- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-14
- Bylos Nr.
- 1A-332-135-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Bronius Zalaga (pirm.), Zigmas Kavaliauskas, Vaclovas Iždonas
- Nuteistasis
- V. Z., S. A.
- Civilinis ieškovas
- R. P.
- Advokatai
- Vigintas Strička, Edmundas Jankaitis, Vaclovas Vaitkus
Pranešėjas Bronius Zalaga Baudžiamoji byla Nr. 1A-332-135/2010
2.4., 1.2.14.3.2.1.; 2.1.7.
NUTARTIS
2010 m. spalio 14 d.
Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Zalagos,
teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo V. Z. ir nuteistojo S. A. apeliacinius skundus dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 11 d. nuosprendžio, kuriuo
V. Z. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 (dviems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose,
S. A. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Iš V. Z. ir S. A. solidariai nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. P. naudai priteista 100 Lt padarytai turtinei žalai ir 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. Z. ir S. A. nuteisti už tai, kad būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdami bendrininkų grupėje 2010 m. kovo 28 d., apie 23.30 val., laužtuvu išlaužę buto, esančio (duomenys neskelbtini), Radviliškyje, duris, į jį įsibrovė, bute pareikalavo iš nukentėjusiojo R. P. pinigų ir panaudojo fizinį smurtą R. P. atžvilgiu – 11 kartų sudavė kumščiais į galvą, taip nežymiai sutrikdė R. P. sveikatą bei pagrobė svetimą – R. P. turtą – 400 litų.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde nuteistasis V. Z. nurodo, kad smurto nukentėjusiojo R. P. atžvilgiu nenaudojo, o tik su ranka jį patraukė į šoną, o ką darė S. A., jis nežino. Nurodo, kad teismui nebuvo pristatyta jokia pažymą iš medikų apie padarytus sužalojimus nukentėjusiajam. Taip pat nurodo, kad R. P. pats asmeniškai neprašė neturtinės žalos atlyginimui 5000 Lt, to prašė tik jo advokatas, todėl V. Z. nesutinka su priteista suma 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimui. Taip pat prašo nusikaltimą perkvalifikuoti į BK 178 str. 2 d., kadangi, kaip nurodo, jis ėjo pas nukentėjusįjį tik skolintis pinigų ir neturėjo išankstinio noro turtą užvaldyti, o kai išlaužė duris ir pateko pas nukentėjusįjį, kilo noras užvaldyti pinigus be jokio smurto. Nurodo, kad S. A. jam padavė pinigus, o iš kur ir kaip jis juos paėmė, V. Z. nematęs, kadangi, kaip nurodo, tuo metu buvo virtuvėje. Skundu dėl vagystės V. Z. prisipažįsta visiškai ir neigia padaręs BK 180 str. 2 d. numatytą nusikaltimą, nurodo, kad dėl to labai gailisi ir prašo sušvelninti bausmę.
Apeliaciniame skunde nuteistasis S. A. nurodo, kad nesutinka su priimtu nuosprendžiu, kadangi teismas neatsižvelgė į tai, kad teistumas jam seniai išnykęs, taip pat nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad nukentėjusysis nepristatė teismui medicinos išvados apie tai, kad nuo patirtų sužalojimų jam pablogėjo sveikata, nurodo, kad nukentėjusiajam žala buvo atlyginta.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. P. atstovas advokatas Vaclovas Vaitkus pateikė atsikirtimą į nuteistųjų V. Z. ir S. A. pateiktus apeliacinius skundus dėl R. P. priteistos neturtinės žalos, kuriame nurodė, kad nukentėjusiajam R. P. nuo patirto streso ir smurto žymiai pablogėjo sveikata, dėl ko nukentėjusysis patyrė ir moralinę žalą. Nurodo, kad prie to prisidėjo ir tai, jog nuteistųjų giminės jį (R. P.) pasmerkė už tai, kad jis kreipėsi į policiją dėl įvykdyto plėšimo. Atsikirtimu nukentėjusiojo atstovas advokatas prašo nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis V. Z. ir jo gynėjas advokatas prašė V. Z. apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo S. A. gynėjas advokatas prašė jo ginamojo skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistųjų V. Z. ir S. A. skundai atmestini.
