Kauno apygardos teismo sprendimas, e2A-137-254/2019

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2019-03-06
Bylos Nr.: e2A-137-254/2019
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Dalė Burdulienė, Raimondas Buzelis, Arvydas Žibas
Atsakovas: Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Kauno skyriui
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Parama“
Trečiasis asmuo: VĮ Turto bankas, Kauno miesto savivaldybė

Civilinė byla Nr. e2A-137-254/2019 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-03119-2018-5Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.1.3.4.; 2.6.16.8.; 3.3.1.14; 3.3.1.18.2.

KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 6 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalės Burdulienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Raimondo Buzelio ir Arvydo Žibo,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Parama“ ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Kauno skyriui dėl valstybinės žemės nuomos ne aukciono tvarka nutraukimo prieš terminą pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys VĮ Turto bankas ir Kauno miesto savivaldybė.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Motyvuojamoji dalis

1. Ginčas byloje kilo dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą pagrįstumo ir teisėtumo.

2. Iškovė UAB „Parama“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti negaliojančiu atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjos pavaduotojo K. T. 2018 m. sausio 10 d. įsakymą Nr.8VĮ-12-(14.8.2) ir įpareigoti atsakovę Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos vykdyti 1994 m. birželio 15 d. valstybinės žemės nuomos sutartį, notarinio registro Nr. 4260, priteisti ieškovei UAB „Parama“ iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3. Nurodė, kad UAB „Parama“ ir Lietuvos Respublika, atstovaujama Kauno miesto valdybos, 1994 m. birželio 15 d. sudarė valstybinės žemės nuomos sutartį, kuria ieškovei buvo išnuomotas 99 metams 1,024 ha valstybinės žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), prekybos centro, administracinio buitinio pastato statybai, kasos aparatų servizo centrui įrengti bei sandėlių ūkiui vystyti. 2017 m. spalio 16 d. ieškovė gavo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2017 m. spalio 9 d. pranešimą Nr. 8SD-5323-(14.8.7), kuriame nurodyta, kad NŽT Kauno miesto skyrius 2017 m. rugsėjo 11 d. atliko ieškovei išnuomoto valstybinės žemės sklypo naudojimo patikrinimą vietoje ir surašė aktą, kuriame nustatė, kad UAB „Parama“ išnuomotame 1,024 ha ploto valstybinės žemės sklype matyti galimai buvusio pastato likučiai, apaugę savaiminiais medžių-krūmų želdiniais, asfalto aikštelė, dalis žemės sklypo yra žalioji veja, kuri apaugusi lapuočiais medžiais ir jų grupėmis. Žemės sklypas yra apleistas, jame nevykdoma veikla, nėra statomi nuomos sutartyje numatyti statiniai. Todėl buvo padaryta išvada, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nenaudojamas pagal valstybinės žemės sklypo nuomos sutartimi nustatytą paskirtį, kas pažeidžia valstybinės žemės sklypo suteikimo nuomai prigimtį ir principus. Minėtu pranešimu ieškovė buvo įspėta, kad valstybinės žemės nuomos sutartis bus nutraukta vienašališkai, suėjus 2 mėnesiams po šio rašto gavimo. 2018 m. sausio 16 d. raštu Nr. 8SD-223-(14.8.94) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėja A. M. ieškovei pranešė, kad 2018 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. 8VĮ-12-(14.8.2) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjos pavaduotojas K. T. nutraukė 1994 m. birželio 15 d. nuomos sutartį. Ieškovės nuomone, nuomos sutartis buvo nutraukta nepagrįstai, nes ieškovė negalėjo naudoti žemės sklypo nuomos sutartyje numatytai paskirčiai ne dėl savo, o dėl atsakovės kaltės, kadangi nuomojamame žemės sklype buvo nuomotojui nuosavybės teise priklausantis bendrabutis, kuris išregistruotas iš nekilnojamo turto registro tik 2013 m., ir Kauno miesto savivaldybei priklausantis pastatas sandėlis-daržovių saugykla, kurio savivaldybė ieškovui neišnuomojo ir neleido išsipirkti, o Nekilnojamojo turto registre šį turtą įregistravo tik 2012 m. balandžio 23 d. (už šio pastato užimamą plotą ieškovė iki šiol moka savivaldybei žemės nuomos mokestį). Pažymėjo, kad ieškovė 2008 m. kovo 4 d. sudarė projektavimo darbų sutartį su UAB Architektų biuras G. N. ir partneriai dėl sklypo detalaus plano projektavimo ir apmokėjo avansą 1737,72 Eur (6000 Lt). 2008 m. balandžio 3 d. su J. Š. įmone sudarė inžinerinių tyrinėjimų darbų sutartį ir už topografinės ir požeminių įrenginių nuotraukas sumokėjo 717,68 Eur (2478 Lt). Atlikus eskizinius darbus ir pradėjus derinimo procedūrą, projektuotojai susidūrė su tam tikromis problemomis, kurių negalima išspręsti iki šiol. 2012 m. rugsėjo 19 d. raštu Nr.09-2-687 (priedas Nr. 13) Kauno miesto savivaldybės finansų skyrius pranešė, jog 2012 m. už ieškovo nuomojamą 1,024 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), bus skaičiuojamas padidintas žemės nuomos mokesčio tarifas, kadangi sklypas nenaudojamas pagal nuomos sutartyje nurodytą paskirtį. Ieškovė, nesutikdama su nuomos mokesčio padidinimu, 2012 m. spalio 29 d. raštu Nr. 257 nurodė atsakovei aukščiau išdėstytas priežastis ir prašė nuomos mokesčio už 2012 m. nepadidintu tarifu. 2012 m. lapkričio 21 d. raštu Nr.09-2-769 Kauno miesto savivaldybės finansų skyrius pranešė, jog ieškovės nuomojamas valstybinės žemės sklypas buvo išbrauktas iš sąrašo. Todėl, ieškovės nuomone, pats nuomotojas pripažino, kad UAB „Parama“ negali naudoti nuomojamo valstybinės žemės sklypo ne dėl savo kaltės. Ieškovė visą šį laikotarpį sąžiningai moka žemės nuomos mokestį net už tą žemės sklypo dalį, kuria naudotis negali. Todėl UAB „Parama“ nuomotojui jokios žalos nepadarė.

4. Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno skyrius su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad žemės sklypas ieškovei buvo išnuomotas tikslu pastatyti statinius, tačiau ieškovė sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, žemės sklypas nėra naudojamas pagal paskirtį, jame nėra jokių ieškovei priklausančių savarankiškai funkcionuojančių statinių, todėl jis negali būti nuomojamas supaprastinta tvarka (be aukciono). Ieškovei neįvykdžius prisiimtų sutartimi įsipareigojimų per pakankamai ilgą laiką, ji padarė esminį sutarties pažeidimą, todėl valstybinės žemės nuomos sutartis buvo nutraukta pagrįstai.

5. Trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybė atsiliepimu ieškinio pagrįstumo klausimą paliko spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad nėra Kauno miesto savivaldybės kaltės dėl išnuomoto sklypo naudojimo pagal paskirtį. Šiame žemės sklype esantis pastatas – daržovių saugykla (pažymėtas plane 3F1p) nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o buvęs bendrabutis, kurį nuosavybės teise valdė Kauno miesto savivaldybės taryba, yra panaikintas ir išregistruotas. Kauno miesto savivaldybė nesutiko su ieškovės vertinimu, kad išnuomotas žemės sklypas negalėjo būti naudojamas pagal nuomos sutartyje nurodytą paskirtą dėl atsakovės kaltės. Pažymėjo, kad Kauno apskrities valstybinė statybos inspekcija 1995-05-12 ieškovei išdavė Leidimą Nr. 03/95 vykdyti statinio nugriovimo darbus, t. y. nugriauti žemės sklype esantį bendrabutį. Ieškovė į Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentą, prašydama išduoti pažymą apie statinio nugriovimą, kreipėsi tik 2009-06-11, t. y. praėjus daugiau kaip 14 metų po leidimo vykdyti statinio nugriovimo darbus išdavimo, kartu nenurodė priežasčių kodėl to nepadarė anksčiau. Be to, bendrabučio bendras plotas buvo 449,94 kv. m ir jis buvo išsidėstęs ginčo žemės sklypo pietvakarinėje dalyje, o išnuomoto žemės sklypo plotas 10240 kv. m, todėl bendrabutis užėmė tik labai nedidelę ginčo žemės sklypo dalį (apie 4,39 proc.), todėl objektyviai negalėjo būti kliūtimi naudotis visu žemės sklypu ir vystyti jame numatytą veiklą. Ieškovė nepateikė jokių duomenų apie tai, kad detaliojo planavimo procedūra buvo pradėta ir negalėjo būti tęsiama dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos kaltės. Kartu nurodė, kad pastatas–daržovių saugykla buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre pačios ieškovės iniciatyva. Be to, šio pastato užstatytas plotas 60 kv. m, todėl nepagrįstas ieškinio argumentas, kad minėtas pastatas kliudė ieškovei naudoti žemės sklypą pagal paskirtį. Kartu pažymėjo, kad abu pastatai išnuomotame žemės sklype jau buvo sudarant žemės nuomos sutartį, todėl ieškovei apie juos turėjo būti žinoma, tačiau ieškovė nereiškė dėl to jokių pretenzijų. Ieškovė nuo pastato – bendrabučio nugriovimo momento iki dabar per daugiau kaip 20 metų žemės sklype nevykdė jokios veiklos.

6. Trečiasis asmuo VĮ Turto bankas atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad 2017 m. birželio 26 d. priėmimo–perdavimo aktu Nr. A6-196(l5.35-21) iš Kauno miesto savivaldybės buvo perimtas patikėjimo teise valdyti pastatas–daržovių saugykla 3Flp, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bendras plotas 28.32 kv. m. Šio pastato eksploatacijai reikalingas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo perdavimo klausimu trečiasis asmuo 2017 m. liepos 24 d. raštu Nr. (15-29-44)sk4-8673 ir 2017 m. gruodžio 8 d. raštu Nr. (15.29-44)sk4-14087 kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrių. Tam, kad būtų viešajame aukcione parduotas Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausantis pastatas–daržovių saugykla, yra būtinas žemės sklypo suformavimas tinkamam pastato eksploatavimui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Kauno apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 13 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai – pripažino negaliojančiu atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo pavaduotojo K. T. 2018 m. sausio 10 d. įsakymą Nr.8VĮ-12-(14.8.2) ir įpareigojo atsakovę Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos vykdyti 1994 m. birželio 15 d. valstybinės žemės nuomos sutartį, notarinio registro Nr. 4260; priteisė iš atsakovės ieškovei 188 Eur sumokėto byloje žyminio mokesčio.

8. Bylos duomenimis teismas nustatė, kad 1994-02-22 sutartimi Kauno miesto valdyba įsipareigojo išnuomoti UAB „Parama“ iki 1,024 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 99-riems metams prekybos centro, administracinio buitinio pastato statybai, kasos aparatų serviso centrui įrengti bei sandėlių ūkiui vystyti (sutarties 1,2 punktai). 1994-06-15 sutartimi tuometinis nuomotojas Kauno miesto valdyba išnuomojo UAB „Parama“ 10240 kv. m žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 99-riems metams. Nuomininkas įsipareigojo mokėti žemės nuomos mokestį nuo sutartyje nurodytos žemės sklypo kainos, žemės sklypą naudoti pagal tikslinę paskirtį. Sutarties 4 punktu šalys numatė, kad sutartis gali būti nutraukta, jei nevykdomas šios sutarties 3 punktas – naudoti išnuomotą žemės sklypą pagal tikslinę paskirtį. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius 2017-09-11 Žemės naudojimo patikrinimo akte nustatė, kad ginčo žemės sklypas nenaudojamas, todėl 2017-10-09 raštu informavo ieškovę, kad žemės sklypo sutartis bus nutraukta vienašališkai suėjus dviem mėnesiams po šio rašto gavimo. Atsakovė 2018-01-16 raštu informavo ieškovę apie šios institucijos priimtą 2018-10-10 įsakymą Nr. 8VĮ-12-(14.8.2) „Dėl 1994-06-15 valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties (registro Nr.4260) nutraukimo“.

