Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2019-04-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1-688-984/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Data
2019-04-12
Bylos Nr.
1-688-984/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-03133-2019-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Asta Katinienė
Kaltinamasis
J. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-688-984/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03133-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.4 (S)
VILNIAUS REGIONO apylinkės teismasTeismo baudžiamasis įsakymasLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 12 d.Širvintos

Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Asta Katinienė išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 7-ojo skyriaus (Širvintos) prokuroro Dainiaus Dambrausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje:

J. J., (duomenys neskelbtini),

kaltinamas, pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. J. mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, t. y. 2019 m. sausio 20 d. apie 18 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), konflikto su J. K., su kuria gyvena neįregistravęs santuokos, metu, tyčia žarstekliu trenkė jai į kairę ranką, padarydamas poodinę kraujosruvą kairiame žaste, bei tyčia ranka sudavė smūgį į veidą, padarydamas poodinę kraujosruvą veide. Tokiais veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą.

Be to, 2019 m. sausio 21 d., apie 16.20 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), priėjęs prie ant lovos sėdinčios J. K., su kuria gyvena neįregistravęs santuokos, tyčia du kartus be jokios priežasties ranka sudavė jai į galvą ir veidą, padarydamas kraujosruvą veide, t. y. nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą.

Tokiais veiksmais J. J. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis J. J. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai. Nurodė, kad gyvena paveldėtame tėvų name (duomenys neskelbtini). Registruojasi darbo biržoje. Su J. K. pažįstamas nuo 1979 m., vedę nebuvo, tačiau abu turi bendrą dukrą, kuri gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini). Apie trejus mėnesius visai nevartojo alkoholio, tačiau vėl pradėjo jį vartoti. Jam būnant neblaiviam, kilo konfliktas su sugyventine J. K. dėl buitinių priežasčių. Neneigia, kad konflikto metu galėjo jai suduoti, bet tiksliai nepamena įvykio aplinkybių. Gali būti, kad sugyventinei sudavė su žarstekliu. Nepamena tikslios konflikto dienos, bet tai galėjo būti savaitgalis. Nuo 2019 m. sausio 21 d. sugyventinę iš namų išsivežė dukra, kuri tuo metu viešėjo Lietuvoje. Nuo konflikto momento J. K. daugiau nematė ir nežino kur ji yra. Dėl savo veiksmų labai gailisi. Jo veiksmams įtakos turėjo neblaivumas, todėl daugiau alkoholio nevartoja (b. l. 80-81, 86).

Nukentėjusioji J. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. sausio 20 d., apie 18 val. jai būnant namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), neblaivus sugyventinis J. J. sukėlė buitinį konfliktą, kurio metu žarstekliu vieną kartą trenkė į kairės pusės rankos žastą ir ranka vieną kartą sudavė į veidą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Kitą dieną, t. y. 2019 m. sausio 21 d. J. J. vienas visą dieną vartojo alkoholinius gėrimus, o apie 16.20 val., jai sėdint ant lovos be jokios priežasties atėjęs rankų smūgiais sudavė du smūgius į veidą ir galvą, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą. Abi minėtas dienas abu namuose buvo tik dviese, todėl liudytojų, mačiusių šiuos įvykius, nėra. Minėtomis dienomis į policiją nesikreipė, nes bijojo J. J. keršto. 2019 m. sausio 22 d. pas ją į svečius atvažiavo dukra Z. K., gyvenanti (duomenys neskelbtini), kuriai viską papasakojo, nusprendė kreiptis į policiją dėl J. J. veiksmų (b. l. 1, 23).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuojama, kad J. K. padarytos dvi poodinės kraujosruvos veide ir viena poodinė kraujosruva kairiame žaste. Jos padarytos kietais bukais daiktais, ne mažiau kaip trimis trauminiais poveikiais, galimai smūgiais, iki nukentėjusiosios apžiūros medicinos įstaigoje (2019 m. sausio 22 d., 17.35 val.). Kraujosruvos atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 40-41).

2019 m. sausio 22 d. įvykio vietos apžiūros protokole aprašyta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (b. 1. 12-18).

