Kauno apygardos teismo nutartis

2017-03-28 · Civilinė byla Nr. e2A-55-254/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-03-28
Bylos Nr.
e2A-55-254/2017
Teisminio proceso Nr.
2-27-3-00354-2015-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Nerijus Meilutis, Žibutė Budžienė, Dalė Burdulienė
Ieškovas
D. H., H. K. J. H.
Atsakovas
R. M.
Trečiasis asmuo
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Advokatai
Laura Daumantaitė, Vygintas Kuprys, Giedrius Bučinskas
Kategorijos
  • 30.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 30.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 30.12pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.1.7.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.1.7.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.1.7.9pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.3.1.14pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.3.1.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2A-55-254/2017Teisminio proceso Nr. 2-27-3-00354-2015-4Procesinio sprendimo kategorijos: 30.2; 30.5; 30.12; 3.1.7.5; 3.1.7.7; 3.1.7.9; 3.3.1.14; 3.3.1.21. (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 28 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Dalės Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nerijaus Meilučio,

sekretoriaujant Ievai Gegieckaitei,

dalyvaujant ieškovei D. H., ieškovų atstovei advokatei Laurai Daumantaitei, advokato padėjėjui Vygintui Kupriui,

atsakovui R. M., jo atstovui advokatui Giedriui Bučinskui,trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui M. K.,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. M. apeliacinį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų H. K. J. H. ir D. H. ieškinį atsakovui R. M. ir atsakovo priešieškinį ieškovams dėl žemės sklypų ribos nustatymo, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl žemės sklypų ribos nustatymo. Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami nustatyti ribą tarp ieškovams ir atsakovui priklausančių žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal IĮ „JIKS” matininko K. S. 2013-07-06 parengtą žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad 2014-04-15 įsigijo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Jų žemės sklypas ribojasi su atsakovui priklausančiu žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris suformuotas taip pat atliekant preliminarius matavimus, trečiojo asmens valdomu žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio nuosavybės teisės neįregistruotos viešajame registre, (duomenys neskelbtini) gatve ir (duomenys neskelbtini) ežeru. 2015-04-03 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Lazdijų skyrius (toliau NŽT) organizavo žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkų susitikimą dėl bendros šių žemės sklypų ribos nustatymo. Susitikimo metu atsakovas iš dalies sutiko su matininko K. S. nustatyta bendra žemės sklypų riba, tačiau nesutiko su ta riba, kuri 2013-07-06 žemės sklypo plane pažymėta kaip 0,0064 kv. m. ploto naudmena iki 1 riboženklio. Dėl šios priežasties nesutariančioms šalims buvo pasiūlyta kreiptis į teismą dėl ginčytinos sklypo ribos nustatymo.Ieškovai ieškinyje nurodė, kad jų žemės sklypo faktinės ribos neatitinka 2004-03-04 projektuotojo E. M. sudarytame abrise nustatytų žemės sklypo ribų. Pagal matininko K. S. parengtą žemės sklypo planą bendra riba turėtų būti nustatoma pagal plane pažymėtus posūkio taškus Nr. 1, 22 ir 20, nes abiejų žemės sklypų riba nustatyta remiantis faktiniu žemės sklypų naudojimu. Atsakovas prie pat siūlomos nustatyti bendros žemės sklypų ribos yra pasistatę mūrinę tvorą, kuri juosia visą atsakovui priklausantį žemės sklypą. Be to, nustačius ieškovų siūlomos konfigūracijos žemės sklypo ribą, atsakovui atitektų mažai pakitęs žemės sklypas. Ieškovų siūlomos konfigūracijos žemės sklypo ribos pagrįstumą patvirtina ir aplinkybė, jog ieškovams priklauso greta atsakovo žemės sklypo ribos esantys pastatai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi atsakovas nurodytų pastatų nuosavybės teisės neginčija, tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog šių pastatų buvimas rodo istoriškai susiformavusią žemės sklypo ribą, kurią ieškovų siūlomas kadastrinių matavimų planas tik tinkamai įteisintų. Atsakovas išsako prieštaravimus tik dėl dalies žemės sklypo ribos nustatymo ir dėl riboženklio 1 atsiradimo. Tačiau riboženklis 1 visiškai atitinka ieškovų ir atsakovo valdomo žemės sklypo susidūrimo tašką. Atsakovas jam priklausantį žemės sklypą yra apjuosęs tvora, todėl ieškovai neprieštarauja dėl šios tvoros buvimo, tačiau mano, kad kaip tik šios tvoros kampiniai taškai turi būti ir ribas žyminčių riboženklių orientaciniai atskaitos taškai. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad jo nuomone, šiuo ieškiniu ieškovai siekia apriboti jam įvažiavimą į jo sklypo teritoriją bei pasididinti savo žemės sklypo plotą 0,0747 ha. Tuo tarpu NŽT yra gavusi geodezininko K. K. 2004-11-05 pranešimą, kuriame nurodyta, jog atsakovo žemės sklypo kadastriniai matavimai buvo atliekami, tačiau nustatyta, kad pamatuotas sklypo plotas sudarė neleistiną trūkstamo ploto paklaidą. Atsakovo sklypo ribos, pažymėtos matininko S. Š. brėžinyje riboženkliais Nr. 1, 2 ir 3 atitinka 1994 m. atkuriant atsakovui nuosavybės teise pažymėtas atsakovo sklypo ribas. Pagal nustatytas sklypo ribas atsakovas pastatė tvorą su vartais. Tvora skyrė atsakovo ir gretimo sklypo savininko V. A. (dabar ieškovų) sklypą. Šio sklypo matavimai buvo atlikti praėjus daugiau nei 10 metų po to, kai atsakovui buvo atkurta nuosavybė. Atlikus V. A. sklypo ribų matavimus, ribos atitiko atsakovo pastatytos tvoros ribas (žemėlapyje pažymėtus taškus 3 ir 2 bei pažymėto įvažiavimo į sodybą stulpo vielos tvirtinimo vietoje ribą). Matininko K. S. plane pažymėto riboženklio Nr. 1 niekada nebuvo. Iš matininkų K. K. ir M. K. 2006 m. parengto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) plano matyti, jog šiame plane pažymėtas gretimybės taškas Nr. 21 yra neprivatizuotas žemės fondas, o sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) gretimybė pažymėta taškais 22-23-24. Šie matavimai patvirtina, jog matininko K. S. plane pažymėto tašku Nr. 1 riboženklio V. A. atkuriant nuosavybės teises, nebuvo, t. y. šioje sklypo dalyje jam nebuvo atkurtos nuosavybės teisės. Tai neginčijamai patvirtina ir VĮ Registrų centro 2004-10-28 išduotas kadastro žemėlapio ištraukos planas, kuris prieštarauja ieškovų pateikto abriso brėžiniui. Taigi, pagal atsakovą ginčas yra susiklostęs dėl žemės sklypų ribų, pažymėtų K. S. 2013-07-06 plane taškais Nr. 1, 2, 3 ir matininko S. Š. pateiktame 2016-01-20 plane nurodytų taškų Nr. 1, 2 ir 3. Atsakovas pateikė priešieškinį, prašydamas nustatyti jo žemės sklypo, esančio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribą su ieškovų žemės sklypų, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), ribą pagal matininko S. Š. 2016-01-20 parengtą žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), planą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Priešieškinyje nurodoma, kad matininkas K. S., atlikęs kadastrinius matavimus, neteisėtai padidino sklypo Nr. 267 plotą. Padidinto sklypo ploto skirtumas susidarė dėl neteisingai pažymėto riboženklio Nr. 1 bei kitose neleistinose vietose pretenduojant į laisvos žemės fondo žemę. Ši aplinkybė matoma iš ieškovų pateikto plane neteisingai pažymėto taško Nr. 20 (tarp taškų 20 ir 21 yra 1,07 m skirtumas) ir S. Š. sudaryto žemės sklypo plano (plane pažymėtų riboženklių Nr. 6 ir 7), nes ežero pakrantės pradinės dalies žymėjimas skiriasi 3-4 metrais. Toks matavimas ir žymėjimas, paliekant ežero pakrantėje laisvos valstybinės žemės fondo žemės dalį, rodo, kad tokiu sklypo ribų paženklinimu siekiama parodyti mažesnį ieškovų žemės sklypo Nr. 267 plotą. Ieškovų žemės sklypo planas turėtų būti parengtas pagal teisėtai įgyto ploto 0,26 ha ribas. Tokiu atveju nebūtų pažeisti gretutinių sklypų savininkų interesai, kurių sklypų plotas koreguojamas atsižvelgiant į trūkstamą plotą pagal matininko S. Š. parengtame žemės sklypo plane pažymėtus taškus Nr. 2, 3, 4, 5 ir 7. Atsakovo teikiamas planas atitinka Alytaus apskrities valdytojo administracijos 1995-11-14 sprendimu Nr. 59/3761 atsakovui grąžintos natūra 2,33 ha žemės sklypo dalį ir nepažeidžia ieškovų teisės į jiems priklausantį 0,26 ha ploto žemės sklypą.Trečiasis asmuo atsiliepimu į ieškinį prašė ginčą tarp šalių spręsti teismo nuožiūra. NŽT informavo ieškovus, kad negali pateikti išvados dėl matininko K. S. plane kadastriniais matavimais nustatytos bendros žemės sklypų ribos patikslinimo teritorijų planavimo dokumente ar vietovėje, kadangi iš turimų dokumentų nėra aiški žemės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) bendra riba. Matininko K. S. plane parengtame žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plane M 1:500 nurodyta šio žemės sklypo šiaurinė riba (lyginant su UAB „Hidroprojektas“ projekto autoriaus E. M. 2004 m. parengtame šio žemės sklypo plane ir abrise nurodytais žemės sklypo ribų linijų ilgiais) pailgėja 6,56 m, o pietrytinė riba, besiribojanti su vandens telkiniu, pailgėja 9,86 m, todėl NŽT nuomone, kadastriniais matavimais nustatyta šio žemės sklypo riba buvo nustatyta pažeidžiant gretimo žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribas. Trečiasis asmuo atsiliepimu į atsakovo priešieškinį su juo nesutiko. Nurodė, kad NŽT nėra gavusi atsakovo žemės sklypo kadastro duomenų bylos (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Kai ši byla bus pateikta, ji bus tikrinama vadovaujantis Geodezijos, topografijos ir geoinformatikos darbų priežiūros, žemės sklypų kadastro duomenų nustatymo tikrinimo ir nekilnojamųjų daiktų kadastrinių matavimų valstybinės ekspertizės organizavimo taisyklių, patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus 2009-09-03 įsakymu Nr. 1P-98, 6 ir 13 punktuose nustatyta tvarka. Vadovaujantis patikrų išvadomis, NŽT priims sprendimą dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų bylos derinimo, teritorijų planavimo dokumentų tikslinimo ar kito susidariusios situacijos sprendimo būdo. Šiuo metu matininko S. Š. parengtas žemės sklypo planas negali būti vertinamas, kadangi pateikta tik dalis informacijos, susijusios su atliekamais kadastriniais matavimais.