gėrė alų, kurį buvo nusipirkęs parduotuvėje, kiek alaus turėjo - neatsimena. Jie grybavo, o jis - ne, tik parodė, kur galima grybauti. Tą dieną jie gėrė ir grybaujant, ir važinėjant, jis gėrė alaus, ką gėrė kiti – neatsimena, gal irgi alų. Į Kietaviškes jie grįžo apie 12 val., atgal mašiną taip pat vairavo švogeris. Jis nuėjo taisyti savo mašinos, o E. V. su T. R. toliau mašinoje gėrė, kas dar kartu su jais buvo - neatsimena. Jis (E. V.) prisigėrė ir užmigo mašinoje, o atsibudo prie R. G. namų aikštelėje. Paskambino sesei, ji parvairavo mašiną. Kitą dieną jis sužinojo iš J. T. ir R. G., kad jie susimušė. Jie patys jam papasakojo, kai buvo susitikę prie jo namo, kai jis buvo išėjęs parūkyti.

Liudytojas D. V. parodė, kad jis gyvena Kietaviškių kaime, kaltinamuosius R. G. ir T. R. pažįsta, santykiai su jais yra geri, nukentėjusįjį irgi pažįsta, santykiai su juo normalūs. Parodė, kad tą dieną jis parašė SMS žinutę R. G., paklausė, ar jis turi cigarečių. R. G. atrašė, kad turi, ir kad jis ateitų paimti. Jis nuėjo už kultūros namų Kietaviškių k., buvo apie 14-17 val. Ten stovėjo E. V. automiblis “Nissan”, o prie jos buvo R. G., E. V.. R. G. davė jam (D. V.) cigaretę, E. V. miegojo priekinėje sėdynėje, T. R. sėdėjo priekyje, ne vairuotojo vietoje, J. T. sėdėjo bagažinėje ir gėrė alų, R. G. sėdėjo galinėje sėdynėje. Jie visi pabendravo, jis – D. V. - parūkė, negėrė su jais, į automobile nesėdo, tik prie jo buvo. R. G. ir J. T. gėrė alų, o kiti, kad gertų, nematė. Parodė, kad M. jis ten nematė, jis pažįsta merginą vardu M., jos pavardės nežino, ji yra ne iš Kietaviškių, o iš Elektrėnų. Jis pabuvo ten apie 30 min. ir išėjo namo, jokių konfliktų nematė. Kodėl J. T. sėdėjo bagažinėje, jis (D. V.) neklausė, ten tokia bagažinė, kad galima laisvai bendrauti su sėdinčiais salone, laisvos vietos mašinos salone buvo, nors buvo maišų prikrauta. Jis neklausinėjo, kur jie buvo ir ką veikė. J. T. dalyvavo pokalbyje, jie visi bendravo draugiškai. J. T. buvo išlipęs ir nuėjęs link namų. Jis (D. V.) neprisimena, ar buvo atidaryta mašinos bagažinė, jam atrodo, kad J. pats atsidarė ir išlipo, nes niekas nelipo iš mašinos.

Liudytojas Žilvinas Gaisrys parodė, kad jis dirba Varėnos PK tyrėju, iki tol dirbo tyrėju Elektrėnų PK, iš viso policijoje dirba 2 metus, kaltinamuosius ir nukentėjusįjį pažįsta tik iš matymo dėl su darbu susijusių reikalų, asmeninių santykių su jais neturėjo. Parodė, kad jis priėmė nukentėjusiojo pareiškimą ir atliko pirminius veiksmus. Kai priėmė iš nukentėjusiojo pareiškimą, jis buvo vienas, tai buvo Kietaviškėse, o kitą dieną policijos komisariate jis buvo su mama. Jis neprisimena, ar nukentėjusysis buvo pilnametis, kai jį apklausinėjo. Apklausiant liudytoju J. T. jis leido dalyvauti nukentėjusiojo globėjams ar tėvams, dabar jau neprisimena. Parodė, kad pirmiausiai jis priėmė nukentėjusiojo protokolą-pareiškimą, o po to jį apklausė. Prisimena, kad rašydamas pareiškimą nukentėjusysis buvo blaivus. Nežino, kaip galėjo gautis, kad nukentėjusiojo apklausa pagal joje nurodytą laiką įvyko anksčiau nei nukentėjusysis parašė protokolą-pareiškimą, tiesiog jis (Ž. Gaisrys) suklydo, nurodydamas laiką kažkuriame iš dokumentų, t.y. protokole-pareiškime ar liudytojo apklausos protokole, bet iš pradžių jis priėmė protokolą-pareiškimą, o po to apklausė. Taip pat parodė, kad jis priėmė 2011-10-03 nutarimą, kuriuo J. T. pripažino nukentėjusiuoju, savo nuožiūra nutarime nieko nerašė, viską rašė tik iš nukentėjusiojo žodžių, nukentėjusiajam nusikaltimu buvo padaryta fizinė žala, taip pat nukentėjusysis paaiškino, kad jam yra padaryta ir moralinė žala, todėl nutarime pripažinti nukentėjusiuoju ir parašyta, kad nukentėjusiajam padaryta fizinė ir moralinė žala.

2011-09-24 pareiškimu, 2011-09-26 patikslinimu bei 2011-10-03 protokolu-pareiškimu J. T. pranešė Elektrėnų PK apie jo atžvilgiu R. G. ir T. R. pavartotą smurtą (t. 1, b.l. 2, 8, 10).

Iš specialisto išvados Nr. G 2913/11(01) matyti, kad J. T. padaryta muštinė žaizda viršutinėje lūpoje su vieno danties pilnu išnirimu bei dar dviejų dantų nuskėlimu galimai aplinkybėse nurodytu laiku (2011-09-24) ir būdu; sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b.l. 11-12).

Iš Elektrėnų PK kriminalinės policijos skyriaus vyriausiojo tyrėjo E. Mažolio 2011-11-14 tarnybinio pranešimo matyti, kad merginos vardu M. ir jos buvimo vietos nepavyko nustatyti (t. 1, b.l. 34).

2011-10-26 akistatos tarp nukentėjusiojo J. T. ir įtariamojo T. R. metu abu patvirtino savo jų apklausų metu duotus parodymus (t. 1, b.l. 42-43).

2011-11-14 akistatos tarp liudytojo M. B. ir įtariamojo T. R. metu abu patvirtino savo jų apklausų metu duotus parodymus (t. 1, b.l. 45).

2011-10-26 akistatos tarp nukentėjusiojo J. T. ir įtariamojo R. G. metu abu patvirtino savo jų apklausų metu duotus parodymus (t. 1, b.l. 53).

2011-11-15 akistatos tarp liudytojo M. B. ir įtariamojo R. G. metu abu patvirtino savo jų apklausų metu duotus parodymus (t. 1, b.l. 56-57).

Kaltinamasis T. R. kaltas neprisipažino ir parodė, kad nukentėjusysis J. T. pats gera valia važinėjosi su kaltinamaisiais automobilyje, jo bagažinėje, kur jis įsėdo pats, o ne dėl kaltinamųjų panaudotos prievartos; parodė, kad jis – T. R. – nukentėjusiojo atžvilgiu nevartojo jokio smurto, o kaltinamasis R. G. sudavė vieną kartą kumščiu nukentėjusiajam į veidą tik tuomet, kai jiems visiems būnant prie Kietaviškių kultūros namų tarp R. G. ir J. T. kilo konfliktas, J. T. užsimojęs norėjo R. G. trenkti alaus buteliu, taikėsi smogti į galvą, bet nepataikė, po ko R. G. gindamasis ir sudavė J. T..

Kaltinamasis R. G. savo kaltę pripažino iš dalies, t.y. tik dėl jo nukentėjusiajam J. T. suduoto smūgio į veidą, dėl ko pastarajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, smūgio sudavimo aplinkybes nurodydamas tokias pačias, kaip ir kaltinamasis T. R.; R. G. taip pat parodė, kad nukentėjusysis J. T. pats gera valia apie 2 val. važinėjosi su kaltinamaisiais automobilio bagažinėje, kur jis įsėdo pats, o ne dėl kaltinamųjų panaudotos prievartos. Taigi, kaltinamasis R. G. iš esmės savo kaltės dėl neteisėto laisvės atėmimo J. T. panaudojant smurtą taip pat nepripažino.