V. Z. ir S. A. nuteisti pagrįstai, jų nusikalstama veika įrodyta nuosprendyje aptartais įrodymais, ji tinkamai kvalifikuota, o paskirtos bausmės nėra griežtos.
Pirmosios instancijos teismo buvo nustatyta, kad V. Z. ir S. A. veikdami kartu, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, kaltinime nustatytu laiku ir nustatytoje vietoje, įsibrovė į nukentėjusiojo R. P. butą išlauždami buto duris, panaudojo fizinį smurtą prieš jį ir pagrobė jam priklausantį turtą. Nors nuteistasis V. Z. teigia, kad plėšimo nepadarė, o kur ir kaip S. A. rado pinigus, jis nematė, tačiau jo ir S. A. kaltė padarius nusikalstamą veiką įrodyta pirmosios instancijos teismo surinktais ir ištirtais įrodymais: nukentėjusiojo, liudytojų, daliniais pačių nuteistųjų parodymais, daiktų apžiūros ir pateikimo protokolais, kratų protokolais, specialisto išvadomis, įtariamųjų parodymų patikrinimo vietoje protokolais.
Nukentėjusysis R. P. ikiteisminio tyrimo metu bei bylos teisminio nagrinėjimo eigoje patvirtino, jog 2010 m. kovo 28 d. apie 23.30 val. į jo butą išlaužus duris kažkas įėjo, tuo metu jis (R. P.) atsisėdo ant lovos, priėjęs asmuo prie lovos pasakė ,,duok pinigus“, sudavė smūgį į galvą, iš balso pažino, kad tai S. A., po to S. A. smūgiavo ne kartą ir vis sakė, kad nukentėjusysis atiduotų pinigus, jautė, kad kambaryje yra dar vienas žmogus, girdėjo jo balsą liepiant atiduoti pinigus ir sakant, kad su jais nepajuokausi, iš balso pažino, kad tai V. Z.. R. P. nesipriešino ir nieko nesakė, nes buvo prakirsta galva ir bėgo kraujas, S. A. lovoje rado piniginę, iš kurios užpuolikai pasiėmę pinigus išėjo, apžiūrėjęs duris, suprato, kad jos išlaužtos (t.1, b.l.5, 17-19, t. 2, b.l.40-41). Iš 2010-03-29 įvykio vietos apžiūros protokolų matyti, kad yra sulaužyta durų stakta, (t.1 b.l. 10-13-33), kas patvirtina nukentėjusiojo paaiškinimus, jog į jo butą buvo įsibrauta. Iš specialisto išvados Nr.G 363/100(04) matyti, kad nukentėjusiajam R. P. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas ir sužalojimams padaryti reikėjo 11 smūgių bukais kietais daiktais (t.1, b.l.25). Liudytoja M. B. parodė, kad 2010-03-29 apie 8 val. ryto nuėjo aplankyti R. P. ir rado jį apiplėštą ir sumuštą ir jis pasakė jai, kad jį apiplėšė ir sumušė S. A. (t.1, b.l.68, t.2, b.l.42). 2010-03-31 kratos protokole užfiksuota, kad V. Z. gyvenamosiose patalpose sekcijoje rasta 100 Lt (t.1, b.l.41-42), iš 2010-03-29 asmens kratos protokolo matyti, kad iš S. A. asmens kratos metu paimta 50 Lt (t.1, b.l.149).