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Lazdijų rajono apylinkės teismas 2016 m. gegužės 9 d. sprendimu priešieškinį atmetė, o ieškinį tenkino; nustatė ribą tarp ieškovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir atsakovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal IĮ „JIKS“ matininko K. S. 2013-07-06 parengtą žemės sklypo planą; priteisė iš atsakovo ieškovams 2 524,96 Eur bylinėjimosi išlaidų; valstybei - 3,25 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad ieškovams priklausantis žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. 1. 34-36), ir atsakovui priklausantis žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. 1. 37), ribojasi dvejomis kraštinėmis, kurių riba nėra aiški iš esamų dokumentų (1 t., b. 1. 87-88, 89-90), o šalys dėl jos nesutaria. Šią aplinkybę patvirtina trečiojo asmens 2015-04-03 susirinkimo protokolas, kuriame užfiksuotas atsakovo nesutikimas su ieškovų žemės sklypo plane nurodyta sklypų riba. Nustatydamas ginčo dalyko apimtį, teismas pažymėjo, kad dėl dalies sklypų ribos ginčo byloje nėra, nes atsakovas iš dalies sutiko su sklypus skiriančia riba. Iš ieškovų pateikto matininko K. S. 2013-07-06 žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plano (1 t., b. 1. 68-69) ir atsakovo pateikto matininko S. Š. 2016-01-20 žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plano (3 t., b. 1. 31-32) matyti, kad ieškovų plane nurodytų ribų posūkio taškų Nr. 22, 21, 20 koordinatės ir atsakovo plane nurodytų ribų posūkio taškų Nr. 5, 6, 7 koordinatės yra identiškos. Ši sklypų ribos dalis atitinka ir faktinį žemės sklypų naudojimą. Abiejų šalių planuose ši riba nubrėžta pagal atsakovo tvorą, kuri į ieškovų žemės sklypą nepatenka. Šis ribos nustatymas padidina atsakovo žemės sklypo plotą, nes už jo tvoros jam dar lieka žemės. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas pripažino šią žemės sklypų ribos dalį, kuria savo reikalavimą grindžia ieškovai, teismas laikė, kad sklypus skirianti riba, ieškovų plane pažymėta ribų posūkio taškais Nr. 22, 21, 20, nustatyta teisingai ir atitinka abiejų šalių interesus. Iš šalių pateiktų žemės sklypų planų ir ieškovų pateikto matininko K. B. 2015-10-12 suvestinio plano, taip pat iš šalių paaiškinimų teismas nustatė, kad atsakovas sutiko ir su sklypų riba, kuri ieškovų pateiktame plane pažymėta nuo ribos posūkio taško Nr. 22 iki atsakovo įvažiavimo į sklypą vartų, o atsakovo pateiktame plane pažymėta atitinkamai ribų posūkio taškais Nr. 4-5, nes šių taškų koordinatės šalių pateiktuose žemės sklypų planuose sutampa, o sklypų riba šioje vietoje taip pat nubrėžta pagal atsakovo tvorą. Be to, iš ieškovų pateikto plano ir viešo registro duomenų matyti, kad ieškovų sklype, prie pat šios sklypo ribos, yra du viešame registre įregistruoti pastatai, priklausantys ieškovams, todėl ši sklypų riba negali būti labiau paslinkta į ieškovų sklypo pusę. Tarp šalių kilo ginčas dėl sklypų ribos, kuri ieškovų pateiktame plane pažymėta nuo atsakovo įvažiavimo į sklypą vartų iki ribos posūkio taško Nr. 1, o atsakovo pateiktame plane atitinkamai pažymėta ribų posūkio taškais Nr. 4-3-2-1. Trečiojo asmens pateiktos nuosavybės teisių atkūrimo bylos (2 t., b. 1. 3) patvirtino, kad šalims priklausantys žemės sklypai buvo suformuoti atkuriant nuosavybės teises atsakovui ir ieškovų sklypo buvusiam savininkui V. A.. Abu sklypai buvo suformuoti remiantis žemės sklypų ribų parodymo ir jų paženklinimo vietoje aktais, kuriais remiantis abejiems sklypams buvo nubraižyti žemės sklypų ribų brėžiniai - abrisai bei parengti laikinieji žemės sklypų planai. Nustatyti šalių žemės sklypų bendrą ribą iš šių dokumentų neįmanoma, nes iš esmės jie prieštarauja vieni kitiems. Teismas pažymėjo, kad ieškovų sklypo abrise nurodyti kraštinių ilgiai sutampa su jų žemės sklypo laikinajame plane nurodytais kraštinių ilgiais (1 t., b. 1. 87, 88), todėl sklypo konfigūracija, kuri buvo suformuota atkuriant nuosavybės teises į šį sklypą buvusiam savininkui V. A., abejonių nekėlė. Atsakovo žemės sklypo konfigūracija abrise taip pat iš esmės sutampa su konfigūracija jo žemės sklypo laikinajame plane, tik pastarajame nėra nurodyti kraštinių ilgiai (1 t., b. 1. 89, 90). Taigi, iš esamų dokumentų aiški abiejų sklypų konfigūracija, kuri iš esmės sutampa, tačiau dokumentuose skiriasi tų pačių kraštinių, kuriomis sklypai ribojasi, ilgiai. Būtent dėl to trečiasis asmuo negalėjo pateikti savo išvados ieškovams dėl jų atliktų kadastrinių matavimų metu nustatyto sklypo ploto, kuris viršija leistiną paklaidą (1 t., b. 1 74-79).Teismas nurodė, kad teismų praktikoje faktinė riba yra vienas iš kriterijų, pagal kurį sprendžiama, kur turi būti nustatyta žemės sklypus skirianti linija iš esmės išsprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-459/2014, Nr. 3K-3-488/2014). Nagrinėjamu atveju sklypų riba nustatytina pagal atsakovo pastatytą jo sklypo tvorą. Atsakovas patvirtino, kad pagal jo sklypą žyminčius riboženklius jis pastatė sklypą juosiančią tvorą, kai jam buvo atkurtos nuosavybės teisės. Būtent tokio dydžio sklypą, kokį atsitvėrė šia tvora, atsakovas naudoja kaip savo jau daugelį metų. Todėl ieškovų sklypo kadastrinių matavimų metu sklypų riba ties atsakovo įvažiavimo vartais visiškai teisingai ir pagrįstai buvo nustatyta būtent pagal atsakovo tvorą. Kad sklypų riba buvo nustatinėjama remiantis faktiniu naudojimu, apie kurį buvo sprendžiama iš atsakovo tvoros vietos, patvirtino ieškovų sklypo kadastro duomenų byloje esantis matininko K. S. paaiškinimas trečiajam asmeniui (1 t., b. 1. 44) ir kito matininko K. B. 2015-10-12 suvestinis planas, kuriame konstatuota sklypų riba atsakovo tvoros atžvilgiu (2 t., b. 1. 44, 59). Atsakovo paaiškinimai, kad tvorą statė būtent pagal savo žemės sklypo ribas, patvirtina, kad jis visada pripažino savo sklypo ribą kaip sutampančią su jo tvora. Todėl ieškovų prašoma nustatyti sklypų riba pagal jų pateiktą planą visiškai atitinka iki šiol egzistavusį faktinį žemės naudojimą ir toks ribos nustatymas atsakovo teisių niekaip nepažeidžia.Teismas nustatė, kad atsakovas savo nesutikimą su ieškovų sklypo riba ties jo vartais iš esmės grindžia ne tuo, kad ši riba jam yra neaiški, o tuo, kad jam faktiškai buvo pamatuota mažiau žemės nei atkurta nuosavybės teise ir jis nori, jog ši klaida būtų ištaisyta prijungiant jam trūkstama plotą, kurį jis laiko laisva valstybine žeme, o ne ieškovams priklausančia jų sklypo dalimi. Be to, jis nenori prarasti įvažiavimo į savo sklypą per esamus vartus, nes per ilgą laiką yra sukūręs tam pritaikytą infrastruktūrą. Tačiau tokius atsakovo argumentus teismas laikė nepagrįstais, nes toks atsakovo pažeistų teisių gynimo būdas pažeistų ieškovų, kurie dėl atsakovui trūkstamo ploto nėra atsakingi, nuosavybės teises.Teismas pažymėjo, kad atsakovui trūkstamo ploto aplinkybė buvo nustatyta dar 1995 m. sudarant atsakovo žemės sklypo abrisą, kuriame nurodyta, kad pamatuotas 2,20 ha sklypas, o turi būti 2,33 ha (1 t., b. 1. 90). 2006 m. atliekant atsakovo užsakytus kadastrinius matavimus, matininko K. K. sudarytame žemės sklypo plane atsakovo sklypo plotas buvo nustatytas 2,1448 ha (2 t., b. 1. 46), t. y. mažesnis nei jam atkurta nuosavybės teisė. Tačiau šiuose dokumentuose atsakovo sklypo konfigūracija yra vienoda ir ginčo šalių sklypų ribos neišsikraipo taip, kaip tai siūlo padaryti atsakovas pagal jo priešieškiniu reiškiamą reikalavimą. Nei viename iš šių dokumentų žemės plotas, sudarantis trikampį ties jo įvažiavimo į sklypą vartais, nėra priskirtas atsakovo sklypui, kaip tai padaryta jo pateiktame matininko S. Š. 2016-01-20 žemės sklypo plane. Liudytoju apklaustas matininkas S. Š. patvirtino, kad šis žemės plotas atsakovui nepriklauso ir nėra laisva valstybinė žemė, o į atsakovo sklypo plotą buvo įtrauktas remiantis ne teritorijų planavimo ir žemės sklypo dokumentais, kuriais privalu remtis atliekant kadastrinius matavimus, o tik paties atsakovo pageidavimu. Todėl šių atliktų kadastrinių matavimų, kaip neatitinkančių Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, jis ir neteikė derinti NŽT teritoriniam skyriui.Teismas konstatavo, kad ieškovų pateiktas jų žemės sklypo planas parengtas remiantis teritorijų planavimo dokumentais, jų žemės sklypų formavimo metu patvirtintu žemės sklypo planu, naudojant kitą geodezinę ir topografinę medžiagą, kiek tai leidžia situacija dėl vienas kitam prieštaraujančių gretimų sklypų dokumentų, tuo pačiu atsižvelgiant į faktinį šių gretimų sklypų naudojimą. Skirtingai nei atsakovo, ieškovų sklypo konfigūracija jų pateiktame sklypo plane atitinka ginčo šalių sklypų suformavimo dokumentus, o sklypus skiriančių kraštinių ilgiai nustatyti pagal faktinį sklypų naudojimą, nes to neįmanoma padaryti iš esamų prieštaringų dokumentų. Todėl skirtingai nei atsakovo, ieškovų pateiktas jų sklypo planas, dalyje dėl bendros sklypų ribos, nelaikytinas pažeidžiančiu minėtus teisės aktų reikalavimus, keliamus kadastro duomenų nustatymui.Teismas nustatė, kad iš atsakovo žemės sklypo nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančių dokumentų (nuosavybės teisių atkūrimo bylos 2, 4, 5 lapai (2 t., b. 1. 