Kaltinamasis R. G. taip pat parodė, kad nukentėjusysis J. T. gal keturis kartus galėjo pasišalinti, nes buvo išlipęs iš bagažinės, t.y. kai jie buvo sustoję prie M. B., dar - prie upės, kai jie stūmė mašiną, taip pat - prie parduotuvės ir prie kultūros namų. Jis nereiškė jokių pretenzijų ir nesiprašė būti išleistas. Kai jie išeidavo parūkyti, jis paprašydavo jį išleisti. Jie visi kartu normaliai bendravo, sėdėjo, gėrė alų. J. T. išlipęs iš mašinos bagažinės rūkydavo su jais. J. T. 4-5 kartus buvo išleistas iš bagažinės, kai paprašydavo, tai jie jį išleisdavo. Parodė, kad iš vidaus iš bagažinės nėra galimybės išlipti, kol iš išorės neatidarai bagažinės.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas tokius kaltinamųjų T. R. ir R. G. parodymus vertina kritiškai, juos atmeta ir jais nesivadovauja priimant nuosprendį, kadangi jų parodymai visiškai paneigiami kitais byloje surinktais įrodymais.

Nukentėjusysis J. T. bylos teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad 2011-09-24 jį einantį iš parduotuvės Kietaviškių k., kur jis pirko energetinį gėrimą, E. V. priklausančiu automobiliu „Nissan“ pasivijo kaltinamieji T. R. ir R. G., vairavęs šį automobilį, kuriame kartu su pastaraisiais buvo dar E. V., D. V. ir mergina vardu M.. Mašinai sustojus iš jos išlipo M. ir paprašė jo (J. T.) cigaretės. Tada ji grįžo į mašiną, ir išlipo T. R. ir R. G., atidarė bagažinę ir nieko nesakę įsitempė jį (J. T.) į mašiną ir įkišo į bagažinę. Tempė jį T. R. gal 5 m už striukės rankovės. Važiuojant toliau sutiko M. B., kuris ėjo su žmona ir vaiku. Jie privažiavo prie M. B., sustojo, ir T. R. su R. G. priėjo prie M. B.. Jie atidarė bagažinę, bandė M. B. įsitempti į bagažinę, paėmė jį už striukės rankovės ir tempė. R. G. spyrė M. B., bet pastarajam pavyko ištrūkti ir jis pabėgo. Kai tempė M. B. į bagažinę, T. R. ir R. G. sakė: „Šiandien visus gaidžius vežam į mišką“, kuris tiksliai sakė - nepamena. Tuo metu jam nebuvo minties šauktis pagalbos ar bėgti, nes jis (J. T.) jų bijojo. Jis (J. T.) prašė, kad jį išleistų. Kai M. B. pabėgo, jie uždarė bagažinę ir nuvažiavo į mišką, jam (J. T.) T. R. ir R. G. nieko nesakė. Nuvažiavę į mišką jie atidarė bagažinę ir išsitempė jį (J. T.). Kur jie tiksliai buvo, jis negali pasakyti. Ten buvo medžiotojų aptvarai, šulinys. Jį nusitempė į tą aptvarą, nuo mašinos gal 100 m atstumu, ir R. G. trenkė jam į veidą kumščiu vieną kartą, o T. R. stovėjo šalia. Nuo smūgio jis nugriuvo, tada spyrė iš kojos, taikėsi į galvą, bet jis prisidengė ranka, ir jam pataikė į dešinę ranką. Daugiau smūgių nebuvo. Jam pradėjo bėgti kraujas, buvo praskelta viršutinė lūpa ir išmuštas priekinis dantis, taip pat išmušė vieno danties pusę ir kito – kraštą nuskėlė, iš viso nukentėjo 3 dantys. Jis – J. T. - tą dieną nebuvo vartojęs alkoholio ir su jais visais taip pat negėrė. T. R., paėmęs jį už striukės, nusitempė į mašiną, o R. G. ėjo šalia. Tuo metu jis (J. T.) nesipriešino, tik pirmą kartą, kai tempė, priešinosi, bandė ištrūkti ir pabėgti, bet nepavyko. Jį vėl įmėtė į bagažinę, visi susėdo į mašiną ir nuvažiavo į parduotuvę. Sustoję atidarė bagažinę, davė pinigų ir liepė eiti į parduotuvę nupirkti degtinės. Parduotuvėje degtinės jam (J. T.) nepardavė, nes pardavėja paprašė dokumento, jis yra 1993 m. gimimo. Parduotuvėje jis nieko nesakė, neprašė pagalbos, nes bijojo jų (T. R. ir R. G.). Jis grįžo iš parduotuvės, tada R. G. nuėjo ir nusipirko degtinės. Tada jie nuvažiavo į Pastrėvio k., link Pakalniškių, sustojo prie ežero aikštelėje, pastovėjo 10 min., visi parūkė, paskui apsisuko ir išvažiavo link Kietaviškių. Jis nebuvo kartu išlipęs ir nerūkė. Šiaip jis yra rūkantis, bet jam nesiūlė išlipti ir kartu parūkyti. Per visą laiką jis buvo išlipęs tik prie kanalo, ten jie važiavo vėliau. Prie kanalo T. R., R. G., D. V., E. V. ir M. pradėjo gerti degtinę. Gėrė tą degtinę, kur pirko R. G.. Jis (J. T.) buvo išlipęs iš bagažinės, ir M. jam davė servetėlę nusivalyti kraują. Jam taip pat siūlė išgerti, bet jis negėrė. Baigė gerti gal per 30 min., tada T. R. įtempė jį atgal į bagažinę, visi susėdo į mašiną ir nuvažiavo. Važiuojant nuo kanalo užbuksavo mašina ir jam liepė padėti stumti, jis padėjo, neturėjo pasirikimo. Iš R. G. ir T. R. draugų pagalbos ji nesitikėjo, nes jie sėdėjo ir juokėsi. Jis (J. T.) porą kartų prašė jį paleisti, bet T. R. ir R. G. nieko nesakė, nereagavo. Jis nepabėgo, kai buvo išlipęs, nes bijojo, kad bus pagautas ir bus dar blogiau. Anksčiau iš kitų asmenų jis buvo girdėjęs, kad T. R. kabinėjasi prie visų, prie kaimynės kabinėjosi, prie Bernotų anksčiau kabinėjosi, t.y. prie M. B. ir jo brolio, apie R. G. jis nieko nežinojo. Kiti asmenys, buvę automobilyje, nieko nesakė, juokėsi, E. V. buvo labiausiai girtas, D. V. nieko nesakė, M. visų prašė, kad jį (J. T.) paleistų, bet niekas nereagavo. Į bagažinę jį įtempdavo T. R., nesiūlė išlipti ar pačiam įlipti į bagažinę, o už rankovės tempdavo į bagažinę, o R. G. buvo šalia, nieko nesakydavo, jo (J. T.) neužstojo, pritarė T. R. veiksmams. Jis (J. T.) bijojo T. R. ir R. G., o kitų nebijojo, nes jie jam nieko nedarė. Kai jie išstūmė mašiną, nuvažiavo prie kultūros namų. Liepė jam (J. T.) paskambinti į policija ir pasakyti, kad jį sumušė M. B., kas tiksliai liepė - nepamena. Jis to nepadarė, tada jie nuvežė jį prie seniūnijos pastato ir paleido. Prie kultūros namų jis nebuvo su kaltinamaisiais, apie tuos įvykius nieko nežino. Dar būdamas prie seniūnijos jis paskambino į Elektrėnų ligoninės priimamąjį ir iškvietė policiją, po to nuėjo namo. Į medikus kreipėsi po apsilankymo policijoje apie 17-18 val.

