Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, nevedęs, 8 klasių išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

1979-04-19 pagal 1961 m. BK 147 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams, teistumas išnykęs;1981-01-29 pagal 1961 m. BK 147 str. 2 d. laisvės atėmimu 5 mėnesiams, teistumas išnykęs;1984-08-13 pagal 1961 m. BK 147 str. 2 d. laisvės atėmimu 3 metams, teistumas išnykęs;1987-12-16 pagal 1961 m. BK 212¹ str. 1 d., 146 str. 2 d. laisvės atėmimu 4 metams su turto konfiskavimu, teistumas išnykęs;2012-05-18 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal LR BK 145 str. 2 d., 140 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 mėnesiams, bausmę atlikęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 140 str. 1 d., 145 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. sukėlė fizinį skausmą ir grasino nužudyti žmogų, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, o būtent:

jis 2012-09-27 laikotarpyje nuo 17 val. iki 18.30 val. savo namuose, adresu Vaduvos g. 20-21, Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,31 promilės girtumas), šeimyninio konflikto metu, panaudojo prieš savo seserį V. D. fizinį smurtą, t.y. pastūmė ją, ko pasekoje nukentėjusioji V. D., kuri būdama II grupės invalidė, nukrito ant lovos ir tai sukėlė jai fizinį skausmą, įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais savo motiną J. K., spjaudė pastarajai į veidą, grasino nužudyti žodžiais „užmušiu“, taip pat, grasino padegti butą bei sudeginti nukentėjusiąsias J. K. ir V. D., tokiu būdu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis V. K. kaltės nepripažino, paaiškino, kad jis negalėjo grasinti savo mamai ir sesei, nes pusę dienos vaikščiojo kieme ir tai matė kaimynai. Jos pamatė, kad jis yra išgėręs, vaikšto ir iškvietė policiją. Jos nenori, kad jis su jomis gyventų, todėl ir apkalba. Nors jis tą dieną buvo išgėręs, viską gerai prisimena. 2,31 promilės negalėjo būti, nes jis gėrė alų. Apie 17 val. ir 18.30 val. jis nebuvo užėjęs į namus. Jis su mama ir sese nedažnai konfliktuoja, nors būdavo ginčų, šiemet jis pirmą kartą buvo išvežtas į komisariatą dėl konflikto namuose. Jis mamai nesakė, kad ją užmuš, sesers nestūmė, nesispjaudė. Jo grasinimai nėra realūs, nes girtas žmogus gali daug ką prišnekėti.

Iš esmės analogiškus paaiškinimus kaltinamasis V. K. davė ir apklausos ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 23, 32).

Apklausta teismo posėdyje nukentėjusioji J. K. paaiškino, kad ne tik 2012-09-27, bet kiekvieną dieną vyksta tas pats. Ji sūnui duoda maisto, bet sūnus neblaivus ją įžeidinėja necenzūriniais žodžiais, grasina. 2012-09-27 ji su dukra buvo viename kambaryje, kai sūnus ją įžeidinėjo, spjaudė, o dukrai liepus sūnui išeiti, šis pastūmė jos dukrą. Visa laimė, kad dukra nukrito ant lovos. Sūnus jai sakė, kad užmuš, sudegins, ji bijo sūnaus grasinimų.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji J. K. paaiškino, kad V. K. yra jos sūnus. Jis nuolat vartoja alkoholį ir jai grasina. Šių metų gegužės mėnesį jis buvo paleistas iš kalėjimo ir vėl grįžo gyventi pas ją. Bute kartu gyvena ir dukra V. D.. Šių metų pradžioje kvietė policiją ne vieną kartą, nes sūnus ne kartą buvo sulaužęs buto duris, už grasinimus jam buvo paskirta gyventi skyrium. Tačiau jis vis tiek grįžo pas jas, o kai jo neįsileido, sulaužė duris. Jos jau nebeturi pinigų, taisyti duris. Grįžęs iš kalėjimo sūnus gėrė kiekvieną dieną. Geria jis odekoloną. 2012-09-27 apie 18.30 val. sūnus, būdamas girtas, atėjo į jos kambarį, kur ji gulėjo ant lovos, pradėjo prie jos kabinėtis, spjaudyti į akis, grasino, kad „užmuš“, sakė, kad jei jį pasodins, tikrai grįš ir vis vien „užmuš“. Vadino ją necenzūriniais žodžiais, visą laiką grasino, kad sudegins ir jas, ir namus. Mušti nemuša, tik grasina. Visuomet reikalauja pinigų, cigarečių, maisto, prašo saldainių. Sūnus niekada nesigydė nei nuo psichinių ligų, nei nuo priklausomybės alkoholiui (b.l. 11).