3) matyti, jog formuojant gretimus žemės sklypus atsakovas savo pastabas ir nesutikimus dėl savo sklypo ribų 2004 m. rugpjūčio-lapkričio mėnesiais reiškė ne dėl ribos su dabartiniu ieškovų žemės sklypu, kurio bendra riba su atsakovo sklypu buvo suformuota dar 2004 m. kovo mėnesį (1 t., b. 1. 87-88), o dėl kitų savo žemės sklypo ribų su kitais kaimynais (J. I., V. V.). Tai tik dar kartą patvirtina, kad tiek 1995 m. suformavus žemės sklypą atsakovui, tiek 2004 m. kovo mėn. suformavus dabartinį ieškovų sklypą buvusiam jo savininkui V. A., atsakovas bendrą šalių sklypų ribą ir konfigūraciją visada pripažino tokią, kokia dabar yra pastatyta jo tvora, o savo sklypo ploto trūkumą siejo su kitomis savo sklypo ribomis. Tokias abiejų sklypų konfigūracijas, pagal kurias jos turi bendrą ribą, sutampančią su atsakovo tvora, patvirtino ir V. A. atkurto žemės sklypo žemės reformos žemėtvarkos projekto autorius E. M., kuris apklaustas liudytoju patvirtino, kad V. A. žemė sklypo ribas pažymėjo būtent kaip sutampančias su atsakovo tvora, kuri tuo metu jau buvo pastatyta.Atmesdamas atsakovo priešieškinj, teismas nurodė, kad atsakovas neįrodė savo teiginio, jog jo ginčijamas žemės plotas, sudarantis trikampį ties jo įvažiavimo vartais, yra laisva valstybinė žemė, kuri dėl jam trūkstamo ploto gali būti prijungta prie jo sklypo nepažeidžiant ieškovų teisių. Trečiojo asmens atstovas patvirtino, kad atsakovo ginčijamas žemės plotas nėra valstybinės žemės fondo žemė, kuria disponuoja ši institucija, nes pagal teritorijų planavimo dokumentus tai yra ieškovų sklypo dalis. Vieninteliai įrodymai, kuriais savo reikalavimą grindė atsakovas, yra 2004 m. VĮ Registrų centro kadastro žemėlapio ištrauka, iš kurios matyti, kad ieškovų sklypo riba tuo metu buvo vaizduojama iki minėto keliuko, vedančio link atsakovo vartų (3 t., b. 1. 39), ir matininko K. K. 2006 m. parengtas atsakovo sklypo planas, kuriame ginčijamas žemės plotas įvardijamas kaip neprivatizuotas žemės fondas (2 t., b. 1. 46). Tačiau nei vienas iš šių dokumentų nėra galiojantis ir nėra atsakovo ginčijamą faktą patvirtinantis įrodymas. VĮ Registrų centro kadastro žemėlapio duomenys tik išviešina, bet nenustato juridinių faktų. Todėl jeigu juridinius faktus nustatantys dokumentai nesutampa su viešame registre esančiais duomenimis, būtina vadovautis pačiais juridinį faktą nustatančiais dokumentais. Šiuo atveju žemės sklypų konfigūracija ginčo sprendimo metu VĮ Registrų centro kadastro žemėlapyje (1 t., b. 1. 18, 20, 39) atitinka ieškovų ir atsakovo sklypų konfigūraciją, nurodytą šių sklypų abrisuose ir laikinuosiuose planuose, ir kadastro žemėlapyje jokios laisvos valstybinės žemės tarp šių sklypų nėra. Šie duomenys nėra nuginčyti ir paneigti.Teismas nurodė, kad nei ieškovų, nei atsakovo kadastrinius matavimus atlikę matininkai K. S. ir S. Š. negali vadovautis negaliojančiais 2004 m. kadastro žemėlapio duomenimis, kurie neatitinka ieškovų žemės sklypo suformavimo dokumentuose esančios jų sklypo konfigūracijos. Todėl ir matininko K. K. 2006 m. parengtas šiais kadastro žemėlapio duomenimis pagrįstas sklypo planas neįrodo, kad atsakovo ginčijamas žemės plotas yra laisva valstybinė žemė. Tokį atsakovo teiginį paneigia ir liudytoju apklausto minėto matininko E. M. parodymai, kuris patvirtino, kad 2004 m., dalyvaujant V. A., vietoje pažymėjo jo sklypo abrise nurodytus riboženklius Nr. 1-5, o tuo metu atsakovo sklypo tvora ties riboženliais 1-5-4 jau buvo pastatyta. Jis taip pat patvirtino, kad įvažiavimo keliukas į atsakovo sklypą per V. A. matuojamą sklypą jau tuo metu buvo panaikintas, o atsakovas turėjo vartus šiaurinėje savo sklypo riboje, į kairę nuo V. A. sklypo riboženklio Nr. 1.Teismo vertinimu, tai, kad atsakovas turi įsirengęs tvoros vartus, per kuriuos jam patogiau įvažiuoti į savo sklypą per ieškovų sklypo dalį, nesuteikia atsakovui teisės įgyti šią sklypo dalį pakeitus jo sklypo ribas, nes ši sklypo dalis niekada atsakovui nepriklausė. Ieškovai savo žemės sklypo sumažinimo sąskaita neprivalo užtikrinti patogesnio atsakovo įvažiavimo į savo sklypą. Todėl atsakovo priešieškinio tenkinimas reikštų ne jam trūkstamos valstybinės žemės fondo žemės prijungimą prie jo sklypo, o žemės sklypo ploto, priklausančio ieškovams, paėmimą ir prijungimą prie atsakovo sklypo. Jeigu dėl žemės reformos metu padarytų skaičiavimų klaidų atsakovui buvo pamatuota mažiau žemės nei priklauso pagal nuosavybės atkūrimo dokumentus, pažeistas teises atsakovas turi teisę ginti kitais būdais, bet ne pretenduoti į kaimyninio ieškovų sklypo plotą.Atsakovo argumentą, kad ieškovų reikalavimas nustatyti jų siūlomą ribą tarp šalių žemės sklypų negali būti tenkinamas dėl to, jog ieškovai siekia gauti daugiau žemės nei nusipirko pagal pirkimo-pardavimo sutartį, teismas laikė nepagrįstu, nes ieškovų sklypo dydis nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Šioje byloje tiek pagal ieškinio, tiek pagal priešieškinio reikalavimus sprendžiamas klausimas ne dėl visų šalims priklausančių žemės sklypų ribų ir ne dėl abiejų sklypų ploto, o tik dėl šiuos sklypus skiriančios ribos nustatymo. Nors Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje iš tiesų pasisako, kad sprendžiant kaimyninių žemės sklypų savininkų ginčus dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, bet negali būti keičiamas (didėti ar mažėti) žemės sklypo dydis (plotas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-6/2010, Nr. 3K-3-459/2014, Nr. 3K-3- 488/2014), tačiau, teismo vertinimu, šioje byloje ši taisyklės nėra aktuali, nes abiejų šalių žemės sklypai yra suformuoti tik pagal tarpusavyje nesutampančius preliminarius matavimus ir faktinis jų plotas, nenustačius ribų posūkio taškų koordinačių valstybinėje koordinačių sistemoje, t. y. neatlikus kadastrinių matavimų, iš viso nėra žinomas. Todėl vienos sklypo ribos nustatymas savaime ieškovų sklypo ploto nei padidina, nei sumažina. Jų sklypo plotas priklausys ir nuo visų kitų ribų, kurių kol kas neįmanoma nustatyti kol neišspręstas šis ginčas. Atlikti abiejų sklypų kadastrinius matavimus pagal tarpusavyje prieštaraujančius šių sklypų suformavimo dokumentus, prieš tai nenustačius bendros sklypų ribos teismo sprendimu, niekada nebus įmanoma, nes, kaip pagrįstai nurodė ir NŽT atstovas, nėra aiškus atskaitos taškas, nuo kurio NŽT gali tikrinti visų kitų ieškovų sklypo ribų matavimų teisingumą atliekant kadastrinius matavimus. Tai reiškia, kad ne tik šiam ginčui bet ir klausimui dėl bendro ieškovų sklypo ploto išspręsti, pirmiausiai būtina nustatyti atsakovo ginčijamą sklypų ribą ir tik tuomet bus galima užbaigti abiejų sklypų kadastrinius matavimus ir teisės aktų nustatyta tvarka nustatyti tikslų jų plotą.Kaip patvirtino trečiojo asmens NŽT atstovas, teismo sprendimas išspręs ginčą tarp šalių dėl sklypų ribos, tačiau ieškovų sklypo kadastriniai matavimai bus tikrinami ir dėl kitų ribų atitikimo teritorijų planavimo dokumentams bei sklypo suformavimo dokumentams. Tai reiškia, kad šiuo metu esantis nustatytas ieškovų sklypo plotas, viršijantis leistiną paklaidą, bus sprendžiamas Kadastro nuostatų 21 punkte nustatyta tvarka, kuri kaip tik ir neleidžia nepagrįstai įgyti didesnio žemės ploto nei priklauso. Žinodama ieškovų sklypo ribą su atsakovų sklypu, NŽT galės pateikti išvadą dėl kitų sklypo ribų nustatyto atliekant kadastrinius matavimus pagal šio sklypo abrisą, laikiną žemė sklypo planą ir kitus teritorijų planavimo dokumentus.Papildomai teismas nurodė, kad priešieškinio reikalavimai negali būti tenkinami dar ir dėl to, kad nėra įrodymų, jog prijungus prie jo žemės sklypo ginčijamą žemės plotą, ieškovų žemės sklypas po kadastrinių matavimų užbaigimo nesumažės iki mažesnio ploto nei jiems priklauso pagal pirkimo-pardavimo sutartį. 2015-03-17 NŽT rašte dėl ieškovų skundo ir 2015-02-25 NŽT rašte dėl informacijos pateikimo nurodė, kad ieškovų žemės sklypas ir sklypas, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (priešingoje ieškovų sklypo pusėje, nei yra atsakovo sklypas, esantis kaimyninis sklypas) turi bendrą ribą, tačiau matininko K. S. parengtame ieškovų sklypo plane kraštinės ilgis tarp ribų posūkių taškų Nr. 1-11 yra 6,56 m ilgesnis nei abrise nurodytas šios kraštinės ilgis, o kraštinės ilgis taip ribų posūkių taškų Nr. 13-20 yra 9,86 m ilgesnis nei abrise nurodytas šios kraštinės ilgis (1 t., b. 1. 74-79, 2 t., b. 1. 