9. Ištyręs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, trečiųjų asmenų atsiliepimuose nurodytas aplinkybes, šalių atstovų paaiškinimus, teismas konstatavo, kad byloje nėra įrodymų, kad ieškovė, būdama ginčo žemės sklypo nuomininke, nuo 1994 06-15 būtų pastačiusi ginčo žemės sklype, kaip buvo numatyta 1994 06-15 žemės sklypo nuomos sutartyje pastatus, t. y. prekybos centrą, administracinį buitinį pastatą ar įrengusi kasos aparatų serviso centrą, ar vysčiusi sandėlių ūkį. Teismas darė išvadą, kad šis atsakovės pranešimas atitinka CK 6.564 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad apie žemės nuomos nutraukimą nuomotojas privalo pranešti kitos paskirties žemės nuomininkui prieš su mėnesius iki nuomos sutarties nutraukimo.

Žemesnės instancijos teismas

10. Iš byloje pateiktų įrodymų teismas nustatė, kad išsinuomotame ginčo žemės sklype buvo ieškovei nepriklausantys pastatai – bendrabutis ir daržovių saugykla, todėl vertino, kad ieškovė neturėjo realios galimybės naudoti žemės sklypo ir jame statyti pastatus. Teismas nustatė, kad ieškovė, būdama žemės sklypo nuomininke ir įgyvendindama įsipareigojimus, 2008-04-03 sudarė inžinerinių tyrinėjimų darbų sutartį dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), bei 2008-04-04 sudarė projektavimo darbų sutartį su UAB Architektų biuru G. N. ir partneriai, kas patvirtina, kad ieškovė rūpinosi ir vykdė žemės sklype buvusio bendrabučio pastato griovimo darbus, moka ginčo žemės sklypo nuomos mokestį. Todėl teismas pripažino, kad atsakovė dėjo ir deda pastangas žemės sklypo panaudojimui pagal paskirtį.

11. Teismas pažymėjo, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos Finansų skyrius 2012-11-21 raštu ieškovę UAB „Parama“ informavo, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), išbrauktas iš padidintu tarifu apmokestinamų sklypų sąrašo, į kurį buvo įtrauktas dėl žemės sklypo nenaudojimo pagal paskirtį, kas patvirtina, jog ieškovė neturėjo galimybės naudotis žemės sklypu ne dėl savo kaltės. Tiek atsakovė, tiek tretieji asmenys nenurodė, kad ieškovė būtų padariusi atsakovei ar tretiesiems asmenims žalą, susijusią su žemės sklypo nuoma. Esant byloje ištirtoms aplinkybėms, teismas pareikštą ieškinį tenkino.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

12. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos pateikė apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-8803-214/2018, tačiau dėl akivaizdaus rašymo apsirikimo apeliantas prašymą suformulavo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 5 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1416-877/2018. Kadangi iš apeliacinio skundo įžanginės ir aprašomosios dalies matyti, jog skundžiamas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 13 d. sprendimas, o padarytas rašymo apsirikimas buvo aiškus atsiliepimus į apeliacinį skundą pateikusiems asmenims, tai teisėjų kolegija laikytina, kad apeliantė skundžia Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 13 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-8803-214/2018 ir prašo jį panaikinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

12.1. Teismas, priimdamas sprendimą, neįvertino galiojančio su valstybine žeme susijusio teisinio reglamentavimo, nes esama faktinė situacija ieškovei nesukuria jokių teisių ar galimybių naudotis valstybine žeme, tuo labiau nuomoti ginčo valstybinės žemės sklypą. Žemės sklypas ieškovei buvo išnuomotas konkrečiam tikslui – pastatyti prekybos centrą, administracinio buitinio pastato statybai, kasos aparatų serviso centrui įrengti bei sandėlių ūkiui vystyti. Ieškovei neįvykdžius nuomos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, Tarnyba pagrįstai laikė, jog žemės sklypas nėra naudojamas pagal paskirtį. Be to, jame nėra jokių ieškovei priklausančių savarankiškai funkcionuojančių statinių, todėl atsakovė turėjo teisinį pagrindą nutraukti sudarytą nuomos sutartį.

12.2. Sprendime teismas nepagrįstai nepasisakė bei neįvertino analogiškoje byloje kasacinės instancijos teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-565- 219/2015), pagal kurią, aplinkybė, kad ieškovė daugiau nei per 23 metus nuo sutarties sudarymo neįvykdė jokių prisiimtų įsipareigojimų, sudarė savarankišką pagrindą nuomos sutarčiai nutraukti.

12.3. Nepagrįsti teismo argumentai, kad ieškovė neveikė ir praktiškai nieko nevykdė ne dėl jos kaltės, nes 23 metų terminas itin ilgas, o tolimesnis ieškovės neveikimo toleravimas reiškia valstybės interesų nepaisymą. Pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. kovo 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2006 yra nurodęs, kad ne kiekvienas ant valstybinės žemės sklypo esančio pastato savininkas ar nuomininkas turi teisę be aukciono pirkti ar išsinuomoti valstybinės žemės sklypą, o tik tas, kurio pastatas yra savarankiškai funkcionuojantis, naudojamas ir nėra priskirtinas prie laikinųjų statinių, inžinerinių tinklų bei neturinčių aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinių, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui. Asmens teisė nuomoti ar pirkti valstybinės žemės sklypą grindžiama jos realiu naudojimu atitinkamam tikslui – turimiems nuolatiniams statiniams ar įrenginiams eksploatuoti. Todėl šiuo atveju ieškovė prarado teisę supaprastinta tvarka išsinuomoti valstybės žemės sklypą.