2012-09-27 J. K. pareiškime policijos komisariatui nurodyta, kad 2012-09-27, apie 18.30 val. sūnus V. K., būdamas neblaivus, triukšmavo, grasino susidorojimu, sakė sudegins butą, puolė muštis su dukra V. D., keikėsi necenzūriniais žodžiais (b.l. 1).

Apklausta teismo posėdyje nukentėjusioji V. D. paaiškino, kad ji yra antros grupės invalidė, serga onkologine liga. 2012-09-27 po 8 val. ryto brolis atėjo girtas, atsigulė pagulėti, po to vaikščiojo. Kai ji išvažiavo į ligoninę, brolio namuose nebebuvo, o grįžusi ji išgėrė vaistų ir užmigo. Ji pabudo nuo triukšmo, pamatė, kad brolis sėdi pas jas kambaryje. Brolis pasakė, kad ką norės, tą darys, jas sutvarkys. Ji pasakė broliui išeiti, tačiau šis neklausė, keikė mamą, pradėjo mamą spjaudyti. Ji atsikėlė, paėmė brolį už kalnieriaus ir liepė jam išeiti. Tada brolis ją sugriebė ir pastūmė ant lovos, o jai yra kaulų vėžys ir toks pastūmimas jai labai pavojingas. Brolis kiekvieną dieną joms sako, kad užmuš, sudegins butą, jis pradegino lovoje skyles, jo grasinimai realūs. Jis jas su mama įžeidinėja necenzūriniais žodžiais, sako, kad jos bus sutvarkytos, jas padegs, jis anksčiau jau yra sugadinęs seifines duris, jas laužęs. Ji jo grasinimų bijo.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji V. D. paaiškino, kad ji gyvena kartu su mama J. K. ir broliu V. K.. Ji serga kaulų vėžiu, jai reikia ramybės, o jos brolis nuolat girtuokliauja ir terorizuoja ją ir mamą. Mamai kiekvieną dieną sako: „tu dar gyva, sena kurva ?“. Jai sako: „nugaišk ligone tu, tu dar gyva vaikštai?“. Anksčiau, šiais metais broliui buvo iškelta byla. Jam buvo paskirta gyventi skyrium, tačiau jis vis vien grįžo pas jas. Jos pastarojo neįsileido, tai jis du kartus buvo sulaužęs joms duris. Nuolat kvietė policiją, tai vėliau jis buvo suimtas. Jie gyvena pirmame aukšte, todėl jis pastato dėžes po langais ir daužo į langus. Tokiu būdu jos negali jo neįsileisti. 2012-09-27 brolis, kaip visada gėrė nuo ryto. Po to, ji buvo užmigusi ir pabudo nuo triukšmo, kai jis jau sėdėjo priešais mamą ir spjaudė jai į veidą. Grasino mamai, kad ją „užmuš“, sakė: „suka, kurva, ateik, ateik į virtuvę, tai tu iš jos neišeisi“. Sakė, kad „užmuš“, o jeigu pasodins jį, tai jau tikrai „užmuš“, „sudegins“ ir jas, ir butą. Ji neištvėrė, atsistojo, paėmė jam už peties ir liepė eiti iš kambario. Jis nenorėjo eiti iš kambario ir ją pastūmė, nuo ko ji nukrito ant lovos. Ji pajuto fizinį skausmą, kadangi pas ją yra išretėję kaulai ir jai aplamai sunku judėti. Tuomet, ji iškvietė policiją, nes brolis niekaip nenusiramino. Prašo pastarąjį suimti ir jokiu būdu nepaleisti, nes jos negali su juo susitvarkyti (b.l. 13, 14).

2012-09-28 V. D. pareiškime policijos komisariatui nurodyta, kad 2012-09-27, apie 18.30 val. V. K., adresu Vaduvos g. 20-21, Vilniuje, pastumdamas, ją nugriovė ant lovos, grasino susidorojimu (b.l. 2).