Analogiškus parodymus nukentėjusysis J. T. davė ir ikiteisminio tyrimo metu apklausiant jį liudytoju bei akistatų su T. R. ir R. G. metu (t. 1, b.l. 3-4, 5-6, 42-43, 53). Netikėti nukentėjusiojo iš esmės vienodais ir nuosekliais parodymais teismas neturi pagrindo. Ta aplinkybė, kad nukentėjusysis J. T. pareiškimuose Elektrėnų policijos komisariatui tikslino jo neteisėto laisvės atėmimo, panaudojant smurtą, aplinkybes, o ne iš karto tiksliai jas nurodė pirmame pareiškime, visiškai paaiškinama tuo, kad jis yra labai jauno amžiaus, jis yra gimęs 1993-07-04, tai yra jo neteisėto laisvės atėmimo metu jis buvo vos sulaukęs pilnametystės, patyrė didelį stresą dėl kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų, todėl visiškai suprantama, kad iš karto po smurto jo atžvilgiu panaudojimo kreipdamasis į policiją jis galėjo nevisiškai tiksliai nurodyti šio įvykio aplinkybes, kurias vėliau patikslino.

Kaltinamieji T. R. ir R. G. parodė, kad nukentėjusysis J. T. tą dieną kartu su jais visais gėrė alkoholinius gėrimus; liudytojas D. V. taip pat parodė, kad J. T. sėdėjo bagažinėje ir gėrė alų. Tokius kaltinamųjų ir liudytojo D. V. parodymus teismas taip pat vertina kritiškai ir juos atmeta, nes jie paneigiami ne tik nukentėjusiojo, kuris parodė, kad tą dieną jis iš viso nevartojo alkoholio, juo labiau – su kaltinamaisiais, duotais parodymais, bet ir liudytojo Ž. Gaisrio, atlikusio pirminius ikiteisminio tyrimo veiksmus šioje byloje, parodymais, kuris apklaustas liudytoju teisme parodė, kad nukentėjusysis J. T. buvo blaivus, rašydamas pareiškimą policijai.

Nukentėjusiojo parodymai dėl kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų patvirtinami liudytojų M. B. ir R. B. teisme duotais ir anksčiau išdėstytais parodymais; šie liudytojai analogiškus parodymus davė ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b.l. 26, 54, 27); savo parodymus liudytojas M. B. patvirtino ir akistatų su kaltinamaisiais T. R. ir R. G. metu (t. 1, b.l. 45, 56-57). Kaip parodė liudytojai M. B. ir R. B., jie pažįsta kaltinamuosius T. R. ir R. G. bei nukentėjusįjį J. T., bet jokių santykių su jais nepalaiko. Taigi, apkalbėti kaltinamųjų M. B. ir R. B. neturi jokio pagrindo, todėl netikėti jų nuosekliais parodymais teismas taip pat neturi pagrindo.

Tuo tarpu kaltinamųjų parodymai, kaip ir liudytojų E. V. bei D. V., kurie yra kaltinamųjų geri pažįstami, draugai, dėl ko, siekdami palengvinti kaltinamųjųj teisinę padėtį, davė jiems palankius parodymus, parodymai yra nenuoseklūs ir prieštaringi.

Taip, kaltinamasis T. R., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju, parodė (t. 1, b.l. 38-39), kad 2011-09-24 jis kartu su R. G. ir E. V., E. V. priklausančiu automobiliu „Nissan“ buvo grybauti. Į vakarą, tikslios valandos neprisimena, kažkur Kietaviškių k., Elektrėnų sav., jiems bevažiuojant E. V. automobiliu, R. G. vairuojant automobilį, juos sustabdė iš matymo pažįstamas jaunuolis J. T.. Kadangi E. V. buvo girtas, miegojo automobilyje gulėdamas ant galinių sėdynių, J. T. įlipo į automobilio bagažinę, norėdamas su R. G. kartu išgerti. J. T. į automobilio bagažinę įlipo savo noru, kadangi daugiau sėdimų vietų automobilyje nebuvo.

Kaltinamasis R. G., apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu, taip pat parodė (t. 1, b.l. 49), kad 2011-09-24 vakare jis vairavo E. V. automobilį „Nissan“, automobilyje buvo T. R. ir E. V.. Prie parduotuvės „Giris“ Kietaviškėse, Elektrėnų sav. juos sustabdė jo draugas J. T., kuris jam pasiūlė išgerti. Jis pasiūlė J. T. sėstis į automobilį. J. T. savo noru atsisėdo į automobilio bagažinę. Tada jis automobiliu visus nuvežė už kultūros namų Kietaviškėse, Elektrėnų sav.

Tuo tarpu teisme kaltinamasis T. R. parodė, kad baigus grybauti ir važiuojant Kietaviškių kaime, jie pamatė keliu einantį J. T.. R. G. sustojo prie jo, nes norėjo pasiūlyti J. T. kartu išgerti. Kaltinamasis R. G. teisme taip pat parodė, kad važiuodami apie 14.30 val. Kietaviškių k. pakeliui jie sutiko J. T.. Jis nešėsi maišelį su pora butelių alaus, jie pasikalbėjo ir pasiūlė jam išgerti. J. T. įsėdo į bagažinę, ir jie visi nuvažiavo.

Kaltinamasis T. R. teisiamajame posėdyje parodė, kad Kietaviškėse, apie 0,5 km nuo kultūros namų jie sutiko keliu einantį jų pažįstamą D. V.. R. G. sustojo prie jo, ir jis įlipo į mašiną, nes prašė cigaretės. Jie nuvažiavo prie kultūros rūmų. D. V. važiavo su jais, sėdėjo galinėje sėdynėje. Prie kultūros namų J. T. gėrė su R. G. ir mašinoje, ir išlipę į lauką gėrė. R. G. sėdėjo vairuotojo vietoje, o J. T. gerti paduodavo į bagažinę. Prie kultūros namų jis (T. R.) nieko negėrė. Taip pat T. R. teisme parodė, kad merginos vardu M. jis (T. R.) iki to įvykio nepažinojo, pavardės jos nežino, ji atėjo su D. V. prie kultūros namų; vėliau T. R. patikslino, kad, gal, M. atėjo viena, nežino, kodėl ji atėjo, ji su jais negėrė, pabuvo apie 30 min. ir išėjo.

Tuo tarpu kaltinamasis R. G. teisme parodė, kad po to jie nuvažiavo į Kietaviškes už kultūros namų. Ten jie gėrė alkoholį, gėrė jis (R. G.), T. R., J. T.. Parodė, kad dar važiuojant prie kultūros namų jie susirašinėjo su D. V. SMS žinutėmis. Kas pirmas parašė - neprisimena, jis (R. G.) parašė, kad D. V. ateitų prie kultūros namų, nes jis rašė jam (R. G.) ir prašė cigaretės. Kai atėjo D. V., jie jau buvo ten – prie kultūros namų. Dar prie kultūros namų buvo mergina, kurios jis (R. G.) nepažįsta, jis neatkreipė dėmesio, kada ji atėjo, pamatė ją, kai atvažiavo, ji ten jau buvo, niekas su ja nebendravo, nekalbėjo ji negėrė su jais, gali būti, kad ji atėjo su E. V.. Merginos vardo jis (R. G.) nežino, nebendravo su ja. Jis (R. G.) davė D. V. parūkyti, jis su jais negėrė, pabuvo apie 20-30 min. ir išėjo link namų, konflikto jis nematė. Jie toliau visi gėrė alų, degtinės negėrė, nupirktas degtinės butelis taip ir liko neišgertas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas kritiškai vertina nenuoseklius ir prieštaringus kaltinamųjų T. R. ir R. G. parodymus, vertina juos kaip kaltinamųjų pasirinktą gynybos poziciją ir jais nesivadovauja priimant nuosprendį.