Žemesnės instancijos teismas

12.4. Teismas laikė, kad atsakovės pranešimas atitinka CK 6.564 straipsnio 1 dalį, tačiau nepagrįstai neanalizavo ir netaikė šio straipsnio 1 dalies. Pagal minėtą straipsnį sutarties pažeidimas yra ne tik jos nevykdymas, bet ir netinkamas vykdymas. Tai reiškia, kad žemės sklypo nuomos sutartis laikytina pažeista ne tik tada, kai žemė neeksploatuojama, bet ir tada, kai ji netinkamai naudojama. Todėl šiuo atveju atsakovė pagrįstai nusprendė, kad ieškovei neįvykdžius prisiimtų įsipareigojimų per pakankamai ilgą laiką, ji padarė esminį sutarties pažeidimą, todėl sutartis buvo teisėtai nutraukta.

12.5. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad viešojo intereso apsaugos tikslais taikytina Žemės įstatymo 9 straipsnio 14 dalis, pagal kurią valstybinės žemės nuomos sutartis turi būti nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartyje numatytą pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, būdą ar pobūdį arba yra keičiama pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, būdas ar pobūdis. Todėl atsakovė turėjo ne tik teisę, bet ir viešosios teisės normų nustatytą pareigą reaguoti į esminį sutarties pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2010). Todėl teismo argumentai, kad nebuvo nurodyta padaryta žala, susijusi su žemės sklypo nuoma, negali nulemti viešojo intereso pažeidimo toleravimo, nes jokie teisės aktai nenustato ir neįpareigoja atsakovę vertinti, ar po nuomos sutarčių nutraukimo valstybė patirs iš to didesnę ar ekonominę naudą. Nežiūrit to, valstybė, suteikdama žemės sklypą ieškovei lengvatine tvarka turėjo tikslą gauti ne tik tiesioginę ekonominę naudą, bet taip pat sukurti tam tikrą infrastruktūrą, leidžiant tam tikroje vietoje be aukciono tuščiame valstybei priklausančiame žemės sklype statyti konkrečios paskirties statinius, kuriuose būtų sukurtos ne tik darbo vietos, bet ir būtų tenkinami miesto socialiniai ir ekonominiai poreikiai. Todėl laikytina, kad ieškovė, neįgyvendinusi sutarties per 23 metus, padarė itin didelę žąlą tiek valstybei (dėl nesukurtų darbo vietų, dėl nesumokėtų mokesčių ir pan.), tiek visuomenei (miestiečiams) (dėl negautų paslaugų, nesukurtų darbo vietų ir pan.).

12.6. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė neturėjo realios galimybės įgyvendinti pastatų statybos dėl to, kad 1995 metais nugriautas Kauno miesto savivaldybei priklausęs pastatas – bendrabutis buvo išregistruotas tik 2013 metais, ir dėl to, kad žemės sklype yra ne ieškovei priklausantis pastatas – daržovių saugykla. Apeliantės nuomone, tai, kad žemės sklype buvo ne ieškovei priklausantys statiniai nepaneigia jos pareigos vykdyti sutartį bei statyti statinių. Tuo labiau, kad nuomos sutarties sudarymo metu ieškovei buvo žinoma apie ginčo žemės sklype esančius statinius ir su tokia sutartimi ji sutiko. Ieškovei buvo išduotas leidimas nugriauti savivaldybei priklausantį pastatą, kas ir buvo padaryta dar 1995 metais. Dėl kito pastato – daržovių saugyklos nebuvo jokių trukdžių. Tačiau po 1995 metų ieškovė ilgą laiką žemės sklype nieko neveikė, tik 2008 metais ieškovė sudarė inžinerinių tyrinėjimų bei projektavimo darbų sutartis, iš kurių matyti, kad ieškovės tikslas buvo statyti kitokios paskirties (gyvenamosios) statinius nei buvo susitarta. Atotrūkis tarp sutarties neįvykdymo ir pažadėto vykdymo (kuo jis didesnis) sudaro faktinį pagrindą pripažinti esant esminį sutarties pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2004 m. birželio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-346/2004, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-11-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-565-219/2015). Ieškovė neįrodė, kad ji dėjo visas įmanomas pastangas atsiradusių kliūčių pašalinimui, ar atsisakymo bei vengimo jas šalinti apskundimui ir ginčijimui. Nuo 2013 m. iki sutarties nutraukimo 2017 m. ieškovė taip pat nevykdė ir nevykdo jokios veiklos, nesiėmė jokių veiksmų dėl galimų trukdžių šalinimo.

13. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė prašo teismo apeliacinį skundą atmesti, o Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

13.1. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovė iš esmės pažeidė sudarytą žemės nuomos sutartį, todėl buvo pagrindas ją nutraukti. Pažymi, kad atsakovė neįrodinėjo, jog dėl ieškovės sutarties pažeidimo ji patyrė neigiamo pobūdžio pasekmes, t. y. nepateikė jokių jos patiriamą žalą patvirtinančių įrodymų. Todėl šiuo atveju nebuvo būtinos žemės nuomos sutarties nutraukimo sąlygos – dėl esminio sutarties pažeidimo atsiradusių neigiamų pasekmių (žalos) nuomotojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje). Todėl teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovė neįgyvendino sutarties dėl nuo jos valios nepriklausančių priežasčių. Pažymi, kad žemės sklypo ieškovė negalėjo naudoti pagal paskirtį iš pradžių dėl nuomotojui nuosavybės teise priklausančio nugriauto bendrabučio, o vėliau – dėl Kauno miesto savivaldybei priklausiusio (šiuo metu priklauso VĮ Turto bankas) pastato - sandėlio (daržovių saugyklos) neįregistravimo.

13.2. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad dėl pastato – daržovių saugyklos nebuvo jokių trukdžių. Priešingai, minėtas pastatas nebuvo įregistruotas, todėl sklypo detaliojo plano paruošimas buvo neįmanomas. Atitinkamai nebuvo įmanomas ir projektavimas, statybos leidimo gavimas ir pačios statybos. Be to, šiuo atveju reikia vertinti ne tik nuomininko veiksmus (neveikimą), bet ir nuomotojo reakciją į nuomininko veiksmus (neveikimą). Nuomotojo reakcijos nebuvimas į nuomos sutarties pažeidimą ilgą laiką sudaro pagrindą išvadai, kad nuomotojas tokio nuomininko elgesio anksčiau nelaikė esminiu nuomos sutarties pažeidimu (Lietuvos Aukščiausias Teismas 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018).