Apklaustas teismo posėdyje liudytojas V. S. paaiškino, kad jis yra Vilkpėdės policijos nuovados tyrėjas ir V. K. jam pažįstamas pagal tarnybos pobūdį, nes kaltinamasis gyvena jo prižiūrimoje teritorijoje. Apie nagrinėjamą įvykį jis nieko nežino. Žino, tik kad kaltinamasis eilinį kartą buvo pristatytas į komisariatą dėl smurto artimoje aplinkoje. Per tris metus jam teko nagrinėti 13 iškvietimų dėl kaltinamojo veiksmų. Kaltinamasis, būdamas blaivus, nekelia jokio pavojaus aplinkiniams, tačiau, kai jis yra išgėręs alkoholio, jis tampa neprognozuojamas, agresyvus, žada padaryti neteisėtus veiksmus, panaudoti smurtą, grasina namus sudeginti. Stebint iš šalies neatmetama galimybė, kad kaltinamasis, būdamas neblaivus, gali įvykdyti nusikalstamas veikas, kurios turės sunkių pasekmių. Kiek jam žinoma, konfliktai kyla dėl to, kad kaltinamasis, niekur nedirbdamas, reikalauja iš mamos pinigų, kai jų negauna, tampa agresyvus, triukšmauja, o triukšmas trukdo jo sesei, kuri serga. Motina kviečia policiją, kad bent kiek apraminti sūnų. Jam neteko matyti akivaizdžiai sumuštų nukentėjusiųjų, tačiau sulaužytos durys ir langai tikrai buvo. Kai kaltinamasis yra neblaivus, yra pagrindas jo bijoti. Jam yra tekę būti iškvietime, kai kaltinamasis buvo girtas, ir tada be antrankių jis niekaip kaltinamojo nebūtų sodinęs į automobilį.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. S. paaiškino, kad butas, esantis Vaduvos g. 20-21, Vilniuje yra jo aptarnaujamoje teritorijoje. K. šeima jam gerai pažįstama. Viename bute gyvena motina J. K., sūnus V. K. ir dukra V. D.. V. D. yra sunki ligonė ir jai reikalinga ramybė. V. K. nuolat vartoja alkoholį ir dėl to namie pas juos kyla konfliktai. Pagrinde konfliktai vyksta tarp sesers ir brolio. Sesuo siekia, kad būtų ramybė, o V. K. girtas yra labai impulsyvus ir triukšmauja. V. K. barasi su seserimi ir su motina, tačiau niekada neteko girdėti ar matyti smurto, neteko matyti, kad bent viena iš moterų būtų sumušta. V. K. daugiau naudoja psichologinį smurtą, būdamas girtas, išsako įvairaus pobūdžio grasinimus, vartodamas tokius žodžius, kaip „užmušiu“, „pats nusižudysiu“, „sudeginsiu“. Dažniausiai policija buvo kviečiama, kad nutraukti jo neprognozuojamą elgesį, neatmeta galimybės, kad būdamas neblaivus, įsiaudrinęs, nesąmoningai gali įvykdyti savo grasinimus. Būdamas girtas, V. K. yra agresyvus ir neprognozuojamas. Jis jį į nuovadą visada atsiveždavo su antrankiais. Nuo 2009-01-01 iki 2012-01-10 policijoje yra registruota 13 iškvietimų į minėtą butą (b.l. 10).

