Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2S-298-569/2020 Teisminio proceso Nr. 2-29-3-00380-2020-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.2; 2.3.5.2.1; 3.1.17.1; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5 (S)

2020 m. kovo 30 d.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės E. S. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. vasario 19 d. nutarties, sprendžiant ieškovės E. S. ieškinio atsakovui R. T. S. priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė E. S. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose pateikė ieškinį atsakovui R. T. S. dėl nepilnamečio vaiko vardo pakeitimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2020 m. vasario 19 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės E. S. ieškinį kaip pareikštą nesilaikant tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.

3. Teismas nustatė, kad iš ieškinio ir kartu su juo pateiktų dokumentų matyti, jog šalys nepasinaudojo ikiteismine privalomąja mediacija, pateiktas ieškinys pareikštas nesilaikant tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Teismas ieškovei išaiškino, kad dėl privalomosios mediacijos inicijavimo ji turi kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą arba tiesiogiai į savo pasirinktą mediatorių, įrašytą į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

4. Atskiruoju skundu ieškovė E. S. prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. vasario 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1395-715/2020 ir išspręsti klausimą iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Teismas nuėjo sau lengviausiu keliu, net nesigilindamas į ieškinio motyvacijas dėl LR Teisingumo ministro 2016-12-28 įsakymo Nr. 1R-333 Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklių 25 punkto (keičiant asmeniui jaunesniam kaip 16 melų vardą, būtinas abiejų tėvų rašytinis sutikimas) įvykdymo negalimumo, nes kaip ir minėta ieškinyje, tėvo/atsakovo gyvenamoji vieta nėra žinoma, jis su vaiku nebendrauja, juo nesidomi, neteikia išlaikymo, susisiekti su juo nėra jokios galimybės. Esant tokiai situacijai mediacijos vykdyti neįmanoma. Valstybės garantuojamos pagalbos tarnybai prašymo padavimas arba kreipimasis į pasirinktą mediatorių, taip pat neduotų jokios naudos, nes, kaip ir nutartyje minima, ginčo šalies prašyme turi būti nurodoma kitos šalies gyvenamoji vieta ar kitos dokumentų įteikimo vietos adresas, kas nėra žinoma/įmanoma. Minėti veiksmai būtų laiko gaišimas ar papildomos išlaidos.

Motyvuojamoji dalis

konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

6. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti ieškovės ieškinį, kadangi buvo nesilaikyta įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, pagrįstumo ir teisėtumo.

7. Teisė kreiptis į teismą yra realizuojama CPK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Viena iš teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų yra susijusi su tuo, kad tuo atveju, kai konkreti specialaus įstatymo norma nustato tam tikroms bylų kategorijoms išankstinę privalomą ginčų sprendimo ne teisme tvarką, asmuo gali kreiptis į teismą ir ginti pažeistas teises ar įstatymų saugomus interesus tik tuomet, kai jis pasinaudoja išankstine ginčo nagrinėjimo tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

8. Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui dėl nepilnamečio vaiko vardo pakeitimo. Taigi, ieškovė pateikė ieškinį ginčo teisena, kylantį iš šeimos santykių.

9. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 20 straipsnis, kurio 1 punkte numatyta, jog privalomoji mediacija taikoma sprendžiant šeimos ginčus, nagrinėjamus ginčo teisena Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

10. Privalomąją mediaciją inicijuoja ginčo šalys bendru sutarimu arba viena iš ginčo šalių (Mediacijos įstatymo 21 straipsnio 1 dalis). Kai privalomoji mediacija inicijuojama ginčo šalių bendru sutarimu, ginčo šalys turi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai paduoti bendrą prašymą dėl mediatoriaus skyrimo šio įstatymo 14 straipsnyje nustatyta tvarka arba savo pasirinktam mediatoriui, įrašytam į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, paduoti bendrą prašymą vykdyti mediaciją šio įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka (Mediacijos įstatymo 21 straipsnio 2 dalis). Kai privalomąją mediaciją inicijuoja viena iš ginčo šalių, ši ginčo šalis turi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai paduoti prašymą dėl mediatoriaus skyrimo šio įstatymo 14 straipsnyje nustatyta tvarka arba savo pasirinktam mediatoriui, įrašytam į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, paduoti prašymą vykdyti mediaciją šio įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka (Mediacijos įstatymo 21 straipsnio 3 dalis). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba arba mediatorius, gavę šio straipsnio 3 dalyje nurodytą ginčo šalies prašymą, ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo gavimo dienos išsiunčia kitai ginčo šaliai pranešimą apie gautą prašymą, kartu nurodydami, kad ne vėliau kaip per penkiolika darbo dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos turi būti gautas kitos ginčo šalies sutikimas dėl mediacijos vykdymo (Mediacijos įstatymo 21 straipsnio 4 dalis). Jeigu per penkiolika darbo dienų nuo šio straipsnio 4 dalyje nurodyto pranešimo išsiuntimo dienos negaunamas kitos ginčo šalies sutikimas dėl mediacijos vykdymo, laikoma, kad kita ginčo šalis nesutiko pasinaudoti privalomąja mediacija. Šiais atvejais privalomąją mediaciją inicijavusi ginčo šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl ginčo išsprendimo ir yra laikoma, kad ginčo šalis įgyvendino įstatymuose nustatytą reikalavimą pasinaudoti privalomąja mediacija (Mediacijos įstatymo 21 straipsnio 5 dalis).

11. Apeliantė nurodo, jog nagrinėjamu atveju mediacijos vykdyti neįmanoma, kadangi tėvo/atsakovo gyvenamoji vieta nėra žinoma, jis su vaiku nebendrauja, juo nesidomi, neteikia išlaikymo, susisiekti su juo nėra jokios galimybės.

12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Mediacijos įstatymo 20 straipsnio 1 punkte įtvirtinta privaloma mediacija šeimos bylose, nagrinėjamose ginčo teisena CPK nustatyta tvarka. Esant tokioms įstatymo nuostatoms šalys privalo pirmiausia pasinaudoti privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka – mediacija. Kad ir kokios būtų susiklosčiusios aplinkybės tarp šalių, tačiau šalys pirma privalo pasinaudoti privalomąją mediacija.

13. Kaip jau anksčiau nutartyje minėta, jeigu per penkiolika darbo dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos negaunamas kitos ginčo šalies sutikimas dėl mediacijos vykdymo, laikoma, kad kita ginčo šalis nesutiko pasinaudoti privalomąja mediacija. Šiais atvejais privalomąją mediaciją inicijavusi ginčo šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl ginčo išsprendimo ir yra laikoma, kad ginčo šalis įgyvendino įstatymuose nustatytą reikalavimą pasinaudoti privalomąja mediacija (Mediacijos įstatymo 21 straipsnio 5 dalis).

14. Iš gyventojų registro duomenų matyti, kad atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta yra – (duomenys neskelbtini). Dėl to nepagrįstais vertintini atskirojo skundo argumentai, jog atsakovo gyvenamoji vieta nėra žinoma ir dėl to nebus jokios galimybės su atsakovu susisiekti.

15. Atsižvelgęs į paminėtas įstatymo nuostatas bei byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju buvo nesilaikyta ginčams, kylantiems iš šeimos santykių, įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, todėl pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį atsisakė priimti pagrįstai.

Dėl procesinės bylos baigties

16. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimą, ir priėmė teisingą bei teisėtą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl atskirasis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. vasario 19 d. nutartį paikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.