13.3. Apeliantės motyvas, jog galiojantis teisinis reglamentavimas nesuteikia teisės be aukciono nuomotis valstybinės žemės sklypus, kurie nėra užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais, neturi reikšmės šiai bylai, nes žemės nuomos sutartis buvo sudaryta, kai tokio teisinio reglamentavimo dar nebuvo.

14. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo VĮ Turto bankas sutinka su atsakovės apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, todėl prašo sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti.

15. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybė prašo teismo apeliacinio skundo pagrįstumo klausimą spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

15.1. Kauno miesto savivaldybės nuomone, teismo vertinimas, kad ieškovė negalėjo naudoti išnuomoto ginčo žemės sklypo pagal paskirtį ne dėl savo kaltės, yra nepagrįstas. Pažymi, kad Kauno apskrities valstybinė statybos inspekcija 1995-05-12 ieškovei UAB „Parama“ išdavė Leidimą Nr. 03/95 vykdyti statinio nugriovimo darbus, t. y. nugriauti žemės sklype esantį bendrabutį, kurį ieškovė nugriovė dar 1995 metais. Nugriovusi bendrabutį, ieškovė tik 2009-06-11 (praėjus daugiau nei 14 metų) kreipėsi į Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentą, išduoti aktą (pažymą) apie statinio nugriovimą. Be to, ieškovė inžinerinių tyrinėjimų darbų sutartį su J. Š. firma ir projektavimo darbų sutartį su UAB „Architektų biuras G. N. ir partneriai sudarė taip pat praėjus 14 metų nuo nuomos sutarties sudarymo ir 13 metų nuo žemės sklype buvusio pastato –bendrabučio nugriovimo. Duomenų apie tai, kad šių sutarčių pagrindu buvo parengti teritorijų planavimo dokumentai ar konkretūs projektai, kurie būtų pateikti derinimui atsakingoms institucijoms, nėra. Todėl laikytinas pagrįstu apeliacinio skundo argumentas, kad iš karto po 1995 metų ieškovė ilgą laiką nieko nedarė ir žemės sklype neveikė, 13 metų elgėsi pasyviai.

15.2. Pažymi, kad pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, nugriauto pastato –bendrabučio statybos metai – 1955 metai, o pastato – daržovių saugyklos statybos metai – 1917 metai. Todėl ieškovei nuomos sutarties sudarymo momentu jau turėjo būti žinomas abiejų statinių egzistavimo žemės sklype faktas, tas pats faktas negali būti pagrindu tvirtinti, kad tai buvo kliūtis naudoti nuomojamą žemės sklypą pagal paskirtį. Teismas skundžiamame sprendime nenurodė, kokius konkrečius veiksmus atlikti ieškovei kliudė faktiškai nugriauto pastato – bendrabučio egzistavimas Nekilnojamojo turto registre. Be to, tiek bendrabutis, tiek daržinė užėmė tik labai nedidelę ginčo žemės sklypo dalį, todėl objektyviai negalėjo būti kliūtimi naudotis visu žemės sklypu ir vystyti jame numatytą veiklą. Todėl ieškovės teiginiai, jog pastatų ginčo sklype buvimas užkirto nuomininkei galimybes naudoti žemės sklypą pagal paskirtį yra nepagrįsti.

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).

17. Teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, jų nenurodė ir apeliantė, todėl apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertintinas paduoto apeliacinio skundo ribose (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Dėl ginčo esmės

18. Byloje kilo ginčas dėl 1994 m. birželio 15 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties, notarinio registro Nr. 4260, nutraukimo prieš terminą atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kauno skyriaus vedėjos pavaduotojo 2018 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. 8VĮ-12-(14.8.2), kai žemės sklypas nenaudojamas pagal sutarties sąlygas ir nuomojamame žemės sklype nėra statinių.

19. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu 2018 m. rugsėjo 13 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Teismas nustatė, kad ginčo žemės sklype iki šiol nėra ieškovui priklausančių jokių statinių, nors ieškovas buvo išsinuomojęs žemės sklypą daugiau kaip prieš dvidešimt metų. Tačiau įvertinus tai, kad išnuomotame žemės sklype buvo nuomotojui priklausantis bendrabutis, kurį 1995 m. ieškovė nugriovė, tačiau iš Nekilnojamojo turto registro jis buvo išregistruotas tik 2013 m., taip pat žemės sklype esant pastatui – daržovių saugyklai, kurio eksploatavimui trečiasis asmuo VĮ Turto bankas prašo skirti žemės sklypą, teismas sprendė, kad ieškovė iki šiol nepastatė žemės sklype pastatų, kuriuos buvo įsipareigojusi pastatyti, ne dėl savo kaltės. Ji Teismas pažymėjo, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos Finansų skyrius 2012-11-21 raštu ieškovę informavo, jog žemės sklypas (duomenys neskelbtini) išbrauktas iš padidintu tarifu apmokestinamų sklypų sąrašo, į kurį buvo įtrauktas dėl žemės sklypo nenaudojimo pagal paskirtį, todėl ir atsakovė nenurodė, kad dėl žemės sklypo nuomos ieškovė jai ar tretiesiems asmenims padarė žalą.