4). Tai reiškia, kad patvirtinus ginčo šalių sklypų ribą pagal ieškovų pateiktą planą, kuri negalės būti keičiama, atsižvelgiant į minėtus NŽT nustatytus kadastrinių matavimų neatitikimus, ieškovų sklypo riba su kitoje pusėje nuo atsakovo sklypo esančiu sklypu galės būti keičiama tik mažinant ieškovų sklypo plotą, nes pagal dabartinius duomenis jis yra įsiterpęs į kaimyninį sklypą. Vadinasi, patenkinus ieškinį, ieškovai išspręs tik vieną neaiškią ribą su atsakovo sklypu, bet ne visas savo sklypo ribas. Todėl jų sklypo plotas dėl šio teismo sprendimo savaime nepadidės, kaip teigia atsakovas. Šiuo atveju teismo sprendimas tik sudarys galimybę tęsti kadastrinius matavimus, kurių ieškovai negali užbaigti nenustačius šios ribos. Atsižvelgiant į NŽT šiuo metu nustatytus neatitikimus su abrisu ir laikinuoju planu, ieškovams gali tekti koreguoti kitas sklypo ribas ir mažinti sklypo plotą, kurio dydis šiuo metu viršija leistiną paklaidą. Tokių aplinkybių kontekste tai reiškia, kad nustačius šalių sklypų ribą pagal atsakovo priešieškinį, ieškovų sklypas sumažėtų 138 m² ties atsakovo įvažiavimo vartais, o NŽT reikalaujant pašalinti sklypo ribų neatitikimą dėl minėtais 6,56 ir 9,86 metrais per ilgų kitų kraštinių, ieškovų sklypas sumažėtų atitinkamu dydžiu dar ir priešingoje pusėje nei yra atsakovo sklypas. Tokiu atveju neaišku, kiek ieškovų sklypas gali sumažėti iš viso ir ar jo dydis atitiktų tą, kuris jiems priklauso pagal pirkimo-pardavimo sutartį. Todėl atsakovo siūlomas sklypų ribos nustatymas būtų naudingas išimtinai tik jam, nes jis nepateikė įrodymų, kad patenkinus priešieškinį ieškovų sklypo plotas nesumažėtų labiau nei teisės aktuose numatyta leistina paklaida ir jie neprarastų dalies savo nuosavybės. Ieškovų reikalaujamos sklypų ribos nustatymas leidžia labiausiai suderinti abiejų šalių interesus ir tokiu ribos nustatymu nepažeisti nei vienos iš jų nuosavybės teisių.Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, teismas nurodė, kad iš atsakovo priteistinos visos jų bylinėjimosi išlaidos, nes tenkinami ieškinio reikalavimai, o priešieškinis atmetamas. Teismas pažymėjo, jog bylos nagrinėjimo trukmę, teismo posėdžių skaičių ir ieškovų atstovavimo išlaidų dydį lėmė ne ieškovų, o atsakovo prašymai atidėti teismo posėdžius dėl bylos nagrinėjimo metu pradėtų atsakovo kadastrinių matavimų, dėl jo pareikšto priešieškinio. Todėl nesant ieškovų netinkamų veiksmų, kurie būtų lėmę jų bylinėjimosi išlaidų dydį, nėra pagrindo nukrypti nuo ieškovams priteistinų visų bylinėjimosi išlaidų dydžio. Iš nurodytų galinių priteisti bylinėjimosi išlaidų ir ieškovų faktiškai prašomų priteisti išlaidų santykio akivaizdu, kad ieškovų prašoma priteisti 2 524,96 Eur dydžio suma visiškai atitinka Rekomendacijose nustatytus priteistinų išlaidų dydžius ir kriterijus. Byla dėl žemės sklypų ribų pagal savo pobūdį yra pakankamai sudėtinga, todėl, atsižvelgiant į Rekomendacijų 2 punkte numatytus kriterijus, konstatuotina, kad ieškovų bylinėjimosi išlaidos, kurios ir taip nesiekia nei 2/3 maksimalaus galimo priteisti dydžio, yra visiškai adekvačios jiems suteiktų teisinių paslaugų apimčiai, kompleksiškumui, atitinka bylos sudėtingumą ir jas mažinti nėra jokio pagrindo.Teismas nurodė, kad, nesutikdamas su ieškovų reikalavimu priteisti iš jo bylinėjimosi išlaidas, atsakovas painioja bylinėjimosi išlaidų ir žalos atlyginimo teisinius institutus, bei kaltės dėl bylinėjimosi išlaidų ir kaltės dėl žalos institutus. Reikalavimo atlyginti žalą dėl netikslių preliminarių žemės sklypų matavimų ieškovai atsakovui nebuvo pareiškę. Dėl to, kad atkuriant nuosavybės teises ir suformuojant šalių žemės sklypus žemės reformos metu buvo sudaryti tarpusavyje nesuderinami žemės sklypų dokumentai, nėra atsakingas nei atsakovas, nei ieškovai. Tačiau bylinėjimosi išlaidos susidarė ne dėl to, kad prieš daugelį metų netiksliai suformuoti abu žemės sklypai, o dėl to, kad atsakovas nesutiko ginčą dėl žemės sklypų ribos išspręsti bendru savininkų susitarimu ir ieškovai privalėjo kreiptis į teismą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas (toliau - apeliantas) prašo 2016 m. gegužės 9 d. sprendimą panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės - priešieškinį tenkinti, o ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas visiškai nepagrįstai susiaurino ginčo dalyką, teigdamas, jog tariamai ieškovų sklypo dydis nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Akivaizdu, jog tokiu būdu šis ginčas negali būti skaidomas, kadangi šis ginčas ir atsirado dėl to, kad ieškovai teismo pagalba siekia pasisavinti jiems nepriklausančią žemės sklypo dalį, taip išplėšdami savo žemės sklypo ribas.Ieškovai žemės sklypą įsigijo pirkimo-pardavimo sutartimi ir šio žemės sklypo plotas pagal 2013-04-15 pirkimo-pardavimo sutartį bei VĮ Registrų centro duomenis sudaro - 0,2600 ha (arba 2600 kv. m). Ieškovai ieškiniu reikalauja nustatyti to paties žemės sklypo ribas (su atsakovo žemės sklypo ribomis), pagal matininko K. S. 2013-07-06 parengtą žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planą, kuriame žemės sklypo plotas yra 3347 kv. m (arba 0,3347 ha). Taigi, ieškovų žemės sklypas (plotas) padidėja net 0,0747 ha (arba 747 kv. m.). Atsakovui nuosavybės teisė atkurta ir pagal VĮ Registrų centro duomenis priklauso 2,3300 ha, tačiau pagal parengtą 2016-01-20 matininko S. S. planą yra tik 2,3285 ha, t. y. 0,0015 ha (arba 150 kv.m.) mažiau nei iš tikrųjų priklausytų. Dėl to galima daryti išvadą, kad ginamos išimtinai ieškovų teisės atsakovo interesų sąskaita. Teismas padarė nepagrįstas išvadas, teigdamas, jog atsakovas pažeidžia ieškovų interesus (teises), reikalaudamas priskirti naudotis žemės sklypo dalį, kuri tariamai priklauso ieškovams. Teismas visiškai neįvertino aplinkybės, ar realiai būtų ginčas tarp šalių, jeigu kadastrinių matavimų planu butų išmatuotas toks žemės sklypo plotas, kokį ieškovai ir įsigijo ir kuris registruotas VĮ Registrų centre, t. y. atmetus 0,0747 ha dalį.Teismas ieškovams leido nesilaikyti abriso (ir netgi jau įteisinto žemės sklypo dydžio), o atsakovui nurodė laikytis abriso duomenų ir nepagrįstai neleido pagal atsakovo pateiktą planą prisijungti 138 kv. m žemės ploto, kurį netgi ir prijungus, žemės sklypo plotas išliktų mažesnis nei yra įteisintas VĮ Registrų centre. Kadangi žemės sklypų ribos išsidėstymas gali būti keičiamas, bet negali būti keičiamas žemės sklypo dydis, kuris yra nustatytas nuosavybės teisę į žemės sklypą patvirtinančiuose dokumentuose, teismo sprendimo išvados iš esmės prieštarauja teismų praktikai. Trečiojo asmens byloje pateikti įrodymai patvirtina aplinkybę, jog teismas negalėjo patvirtinti ieškovų pateikto žemės sklypo plano ribų. 2014-12-31 trečiasis asmuo savo išvadoje Nr. 4SD-(14.4.104.)-5341 nurodė, jog būtent ieškovų žemės sklypo ploto ir ribų ilgiai skiriasi nuo žemės sklypo plane, abrise nurodytų žemės sklypo ribų ilgių. Būtent dėl šių aplinkybių ieškovų kadastriniai matavimai ir nebuvo patvirtinti (nebuvo gauta trečiojo asmens teigiama išvada). Šią aplinkybę pripažino ir teismas sprendime. Tačiau bylos nagrinėjimo metu trečiasis asmuo elgėsi priešingai, teigdamas, jog ieškovams būtų sudaryta galimybė išsipirkti iš valstybės pagal jų planą esantį viršplotį (747 kv.m), o atsakovui tariamai trūkstamas plotas būtų kompensuojamas kitais būdais.Trečiasis asmuo netiesiogiai pripažino atsakovo įrodinėjamą aplinkybę, jog šioje vietoje būtent ir yra laisvos valstybinės žemės fondas, o ieškovai teikdami tokį savo planą, kai vietoje 0,2600 ha žemės sklypo matuojamas 0,3347 ha, siekia prisijungti (įgyti be teisinio pagrindo) laisvą valstybinės žemės fondą, kartu atimant iš atsakovo galimybę turėti tokį žemės sklypą, koks yra įteisintas.Iš motyvuojamosios dalies nėra aišku, kokių įrodymų pagrindu teismas nustatė faktinį žemės sklypų žemės naudojimą ir pripažįstamą faktinę bendrą ribą. Tiek ieškovai, tiek K. S. nurodė, jog nebuvo žemės sklypo riboženklių. Faktiškai nusistovėjęs žemės sklypų naudojimas nėra absoliutus kriterijus nustatant žemės sklypus skiriančią ribą, jeigu faktinis naudojimas pažeidžia nuosavybės teises, neatitinka šalių interesų pusiausvyros.Teismas išskirtinai rėmėsi pateiktu ieškovų žemės sklypo 2004-03-04 abrisu, tačiau neįvertino esminių aplinkybių, susijusių su šio įrodymo patikimumu. Pirmiausia, nebuvo pateiktas šio dokumento originalus egzempliorius. Antra, jis nebuvo patvirtintas trečiojo asmens, nebuvo patvirtinta jo kopija ir pasirašytas įgalioto asmens. Akivaizdu, jog tokiu būdu nebuvo galimybės įvertinti šio įrodymo patikimumo, nors atsakovas buvo nurodęs, kad šis dokumentas yra suklastotas. 