Liudytojas D. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė (t. 1, b.l. 32), kad 2011-09-24, valandos neprisimena, jis gavo SMS žinutę iš T. R. ar iš R. G., tiksliai neprisimena, ir atrašęs SMS žinutę jis paklausė, kad gal jie galėtų jį pavaišinti cigarete. Gavęs dar vieną SMS žinutę jis suprato, jog šie yra Kietaviškių k., Elektrėnų sav., už kultūros namų. Jam ten atėjus, pamatė stovintį automobilį „Nissan“, priklausantį E. V.. Priekinėje automobilio keleivio vietoje miegojo E. V., T. R. sėdėjo automobilio vairuotojo vietoje. Jis įsėdo į automobilio galą, kur sėdėjo R. G., o automobilio bagažinėje sėdėjo J. T.. Kokiu būdu J. T. ten atsirado, jis pasakyti negali, nes nematė. Jis automobilyje parūkė cigaretę, tuo metu R. G. ir J. T. gėrė alkoholį. Po kiek laiko J. T. kažkur išėjo, kiek vėliau namo išėjo ir jis. Ar grįžo tuo metu J. T. atgal į automobilį, jis nematė, tuo metu automobilyje nebuvo ir merginos vardu M.

Teisme apklaustas liudytoju D. V. parodė, kad tą dieną jis parašė SMS žinutę R. G., paklausė, ar jis turi cigarečių. R. G. atrašė, kad turi, ir kad jis ateitų paimti. Jis nuėjo už kultūros namų Kietaviškių k., buvo apie 14-17 val. Ten stovėjo E. V. automiblis “Nissan”, o prie jos buvo R. G., E. V.. R. G. davė jam (D. V.) cigaretę, E. V. miegojo priekinėje sėdynėje, T. R. sėdėjo priekyje, ne vairuotojo vietoje, J. T. sėdėjo bagažinėje ir gėrė alų, R. G. sėdėjo galinėje sėdynėje. Jie visi pabendravo, jis – D. V. - parūkė, negėrė su jais, į automobile nesėdo, tik prie jo buvo. R. G. ir J. T. gėrė alų, o kiti, kad gertų, nematė. Parodė, kad M. jis ten nematė, jis pažįsta merginą vardu M., jos pavardės nežino, ji yra ne iš Kietaviškių, o iš Elektrėnų. Jis pabuvo ten apie 30 min. ir išėjo namo, jokių konfliktų nematė. Kodėl J. T. sėdėjo bagažinėje, jis (D. V.) neklausė, ten tokia bagažinė, kad galima laisvai bendrauti su sėdinčiais salone, laisvos vietos mašinos salone buvo, nors buvo maišų prikrauta. Jis neklausinėjo, kur jie buvo ir ką veikė. J. T. dalyvavo pokalbyje, jie visi bendravo draugiškai. J. T. buvo išlipęs ir nuėjęs link namų. Jis (D. V.) neprisimena, ar buvo atidaryta mašinos bagažinė, jam atrodo, kad J. pats atsidarė ir išlipo, nes niekas nelipo iš mašinos.

Liudytojas E. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė (t. 1, b.l. 28), kad 2011-09-24 jis buvo išgėręs alkoholio. Tą rytą jis kartu su savo pažįstamais T. R. ir R. G. buvo grybauti. Vėliau grįžęs vėl gėrė alkoholį. Jo automobilį „Nissa Almera Tino“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo R. G.. T. R. kartu su juo gėrė alkoholinius gėrimus. Merginos vardu M. jis nepažįsta. D. V. pažįsta tik iš matymo ir neprisimena, ar šis tą dieną galėjo kartu su jais važinėtis, jo automobiliu. Kadangi jis buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, kažkiek laiko miegojo priekinėje keleivio sėdynėje, dėl to taip pat nematė ir J. T.. Nežino, ar T. R. ir R. G. galėjo vežioti J. T. jo automobilio bagažinėje ir mušti. Jeigu jis būtų tai matęs, nebūtų leidęs šiems taip elgtis, kadangi J. T. yra jo kaimynas.

Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas E. V. parodė, kad 2011 m. rudenį jis (E. V.) važiavo su savo mašina “Nissan Almera”, numerio neatsimena, grybauti kartu su T. R., R. G. ir sesers vyru K. S., M. ir D. V. su jais nebuvo grybauti. Išvažiavo jie ryte apie 10 val. į Jagelonių mišką. Mašiną vairavo jo (E. V.) sesers vyras. Kur kas sėdėjo mašinoje, jis neatsimena, nes buvo išgėręs. Jie grybavo apie 3 val., jis (E. V.) gėrė alų, kurį buvo nusipirkęs parduotuvėje, kiek alaus turėjo - neatsimena. Jie grybavo, o jis - ne, tik parodė, kur galima grybauti. Tą dieną jie gėrė ir grybaujant, ir važinėjant, jis gėrė alaus, ką gėrė kiti – neatsimena, gal irgi alų. Į Kietaviškes jie grįžo apie 12 val., atgal mašiną taip pat vairavo švogeris. Jis nuėjo taisyti savo mašinos, o E. V. su T. R. toliau mašinoje gėrė, kas dar kartu su jais buvo - neatsimena. Jis (E. V.) prisigėrė ir užmigo mašinoje, o atsibudo prie R. G. namų aikštelėje. Paskambino sesei, ji parvairavo mašiną. Kitą dieną jis sužinojo iš J. T. ir R. G., kad jie susimušė. Jie patys jam papasakojo, kai buvo susitikę prie jo namo, kai jis buvo išėjęs parūkyti. Atsakydamas į kaltinamojo R. G. gynėjo klausimą, liudytojas E. V. dar kartą patvirtino, kad mašiną vairavo jo švogeris, patikslino, kad, nors ikiteisminio tyrimo metu jis sakė, kad vairavo R. G., bet iš tikro vairavo švogeris.

Tuo tarpu ir kaltinamieji, ir nukentėjusysis parodė, kad E. V. automobilį „Nissan“ tą dieną vairavo R. G., taip pat nė vienas iš jų neparodė, kad tą dieną su jais buvo E. V. sesers vyras K. S..

Taip pat kaltinamasis T. R. teisme parodė, kad tą dieną, kai jie važinėjosi, netoli Kietaviškių šiltnamių dar buvo sustoję prie B., kurio vardo neatsimena, jis buvo su žmona ir vaiku. R. G. sustojo prie B., išlipo iš mašinos, kažką pašnekėjo prie mašinos, bet apie ką jie kalbėjo, T. R. negirdėjo. Analogiškus parodymus T. R. davė ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b.l. 38-39, 45).

Kaltinamasis R. G. ikiteisminio tyrimo metu akistatos su liudytoju M. B. metu parodė (t. 1, b.l. 56-57), kad tą dieną jie buvo sustoję prie M. B., jis – R. G. – su juo susistumdė, nes ant jo buvo seniai piktas dėl meškerės, bet į bagažinę jo netempė; taip pat parodė, kad 2011-11-12 jis buvo M. B. namuose, bet neprašė jo, kad šis pakeistų parodymus, o klausė, kurią valandą reikės į policiją 2011-11-14. Teisme R. G. parodė, kad apie 15 val. važinėdami po Kietaviškes prie šiltnamių jie sutiko M. B., jis ėjo su žmona ir vaiku. Jis (R. G.) sustojo, norėjo su juo pakalbėti. Tuo metu jie buvo susipykę, nes M. B. buvo sulaužęs jo (R. G.) meškerę. Pokalbio metu jie su M. B. apsistumdė, o paskui nuvažiavo toliau. Taip pat R. G. teisiamajame posėdyje parodė, kad tarp jo ir M. B. buvo nedidelis konfliktas, bet nieko rimto nebuvo. Parodė, kad jis (R. G.) su E. V. ėjo pas M. B. į namus pakalbėti dėl apklausos, tai buvo jau po 2011-09-24 įvykių, norėjo pasitikslinti, kada kviečiamas į policiją, nes buvo pametęs šaukimą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas R. G. parodymus dėl jo apsilankymo M. B. priežasties vertina kritiškai ir atmeta, kadangi visiškai netikėtina, kad R. G., kuris, kaip jis pats parodė, buvo piktas ant M. B. dėl sulaužytos meškerės, ėjo pas M. B. į namus tik norėdamas pasitikslinti, kada jis yra kviečiamas į policiją.