Apklausta teismo posėdyje liudytoja policijos pareigūnė L. Ž. paaiškino, kad V. K. atsimena iš nuolatinių iškvietimų. 2012-09-27 buvo gautas iškvietimas, kad neblaivus asmuo triukšmauja, grasina. Nukentėjusiosios jai taip pat gerai žinomos iš iškvietimų. Kaltinamojo sesuo paaiškino, kad neblaivus brolis triukšmauja, puola mamą. Nuėjus pabendrauti su motina, ji parodė ką jis gėrė, kur miega. Mama pasakė, kad sūnus triukšmauja, grasina susidorojimu, kad nužudys, o išgirdęs, kad kviečiama policija, pasišalino. Išėję į lauką, jie pamatė kaltinamąjį, kuris staigiai pradėjo eiti tolyn. Jie jį pasivijo su mašina, o kaltinamasis jiems keikė mamą necenzūriniais žodžiais, sakė, kad ši dar pasigailės, kad iškvietė policiją, kaltinamasis tuo metu buvo neblaivus. Mama tą dieną taip pat paaiškino, kad jos dukra gynė ją ir tada įvyko apsistumdymas. Kaltinamąjį ji pažįsta ir iš ankstesnių iškvietimų dėl grasinimų.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja L. Ž. paaiškino, kad 2012-09-27 dieną, patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu B. K., į pavakarį gavo pranešimą apie tai, kad Vaduvos g. 20-21, Vilniuje, neblaivus vyriškis smurtavo. Atvykus šiuo adresu, juos pasitiko V. D., kurią pažįsta iš matymo, kadangi jau ne pirmą kartą važiuoja šiuo adresu. Pastaroji paaiškino, kad neblaivus brolis triukšmauja ir smurtauja. Taip pat, ji paaiškino, kad šiuo metu brolio nėra, nes jis, išgirdęs, kad kviečiama policija, pasišalino. Ji apibūdino, kaip brolis buvo apsirengęs. Tuomet jie nuėjo į butą. Ten buvo mama J. K., kuri taip pat jiems gerai pažįstama. Pastaroji paaiškino, kad jos sūnus V. K., grįžęs iš įkalinimo įstaigos, vėl geria ir smurtauja. 2012-09-27 sūnus jai grasino, sakydamas: „kurva, tu ilgai negyvensi“, o ji tai supranta, kaip realų grasinimą ir sūnaus bijo. Taip pat motina papasakojo, kad sūnus susistumdė su seserimi, nes sesuo gynė motiną ir V. K. ją pastūmė ir tuo sukėlė jai fizinį skausmą, tačiau mėlynių nesimatė. Taip pat nukentėjusioji J. K. paaiškino, kad dukra yra neįgali, parašė pareiškimą. Tuomet jie kartu su motina išėjo į kiemą prie namų ir šalia esančio namo buvo pastebėtas V. K., kuris juos pamatęs, pradėjo sparčiau eiti. Jie jį pasivijo važiuodami automobiliu, priėję prisistatė, o jis pasakė: „ir vėl ta sena kurva iškvietė“. V. K. buvo paaiškinta, kad jam reikia važiuoti į komisariatą. Šį kartą jis normaliai atsisėdo, nors anksčiau visada priešindavosi ir jį veždavosi su antrankiais. Automobilyje V. K. taip pat sakė: „pochuj man ant jūsų visų“, taip pat grasino motinai „grįšiu, šita sena žertva kentės“. V. K. buvo pristatytas į Vilniaus m. 2 PK ir perduotas budėtojui (b.l. 9).

Iš esmės analogiškos aplinkybės nurodytos ir policijos pareigūnės L. Ž. 2012-09-27 tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto (b.l. 5-8).

Iš Policijos registruojamų įvykių registro duomenų matyti, kad laukelyje pavadinimu „Informacijos gavimo data ir laikas“ nurodyta „2012-09-27, 18:43“; laukelyje pavadinimu „Aplinkybės“ nurodyta, kad „Neblaivus brolis tiukšmauja, puola muštis“ (b.l. 4).

Iš alkotesterio kvito matyti, kad V. K. 2012-09-27, 19.51 val. nustatytas 2,31 promilės girtumas (b.l. 20).

Iš Vilniaus universiteto onkologijos instituto pateikto išrašo apie V. D. sveikatos būklę, matyti, kad Violetai debes yra konstatuota onkologinė liga, pasireiškianti skausmais gaktikaulio, klubakaulio srityje (b.l. 15).

Vertindamas byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtus įrodymus, teismas laiko, kad V. K. pareikšti kaltinimai visiškai pasitvirtino. Nors kaltinamasis neigė stūmęs savo seserį V. D. bei spjaudęs motinai J. K. į veidą, joms grasinęs, tačiau šios aplinkybės pasitvirtino kitais teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais duomenimis, kuriuos teismas laiko įrodymais. Nukentėjusiosios tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu nuosekliai ir be prieštaravimų išdėstė aplinkybes apie tai, kad kaltinamasis, būdamas neblaivus, įžeidinėjo savo motiną bei sesreį, spjaudė motinai į veidą, stūmė seserį, dėl ko ši nugriuvo ant lovos, taip pat grasino jas užmušti, padegti butą. Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiųjų parodymais, kuriuos netiesiogiai patvirtina ir liudytojų policijos pareigūnų L. Ž. bei V. S. paaiškinimai, iš kurių matyti, kad ir anksčiau daug kartų dėl kaltinamojo agresyvaus elgesio bei grasinimų nukentėjusiųjų atžvilgiu buvo kviesti policijos pareigūnai. Teismas nesiremia kaltinamojo paaiškinimais ir juos vertina kritiškai, kaip gynybynę poziją, kadangi po įvykio kaltinamajam buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, t.y. 2,31 promilės ir jis dėl girtumo galėjo netiksliai prisiminti ar įvertinti įvykio aplinkybes. Be to, liudytojas V. S. patvirtino, kad kaltinamasis, būdamas neblaivus, būna agresyvus ir neprognozuojamas, kas iš esmės taip pat patvirtina nukentėjusiųjų paaiškinimus dėl kaltinamojo elgesio.