2004-10-28 VĮ Registrų centro kadastro žemėlapio ištrauka bei 2006 m. matininko K. K. parengtas planas paneigia minėto abriso duomenų tikrumą.Teismas netinkamai įvertino ir E. M. parodymus. E. M. posėdžio metu nurodė, kad riboženklių jis nekalė, o tik parodė ribas buvusiam savininkui V. A.. Akivaizdu, jog tuo metu jokio ginčo taip šalių (su V. A.) nebuvo, todėl nepagrįsta teismo išvada, jog šie dokumentai yra negaliojantys. M. ir K. K. plane aiškiai matosi, jog riboženklio Nr. 1 niekada nebuvo, t. y. 138 kv. m. žemės plotas 2006 m. buvo laikomas neprivatizuotas (laisvas) žemės fondas, jame aiškiai nurodyti V. A. riboženkliai-taškai. Ten yra nurodytas ne kraštinių ilgis, o riboženklių vietos, jų koordinatės. Šį planą teismas vertino kaip brėžinį neturintį juridinės galios, nes jis nepatvirtintas, o ieškovu pateiktu K. S. brėžiniu, taip pat nepatvirtintu, teismas rėmėsi. M. ir K. K. matavimai atlikti ankščiau nei kilo šis ginčai, todėl jų nurodytos V. A. (šiuo metu ieškovų) žemės sklypo riboženkliai, kaip nesuinteresuotų asmenų, turėtų didesnę reikšmę teismui nustatant faktines aplinkybes. Teismas nenustatė faktinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kas koregavo duomenis. Pagal byloje pateiktus duomenis (S. S. paaiškinamąjį raštą), ieškovų žemės sklypo duomenų tikslinimas atliktas 2004-09-26, 2013-10-23 (pažymėtas 0,3419 ha žemės sklypas) ir 2014-07-08. Tačiau teismas, nagrinėdamas bylą nors ir esant pateiktam prašymui, neišreikalavo duomenų iš VĮ Registrų centro, siekiant nustatyti, kas ir kokius duomenis bei kokiu pagrindu koregavo dėl ieškovų žemės sklypo minėtomis datomis. Tik įvertinęs šiuos gautus įrodymus teismas galėtų įvertinti, ar (nesant jokių kadastrinių matavimų) 2013 m. ir 2014 m. atlikti ieškovų žemės sklypo duomenų koregavimai atitinka nurodytus dokumentus.Teismas neįvertino aplinkybės, jog 2013 m. atliekant ieškovų kadastrinius matavimus, jiems pagal įgaliojimą atstovavo trečiojo asmens darbuotoja J. T.. Todėl šiuo atveju neįrodyta, jog būtent ieškovų pateiktu abrisu ar kitais dokumentais, kuriuos galima laikyti teisingais, 2013 m. ir 2014 m. buvo atlikta žemės sklypo duomenų korekcija, t. y. nenustatyta kokiu pagrindu ji atlikta ir kas ją atliko. Teismas, neišsiaiškindamas šių aplinkybių ir nevertindamas įrodymų visumos, iš esmės pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.Nagrinėjant bylą nebuvo keliamas klausimas dėl įvažiavimo į atsakovo žemės sklypą. Dėl to kritiškai vertintini liudytojo E. M. parodymai. Byloje duomenų, jog kelias buvo panaikintas, nėra. Įvažiavimu (vartais) atsakovas naudojasi nuo pat žemės sklypo grąžinimo ir akivaizdu, jog kelias į žemės sklypą buvo visada nurodytas visuose planuose, būtent čia buvo suformuota infrastruktūra, apželdinimas, įvažiavimas į sodybą, atlikti ir kiti darbai tuo metu, kada gretutinių sklypų savininkų dar nebuvo. Įvažiavimu buvo naudojamasi daugiau nei 20 metų ir juo naudojamasi dabar. Todėl teismo išvada, jog tokiu būdu atsakovas bando pasisavinti ieškovų nuosavybės dalį yra visiškai nepagrįsta.Teismas visiškai neatsižvelgė ir neįvertino S. Š. parodymų dėl 138 kv. m, kurie pridedami atsakovo žemės sklypui. S. Š. nurodė, kad K. K. 2006 m., atlikdamas geodezinius matavimus, laikė, jog 138 kv. m žemės sklypo ploto dalis priklauso neprivatizuotam žemės fondui. Šias aplinkybes taip pat patvirtino ir 2004 m. VĮ Registrų centro duomenys, todėl atsižvelgiant į tai, jis įtraukė šį plotą į atsakovui suprojektuotą žemės sklypą. Tokį sprendimą, kaip aiškino S. Š., grindė tuo, jog trūksta atsakovo žemės sklypo ploto (jis sumažintas) ir teismų praktika (galima keisti konfigūraciją, nedidinant bendro sklypo ploto). Tačiau teismas šių aplinkybių neįvertino ir dėl jų nepasisakė, todėl nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos civilinėse bylose Nr. 3K-3-539/2005, 3K-3-6/2010, Nr. 3K-3-539, 3K-3-631- 916/2015, Nr. 3K-3-445/2009, Nr. 3K-3-453/2010 irNr. 3K-3-195/2010.Įvertinus ieškovų procesinių dokumentų apimti, turinį, galimas laiko sąnaudas, ieškovų patirtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti yra akivaizdžiai per didelės tokio pobūdžio byloje. Dalis tariamų paslaugų yra nesusijusios su advokato teikiamomis paslaugomis, pvz.: bilietai, susitikimai su matininku, viešbučiai, klaidingų matininkų planų parengimas ir vėlesnis taisymas. Tokios paslaugos negali būti laikomos advokato paslaugomis ir negali būti priteisiamos.Ieškovai atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Teismas teisingai nustatė bylos nagrinėjimo ribas, nurodydamas, kad šioje civilinėje byloje nėra sprendžiami klausimas dėl ieškovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ploto nustatymo, taip pat tinkamai įvertino aplinkybę, kad K. S. 2013-07-06 žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plano ir atsakovo pateikto matininko S. Š. 2016-01-20 žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plano ribų posūkio taškai (ieškovų plane: Nr. 22, 21, 20, atsakovo plane: Nr. 5, 6, 7) yra identiški ir abi šalys su šia sklypų ribos dalimi sutinka. Taigi, teismas bylos nagrinėjimo metu tinkamai identifikavo, kad ginčas tarp šalių kyla dėl žemės sklypų ribos, kuri ieškovų pateiktame plane (1 t., b. 1. 68-69) pažymėta nuo atsakovo įvažiavimo i sklypą vartų iki ribos posūkio taško Nr. 1, o atsakovo pateiktame plane atitinkamai pažymėta ribų posūkio taškais Nr. 4-3-2-1 (3 t., b. 1. 31-32). Atsakovas nepagrįstai sujungia du skirtingus teisinius klausimus - žemės sklypų ribos nustatytą ir žemės sklypui susidarantį viršplotį. Nustačius tarp šių žemės sklypų ribas, nebūtų išsprendžiamas klausimas dėl ieškovų žemės sklypo dydžio pasikeitimo, kadangi žemės sklypo viršpločio klausimas būtų sprendžiamas vėlesnėse stadijose ir žemės sklypų ribos (kurios nenustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu) galėtų būti koreguojamos atsižvelgiant į kompetentingų institucijų išvadas. Atsakovo interesų ieškovo žemės sklype susidarantis viršplotis nepažeidžia, kadangi, kaip minėta, dėl nustatomos žemės sklypų ribos pagal matininko K. S. parengtą 2013-07-06 žemės sklypo planą atsakovo žemės sklypo plotas nesumažėja (t. y. ieškovų žemės sklypas į atsakovo žemės sklypą neįsiterpia). Atsakovas bylos nagrinėjimo metu neįrodė savo nuosavybės teisių pažeidimo fakto dėl ginčo ribos tarp atsakovo ir ieškovų žemės sklypų nustatymo pagal ieškovų pateiktą matininko K. S. 2013-07-06 parengtą žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), planą. Atsakovo žemės sklypo ribos yra pažymėtos Alytaus apskrities Lazdijų rajono Veisiejų seniūnijos Petraškų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte (detali minėto žemės reformos projekto skaitmeninė kopija prieinama internetiniu adresu). Taip pat atsakovo žemės sklypo ribos yra pažymėtos UAB „Hidroprojektas“ matininko 1995 m. vasario mėn. parengtame laikinajame žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) plane M 1:10000 (elektroninės bylos II t., psl. 135). Pažymėtina, kad atsakovo žemės sklypui nebuvo sudarytas abrisas, o tik žemės sklypo schema (t. 2, b.l. 134), kurios patikimumas kelia abejonių. Atsakovo žemės sklypo ribas taip pat įrodo Alytaus apskrities Lazdijų rajono Veisiejų, Lazdijų, Šlavantų seniūnijų, Petraškų kadastro vietovės laisvos valstybinės žemės planas (viešai prieinamas Nacionalinės žemės tarnybos intemetiniu adresu). VĮ Registrų centro duomenų bazėje įregistruotos ir išviešintos atsakovo žemės sklypo ribos yra nustatytos aukščiau nurodytų teritorijų planavimo dokumentų pagrindu. K. B. 2015-10-12 sudarytame suvestiniame plane (t. 2, b.l. 188) yra pažymėtos VĮ Registrų centro išviešintos atsakovo žemės sklypo ir ieškovų žemės sklypo ribos, vietoje pamatuota atsakovo įrengta tvora ir K. S. 2013-07-06 parengto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plano ribos. Iš 2015-10-12 suvestinio plano (t. 2, b.l. 188) ir atsakovo į bylą pateikto matininko S. S. brėžinio (t. 1, b.l. 99), nustatyta, kad ginčo ribose ieškovų žemės sklypas neįsiterpia į atsakovo žemės sklypo ribas, todėl ir nepažeidžia atsakovo nuosavybės teisių. Nustačius bendrą žemės sklypų ribą pagal K. S. 2013-07-06 parengtą žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), planą atsakovas gautų papildomą plotą už savo tvoros (suvestiniame plane šis plotas apribotas taškais 1-2-4-5-21-38). Be to, atsakovo žemės sklypo faktinį naudojimą apsprendžia atsakovo aptverta tvora, žyminti atsakovo žemės sklypo ribą, o ieškovams nuosavybės teise priklausantys pastatai - ieškovų žemės sklypo ribą. Nagrinėjant panašaus pobūdžio bylas vienas iš kriterijų nustatant žemės sklypų ribas yra ir šių žemės sklypų faktinis naudojimas. Šių aplinkybių pagrindu teismas nustatė faktinį žemės sklypų naudojimą, todėl apeliacinio skundo argumentai, kad visiškai neaišku, kokių įrodymų pagrindu teismas nustatinėjo faktinį žemės sklypų naudojimą ir pripažino faktinę bendrą ribą, yra nepagrįsti. Savo teisių pažeidimą atsakovas siekė pagrįsti prašydamas teismo atlikti savo žemės kadastrinius matavimus (dėl šios aplinkybės eilę kartų buvo atidėti teismo posėdžiai), tačiau kaip paaiškėjo bylos nagrinėjimo metu, vietoje teisės aktų nustatyta tvarka parengtų kadastrinių matavimų atsakovas kartu su priešieškiniu pateikė S. S. sudarytą 2016-01-07 žemės sklypo planą, parengtą pagal atsakovo užduotį. Šią aplinkybę (kad parengtas planas yra tik projektinis siūlymas teismui) patvirtino ir liudytoju apklaustas plano sudarytojas matininkas S. S. Šis liudytojas taip pat patvirtino, kad žemės plotas, sudarantis trikampį ties įvažiavimo į atsakovo sklypą vartais, atsakovui pagal jo turimus žemės nuosavybės dokumentus nepriklauso ir nėra laisva valstybinė žemė, o į atsakovo sklypo plotą buvo įtrauktas remiantis ne teritorijų planavimo ir žemės sklypo dokumentais, kuriais privalu remtis atliekant kadastrinius matavimus, o tik paties atsakovo pageidavimu. Todėl savo atliktų kadastrinių matavimų, kaip neatitinkančių Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, jis ir neteikė derinti Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam skyriui. Teismas pagrįstai nurodė, kad tiek atsakovo žemės klypo abrise, tiek 2006 m. matininko K. K. sudarytame žemės sklypo plane atsakovo sklypo konfigūracija yra vienoda ir ginčo šalių sklypų ribos neišsikraipo taip, kaip tai siūlo padaryti atsakovas pagal jo priešieškiniu reiškiamą reikalavimą. Akivaizdu, kad planu, kuris parengtas nesivadovaujant tokių planų rengimo taisyklėmis ir neatsižvelgiant į ankstesnius teritorijų planavimo dokumentus (žemės reformos projektus, laikinuosius žemės sklypo planus ar kitokio pobūdžio planavimo dokumentus), negali būti vadovaujamasi teismui priimant sprendimą. Pažymėtina, kad ieškovų įgaliotoms atstovėms A. A. ir J. T. dalyvaujant 2015-11-18 matininkui S. S. atliekant matavimus, nebuvo žymimi (matuojami) matininko S. Š. parengtame 2016-01-20 žemės sklypo plane nurodyti 3 ir 4 koordinačių posūkių taškai, t. y. šie (3 ir 4) koordinačių posūkių taškai atsirado tik S. Š. nubraižius planą, be to ieškovų atstovėms A. A. ir J. T. dalyvaujant 2015-11-18 matininkui S. Š. atliekant matavimus nebuvo pateiktas pasirašyti žemės sklypo paženklinimo parodymo aktas, jis nebuvo pateiktas pasirašyti ir vėliau. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2010 yra nurodyta, kad kadastro duomenys nustatyti ir (arba) atitinkami kadastro duomenų nustatymo dokumentai sudaryti esmingai pažeidus teisės aktų reikalavimus, teismas, spręsdamas ginčą iš esmės, jais nesiremia. Dėl S. Š. 2016-01-07 žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plano sudarymo esminių procedūrinių pažeidimų, atsižvelgiant į suformuotą teismų praktiką, teismas negali juo vadovautis. Ieškovų pateiktas planas parengtas atsižvelgiant į ankstesnius planavimo dokumentus, atitinka žemės sklypo ribų konfigūraciją, kuri buvo nustatyta Alytaus apskrities Lazdijų rajono Veisiejų seniūnijos Petraškų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Alytaus apskrities viršininko 1999-09-30 įsakymu Nr. 59-903 (t. 1, b. 1. 24, 41), taip pat žemės sklypo konfigūracija iš esmės atitinka ir ieškovų žemės sklypo abriso ribas (t. 1, b. 1. 26). Ieškovų žemės sklypo abrise tarp taškų 1 ir 5 kraštinės ilgis pažymėtas 34 m. K. S. 2013-07-06 žemės sklypo plane tos pačios kraštinės tarp taškų 1 ir 22 ilgis 32,53 m. Bylos nagrinėjimo metu liudytojas E. M. nurodė, kad dėl tikslesnių matavimo prietaisų tokio dydžio paklaidos galėjo susidaryti, nes sudarant ieškovų žemės sklypo abrisą, matavimai buvo atliekami žemės sklypą matuojant mechaniškai, o šiuo metu procesas yra skaitmenizuotas. Be to, liudytojas E. M. patvirtino, kad sudarant ieškovų žemės sklypo abrisą, galėjo susidaryti ne tik ribų pokyčiai, tačiau ir ženklūs ploto pokyčiai. Atsakovas neįrodė, kad tarp ieškovams ir atsakovui priklausančių žemės sklypų yra įsiterpusi laisva valstybinė žemė. Atsakovas kaip įrodymus pirmosios instancijos teismui pateikė 2006 m. matininko K. K. sudarytą žemės sklypo planą (t. 3, b. 1. 113) ir 2004 m. spalio 24 d. kadastro žemėlapio ištrauką (t. 3, b. 1. 102). Tačiau 2006 m. matininko K. K. sudarytas žemės sklypo planas yra nesuderintas, nepatvirtintas ir/ar neįregistruotas, o 2004 m. spalio 24 d. kadastro žemėlapio ištrauka yra neaktualios redakcijos, kadangi vėliau buvo tikslinama. Trečiasis asmuo taip pat patvirtino, kad atsakovo ginčijamas žemės plotas nėra valstybinės žemės fondo žemė, kuria disponuoja ši institucija, nes pagal teritorijų planavimo dokumentus tai yra ieškovų sklypo dalis. Šią aplinkybę taip pat patvirtino ir atsakovo sklypo kadastrinius matavimus atlikęs matininkas S. S.. Be to, šią aplinkybę patvirtinta ir kiti byloje esantys įrodymai: ieškovų žemės sklypo abrisas (t. 1, b. 1. 26); laikinasis žemės sklypo planas (t. 1, b. 1. 27), viešai prieinamas Alytaus apskrities Lazdijų rajono Veisiejų, Lazdijų, Šlavantų seniūnijų, Petraškų kadastro vietovės laisvos valstybinės žemės planas ir kiti duomenys. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų dėl suklastoto ieškovų žemės sklypo abriso, taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad buvo ar yra kreipęsis į teisėsaugos institucijas dėl galimo klastojimo, todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo abejoti šio įrodymo patikimumu. Atsakovo vertinimas dėl žemės s originalo patvirtinimo yra nepagrįstas, kadangi į bylą buvo pateikta Lazdijų skyriaus specialistės V. D. su parašu ir antspaudu patvirtinta ieškovų žemės sklypo abriso kopija (2015-09-17) (t. 2, b. 1. 66). Atsakovas nenurodo jokių neteisėtų veiksmų ar priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir rezultato, kurie rodytų, kad įgaliojimo pagrindu veikdama trečiojo asmens darbuotoja J. T. atliko kokius nors neteisėtus ar nesąžiningus veiksmus. Atsakovui neįrodžius ir į bylą nepateikus objektyvių ir įtikinamų įrodymų, kad tarp ieškovų ir atsakovo žemės sklypų yra įsiterpusi laisva valstybinė žemė, atsakovo priešieškinio patenkinimo atveju būtų pažeistos ieškovų nuosavybės teisės, kadangi nustačius bendrą ieškovų ir atsakovo žemės sklypų ribą pagal S. Š. 2016-01-20 parengtą planą, ties koordinačių taškais 2-3-4a, atsakovo žemės sklypas įsiterptų į ieškovams priklausantį žemės sklypą. Atsakovo apeliaciniame skunde pateikti argumentai, kad įvažiavimu (vartais) atsakovas naudojasi nuo pat žemės sklypo grąžinimo, jog minėtas kelias į žemės sklypą buvo visada nurodytas visuose planuose, nėra teisinis pagrindas pripažinti ar vertinti atsakovo nuosavybės teisę minimoje teritorijoje, kadangi vien kelio ir infrastruktūros įrengimas savaime nereiškia nuosavybės teisės įgijimo. Nuosavybės teisės įgijimo pagrindai yra nustatyti CK 4.47 straipsnyje. Teritorijoje, kurioje yra atsakovo pastangomis įrengtas kelias, niekada nepriklausė atsakovui. Atsakovo apeliacinis skundas negali būti tenkinamas ir dėl to, kad jo reikalavimas yra suformuotas ydingai. Ieškovai buvo nurodę trūkumus ir atsiliepime į atsakovo priešieškinį, tačiau atsakovas priešieškinio dalyko nepatikslino. Priešieškinio dalyke nurodoma, kad atsakovas prašo teismo nustatyti jo žemės sklypo ribą su ieškovams nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), riba. Iš tokio priešieškinio dalyko galima suprasti, kad atsakovas prašo nustatyti jo bendrą ribą su ieškovų nuosavybės teise priklausančiais žemės sklypais, tačiau ieškovams priklauso tik vienas žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką bylose Nr. 3K-3-539/2005, 3K-3-6/2010, Nr. 3K-3-539, 3K-3-631-916/2015, Nr. 3K-3-445/2009, Nr. 3K-3-453/2010 ir Nr. 3K-3-195/2010, tačiau bylų faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo šioje byloje nagrinėjamo ginčo. Pažymėtina, kad teisės precedentas turi būti taikomas labai atidžiai ir apdairiai, negalima taikyti precedento, jeigu bylos aplinkybės esmingai skiriasi. Teismas išsamiai išsprendė bylinėjimosi išlaidų klausimą. Kaune veikiančios advokatų profesinės bendrijos teismui teiktose ataskaitose apie atliktus darbus prie kitų išlaidų nurodytos išlaidos, susijusios su ieškovų atstovų kuro įsigijimo kelionei patirtos išlaidos. Kitos išlaidos yra susijusios su kokybiškų teisinių paslaugų teikimu šioje byloje. Tokios išlaidos kaip prašymų rengimas matininkams, dalyvavimas susitikimuose su matininkais dėl planų rengimo, kurie buvo naudojami siekiant atsikirsti j atsakovo poziciją ir pagrįsti ieškinį, privalo būti laikomos bylinėjimosi išlaidomis. Bylinėjimosi išlaidų dydį lėmė ir paties atsakovo netinkamas ir/arba nesavalaikis procesinių teisių įgyvendinimas dėl ko bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme užsitęsė ne dėl ieškovų kaltės.

Trečiasis asmuo atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo teismo jį nagrinėti savo nuožiūra.

Atsiliepimas

Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Atsakovas neteisingai traktuoja trečiojo asmens išdėstytą poziciją, kad tais atvejais, kai žemės sklypo kadastriniai duomenys tvirtinami esant viršpločiui arba ploto trūkumui, tokiu atveju kompensuojama pinigais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“ 2.11 papunkčiu ir šiuo nutarimu patvirtintu Privačios žemės, miško sklypo ploto skirtumo kompensavimo tvarkos aprašu (toliau — Aprašas), vietovėje paženklintos privačios žemės sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos, o tuo atveju, jeigu atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės sklypo ploto skirtumas viršija leistiną matavimo tikslumą, nustatytą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m, balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“, ir išmatuoto žemės sklypo plotas yra mažesnis, šio žemės sklypo savininkui kompensuojama pinigais arba perduodant žemės ar miško sklypą (jeigu kadastriniai matavimai atlikti iki 2010-06-30). Pagal Aprašo 8.2 papunktį, perduodant žemės ar miško sklypą už nustatytą žemės sklypo ploto skirtumą, kai išmatuoto žemės sklypo plotas yra mažesnis, žemės sklypo savininkas įrašomas į tą pačią eiliškumo grupę, kurioje buvo įrašyti asmenys, įsigyjantys žemės sklypą iš valstybės.

Teisę į kompensaciją dėl žemės sklypų ploto skirtumo, nustatyto atlikus kadastrinius matavimus, turi tik tie asmenys, kurie dalyvavo vykdant žemės reformą, t. y. kuriems buvo atkurtos nuosavybės teisės ar kurie sudarė su valstybe pirkimo-pardavimo sutartį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502- 732/2014).Žemės sklypo savininkas, kuris dalyvauja tolesniuose privačios žemės perleidimo santykiuose ir iš privataus asmens įsigyja žemės sklypą, kuriam nebuvo atlikti kadastriniai matavimai, prisiima visą riziką ir pasekmes dėl vėliau atliktų kadastrinių matavimų metu nustatyto mažesnio žemės sklypo ploto, nes tokio iš privačių asmenų įsigyto žemės sklypo savininkas, būdamas atidus ir rūpestingas civilinių teisinių santykių dalyvis, prieš sudarydamas pirkimo-pardavimo sutartį, turi galimybę pasidomėti, ar yra atlikti žemės sklypo kadastriniai matavimai ir ar nėra žemės sklypo ploto trūkumo. Dėl to antru ir vėlesnių žemės sklypo perleidimų atveju valstybės pareiga žemės sklypo savininkui kompensuoti žemės sklypo ploto trūkumą pagal Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalį neatsiranda.Trečiasis asmuo atsiliepime į apeliacinį skundą toliau pakartojo atsiliepimuose į ieškinį ir priešieškinį išdėstytus argumentus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys, 329 straipsnis).