20. Atsakovė, nesutikdama su skundžiamu teismo sprendimu nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, todėl priėmė neteisingą ir nepagrįstą sprendimą. Teismas neatsižvelgė į tikslą, kuriam buvo išnuomotas valstybinės žemės sklypas. Jis buvo išnuomotas 99 metams konkrečiam tikslui – prekybos centro, administracinio buitinio pastato statybai, kasos aparatų serviso centrui įrengti bei sandėlių ūkiui vystyti, kurio ji neįgyvendino daugiau kaip 23 m. Atsakovės vertinimu, tokių ieškovės veiksmų toleravimas reiškia valstybės interesų nepaisymą ir sutarties nutraukimas yra adekvati atsakovės reakcija į sutartį pažeidusios šalies elgesį – esminį sutarties pažeidimą (CK 6.564 straipsnio 1 dalis). Atsakovė teigia, kad teismas neanalizavo ir nepagrįstai netaikė šio įstatymo nuostatų bei Žemės įstatymo 9 straipsnio 14 dalies nuostatų. Šalys sutartyje buvo numatę konkrečius ir aiškius šalių siekius ir įsipareigojimus, tikslinę žemė naudojimo sąlygą, susijusią su konkrečios paskirties statinių konkrečioje vietoje pastatymu, kuriuose būtų sukurtos ne tik darbo vietos, bet būtų tenkinami miesto socialiniai ir ekonominiai poreikiai, todėl jų neįgyvendinimas padarė žalą viešajam interesui. Atsakovė atkreipė dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovė, be pastato griovimo 1995 m., neatliko jokių veiksmų, nereiškė pretenzijų atsakovei, kad bendrabučio išregistravimas iš NTR jai kliudė atlikti kokius nors veiksmus net 13 m., nes jų ji neatliko, o vėliau 2008 m. ieškovė išnuomotame žemės sklype projektavo visai kitos paskirties, nei numatyta sutartyje – gyvenamosios paskirties, pastatus. Teismas taip pat nevertino ir to, kad ieškovė jokių veiksmų nesiėmė ir po pastato – bendrabučio išregistravimo 2013 m. iki sutarties nutraukimo 2017 m., kai apie jo egzistavimą ginčo žemės sklype ieškovė žinojo dar sudarant sutartį. Todėl teismas nepagrįstai nekonstatavo ieškovės padaryto esminio sutarties pažeidimo, kaip pagrindo sutartį nutraukti.

21. Teisėjų kolegija byloje nustatė, kad ieškovė UAB „Parama" ir Kauno miesto valdyba 1994 m. vasario 22 d. sudarė sutartį, kuria Kauno miesto valdyba įsipareigojo ne aukciono tvarka išnuomoti iki 1024 ha. žemės sklypą (duomenys neskelbtini) prekybos centro, administracinio buitinio pastato statybai, kasos aparatų serviso centrui įrengti bei sandėlių ūkiui vystyti. Ieškovė šia sutartimi įsipareigojo iki žemės nuomos sutarties sudarymo pervesti į Kauno miesto valdybos nebiudžetinio fondo sąskaitą pinigines lėšas (1 t., b. l. 61). Šiuos ketinimus šalys realizavo, 1994 m. birželio 15 d. sudarydamos valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį (1 t., b. l. 8-9), kuria ieškovei buvo suteikta teisė 99-iems metams naudotis 10240 kv. m. žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), pagal jo tikslinę žemės naudojimo paskirtį (3.5 punktas). Valstybinės žemės nuomos sutartyje pažymėta, kad ji sudaryta remiantis Kauno m. valdybos 1994 m. kovo 8 d. potvarkiu Nr. 297-v (1 t., b. l. 60). Šiame potvarkyje nurodyta, kad 10240 kv. m. žemės sklypas išnuomojamas dirbtuvėms statyti (1 punktas). Ieškovė šio potvarkio pagrindu turėjo užsakyti Žemėtvarkos tarnyboje sklypo ribų planą, atlikti jų žymėjimą vietoje ir sudaryti nuomos sutartį (2 punktas). Byloje yra pateiktas 1994-04-21 Žemėtvarkos tarnybos viršininko parašu patvirtintas išnuomoto žemės sklypo ribų planas (1 t., 66-67). Šie šalių teisinius santykius reglamentuojantys dokumentai patvirtina, kad šalys sutartyje buvo numatę konkrečius ir aiškius šalių siekius ir įsipareigojimus, tikslinę žemė naudojimo paskirtį, susijusią su konkrečios paskirties statinių konkrečioje vietoje pastatymu, todėl sprendžiant dėl sutarties esminio pažeidimo, pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti, ar ieškovės veikimas atitiko siekį valstybinės žemės sklypą naudoti pagal nuomos sutartyje nurodytas sąlygas.

22. Byloje nustatyta, kad ieškovė nepradėjo žemės sklypo naudoti pagal sutarties sąlygas, nes į bylą nebuvo pateikta duomenų, pagal kuriuos būtų galima spręsti, kad ieškovė rengėsi statyti komercinės paskirties statinius. Ieškovė pateikė į bylą 2008-04-03 Inžinerinių tyrinėjimo darbų sutartį Nr. 2008 10 (1 t., b. l. 17), kuomet tiriamojo žemės sklypo plotas – 2,10 ha, t. y. dėl gerokai didesnio, nei ieškovei buvo išnuomotas 1,024 ha žemės sklypo ploto. Taip pat pateikė 2008 m. balandžio 4 d. Projektavimo darbų sutartį dėl gyvenamosios paskirties statinių (duomenys neskelbtini), eskizinio projekto ir detalaus plano parengimo ( 1 t., b. l. 13-16). Įvertinus šiuos rašytinius įrodymus, sutiktina su atsakove, kad jie patvirtina aplinkybę, jog ieškovė rengėsi ir naudojo išnuomotą žemės sklypą ne pagal nuomos sutarties sąlygas – statyti prekybos centrą, administracinį buitinį pastatą, kasos aparatų serviso centrą ar pastatus sandėlių ūkiui vystyti, o sudarė projektavimo darbų sutartį gyvenamųjų namų statybai. Ieškovė atsiliepimu į apeliantės apeliacinį skundą nurodytų aplinkybių nepaneigė ir jokių savo argumentų, kodėl sudarė projektavimo darbų sutartį dėl gyvenamosios paskirties statinių architektūrinės koncepcijos eskizinio projekto ir šiam objektui statyti detalaus plano parengimo, nenurodė. Kitų įrodymų, kurie patvirtintų aktyvius ir tęstinius ieškovės veiksmus dėl valstybinės žemės sklypo naudojimo pagal sutarties sąlygas, byloje nėra.