Kaltinamųjų T. R. ir R. G. parodymai dėl jų susitikimo su M. B. ir jo šeima 2011-09-24 aplinkybių visiškai paneigiami nukentėjusiojo J. T. bei liudytojų M. B. ir R. B. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotais parodymais.

Nukentėjusysis J. T. teisme parodė, kad važiuojant jie sutiko M. B.. M. B. ėjo su žmona ir vaiku. Jie privažiavo prie M. B., sustojo, ir T. R. su R. G. priėjo prie M. B.. Jie atidarė bagažinę, bandė M. B. įsitempti į bagažinę, paėmė jį už striukės rankovės ir tempė. R. G. spyrė M. B., bet M. pavyko ištrūkti ir jis pabėgo. Kai tempė M. B. į bagažinę, T. R. ir R. G. sakė: „Šiandien visus gaidžius vežam į mišką“, kuris tiksliai sakė - nepamena.

Analogiškus parodymus J. T. davė ir ikiteisminio tyrimo metu, kuomet jis parodė (t. 1, b.l. 3-4), kad kažkur pakeliui važiuojant link Kareivonių k., Elektrėnų sav., R. G. sustabdė automobilį prie pėsčiomis einančio M. B.. Šis kažkur ėjo su savo žmona ir dukra. Iš automobilio išlipo R. G. ir T. R., šie kabinėjosi prie M. B., sugriebę jį bandė taip pat įmesti į automobilio bagažinę, kurioje jis (J. T.) jau buvo. R. G. porą kartų ranka sudavė M. B., bet M. B. kažkaip išsilaisvino ir pabėgo. Prie M. B. žmonos ir dukros T. R. ir R. G. nelindo.

Liudytojas M. B. teisme parodė, kad 2011 m. rugsėjo mėnesį, dienos neprisimena, tai buvo šeštadienis, apie 16.30-17 val. jis ėjo su žmona ir dukra K., kuriai yra 12 metų, pas uošvienę, gyvenančią Piktakiemio kaime, prie Kietaviškių šiltnamių. Jis pastebėjo, kad juos aplenkė E. V. pilkos spalvos mašina “Nissan”, kuri sustojo. Eidami toliau, jie aplenkė mašiną, tada mašina vėl juos aplenkė, sustojo, ir iš mašinos išlipo R. G., kuris vairavo šį automobilį. Paskui išlipo T. R., atidarė bagažinę. Jis (M. B.) pamatė bagažinėje J. T.. T. R. pasakė: „Vežam gaidžius į mišką“. Jis (M. B.) buvo 10-15 m atstumu nuo mašinos. J. T. sėdėjo bagažinėje nulenkęs galvą ir nuleidęs rankas, jis nieko nesakė. T. R. ir R. G. abudu stvėrė jį (M. B.) už pečių ir norėjo nutempti į bagažinę, bet jis ištrūko ir pabėgo. Paskui jis sužinojo iš savo mamos, kad tą dieną J. T. sumušė, išmušė dantis. Parodė, kad jis (M. B.) anksčiau turėjo konfliktą dėl meškerės su R. G., kuris sakė, kad jis – M. B. - sulaužė jo meškerę. Parodė, kad prieš porą metų T. R. su draugais sudegino jo brolio R. B. mašiną, kodėl sudegino - nežino. Su R. G. jis nebendrauja, žino, kad jį neseniai pagavo su narkotikais. Parodė, kad, kai vyko ikiteisminis tyrimas, R. G. su E. V. buvo atvykę pas jį į namus. Atėjęs R. G. jo (M. B.) klausė, ką jis matė, ką sakys policijai. Jis pasakė, kad sakys tą, ką matė, R. G. prašė pasakyti, kad jis (M. B.) nieko nematė.

Analogiškus parodymus liudytojas M. B. davė ir ikiteisminio tyrimo metu, kuomet jis parodė (t. 1, b.l. 26), kad 2011-09-24 jis kartu su žmona R. B. ir dukra ėjo pas savo uošvius netoli šiltnamių į Kareivonių k., Elektrėnų sav., juos aplenkė E. V. automobilis „Nissan“, kuris važiavo link miško. Automobilis kiek pavažiavęs sustojo. Iš vairuotojo vietos išlipo R. G., kuris priėjo prie jo ir pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais bei jį stumdyti. T. R. taip pat išlipo iš automobilio, atidarė automobilio „Nissan“ bagažinę, tuomet jis pamatė bagažinėje sėdintį J. T., kurį pažįsta iš matymo. R. G. ir T. R. pradėjo šaukti: „Šiandien gaidžius vežam į mišką“. T. R. ir R. G. abu kartu tempė jį (M. B.) už striukės, norėdami patalpinti į bagažinę, kurioje jau buvo J. T.. Tačiau jis ištrūko ir pabėgo. Papildomos apklausos metu M. B. parodė (t. 1, b.l. 54), kad 2011-11-12, apie 18.00 val. į jo namus, adresu (duomenys neskelbtini), pasibeldė E. V. ir R. G., kurie jo paprašė išeiti į laiptinę pasikalbėti. Jam išėjus, R. G. prašė jo, kad jis akistatos metu pakeistų savo parodymus ir sakytų, jog 2011-09-24 R. G. nematė ir nieko apie įvykį nežino. Jis atsakė, jog pareigūnams nemeluos ir sakys viską, kaip buvo iš tikrųjų. Akistatos su kaltinamuoju R. G. metu liudytojas M. B. parodė (t. 1, b.l. 56-57), kad R. G. prašė jo pasakyti policijos pareigūnams, kad jis (M. B.) iš viso 2011-09-24 nematė jo – R. G..

Liudytoja R. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2011-09-24, apie 16-17 val. ji su vyru ir dukra ėjo pas jos mamą į gimtadienį į Piktakiemio k. Važiavo pilkos spalvos mašina, jie pasitraukė į šoną. Iš automobilio išlipo R. G., paskui - T. R.. Atidarė bagažinę ir ėjo link jų. Eidami R. G. ir T. R. pasakė: „Vežam gaidžius į mišką“. Nuo R. G. ir T. R. iki jų buvo apie 20-25 m. Mašinoje, bagažinėje sėdėjo J. T.. Iš pradžių ji pagalvojo, kad gal vietos nebuvo mašinoje, paskui tik suprato, kad jie nori ir jos vyrą nusitempti į bagažinę. Ji buvo šoke. Jos vyras M. B. susistumdė su R. G. ir T. R., priėjęs R. G. suėmė jos vyrą už peties, už marškinių, bet jis (M. B.) ištrūko ir pabėgo. R. G. atrodė blaivus. Dukra pradėjo šaukti: “Tėtį”. Ji (R. B.) labai išsigando ir nesusivokė paklausti J. T., ką jis veikia bagažinėje, bet ir nebuvo tokios galimybės, nes viskas įvyko labai greitai, J. T. neprašė pagalbos. Pašalinių žmonių tuo metu toje vietoje, kur jie ėjo, nebuvo.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja R. B. davė analogiškus parodymus ir parodė (t. 1, b.l. 27), kad 2011-09-24 apie 17.00 val. ji kartu su vyru M. B. ir dukra ėjo pas savo tėvus į svečius. Netoli šiltnamių, Kareivonių k., Eletrėnų sav., juos aplenkė automobilis, kokios tai markės automobilis buvo, ji nežino. Netrukus priekyje jų automobilis sustojo, iš vairuotojo vietos išlipo R. G., kuris priėjęs prie M. B. pradėjo keiktis ir šį stumdyti. Taip pat iš automobilio išlipo T. R., kuris atidarė automobilio bagažinę, ir ji pamatė bagažinėje sėdintį J. T.. T. R. ir R. G. abu šaukė, kad „šiandien gaidžius veža į mišką“. Abu bandė M. B. tempti link bagažinės, kurioje jau buvo J. T., bet M. B. ištrūko ir pabėgo. Prie jos ir dukros T. R. ir R. G. nelindo, tik mergaitė buvo išsigandusi ir verkė. Prie jų T. R. ir R. G. J. T. nemušė.