Dėl žemės sklypų ribų nustatymo

Byloje nustatyta, kad ieškovai žemės sklypą įsigijo 2013-04-15 pirkimo-pardavimo sutartimi ir šio žemės sklypo plotas pagal šią sutartį bei VĮ Registrų centro duomenis sudaro - 0,2600 ha (arba 2600 kv. m). Pagal ieškovų pateiktą matininko K. S. 2013-07-06 parengtą žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planą, sklypo plotas yra 3347 kv. m (arba 0,3347 ha), t.y įvertinus ieškovų žemės sklypui E. M. 2004 m. kovo mėn. parengtą žemės sklypo ribų planą (1 t., b.l. 25, toliau Planas) ir 2004 m. kovo 4 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą (t. 1, b.l. 26, toliau Abrisas), apskaičiuotas plotas yra padidintas 0,0747 ha (arba 747 kv. m.). Trečiasis asmuo nurodė, kad pagal K. S. 2013-07-06 parengtą ieškovo žemės sklypo planą, šiaurinė riba pailgėja 6,56 m., o pietrytinė, besiribojanti su vandens telkiniu, pailgėja 9,86 m., pažeidžiant gretimo sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (valstybės žemės fondas), ribas. Bylos duomenys patvirtina, kad 1995 m. lapkričio 14 d. Alytaus apskrities valdytojo administracijos sprendimu Nr. 59/33761 apeliantui atkurta nuosavybės teisė į 2,3300 ha žemės, ją grąžinant natūra 1995 m. lapkričio 14 d. Alytaus apskrities valdytojo administracijos įsakymu Nr. 220. Byloje yra 1994 m. lapkričio 30 d. žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktas (2 t., b.l. 131-133) su matininko G. B. schema (2 t., b.l. 134) bei 1995 m. vasario 12 d. laikinas žemės sklypo planas, kuriame buvo pažymėta, kad šis planas galioja iki sklypo ribų geodezinių matavimų (2 t., b.l. 135). Pagal 2016-01-20 matininko S. Š. parengtą planą jo žemės sklypo plotas yra 2,3285 ha, t. y. 0,0015 ha (arba 150 kv.m.) mažesnis, nei NTR įregistruota jo vardu nuosavybės teisė, todėl apelianto nuomone tai suteikia jam prioritetą šio ginčo atveju.Teisėjų kolegijos vertinimu, kuris sutampa su pirmosios instancijos teismo nustatyta ginčo apimtimi, šioje byloje buvo sprendžiama dėl šalių žemės sklypus jungiančios ribos nustatymo, tačiau apeliantas savo atsikirtimo pagrindu įrodinėjo aplinkybes, kurios sudarytų pagrindą manyti, kad byloje sprendžiamas ginčas dėl žemės sklypų ploto, kas nebuvo ginčo objektu šioje byloje. Pažymėtina, kad abiejų šalių žemės sklypai yra suformuoti tik pagal tarpusavyje nesutampančius preliminarius matavimus ir faktinis jų plotas, nenustačius ribų posūkio taškų koordinačių valstybinėje koordinačių sistemoje, t. y. neatlikus kadastrinių matavimų, iš viso nėra žinomas. Kad apeliantui atkūrus nuosavybės teisę ir paskyrus žemę naudotis natūra buvo pamatuota tik 2,0996 žemės galima spręsti pagal byloje esantį geodezininko 2004 m. lapkričio 4 d. raštą Lazdijų raj. Žemėtvarkos skyriui. Jame nurodyta, kad pagal abrisą yra tik 2,0996 ha žemės ir tokio dydžio atsakovo žemės plotas pažymėtas GIS kadastro žemėlapyje (1 t., b.l. 100). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad ginčas dėl apeliantui paženklintos ir parodytos naudotis žemės trūkumo turi būti sprendžiamas įstatymų nustatyta tvarka, bet ne ši klaida taisoma sprendžiant ginčą dėl šalių žemės sklypų ribos nustatymo.Skundžiamame teismo sprendime teisingai nustatyta, kad tarp šalių kilo ginčas dėl sklypų ribos, kuri ieškovų pateiktame IĮ „JIKS“ matininko K. S. parengtame 2013-07-06 plane pažymėta nuo atsakovo įvažiavimo į sklypą vartų iki ribos posūkio taško Nr. 1, o atsakovo pateiktame matininko S. Š. parengtame 2016-01-20 plane atitinkamai pažymėta ribų posūkio taškais Nr. 4-3-2-1. Ginčo dėl ieškovų sklypų ribos, ieškovų plane pažymėtų ribų posūkio taškais Nr. 20, 21, 22, atsakovo - atitinkamai ribų posūkio taškais Nr. 7, 6, 5, nėra, nes ribų posūkio taškų koordinatės visiškai sutampa. Kad dėl šios sklypo dalies ribos nėra ginčo, nustatytina ir pagal NŽT Lazdijų skyriaus 2015 m. balandžio 3 d. protokolą (1 t., b. 1. 67).Būtent ginčo dėl ribų apimtis ir bylos duomenys patvirtina, kad apeliantas pagal jo pateiktą planą siekia ne nustatyti žemės sklypo ribą, o prie jam natūra pamatuoto žemės sklypo prisijungti 138 kv. m. žemės (ribų posūkio taškai Nr. 4-3-2-1), kurią jis laiko valstybine žeme. Tačiau byloje trečiojo asmens atstovas patvirtino, ši 138 kv. m. žemės dalis pagal teritorijų planavimo dokumentus yra ieškovų žemės dalis ir tai nėra valstybinės žemės fondo žemė, kuria disponuoja ši institucija. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas 2016 m. balandžio 18 d. teismo posėdyje, atsakydamas į teisėjo klausimą kokiu pagrindu jis šį plotą prijungė prie savo žemės sklypo, paaiškino, kad tuo siekia teisingumo, kadangi jam buvo pamatuotas natūra mažesnis plotas, nei įregistruotas NTR, todėl jis sau priskyrė laisvą valstybinę žemę, nepažeisdamas niekieno interesų (teismo posėdžio garso įrašo 1:53:40 - 1:57:55). Tai reiškia, kad atsakovo planas buvo rengiamas neatsižvelgiant į šios nutarties 31 ir 32 punktuose nurodytus šalių žemės sklypų Planus ir Abrisus, pagal kuriuos žemės sklypus skirianti riba niekada nesudarė tokio iškraipymo, kuris suformuoja trikampį, įsiterpiantį į ieškovų žemę, kaip pagal apelianto žemės ribos nustatymo planą.Nacionalinės Žemės tarnybos 2015 m. kovo 17 d. informacijos duomenimis (1 t., b.l. 12 - 17) nustatyta, kad ieškovų žemės sklypo ribos suprojektuotos Petraškų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte (UAB „Hidroprojektas, autorius E. M.), patvirtintame Alytaus apskrities viršininko 1999 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 59-903. Ieškovų žemės sklypas VĮ Registrų centro NTR įregistruotas 2004 m. rugsėjo 21 d., atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinates grafiškai pagal paskiausiai atnaujintą kartografinę medžiagą (preliminarūs matavimai). Kas dėl 2013 m. liepos 2 d. kadastrinių matavimų, tai trečiajam asmeniui 2013 m. rugsėjo 20 d. paaiškinimą raštu pateikė K. S. (1 t., b. 1. 40), kuris nurodė, kad kadastriniai matavimai buvo atliekami remiantis Kadastro nuostatų 116 punktu.Vertindamas atsakovo atsikirtimo aplinkybes, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad sprendžiant šį ginčą dėl žemės sklypo ribos nėra pagrindo vadovautis 2004 m. VĮ Registrų centro kadastro žemėlapio ištrauka, kurioje ieškovų sklypo riba vaizduojama iki keliuko, vedančio link atsakovo vartų, nes perkelti į kadastrą duomenys neatitiko nei ieškovų, nei atsakovo Planų ir Abrisų bei vėlesnių kadastrinių matavimų duomenų. Tokie patys trūkumai konstatuotini ir matininko K. K. 2006 m. parengtame atsakovo sklypo plane, kuriame neteisingai ginčijamas žemės plotas įvardijamas kaip neprivatizuotas žemės fondas (popierinės 2 t., b. 1. 46). Dėl neteisingos nuorodos apie laisvą valstybinę žemę, kuri matininko S. Š. parengtame 2016-01-20 plane pažymėta posūkio taškais Nr. 4-3-2-1, jau pasisakyta šios nutarties 35 punkte.Apeliantas nurodo, kad ieškovų žemės sklypo Abrisas buvo suklastotas ir tai patvirtina 2004 m. VĮ Registrų centro kadastro žemėlapio ištrauka ir matininko K. K. 2006 m. parengtas atsakovo sklypo planas. Papildomai prie argumentų, nurodytų nutarties 35 – 37 punktuose, dar pažymėtina, kad byloje yra UAB „Hidroprojektas“ 2004 m. rugpjūčio 4 d. raštas (2 t., b.l. 20, 102) trečiajam asmeniui, kuriame nurodyta, jog atliekant geodezinius matavimus atsakovas savarankiškai keičia pamatuoto ploto ribas, todėl matininkas K. K. įpareigotas griežtai laikytis Abriso, pagal kurį buvo atstatyta nuosavybės teisė į paveldimą plotą. Kadangi šio matininko parengtas planas neatitinka apelianto žemės sklypo formavimo dokumentų, tai jis negali paneigti ir ieškovų žemės sklypo Abriso.NŽT Lazdijų skyriaus komisija 2015 m. gruodžio 22 d. aktu nustatė, kad yra išlikęs ieškovų žemės sklypo ribos posūkio taškus žymintis riboženklis Nr. 1, o matininko K. S. plane nurodyta žemės sklypo konfigūracija, atitinka G. B. schemoje nurodytą žemės sklypo konfigūraciją, nors ne ribų linijų ilgius. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo išvadai, kad ieškovai neįvykdė pareigos įrodyti esant išlikusį riboženklį Nr. 1, kuris iš esmės paneigia apelianto argumentus dėl gretimų sklypo ribų kitokios konfigūracijos, nes tai atitinka ir jo žemės sklypo G. B. schemą, taip pat ieškovų plane nurodomas riboženklis Nr. 1, su nedidele koordinačių paklaida, atitinka atsakovo plano riboženklj Nr. 2.Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad S. Š. parengtame 2016-01-20 plane tarp riboženklių Nr. 1 ir 2 yra (duomenys neskelbtini) gt., todėl šis planas neatitinka žemės sklypo ir teritorijų planavimo dokumentų, kuriais privalu remtis atliekant kadastrinius matavimus, tačiau akivaizdžiai parengtas tik apelianto noru padidinti jam neteisingai pamatuotą žemės sklypą, todėl tokio plano pagrindu negali būti nustatoma žemės sklypų riba (2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų „Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo ir tikslinimo taisyklių“ 11 punktas).Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad pagal UAB „Geomatininkų grupė“ K. B. 2015 m. spalio 12 d. parengtą suvestinį planą (2 t., b.l. 156) K. S. 2013-07-06 parengtas ieškovo žemės sklypo planas, toje dalyje kurioje tarp šalių yra ginčas, nepersidengia su atsakovo žemės sklypu pagal VĮ Registrų centras ribą ir neperžengia atsakovo įrengtos vielos tinklo tvoros, pagal kurią jo plane esančios sklypo ribų koordinatės sutampa su ieškovo plano koordinatėmis.Apeliantas nurodė, kad patvirtinus ribą pagal ieškovo planą jis praras galimybę per įsirengtus vartus patekti į žemės sklypą. Tačiau pagal žemės sklypo formavimo dokumentus nenustačius, kad žemės sklypas, suformuotas trikampiu, jam buvo priskirtas ir pamatuotas natūra, teisėtų lūkesčių naudotis ieškovui priskirtu žemės sklypu apeliantas negalėjo turėti, o teismas pakeisti žemės sklypo ribas, be pagrindo suvaržydamas ieškovų teises, taip pat negali. Apeliantas nurodo, kad patekdavo ir jam patogiausia į savo žemės sklypą patekti būtent per trikampiu suformuotą žemės dalį, tačiau klausimas dėl apelianto patekimo į savo žemės sklypą per ieškovų žemės sklypą nėra šios bylos nagrinėjimo dalyku ir jis spręstinas įstatymo nustatyta tvarka. Todėl apelianto keliami klausimai šiuo aspektu nesudaro pagrindo nenustatyti šalių žemės sklypų ribos pagal ieškovų pasiūlymą.Sutikrina su apeliantu, kad pagal ieškovų pateiktą planą, žemės sklypo plotas yra didesnis, negu jį įsigijo nuosavybės teise. Tačiau skundžiamame teismo sprendime, remiantis trečiojo asmens paaiškinimais, nurodyta, kad teismo sprendimas išspręs tik ginčą tarp šalių dėl sklypų ribos, tačiau ieškovų sklypo kadastriniai matavimai bus tikrinami ir dėl kitų ribų atitikimo teritorijų planavimo dokumentams bei sklypo suformavimo dokumentams. Tai reiškia, kad dėl ieškovų žemės sklypo ploto, viršijančio leistiną paklaidą, bus sprendžiamas Kadastro nuostatų 21 punkte nustatyta tvarka, kuri kaip tik ir neleidžia nepagrįstai įgyti didesnio žemės ploto nei priklauso. Žinodama ieškovų sklypo ribą su atsakovų sklypu, NŽT galės pateikti išvadą dėl kitų sklypo ribų nustatyto atliekant kadastrinius matavimus pagal šio sklypo abrisą, laikiną žemė sklypo planą ir kitus teritorijų planavimo dokumentus.Bylą nagrinėjant teisme ieškovų atstovai paaiškino, kad parengtame plane kitos ne ginčo ribos išilgintos todėl, kad pirminiam žemės sklypo savininkui buvo pamatuotas natūra mažesnis žemės sklypas nei jam atkurta nuosavybės teisė. Šiuo aspektu teisėjų kolegija visiškai sutinka su trečiojo asmens atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, kad žemės sklypo savininkas, kuris dalyvauja tolesniuose privačios žemės perleidimo santykiuose ir iš privataus asmens įsigyja žemės sklypą, kuriam nebuvo atlikti kadastriniai matavimai, prisiima visą riziką ir pasekmes dėl vėliau atliktų kadastrinių matavimų metu nustatyto mažesnio žemės sklypo ploto, nes tokio iš privačių asmenų įsigyto žemės sklypo savininkas, būdamas atidus ir rūpestingas civilinių teisinių santykių dalyvis, prieš sudarydamas pirkimo-pardavimo sutartį, turi galimybę pasidomėti, ar yra atlikti žemės sklypo kadastriniai matavimai ir ar nėra žemės sklypo ploto trūkumo. Dėl to antru ir vėlesnių žemės sklypo perleidimų atveju valstybės pareiga žemės sklypo savininkui kompensuoti žemės sklypo ploto trūkumą pagal Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalį neatsiranda. Byloje teisingai nustatyta, kad šalių žemės sklypai suformuoti pagal tarpusavyje nesutampančius, tačiau tik preliminarius matavimus ir faktinis jų plotas, nenustačius sklypo ribų posūkio taškų koordinačių valstybinėje koordinačių sistemoje, nėra tikslus. Šios nutarties 31 punkte konstatuota, kad pagal K. S. 2013-07-06 parengtą ieškovo žemės sklypo planą, šiaurinė riba pailgėja 6,56 m., o pietrytinė, besiribojanti su vandens telkiniu, pailgėja 9,86 m., pažeidžiant gretimo sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (valstybės žemės fondas), ribas. Todėl ginčo ribos išsprendimas pagal ieškovų pateiktą IĮ „JIKS“ matininko K. S. 2013-07-06 parengtą žemės sklypo planą nesuteikia pagrindo ieškovams į didesnį žemės sklypo plotą, atliekant ieškovų nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus, įstatymų nustatyta tvarka neišsprendus ginčo dėl 2013-04-15 pirkimo - pardavimo sutarties, jeigu ieškovai mano, kad turėjo įsigyti didesnį negu 0,2600 ha (arba 2600 kv. m) žemės sklypą. Kadangi abiejų šalių žemės sklypo atlikti tik preliminarūs matavimai, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad apelianto nurodoma teisminė praktika (šios nutarties 27.13 punktas) nagrinėjamo ginčo atveju nėra aktuali ir taisyklės, suformuluotos nagrinėjant netapatų savo faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis ginčą, nesudaro pagrindo skundžiamą teismo sprendimą laikyti neteisėtu ir jį panaikinti. CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintos bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, pagal kurias šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės už maksimalius dydžius, kurie nustatyti 2004 m. balandžio 2 d. teisingumo ministro įsakymu Nr 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai priteisė iš jo ieškovų naudai jų turėtas 2 524,96 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, nes dalis šių išlaidų, pvz.: bilietai, susitikimai su matininku, viešbučiai, klaidingų matininkų planų parengimas ir vėlesnis taisymas, nesusiję su advokato teikiamomis paslaugomis.Teisėjų kolegija, patikrinusi apelianto su bylinėjimosi išlaidų pagrįstumu susijusius argumentus ir pirmosios instancijos teismui pateiktus dokumentus nustatė, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra susijusios advokato padėjėjo atstovavimu civiliniame procese, tačiau jų dydis viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio maksimalius dydžius ir dėl šių priežasčių yra pagrindas jas sumažinti (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovę atstovavo advokato padėjėjas, todėl toliau nurodant išlaidų advokato pagalbai apmokėti maksimalius dydžius Rekomendacijose nurodyti koeficientai iš karto sumažinti iki 80 procentų (5 punktas). Iš išlaidų advokato padėjėjų pagalbai apmokėti pagrindimą patvirtinančių dokumentų matyti, kad, skirtingai nei prašoma priteisti 375,48 Eur sumą pagal 2015-09-14 atliktų darbų ataskaitą (t. 2., b. 1. 38), maksimalus šių paslaugų dydis yra 228,45 Eur (171,34 + 57,11): 2015-09-14 pasirengimas posėdžiui - 171,34 Eur (3 vai. x 713,90 Eur (2015 m. II ketvirčio bruto) x 0,08 koef.); 2015-09-15 teismo posėdis - 57,11 Eur (1 val. (pagal teismo informacinę pažymą) x 713,90 Eur (2015 m. II ketvirčio bruto) x 0,08 koef.); komandiruotės, kelionės išlaidų patvirtinančių dokumentų byloje nėra.Pagal 2015-10-13 atliktų darbų ataskaitą prašoma priteisti suma - 630 Eur (t. 2, b. 1. 42), tačiau maksimalus šių paslaugų yra 370,02 Eur (48,40+176,42+145,20): 2015-09-28 susitikimas su matininku dėl žemės sklypo parengimo - 48,40 Eur sumokėta (galima priteisti 57,11 Eur - 1 vai. x 713,90 Eur (2015 m. II ketvirčio bruto) x 0,08 koef.); 2015-10-12 pasirengimas teismo posėdžiui - 176,42 Eur (3 vai. x 735,10 Eur (2015 m. III ketvirčio bruto) x 0,08 koef); kitų kompensuojamų išlaidų (VĮ „Regitra“, vertimo biuro ir kt. paslaugos) ir komandiruotės, kelionės išlaidų patvirtinančių dokumentų byloje nėra.Pagal 2016-04-15 atliktų darbų ataskaitą prašoma priteisti suma - 330,66 Eur (t. 3, b. 1. 48), tačiau maksimalus šių paslaugų dydis yra 239,36 Eur: 2016-04-18 pasirengimas ir atstovavimas teismo posėdyje - 239,36 Eur (4 vai. x 748 Eur (2016 m. I ketvirčio bruto) x 0,08 koef.); komandiruotės, kelionės išlaidų patvirtinančių dokumentų byloje nėra.Pagal 2015-05-20 (t. 2, b. 1. 35), 2016-03-16 (t. 3, b. 1. 46) atliktų darbų aktus prašoma priteisti 1 188,62 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (714,04+474,58) neviršija Rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių. Taigi, tenkinant ieškovų ieškinį yra pagrindas sumažinti priteistų 2524,96 Eur bylinėjimosi išlaidų dydį ir priteisti ieškovams iš atsakovo 2026,45 Eur (228,45+370,02+239,36+1 188,62) bylinėjimosi išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

Dėl bylos baigties

Esant pirmiau nurodytos aplinkybėms ir argumentams, pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl šalių materialinio ginčo sprendimo yra pagrįstas ir teisėtas, todėl jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Tačiau konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines teisės normas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, todėl skundžiamas teismo sprendimas šioje dalyje pakeistinas ir iš atsakovo priteistos 2 524,96 Eur bylinėjimosi išlaidos sumažintinos iki 2 026,45 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Ieškovė apeliacinės instancijos teisme turėjo 1414,98 Eur bylinėjimosi išlaidų už šias paslaugas: 700 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (Rekomendacijų 8.11 punktas); 280,36 Eur už 2 val. pasirengimą teismo posėdžiui (8.19 punktas); 87,62 Eur už 1 val. advokato padėjėjo sugaištą laiką studijuojant 2017 m. sausio 13 d. nutartyje nurodytą praktiką, 43,81 Eur už papildomų įrodymų rinkimą (8.18 punktas); 280,36 Eur už 2 val.trukmės dalyvavimą teismo posėdyje (8.19 punktas); 21,90 Eur už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų parengimą ( 8.16 punktas). Teisėjų kolegija sprendžia, kad pagrįstos ir Rekomendacijas atitinkančios yra: 700 Eur išlaidos už atsiliepimą į apeliacinį skundą; maksimali priteistina suma už 2 val. pasirengimą teismo posėdžiui ir dalyvavimą tokios pačios trukmės teismo posėdyje yra 317,32 Eur. (793,30 x 0,1 x 2) x 2); 21,90 Eur už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų parengimą, todėl iš apelianto ieškovui H. K. J. H. priteisiama 1039,22 Eur apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų. Byloje nebuvo teikiami nauji papildomi įrodymai ir nepriteisiamos išlaidos už advokato padėjėjo praktikos studijavimą, nes jokios naujos teisminės praktikos 2017 m. sausio 13 d. nutartyje nebuvo nurodyta.

Apeliacinis instancijos teismas turėjo 9,68 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios iš apelianto priteisiamos valstybei.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Lazdijų rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 9 d. sprendimo dalį dėl 2524,96 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo R. M. ieškovams H. K. J. H. ir D. H. pakeisti ir priteistas bylinėjimosi išlaidas sumažinti iki 2026,45 Eur.

Kitą 2016 m. gegužės 9 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš apelianto R. M. ieškovui H. K. J. H. 1039,22 Eur apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir valstybei 9,68 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios sumokamos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (188659752), sąsk. Nr. LT24 7300 0101 1239 4300.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Žibutė BudžienėDalė BurdulienėNerijus Meilutis