23. Ieškovė nurodė, kad negalėjo išnuomoto valstybinės žemės sklypo naudoti dėl objektyvių priežasčių. Byloje nėra ginčo, kad sudarant ginčo nuomos sutartį, ieškovei buvo žinoma, jog žemės sklype buvo Kauno miesto savivaldybės tarybai priklausantis bendrabutis Nr. (duomenys neskelbtini) (ankstesnis adresas (duomenys neskelbtini) (kariniame gen. Plane Nr. 32). Dėl šio bendrabučio nugriovimo ieškovė 1995-02-20 pateikė prašymą Kauno apskrities Valstybinei statybos inspekcijai (1 t., b. l. 10) ir toks leidimas, kuris galiojo iki 1995 m. gruodžio 1 d., jai buvo išduotas 1995 m. gegužės 12 d. (1 t., b. l. 11). Statinio griovimo darbus vykdė pati ieškovė, kuriai turėjo būti žinoma kaip šie jos atlikti darbai turi būti įteisinti. Tačiau ieškovė tik 2009-06-11 prašymu kreipėsi į Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentą išduoti aktą (pažymą) apie statinio nugriovimą. Ši institucija 2009-08-20 raštu Nr. IS-343 (1 t., b. l. 12) jai pranešė, kad negali išduoti prašomo akto (pažymos) apie statinio, esančio (duomenys neskelbtini), nugriovimą, nes ieškovė nėra šio statinio savininkė, o šio statinio savininkė Kauno m. savivaldybės taryba. Ieškovė nurodo, kad tik 2013 m. buvo priimtas sprendimas šį statinį nurašyti. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš 2013 m. gegužės 29 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos gyvenamojo fondo administravimo skyriaus rašto Nr. 53-2-844 (1 t., b. l. 35) matyti, jog ieškovė skyriui nebuvo pateikusi Statinio suderinto nugriovimo būdo aprašymo (projekto), užtikrinančio žmonių saugą bei aplinkos apsaugą, sutvarkant nugriauto statinio teritoriją, dokumentų patvirtintas kopijas. Iš šio rašto matyti, kad Kauno m. savivaldybės taryba šį statinį pripažino netinkamu naudoti ir nusprendė nurašyti 2013 m. balandžio 18 d. sprendimu Nr. T-253. Vertinant paminėtas aplinkybes, galima padaryti išvadą, kad ieškovė, iš atsakovės įgijusi teisę nugriauti bendrabutį, nesielgė taip greitai ir efektyviai, kad galėtų įgyvendinti savo įsipareigojimus pagal sutartį.

24. Būtina pažymėti, kad ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl bendrabučio nugriovimo fakto įteisinimo tik gavusi Kauno miesto savivaldybės administracijos 2012 m. rugsėjo 19 d. raštą Nr. 09-2-687 (1 t., b. l. 18) dėl žemės nuomos mokesčio tarifo padidinimo, nenaudojant žemės pagal sutartį. Tai patvirtina 2017 m. rugsėjo 11 d. žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 8žm-165-(14.8.71), kuriame užfiksuota, kad žemės sklypas yra apleistas, jame nevykdoma veikla, nėra statomi nuomos sutartyje numatyti statiniai (1 t., b. l. 70-77). Iš aptartų duomenų galima daryti išvadą, kad ieškovės neveikimas – žemės sklypo nenaudojimas pagal sutarties sąlygas buvo fiksuotas ne tik 2017 m. akte, bet apie sutarties sąlygų pažeidimą ieškovei buvo nurodyta ir 2012 m. Tai, kad atsakovė netaikė 4 proc. padidinto žemės nuomos mokesčio tarifo, nepaneigia teisiškai reikšmingų aplinkybių, kad ieškovė nepradėjo valstybinės žemės sklypo naudoti ir jo nenaudoja pagal sutarties sąlygas iki šiol. Atsakovė nei savo procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdžiuose jos atstovai nepripažino, kad nepadidindama nuomos mokesčio tarifo ji pripažino savo kaltę dėl sutarties sąlygų nevykdymo. Jeigu skaičiuoti, kad ieškovė turėjo imtis aktyvių veiksmų dėl sutarties vykdymo tik po bendrabučio išregistravimo 2013 m., tai ji neveikė pagal sutartį beveik penkerius metus iki jos nutraukimo, ar ieškinio pareiškimo teisme. Kadangi ieškovė rengėsi statyti gyvenamosios paskirties statinį, tai bendrabučio išregistravimas iš Nekilnojamojo turto registro negalėjo būti pripažinta objektyvia įsipareigojimų pagal sutartį neįvykdymo priežastimi.

25. Bylos duomenys patvirtina, kad sudarant 1994 m. birželio 15 d. 1,024 ha. valstybinės žemės nuomos sutartį, šiame sklype nuo 1994 m. gegužės 24 d. Lietuvos Respublika valdo nuosavybės teise pastatą – daržovių saugyklą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (1 t., b. l. 79-80). Ieškovė nurodo, kad įrašas apie šio statinio nuosavybės teisę Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas tik 2012 m. balandžio 23 d., todėl tai sudarė jai objektyvias kliūtis naudoti žemės sklypą pagal sutarties sąlygas. Galima sutikti su ieškovė, kad toks įrašas apie 28,32 kv. m. bendro ploto, užimantį 60 ,00 kv. m. užstatymo plotą, statinį buvo padarytas tik 2012 m., tačiau šio pastato nuosavybės teisė Lietuvos Respublikos vardu jai buvo žinoma dar sudarant ginčo sutartį. Byloje nėra duomenų, kad šį turtą ieškovei buvo ketinama išnuomoti, ar parduoti įstatymo nustatyta tvarka, todėl ieškovė negalėjo turėti teisėtų lūkesčių šį turtą valdyti ar juo naudotis. Tačiau net ir vertinant tai, kad įrašas apie šio turto priklausymą Lietuvos Respublikai NTR buvo įrašytas tik 2012 m., ieškovė ir toliau jokių aktyvių žemės sklypo naudojimo veiksmų neatliko, nes jų atlikimo nepagrindė (CPK 12, 178 straipsnis). O tai, kad ieškovė nurodo, jog buvo susidūrusi su kai kuriomis problemomis, įgyvendinant 2008 m. balandžio 4 d. Projektavimo darbų sutartį dėl gyvenamosios paskirties statinių (duomenys neskelbtini) statybos ( 1 t., b. l. 13-16), tik pagrindžia jai išnuomotos valstybinės žemės netinkamą naudojimą. Šie ieškovės atlikti veiksmai, susiję su pasirengimu gyvenamosios paskirties statinių statybai, tai teisėjų kolegijos vertinimu, negali būti pripažinta, kad ieškovė pradėjo darbus ir organizacinius veiksmus, reikalingus tam, kad žemės sklypas būtų naudojamas pagal sutarties nuostatas. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kurie pagrįstų, kad ieškovė teisės aktų nustatyta tvarka kreipėsi dėl detaliojo ginčo teritorijos planavimo, ar atliko kitus su tuo susijusius veiksmus, bet susidūrė su nepašalinamomis kliūtis, todėl šiuo aspektu ieškovės nurodomi argumentai yra tik deklaratyvaus pobūdžio.