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikų kvalifikavimo

BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Teismas konstatuoja, kad J. J. kaltė, padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais – kaltinamojo prisipažinimu ir parodymais, nukentėjusiosios J. K. parodymais, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada, įvykio vietos apžiūros protokolu. Kaltinamojo veikos teisingai kvalifikuotos, pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi kaltinamasis mušdamas sukėlė šeimos nariui fizinį skausmą, t. y. kaltinamasis 2019 m. sausio 20 d., apie 18 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), konflikto su sugyventine J. K. metu, tyčia žarstekliu jai trenkė į kairę ranką, padarydamas poodinę kraujosruvą kairiame žaste, bei tyčia ranka sudavė smūgį į veidą, padarydamas poodinę kraujosruvą veide. Be to, 2019 m. sausio 21 d., apie 16.20 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), priėjęs prie ant lovos sėdinčios sugyventinės J. K., tyčia du kartus be priežasties ranka sudavė jai į galvą ir veidą, padarydamas kraujosruvą veide. Tokiais savo veiksmais kaltinamasis nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą.

Pranešus kaltinamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, jis su tokiu prokuroro kreipimusi sutiko, taip pat sutiko su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 90-92, 94).

Nukentėjusiajai taip pat pranešta apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 96).

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Dėl bausmės skyrimo

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį.

Kaltinamasis padarė tyčinius nesunkius smurtinius nusikaltimus, susijusius su fizinio skausmo sukėlimu šeimos nariui. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui ir tai, kad veikas padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 13 punktas). Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę, tai, kad jis anksčiau buvo teistas, taip pat ir pagal BK 140 straipsnį (b. l. 58-61), tačiau tinkamų išvadų nedaro, paskutinį kartą administracine tvarka baustas 2017 m. (b. l. 68-69), nedirba (b. l. 70), registruojasi darbo biržoje (b. l. 71), todėl teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti, kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus laisvės apribojimą (BK 48 straipsnis).

Todėl teismas, kaltinamajam už 2019 m. sausio 20 d. padarytą nusikalstamą veiką pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, skiria laisvės apribojimą 1 metams 6 mėnesiams, o už 2019 m. sausio 21 d. padarytą nusikalstamą veiką, pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimą 1 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, bausmes subendrinus, jas visiškai sudedant, kaltinamajam skiriamas laisvės apribojimas 2 metams, įpareigojant per šį laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, neatlygintinai išdirbti 150 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio 4 dalis, 6 dalies 5 punktas, 7 dalis).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą baigus teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamajam paskirtą bausmę mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam 2019 m. sausio 24 d. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti (b. l. 87-88), palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal BPK 44 straipsnio 10 dalį, kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

Byloje civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 15,26 Eur civilinį ieškinį dėl nukentėjusiosios J. K. gydymo išlaidų atlyginimo (b. l. 50-52). Nukentėjusiajai sveikatos priežiūros įstaigoje buvo suteiktos gydymo paslaugos dėl patirtų sveikatos sužalojimų, kuriuos, kaip nustatyta, padarė kaltinamasis. Taigi, turtinė žala buvo padaryta kaltais J. J. veiksmais. Nukentėjusiajai suteiktų gydymo paslaugų kaina yra pagrįsta objektyviais duomenimis (b. l. 52). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys yra tenkintinas visiškai ir civiliniam ieškovui iš kaltinamojo priteistina 15,26 Eur turtinė žala.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

J. J. pripažinti kaltu, 2019 m. sausio 20 d. padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, bei skirti jam laisvės apribojimą 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, neatlygintinai išdirbti 100 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

J. J. pripažinti kaltu, 2019 m. sausio 21 d. padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, bei skirti jam laisvės apribojimą 1 metams, įpareigojant per šį laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, neatlygintinai išdirbti 50 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti ir skirti J. J. galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 2 metams, įpareigojant per šį laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, neatlygintinai išdirbti 150 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, J. J. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 1 metams 4 mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Priteisti civiliniam ieškovui Vilniaus teritorinei ligonių kasai iš civilinio atsakovo J. J. 15,26 Eur turtinę žalą.

J. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Išaiškinti nuteistajam, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo baudžiamojo įsakymo įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas įstatymais nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Asta Katinienė