- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-16
- Bylos Nr.
- 1A-413-64-2010
- Teisminio proceso Nr.
- 1-41-1-00535-2010-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Klavdija Kruminienė (pirm.), Bronius Zalaga, Virginija Žindulienė
- Nuteistasis
- L. N.
- Advokatai
- Vida Povilaitienė
Pranešėja Klavdija Kruminienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-413-64/2010
Teisėjas Mindaugas Striaukas (Proceso Nr. 1-41-1-00535-2010-3)
Sprendimo procesinė kategorija:1.1.8.1.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.8.; 1.1.7.2.6.; 1.2.23.1.; 2.4.6.; 2.4.7.; 2.4.9.
2010 m. gruodžio 16 d.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Klavdijos Kruminienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžio, kuriuo L. N. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 2 d. ir nuteistas areštu 20 parų.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
L. N. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir tyrimo metu nenustatytoje vietoje, bet ne vėliau kaip 2010 metų balandžio 3 d., 16.00 val. neteisėtai įsigijo neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, bei su savimi laikydamas rankoje gabeno nedidelį kiekį - 5 ml talpos vienkartinį švirkštą su psichotropine medžiaga - amfetaminu, kurio masė 0,056 g, ir iki 2010-04-03 16.00 val. neteisėtai laikė minėtas psichotropines medžiagas savo rankoje iki kol policijos pareigūnai sulaikymo metu adresu (duomenys neskelbtini), jiems pareikalavus, švirkštą su psichotropine medžiaga - amfetaminu, kurio masė 0,056 g, L. N. padėjo ant žemės.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros prokuroras prašo pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010-09-13 nuosprendį ir už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 259 str. 2 d., padarymą L. N. paskirti 40 parų areštą, likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą. Nurodo, kad nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės. Nors skirdamas bausmę L. N. teismas teisingai parinko bausmės rūšį - areštą, tačiau netinkamai parinko bausmės dydį. Teigia, kad skirdamas bausmę pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 2 d., teismas privalėjo laikytis baudžiamojo įstatymo bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas nuosprendyje nurodė, kad atsižvelgia į Lietuvos Respublikos BK 54 str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus: į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, tačiau teismas nuosprendyje nenurodė kaip tai įtakoja paskirtos bausmės dydį.
Teigia, kad teismas neteisingai įvertino Lietuvos Respublikos BK 54 str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, dėl ko mano, kad neteisingai parinko bausmės dydį ir paskyrė L. N. pernelyg švelnią bausmę, nes L. N. teisės pažeidimą padarė tiesiogine tyčia, tai yra jis suvokė nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, nusikalstamą veiką baigė, yra charakterizuojamas neigiamai, praeityje buvo teistas net 14 kartų (už disponavimą psichotropinėmis medžiagomis, svetimo turto sugadinimą, vagystes), naują nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, daug kartų baustas administracine tvarka už smulkaus svetimo turto pagrobimą, ne kartą baustas administracine tvarka už narkotinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo ir nedidelio kiekio narkotinių medžiagų laikymą. Mano, kad šios aplinkybės rodo, kad yra susiklostęs nusikalsti linkusio šio asmens elgesio tipas. L. N. nelinkęs taisytis, iš ankstesnių teistumų išvadų nedaro, iš įkalinimo įstaigos buvo paleistas 2010-01-08, o 2010-04-03 vėl padarė nusikalstamą veiką. Be to, L. N. nedirba, darbo biržoje neregistruotas, neturi jokio legalaus pajamų šaltinio, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos. Visos minėtos aplinkybės rodo nuteistojo L. N. antisocialines nuostatas, atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio normas, įstatymų negerbimą ir polinkį pažeisti teisės normas, todėl toks asmuo yra pavojingas visuomenei ir jam turi būti kuo ilgesniam laikui apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas.
Taip pat skunde nurodo, kad teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimas nulemia būtinumą kaltininkui paskirti individualizuotą bausmę, kuri turi būti susijusi ne tik su kaltininku ar jo padaryta nusikalstama veika, bet ir su visuomenės interesu, kuris priklauso ne tik nuo moralinių nuostatų, vyraujančių visuomenėje, bet ir nuo kaltininko asmeninių savybių, jo elgesio. Atsižvelgiant į L. N. charakterizuojančią medžiagą, akivaizdu, kad teismo L. N. paskirta bausmė, mažesnė negu sankcijoje numatytos bausmės vidurkis, neleis pasiekti Lietuvos Respublikos BK 41 str. įtvirtintų bausmės skyrimo tikslų - nubaudimo, teisingumo įgyvendinimo, galimybių daryti naujas nusikalstamas veikas apribojimo, - kurie sudaro vieningą bausmės paskirtį, t.y. tikslą kurio siekia valstybė nustatydama bausmes už nusikalstamų veikų padarymą. Kadangi L. N. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, griežčiausia sankcijoje numatyta bausmė už padarytą nusikalstamą veiką jam neskirtina, tačiau jam už baudžiamojo nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 259 str. 2 d., padarymą skirtina griežtesnė negu straipsnio sankcijos vidurkis numatyta arešto bausmė.
Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti. Nuteistasis klausimą dėl apeliacinio skundo paliko spręsti teismui. Nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą atmesti. Apeliacinis skundas netenkintinas. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė esmines bylos aplinkybes ir surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatų, taip pat sprendžiant L. N. kaltės klausimą, pirmosios instancijos teismas esminių pažeidimų nepadarė ir teisingai kvalifikavo nuteistojo veiką. Prokuroras savo apeliaciniame skunde neginčija nusikalstamos veikos kvalifikacijos, todėl teisėjų kolegija, sutinkamai su Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. nuostatomis, patikrino bylą nuteistojo nuteisimo dalyje, neviršydama apeliacinio skundo ribų.
Motyvuojamoji dalis
Dėl paskirtos bausmės
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam L. N. bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką, nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 54 str. numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų. Teismas atsižvelgęs į BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes: į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas vienas baudžiamasis nusižengimas), kaltės formą ir rūšį (nusikalstamą veiką L. N. padarė veikdamas tiesiogine tyčia), į padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (narkotines medžiagas įsigijo savo reikmėm, neketino jų platinti, žalos niekam nebuvo padaryta), į nusikalstamos veikos stadiją (padaryta nusikalstama veika yra baigtinė, nenutrūko pasikėsinimo ar rengimosi stadijoje), į paties nuteistojo asmenybę
(anksčiau teistas, baustas administracine tvarka, nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, yra nevedęs, nedirba, bei į atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi), nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Taigi, apylinkės teismas atsižvelgė į visas BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui.
BK 259 str. 2 d. priskiriama baudžiamiesiems nusižengimams ir baudžiamasis įstatymas už šio nusikaltimo padarymą numato alternatyvias bausmes – viešuosius darbus, laisvės apribojimą, baudą arba pačią griežčiausią už padarytą baudžiamąjį nusižengimą bausmę – areštą. Atsižvelgus į paminėtas aplinkybes, reikšmingas skiriant bausmę, kolegija pritaria pirmosios instancijos išvadai, jog už BK 259 str. 2 d. numatytą baudžiamąjį nusižengimą nuteistajam L. N. pagrįstai parinkta griežčiausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis – areštas.
BK 49 str. 3 d. numato, kad už baudžiamąjį nusižengimą nustatoma nuo 10 iki 45 parų arešto. BK 61 str. 2 d. nustato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir jų tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Pagal BK 61 str. 3 d. už baudžiamąjį nusižengimą arešto bausmės vidurkis būtų lygus 27,5 paros. Nors nuteistasis yra teistas 14 kartų, tačiau už nusikalstamas veikas, susijusias su narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, tik vieną kartą pagal senąjį Baudžiamąjį kodeksą, taip pat baustas daug kartų, tarp jų 5 kartus už pažeidimus, susijusius su narkotinėmis medžiagomis savo reikmėm. Aplinkybę, jog nuteistasis naują nusikalstamą veiką padarė praėjus tik 3 mėnesiams po jo paleidimo iš pataisos įstaigos, kaip ir ankstesni nuteistojo teistumai, nubaudimai administracine tvarka buvo įvertinti parenkant griežtesnę bausmės rūšį. Vien ankstesnis asmens teistumas ir nubaudimas administracine tvarka nėra absoliutus kriterijus skiriant bausmės dydį, didesnį nei bausmės vidurkis, nes skiriant bausmę atsižvelgiama į visų nustatytų aplinkybių visumą.
Kaip jau buvo minėta, L. N. padaryta nusikalstama veika priskiriama mažiau pavojingoms veikoms – baudžiamiesiems nusižengimams, nusikalstama veika žalos nepadaryta, nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad policijos pareigūnams pareikalavus padėti ant žemės rankoje turimą daiktą, nuteistasis iš karto pakluso, nevengė baudžiamosios atsakomybės, narkotines medžiagas įsigijo savo reikmėm, neturėjo tikslo jų platinti, taip pat nuteistasis parodė, jog narkotines medžiagas vartoja 5 metus, yra priklausomas nuo narkotikų. Įvertinus visas paminėtas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, bei vadovaujantis BK 61 str. nuostatomis, apylinkės teismas pagrįstai skundžiamu nuosprendžiu už L. N. padarytą nusikalstamą veiką – baudžiamąjį nusižengimą paskyrė mažesnę nei arešto už baudžiamąjį nusižengimą skiriamo arešto bausmės vidurkį.
Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad teisiamojo posėdžio metu, valstybinį kaltinimą palaikiusi prokurorė teismo prašė L. N. paskirti bausmę – 20 parų arešto (b.l. 143, t. 1). Teismui nekilo abejonių dėl pirmosios instancijos teismo posėdyje dalyvavusios valstybinį kaltinimą palaikiusios prokurorės teisinės kvalifikacijos ir įstatymo jai garantuotos kompetencijos, bylos duomenų tinkamo vertinimo. Dėl to teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistajam L. N. paskirta bausmė nėra aiškiai per švelni. Taigi, atsižvelgiant į visas paminėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo jo naikinti ar keisti.
Rezoliucinė dalis
n utaria:
Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžio atmesti.