26. Pagal kasacinio teismo praktiką, tam tikrais atvejais nuo nuomos sutarties sudarymo iki jos pradėjimo vykdyti objektyviai turi praeiti tam tikras laikotarpis, priklausantis nuo sudarytoje žemės nuomos sutartyje nurodytos pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties. Tai gali būti susiję su žemės sklypo detaliojo plano, statybos darbų projekto rengimu, leidimų statyti ir užsiimti atitinkama veikla išdavimu ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2010). Kita vertus, nepateisinamai ilgas tokių būtinų veiksmų neatlikimas ir nepradėjimas išnuomoto žemės sklypo naudoti pagal paskirtį gali lemti nuomos sutarties nutraukimą prieš terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2008, 2018 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-407-916/2018). Nagrinėjamu atveju ieškovei žemės sklypas išnuomotas 1994 m. birželio 15 d. Valstybinės žemės nuomos sutartimi, tačiau ji šiame žemės sklype nepastatė statinių ir objektyviai neatliko jokių pasirengimo vykdyti statybas veiksmų. Įvertinus ieškovės argumentus dėl buvusių kliūčių, pažymėtina, kad ieškovė jokių pasirengimo darbų nepradėjo ir Nekilnojamojo turto registre 2012 m. įregistravus pastatą – daržovių saugyklą bei 2013 m. išregistravus bendrabučio nugriovimą. Todėl teisėjų kolegija pritaria atsakovei, kad ieškovės neveikimas suponavo jai pagrindą taikyti griežčiausią priemonę – nuomos sutarties nutraukimą (CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

27. Teisėjų kolegija pažymi, kad vienas iš valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje, yra efektyvumo principas, kuris reiškia, kad sprendimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei. Atsakovė nurodo, kad teismas neteisingai vertino, jog ieškovės neveikimas daugiau kaip 23 m. pagal ginčo valstybinės žemės nuomos sutartyje nurodytas sąlygas nepadarė žalos atsakovei ar tretiesiems asmenims. Reikia sutikti su atsakove, kad nagrinėjamu atveju valstybinę žemę išnuomojus ne aukciono tvarka konkrečiam tikslui ir nuomininkui ilgą laiką jos nenaudojant pagal sutarties sąlygas, žala padaroma, nes valstybės ir savivaldybių turtas valdomas, naudojamas ir disponuojama juo, siekiant maksimalios naudos visuomenei, kurios šiuo atveju negaunama, nes valstybinė žemė ilgą laiką nenaudojama nuomininko pagal sutartį be objektyvių priežasčių Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2010).

28. Teisėjų kolegija, ištyrusi pateiktus įrodymus, susijusius su valstybinės žemės nuomos sutarties vykdymu ir sutarties nutraukimo pagrįstumu, remdamasi įrodymų visetu konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 straipsnis) ir netinkamai taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias žemės nuomos sutarties nutraukimą prieš terminą nuomotojo reikalavimu (CK 6.564 straipsnio 1 dalis, Žemės įstatymo 9 straipsnio 14 dalis) ir dėl šių materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Atsakovės apeliacinio skundo argumentai teikia pagrindą padaryti priešingas išvadas nei padarė pirmosios instancijos teismas dėl 1994 m. birželio 15 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties, notarinio registro Nr. 4260, vykdymo. Todėl, ieškovės ieškinys dėl šios sutarties nutraukimo prieš terminą atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kauno skyriaus vedėjos pavaduotojo 2018 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. 8VĮ-12-(14.8.2) pripažinimo negaliojančiu ir įpareigojimo atsakovę vykdyti sutartį, panaikinus skundžiamą teismo sprendimą, atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

29. Atmetus ieškovės ieškinį, panaikinamos Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-8803-214/2018 taikytos laikinosios apsaugos priemonės – įrašas Nekilnojamojo turto registre, kuriuo draudžiama atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (j. a. k. 188704927, buveinės adresas: Gedimino pr. 19, LT-01103 Vilnius) perleisti nuosavybės teises į 1,024 ha valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini) (adresas patikslintas pagal adresų registrą, buvęs adresas (duomenys neskelbtini)), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), bei sudaryti nuomos ar kitaip šį žemės sklypą apsunkinančius sandorius (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Parama“ ieškinį atmesti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-8803-214/2018 taikytas laikinąsias apsaugos priemones – įrašą Nekilnojamojo turto registre, kuriuo draudžiama atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (j. a. k. 188704927, buveinės adresas: Gedimino pr. 19, LT-01103 Vilnius) perleisti nuosavybės teises į 1,024 ha valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini) (adresas patikslintas pagal adresų registrą, buvęs adresas (duomenys neskelbtini)), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), bei sudaryti nuomos ar kitaip šį žemės sklypą apsunkinančius sandorius.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Dalė BurdulienėRaimondas BuzelisArvydas Žibas