Šių pirmosios instancijos teismo ištirtų ir įvertintų duomenų visuma įrodo, jog V. Z. ir S. A. padarė jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką. Kolegija pažymi, kad tai, jog nukentėjusysis parodė, kad jį mušė tik S. A., o nuteistasis V. Z. neigia mušęs nukentėjusįjį ir nurodo, kad jį (R. P.) tik pastūmė, nėra pagrindas V. Z. veiksmų perkvalifikavimui iš plėšimo (BK 180 str.) į vagystę (BK 178 str.). Plėšime smurtas arba grasinimas jį tuoj pat panaudoti naudojamas kaip priemonė turtui pagrobti. Šiuo atveju plėšimo metu abu nuteistieji veikė bendrai turėdami tą patį tikslą – pagrobti svetimą turtą. Nuteistieji veikė tyčine kaltės forma. Tyčia buvo tiesioginė, neapibrėžta. Kai keli asmenys veikia kartu, turėdami tyčią apiplėšti ir patys tiesiogiai dalyvauja plėšime pagrobiant nukentėjusiojo turtą, tai jie visi ir yra plėšimo vykdytojai (bendravykdytojai) ir atsako vienodai. Plėšimo bendravykdytojo atsakomybei atsirasti nėra būtina, kad kiekvienas iš tokių vykdytojų padarytų visus plėšimo sudėties objektyviosios pusės požymius. Plėšimo bendravykdytojo atsakomybei atsirasti pakanka padaryti bent vieną iš BK 180 str. 2 d. dispozicijoje nustatytų objektyviosios pusės požymių (pvz. pagrobti turtą), todėl šiuo atveju abu nuteistieji turi atsakyti dėl savo nusikalstamais veiksmais sukeltų pasekmių – už pagrobtą nukentėjusiojo turtą įsibraunant į patalpas ir padarytą nežymų sveikatos sutrikdymą. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisingą sprendimą V. Z. bei S. A. pripažindamas kaltais padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d.
Nuteistiesiems V. Z. ir S. A. paskirtos tinkamos bausmės, nepažeidžiant bendrųjų bausmių skyrimo pagrindų. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistieji V. Z. ir S. A. anksčiau ne kartą teisti, V. Z. teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, S. A. teistumas išnykęs, V. Z. baustas administracine tvarka (t.1, b.l.133-135), S. A. turi galiojančią administracinę nuobaudą (t.1, b.l 184-187). Šios aplinkybės rodo, kad abu nuteistieji linkę nusikalsti, iš teistumų išvadų nepadarė, nepasitaisė. Abu nuteistieji, nors ir būdami darbingo amžiaus, niekur nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio. Teismas jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nusikaltimas buvo padarytas bendrininkų grupėje ir apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 1 p., 9 p.), lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad nuteistieji visiškai prisipažino padarę nusikaltimą ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), todėl dar kartą vertinti šią lengvinančią aplinkybę apeliacinės instancijos teisme nėra pagrindo.
Teismas, skirdamas bausmę, pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad nuteistieji nusikalstamą veiką padarė prieš senyvo amžiaus neįgalų – neregį asmenį, kuris buvo jų kaimynas, kas daro jų nusikaltimą ypač cinišku ir amoraliu, taip pat vertindamas S. A. veiksmus, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad S. A. veiksmai smurtaujant buvo intensyvesni. Įvertinęs visas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai V. Z. ir S. A. skyrė laisvės atėmimo bausmes, jų dydį nustatydamas nuo sankcijoje numatyto bausmės vidurkio. Paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kurios yra mažesnės nei straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, yra teisingos, atitinkančios padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltininkų asmenybes. Bausmės nėra griežtos, todėl jas keisti ar švelninti nėra pagrindo.
Kolegija pažymi, kad nustatydamas priteistinos nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos dydį – 5000 Lt, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nenurodė motyvų, tik pažymėjo, kad nuteistieji suprato civilinio ieškinio pagrindimą ir visiškai jį pripažino.
Kolegija, išnagrinėjusi bylą, pažymi, kad 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimas priteistas pagrįstai, atsižvelgiant į nukentėjusiojo patirtą dvasinį sukrėtimą, išgyvenimus, fizinį skausmą, baimę, pažeminimą ir šiuo atveju LR CK 6.250 str. 2 d. nuostatos nebuvo pažeistos. Kaip matyti iš pateiktos specialisto išvados Nr.G 363/100(04), visi sužalojimai nukentėjusiajam buvo padaryti galvoje, daugiausiai veido srityje, kas sukėlė nukentėjusiajam fizinius skausmus, taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad būdamas neregiu, nukentėjusysis negalėjo gintis nuo smurto, o įvykdytas smurtinis nusikaltimas jo atžvilgiu sukėlė stresą ir baimę, nesaugumo jausmą. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo priteistas neturtinės žalos dydis atitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus, juolab, kad neturtinė žala priteista solidariai iš abiejų nuteistųjų.
Kolegija pažymi, kad dėl apeliaciniuose skunduose nurodytų argumentų naikinti ar keisti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 11 d. nuosprendį nėra įstatyminio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistojo V. Z. ir nuteistojo S. A. apeliacinius skundus atmesti.