Tokiu būdu teismas laiko, kad byloje surinktais įrodymais yra įrodyta, jog V. K. 2012-09-27, apsvaigęs nuo alkoholio, pastūmė nukentėjusiąją V. D., kuri nukrito ant lovos ir jai dėl sunkios sveikatos būklės buvo sukeltas fizinis skausmas, tokiu būdu jis padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 1 d. Taip pat įrodyta, kad V. K. įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais savo motiną J. K., spjaudė pastarajai į veidą, grasino nužudyti žodžiais „užmušiu“, taip pat, grasino padegti butą bei sudeginti nukentėjusiąsias J. K. ir V. D., tokiu būdu buvo jis grasino nužudyti žmones, esant pakankamas pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 145 str. 1 d. Pakankamo pagrindo manyti, kad grasinimas nužudyti gali būti įvykdytas, buvimą, teismo vertinimu, rodo ne tik nukentėjusiųjų paaiškinimai apie kaltinamojo neprognozuojamą elgesį, esant jam neblaiviam, bet taip pat ir liudytojo V. S. paaiškinimai, kad policijos pareigūnai į nukentėjusiųjų butą nuo 2009-01-01 buvo kviesti net 13 kartų, taip pat teismo nustatytos aplinkybės, kad kaltinamasis jau buvo teistas už fizinio smurto naudojimą prieš savo motiną J. K. bei už savo mamos sistemingą bauginimą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo V. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.). V. K. anksčiau teistas penkis kartus, galiojantį teistumą turi už veikas, už kurias teistas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-05-18 nuosprendžiu (b.l. 41-46), baustas administracine tvarka (b.l. 49-57), nedirbantis (b.l. 35).

Spręsdamas kaltinamojo V. K. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį (padaryti du tyčiniai nesunkūs nusikaltimai), į nustatytą kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kaltinamojo asmenybę, jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes. Kaltinamasis V. K. pakartotinai nusikalto praėjus trumpam laiko tarpui po to, kai buvo paleistas iš pataisos įstaigos atlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo 3 mėnesiams bausmę. Šios aplinkybės rodo, kad iš ankstesnio teistumo kaltinamasis nepadarė teigiamų išvadų, yra linkęs nusikalsti bei smurtauti prieš savo šeimos narius, todėl darytina išvada, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti, skiriant tik griežčiausias laisvės atėmimo bausmes, jų dydį, vadovaujantis 61 str. nuostatomis ir atsižvelgiant į atsakomybę sunkinančios aplinkybės buvimą bei lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į padarytų veiksmų pobūdį ir jų pavojingumą, parenkant mažesnes nei sankcijose nustatytų bausmių vidurkiams.

Paskirtos bausmės subendrintinos tarpusavyje, vadovaujantis LR BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p., bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, kadangi tais pačiais veiksmais buvo padarytos dvi nusikalstamos veikos, numatytos skirtinguose LR BK straipsniuose. Teismas laiko, kad nusikslatamos veikos buvo padarytos idealiąja sutaptimi, kadangi fizinio smurto panaudojimas iš esmės buvo padarytas tuo pačiu metu, kai ir buvo išsakyti grasinimai, kurių įvykdymo realumą būtent ir patvirtino smurtinio pobūdžio veiksmai vienos iš nukentėjusiųjų atžvilgiu.

Kaltinamasis LR BPK 140 str. tvarka laikinai sulaikytas 2012-09-27, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-09-28 nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas keturiolikai dienų, šį terminą skaičiuojant nuo 2012-09-27. Vadovaujantis LR BK 66 str., į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2012-09-27 iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d., ir paskirti laisvės atėmimą 5 (penkiems) mėnesiams.

V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d., ir paskirti laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 66 str., į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2012-09-27 iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

V. K. paskirtą kardomąją priemonę suėmimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.