Liudytojų M. B. ir R. B. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoti parodymai, kuriais netikėti teismas neturi pagrindo, visiškai patvirtina nukentėjusiojo J. T. ikiteisminio tyrimo metu ir bylos teisminio nagrinėjimo metu duotus parodymus, kad į E. V. automobilio „Nissan Almera Tino“ nukentėjusysis kaltinamųjų buvo įsodintas prievarta, prieš jį buvo panaudotas smurtas ir taip pat prievarta jis apie 1,5 – 2 val. buvo vežiojamas automobilio bagažinėje, o vėliau kaltinamųjų paleistas. Byloje surinkti įrodymai taip pat patvirtina, kad nukentėjusysis J. T. turėjo pagrindą bijoti kaltinamųjų: jis buvo girdėjęs apie neigiamą kaltinamojo T. R. reputaciją, tai yra, kaip jis parodė, anksčiau iš kitų asmenų jis buvo girdėjęs, kad T. R. kabinėjasi prie visų, prie kaimynės kabinėjosi, prie B. anksčiau kabinėjosi, t.y. prie M. B. ir jo brolio; J. T., prievarta kaltinamųjų vežiojamas automobilio bagažinėje, matė, kaip kaltinamieji tą patį norėjo padaryti ir M. B., net nekreipdami dėmesio, kad šis ėjo ne vienas, bet su žmona ir 12 metų amžiaus dukra: kaip parodė J. T., jie (kaltinamieji) privažiavo prie M. B., sustojo, ir T. R. su R. G. priėjo prie M. B.; jie atidarė bagažinę, bandė M. B. įsitempti į bagažinę, paėmė jį už striukės rankovės ir tempė; R. G. spyrė M. B., bet pastarajam pavyko ištrūkti ir jis pabėgo. Kai tempė M. B. į bagažinę, T. R. ir R. G. sakė: „Šiandien visus gaidžius vežam į mišką“. Kad tokie grėsmingi žodžiai buvo kaltinamųjų ištarti, ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisme patvirtino liudytojai M. B. ir R. B.. Kaip parodė liudytoja R. B., ir ji, ir jos bei M. B. 12-metė dukra dėl tokių nusikalstamų kaltinamųjų veiksmų patyrė šoką, stresą, labai išsigando ir šaukė dukra.

Visa tai įrodo, kad kaltinamasis T. R., būdamas beveik du kartus vyresnis už nukentėjusįjį, bei R. G., kuris yra 5 metais vyresnis už J. T., tuo metu vos sulaukusį pilnametystės, be to, abu kaltinamieji yra fiziškai gerai išsivystę, jauni, stiprūs, pakankamai aukšto ūgio (kaip parodė teisme R. G., jo ūgis yra 190 cm, kai tuo tarpu nukentėjusiojo J. T. ūgis, kaip jis parodė, yra tik 170 cm), kėlė realią grėsmę nukentėjusiajam J. T., kuris visiškai pagrįstai bijojo jiems pasipriešinti. Kaip parodė teisiamajame posėdyje nukentėjusysis, tuo metu (t.y. po jau miške R. G. pavartoto fizinio smurto prieš nukentėjusįjį) jis (J. T.) nesipriešino, tik pirmą kartą, kai kaltinamieji jį tempė į mašiną, priešinosi, bandė ištrūkti ir pabėgti, bet nepavyko. Kaip parodė nukentėjusysis, tuo metu jam nebuvo minties šauktis pagalbos ar bėgti, nes jis jų (kaltinamųjų) bijojo; J. T. ne kartą teisiamajame posėdyje pakartojo, kad bijojo šauktis pagalbos, bijojo bėgti, nes suvokė, kad būtų kaltinamųjų pagautas ir, kaip jis parodė, jam būtų „dar blogiau“; jis (J. T.) tik prašė, kad kaltinamieji jį paleistų, bet jie „nieko nesakė, nereagavo“. Jis bijodamas kaltinamųjų netgi, jiems liepus, padėjo stumti jų įstrigusią mašiną, kaip paaiškino J. T., jis „neturėjo pasirikimo“. Jam iš tiesų nebuvo iš ko tikėtis pagalbos: E. V. automobilyje jis buvo vienas, prievarta laikomas kaltinamųjų, o jų draugai E. V., D. V., kaip parodė J. T., sėdėjo ir juokėsi, tik Monika visų prašė, kad jį (J. T.) paleistų, bet niekas nereagavo.

Kaip paaiškino teisme nukentėjusysis, jis negalėjo ir bijojo pasinaudoti savo turėtu mobiliuoju telefonu, kadangi jį nuolat stebėjo T. R.. Nukentėjusysis buvo nusiųstas kaltinamųjų į Pastrėvio parduotuvę nupirkti degtinės, tačiau, kaip jis parodė, parduotuvėje jis nieko nesakė, neprašė pagalbos, nes bijojo jų (T. R. ir R. G.), šioje parduotuvėje jis anksčiau yra buvęs porą kartų, parduotuvės pardavėjos nepažinojo, kai jis atėjo į parduotuvę, joje buvo pora nepažįstamų žmonių, todėl visiškai suprantama, kad nukentėjusysis dėl savo jauno amžiaus (tuo metu jis buvo vos sulaukęs pilnametystės), be to, būdamas streso būsenoje dėl patirtos prievartos, bijodamas kaltinamųjų, nesugebėjo paprašyti pagalbos parduotuvėje buvusių žmonių ar pardavėjos. Nukentėjusysis nepaprašė pagalbos ir M. B. bei jo žmonos R. B., kai kaltinamieji buvo sustoję prie jų, tačiau tai irgi visiškai suprantama todėl, kad pats M. B., nukentėjusiajam matant, buvo kaltinamųjų užpultas, kas dar labiau išgąsdino nukentėjusįjį, kuris ir taip jau labai bijojo kaltinamųjų, ką ne kartą jis pakartojo teisiamajame posėdyje; kitų pašalinių asmenų, kurių pagalbos būtų galėjęs tikėtis nukentėjusysis, toje vietoje tuo metu, kaip parodė teisme liudytoja R. B., nebuvo. Negalėjo nukentėjusysis J. T. ir pats nepastebimai atsidaryti automobilio bagažinę ir pabėgti, nes, kaip jis parodė teisme, šio automobilio bagažinė iš vidaus neatsidaro, ką patvirtino teisme ir kaltinamasis R. G., kuris parodė, kad „iš vidaus iš bagažinės nėra galimybės išlipti, kol iš išorės neatidarai bagažinės“. Tai, kad nukentėjusysis negalėjo pats pasišalinti iš E. V. automobilio, kuriuo J. T. prievarta apie 2 val. vežiojo kaltinamieji, bagažinės, patvirtinama ir paties kaltinamojo R. G. teisme duotais parodymais, kuomet jis parodė, kad, kai jis (J. T.) paprašydavo, tai jie jį išleisdavo.

Neteisėtas laisvės atėmimas pagal Lietuvos Respublikos BK 146 str., yra neteisėtas žmogaus laisvės pasirinkti savo buvimo vietą suvaržymas jį pagrobiant, sulaikant, uždarant arba laikant apibrėžtoje vietoje prieš jo valią.

Kaip parodė nukentėjusysis J. T., į automobilio bagažinę jį įtempdavo T. R., o R. G. buvo šalia, jis nieko nesakydavo, jo (J. T.) neužstojo, pritarė T. R. veiksmams. Taip pat J. T. parodė, kad nuvažiavę į mišką jie atidarė bagažinę ir išsitempė jį (J. T.). Kur jie tiksliai buvo, jis negali pasakyti. Ten buvo medžiotojų aptvarai, šulinys. Jį nusitempė į tą aptvarą, nuo mašinos gal 100 m atstumu, ir R. G. trenkė jam į veidą kumščiu vieną kartą, o T. R. stovėjo šalia. Nuo smūgio jis nugriuvo, tada spyrė iš kojos, taikėsi į galvą, bet jis prisidengė ranka, ir jam pataikė į dešinę ranką. Daugiau smūgių nebuvo. Jam pradėjo bėgti kraujas, buvo praskelta viršutinė lūpa ir išmuštas priekinis dantis, taip pat išmušė vieno danties pusę ir kito – kraštą nuskėlė, iš viso nukentėjo 3 dantys. Jis nepamena, ar T. R. ir R. G. ką nors sakė, nežino, ko jie iš jo norėjo, nes nepasakė. T. R., paėmęs jį už striukės, nusitempė į mašiną, o R. G. ėjo šalia.

Taigi, nors kaltinamasis T. R. savo kaltės nepripažino, parodydamas, kad jis nenaudojo prievartos nukentėjusiojo atžvilgiu, kad pastarasis pats įsėdo į automobilio bagažinę ir savo noru važinėjosi su kaltinamaisiais, o kaltinamasis R. G. pripažino savo kaltę tik dėl nukentėjusiajam suduoto smūgio į veidą, teismas daro išvadą, kad kaltinamieji T. R. ir R. G., veikdami bendrai, prievarta įsodindami nukentėjusįjį į automobilio bagažinę bei vežiodami jį prieš jo valią 1,5-2 val., suvaržė J. T. laisvę, nes jis neturėjo galimybės pasišalinti iš automobilio, negalėjo laisvai pasirinkti savo buvimo vietos.

Taigi, byloje surinktais įrodymais yra visiškai įrodyta, kad kaltinamieji T. R. ir R. G. neteisėtai atėmė laisvę žmogui, panaudodami smurtą, kas pasireiškė tuo, kad jie, veikdami bendrai, 2011-09-24, apie 16.00 val. turėdami tikslą atimti laisvę J. T. automobiliu „Nissan Almera Tino“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančiu E. V., atvyko prie parduotuvės „Giris“, esančios Kietaviškių k., Elektrėnų sav. R. G. ir T. R. išlipus iš automobilio, R. G. atidarė minėto automobilio bagažinę, o T. R., nieko neaiškindamas J. T., paėmęs jį už striukės, panaudodamas jėgą įstūmė jį į minėto automobilio bagažinę ir uždarė. R. G. ir T. R. vežiojo J. T. po Kareivonių k., Elektrėnų sav., nekreipdami dėmesio į tai, kad J. T. prašėsi paleidžiamas, vėliau nuvežė į Šuolių kaime, Elektrėnų sav. esantį mišką, kur T. R. ištempė J. T. iš automobilio bagažinės, o R. G. sudavė vieną kartą kumščiu J. T. į veidą, tuo padarydamas jam muštinę žaizdą viršutinėje lūpoje su vieno danties pilnu išnirimu bei dar dviejų dantų nuskėlimu, tai yra padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, po to dar koja vieną kartą spyrė J. T. į veidą, bet J. T. nuo smūgio prisidengė ranka. Tada T. R. vėl jėga įstūmė J. T. į automobilio bagažinę, vežiojo jį po Pastrėvio kaimą, Elektrėnų sav., po to maždaug po 1,5-2 val. neteisėto laisvės atėmimo J. T. išleido iš automobilio Kietaviškių k., Bažnyčios gatvėje, Elektrėnų sav. Tokiu būdu T. R. ir R. G., veikdami bendrai, panaudodami smurtą neteisėtai atėmė laisvę J. T..

Tokie kaltinamųjų T. R. ir R. G. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 146 str. 2 d.

Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.

Kaltinamųjų atsakomybę sunkina ta aplinkybė, kad nusikaltimą padarė, veikdami bendrininkų grupėje.

Teismas nepripažįsta, kad kaltinamieji T. R. ir R. G. nusikaltimą padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui: nukentėjusysis J. T. parodė, kad R. G. buvo neblaivus, kai šnekėjo jautėsi alkoholio kvapas ir iš judesių galima buvo spręsti, T. R. taip pat buvo išgėręs, jautėsi iš kalbos ir iš kvapo, tačiau teisme apklausta liudytoja R. B. parodė, kad R. G. atrodė blaivus, patys kaltinamieji parodė, kad jie buvo išgėrę, bet nebuvo girti, todėl byloje nesant pakankamai objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad kaltinamieji nusikaltimo padarymo metu buvo tiek apsvaigę nuo alkoholio, kad tai galėjo turėti įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ši kaltinamųjų atsakomybę sunkinanti aplinkybė šalintina.

Skiriant bausmę kaltinamajam T. R. atsižvelgiama į tai, kad jis padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą, jis jau buvo anksčiau teistas ir turi neišnykusį teistumą, taip pat buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, ir baudžiamoji byla buvo nutraukta, taip pat T. R. atžvilgiu yra nutrauktas ikiteisminis tyrimas, konstatavus, kad dėl veikų, numatytų BK 140 str. 1 d. ir 187 str. 1 d., procesas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo ar jo teisėto atstovo pareiškimas teismui privataus kaltinimo tvarka (t. 1, b.l. 132-136), tačiau kaltinamasis išvadų nepadarė ir vėl nusikalto, jis yra baustas administracine tvarka, savo kaltės nepripažino, yra nenuoširdus, akivaizdžiai nesuvokia jo padaryto nusikaltimo pavojingumo, nesigaili dėl padaryto nusikaltimo ir dėl jo atsiradusių pasekmių, neatsiprašė nukentėjusiojo, nė kiek neatlygino nusikaltimu padarytos žalos, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra; taip pat atsižvelgiama į tai, kad T. R. dirba, yra pakankamai jauno amžiaus; teismas atsižvelgia ir į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis BK 54, 58, 61 str. str. nuostatomis teismas daro išvadą, kad kaltinamojo T. R. atžvilgiu bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl jam taikytinas BK 75 str. ir bausmės vykdymas atidedamas, kaltinamajam skiriama laisvės atėmimo bausmė, arčiau BK 146 str. 2 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkio, kurios vykdymas atidedamas ilgesniam terminui, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo sunkumą bei kaltinamojo asmenybę.

Skiriant bausmę kaltinamajam R. G. atsižvelgiama į tai, kad jis padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą, anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, ir baudžiamoji byla buvo nutraukta, taip pat R. G. atžvilgiu yra nutrauktas ikiteisminis tyrimas, konstatavus, kad dėl veikų, numatytų BK 140 str. 1 d. ir 187 str. 1 d., procesas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo ar jo teisėto atstovo pareiškimas teismui privataus kaltinimo tvarka (t. 1, b.l. 132-136), tačiau kaltinamasis išvadų nepadarė ir vėl nusikalto, jis yra baustas administracine tvarka, savo kaltės dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo nepripažino, yra nenuoširdus, akivaizdžiai nesuvokia jo padaryto nusikaltimo pavojingumo, nesigaili dėl padaryto nusikaltimo ir dėl jo atsiradusių pasekmių, neatsiprašė nukentėjusiojo, nė kiek neatlygino nusikaltimu padarytos žalos, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra; taip pat atsižvelgiama į tai, kad R. G. anksčiau teistas nebuvo, dirba, yra pakankamai jauno amžiaus, nors nepripažino kaltės dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo, bet pripažino, kad sutrikdė sveikatą nukentėjusiajam, bei sutiko atlyginti jam padarytą turtinę žalą; teismas atsižvelgia ir į R. G. atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis BK 54, 58, 61 str. str. nuostatomis teismas daro išvadą, kad kaltinamojo R. G. atžvilgiu bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl jam taikytinas BK 75 str. ir bausmės vykdymas atidedamas, kaltinamajam skiriama mažesnė laisvės atėmimo bausmė, nei BK 146 str. 2 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, kurios vykdymas atidedamas ilgesniam terminui, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo sunkumą bei kaltinamojo asmenybę, bet trumpesniam terminui, nei kaltinamajam T. R., atsižvelgiant į tai, kad R. G. anksčiau teistas nebuvo.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas J. T., teisiamajame posėdyje patikslinęs savo reikalavimus (t. 1, b.l. 24, t. 2, b.l. 22), prašo priteisti iš kaltinamųjų solidariai 5775,00 Lt nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimui ir 50000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimui.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo J. T. civilinis ieškinys dėl 5775,00 Lt priteisimo nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimui, kurio dydžio neginčijo ir kaltinamasis R. G., yra pagrįstas, įrodytas byloje surinktais įrodymais – J. T. 2011-09-24 pareiškimu, 2011-09-26 patikslinimu bei 2011-10-03 protokolu-pareiškimu Elektrėnų PK (t. 1, b.l. 2, 8, 10), specialisto išvada Nr. G 2913/11(01) (t. 1, b.l. 11-12), nukentėjusiojo J. T. ikiteisminio tyrimo metu pateiktu UAB „Vitatela“ gydytojo P. Sabaliausko surašytu J. T. preliminariu gydymo išlaidų sąrašu, fotolentelėmis (t. 1, b.l. 14, 15-16, 17-23), nukentėjusiojo teismui pateiktais papildomais rašytiniais įrodymais (t. 2, b.l. 3-7, 14-20), nukentėjusiojo, liudytojų M. B., R. B., pačių kaltinamųjų T. R. ir R. G. parodymais, - todėl tenkintinas visiškai, priteisiant padarytą žalą solidariai iš kaltinamųjų T. R. ir R. G., kurių bendrais veiksmais ši žala yra padaryta (CK 6. 263 str. 1, 2 d. d., 6. 279 str.).

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas J. T. taip pat pareiškė ieškinį dėl 50000,00 Lt priteisimo nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad dėl jo atžvilgiu kaltinamųjų padarytų nusikalstamų veiksmų jis patyrė baimę, išgąstį, apie 1-2 mėnesius neidavo niekur iš namų. Po šio įvykio jam teko lankytis pas psichologus Elektrėnuose, lankėsi 1-2 kartus, gėrė vaistus nuo nerimo, gydėsi ambulatoriškai, ligoninėje negulėjo. Be to, jis patyrė fizinį sužalojimą, negalėjo normaliai valgyti, galėjo valgyti tik skystą ir minkštą maistą, karšto, kieto maisto negali valgyti ir dabar. Parodė, kad tuo metu jis mokėsi Aukštadvario žemės ūkio mokykloje 2 kurse, praleido 4 mėnesius mokslų dėl sužalojimų ir dėl baimės.

Sutinkamai su CK 6.250 str., neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Kad dėl kaltinamųjų bendrų nusikalstamų veiksmų, jų panaudoto smurto nukentėjusiajam J. T. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, jis patyrė didelį stresą, yra visiškai įrodyta byloje surinktais ir ankščiau išdėstytais įrodymais – specialisto išvada Nr. G 2913/11(01), kurioje nurodyta, kad J. T. padaryta muštinė žaizda viršutinėje lūpoje su vieno danties pilnu išnirimu bei dar dviejų dantų nuskėlimu galimai aplinkybėse nurodytu laiku (2011-09-24) ir būdu; sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b.l. 11-12), nukentėjusiojo J. T., liudytojų M. B., R. B., pačių kaltinamųjų T. R. ir R. G. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotais parodymais, byloje surinktais ankščiau išvardintais rašytiniais įrodymais; be to, 2012-03-23 VšĮ Elektrėnų pirminės sveikatos priežiūros centro išraše iš J. T. medicininių dokumentų pažymima, kad J. T. dėl patirto potrauminio psichoemocinio šoko, nerimo su nemiga gydymui buvo paskirtas gydymas; pažymima, kad nukentėjusysis skundėsi negalėjimu miegoti, dideliu stresu, psichoemocine įtampa, negalėjimu susikaupti, baime išeiti iš namų, negalėjimu, baime būti viešumoje, negalėjimu tęsti mokslus, įprastos kasdieninės veiklos; gydymas jam buvo paskirtas nuo 2011-09-26 iki 2012-01-01 (t. 2, b.l. 1); iš 2012-03-27 bei 2012-04-11 VšĮ Elektrėnų pirminės sveikatos priežiūros centro išduotų J. T. sveikatos būklės pažymėjimų kopijų matyti, kad J. T. yra nedarbingumo būsenoje, jam išduotas nedarbingumo pažymėjimas pratęstas iki 2012-05-12 (t. 2, b.l. 2).

Teismas daro išvadą, kad nukentėjusysis J. T. dėl kaltinamųjų bendrais tyčiniais veiksmais nukentėjusiojo atžvilgiu panaudoto smurto, jo nežymaus sveikatos sutrikdymo patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, bendravimo galimybių sumažėjimą, buvo sutrikdyta jo kasdieninė veikla, negalėjo tęsti mokslus, todėl turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.

Teismas, nustatydamas J. T. priteistinos neturtinės žalos dydį, sutinka su nukentėjusiojo nurodytais argumentais, taip pat atsižvelgia į priteistinos turtinės žalos dydį. Kaip matyti iš nukentėjusiojo ir jo atstovo paaiškinimų bei pateiktų medicininių dokumentų, nukentėjusysis iki šiol jaučia psichoemocinę įtampą, dėl ko negali tęsti mokslų ir kasdieninės veiklos, dėl patirto fizinio sužalojimo jis ir dabar dar negali valgyti karšto, kieto maisto, iki šiol tęsiamas sužalotų dantų gydymas. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamųjų veiksmais buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata. Taip pat atsižvelgiama į tai, kad nukentėjusysis J. T. nepadarė jokių veiksmų, kurie galėjo išprovokuoti neteisėtus kaltinamųjų T. R. ir R. G. veiksmus. Nustatydamas J. T. priteistinos neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia ir į kaltinamųjų turtinę padėtį: abu kaltinamieji yra jauni, dirba, gauna darbo užmokestį ir turi galimybę, o padarę nusikalstamą veiką ir sužaloję žmogų, - privalo dirbti ir atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, nes apie savo nusikalstamų veiksmų galimas pasekmes jie turėjo pamąstyti prieš darant tuos veiksmus.

Teismas, įvertinęs visų aptartų neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijų visumą, atsižvelgdamas į susiklosčiusią teismų praktiką, į kaltinamųjų padarytos nusikalstamos veikos objekto – žmogaus sveikata – svarbą ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, nustato, kad nukentėjusiajam J. T. padaryta 10000,00 Lt neturtinė žala, kuri solidariai priteistina iš ją padariusių kaltinamųjų T. R. ir R. G. (CK 1.5 str., 6.250 str. 2 d., 6.263 str. 1, 2 d. d., 6.283 str. 1 d.). Kitoje dalyje J. T. ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas J. T. taip pat prašė priteisti iš kaltinamųjų 3500,00 Lt nukentėjusiojo turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Iš byloje esančio pinigų priėmimo kvito (t. 2, b.l. 21) matyti, kad J. T. už advokato pagalbą šioje byloje patyrė 3500,00 Lt išlaidų, todėl šios išlaidos lygiomis dalimis priteistinos iš kaltinamųjų, dėl kurių nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis šias išlaidas patyrė (BPK 106 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-313 str. str., teismas

nusprendė:

T. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 146 str. 2 d., ir nubausti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., bausmės vykdymą T. R. atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms bei iki 2012 m. lapkričio 1 d. solidariai su R. G. atlyginti J. T. padarytą 5775,00 Lt turtinę žalą.

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią T. R. skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. nuo 2012 m. gegužės 29 d.

T. R. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

R. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 146 str. 2 d., ir nubausti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., bausmės vykdymą R. G. atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms bei iki 2012 m. lapkričio 1 d. solidariai su T. R. atlyginti J. T. padarytą 5775,00 Lt turtinę žalą.

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią R. G. skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. nuo 2012 m. gegužės 29 d.

R. G. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Priteisti iš T. R. ir R. G. solidariai 5775 Lt 00 ct J. T. nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš T. R. ir R. G. solidariai 10000 Lt 00 ct J. T. nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Kitoje dalyje J. T. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Priteisti iš T. R. ir R. G. iš kiekvieno po 1750 Lt 00 ct išlaidų advokato paslaugoms apmokėti J. T..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.

Teisėja Irena Stefanovič