Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 29 d. sprendimo pagal ieškovės J. S. ieškinį atsakovui AB „Swedbank“ dėl patirtų nuostolių kompensavimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo AB „Swedbank“ (toliau Bankas) 3750 Lt. (1086,08 Eur) nuostoliams kompensuoti, atsakovui pažeidus kreditinės mokėjimo kortelės sutarčiai imperatyviai galiojančias „VISA Incorporated“ taisykles. Ieškovė nurodė, kad 2008 m. spalio 1 d. AB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ (toliau AB „FlyLAL“) interneto puslapyje pirko skrydžio bilietus Vilnius-New York-Vilnius (išvykimo data 2009-05-10) už bilietus sumokėdama atsakovo išduota kreditine kortele „Sidabrinė VISA“ Nr. (duomenys neskelbtini), susieta su sąskaita Nr.(duomenys neskelbtini) AB Swedbank. 2009 m. sausio 16 d. AB „FlyLAL“ internetiniame puslapyje oficialiai pranešė apie savo veiklos sustabdymą, todėl 2009 m. sausio 20 d. el.paštu skrydžių bendrovei išsiuntė pretenziją. 2009 m. kovo 9 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civ. byloje Nr. B2-2106-258/2009 AB „FlyLAL“ buvo iškelta bankroto byla. Atsakovas interneto svetainėje (www.swedbank.lt) išplatino viešą pranešimą apie galimybę veiklą sustabdžiusios bendrovės „FlyLAL“ klientams kompensuoti už nebegaliojančius bilietus, apmokėtus atsakovo išleista mokėjimo kortele elektroninės prekybos svetainėje (http://www.flylal.com) ir nurodant, kad klientų pretenzijos bus nagrinėjamos Sutartyje nustatytais terminais ir sąlygomis.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Atsakovo teigimu, Lietuvos Respublikos teisės aktai nenustato Banko atsakomybės dėl nuostolių atlyginimo tais atvejais, kai jo klientas negauna prekės ar paslaugos, už kurią sumokėjo naudodamasis Banko teikiamomis mokėjimo paslaugomis. Nors atsakovas ir neatsako už klientų nuostolius, kuriuos pastarieji gali patirti dėl tinkamai autorizuotos mokėjimo operacijos, tačiau AB „Swedbank“, remdamasi susitarimais su tarptautine mokėjimo kortelių organizacija, tiems savo klientams, kurie per protingą terminą kreipiasi dėl tokių mokėjimo kortelės pagalba autorizuotų mokėjimo operacijų, kai vartotojas negauna prekės ar paslaugos, už kurią sumokėjo naudodamasis mokėjimo kortele, ir pateikia AB „Swedbank“ prašomą informaciją bei dokumentus, suteikia daugiau galimybių atgauti lėšas, nei jį įpareigoja Lietuvos Respublikos teisės aktai. Ieškovės pretenzija buvo pateikta praėjus daugiau nei 700 dienų nuo paslaugos apmokėjimo datos, o toks terminas negali būti laikomas protingu. Tarptautinės mokėjimo kortelių organizacijos „VISA Incorporated“ patvirtintos atsiskaitymo mokėjimo kortelėmis taisyklės suteikia papildomą garantiją mokėjimo kortelių turėtojams ir numato 120 dienų nuo paslaugos suteikimo datos, bet ne ilgesnį kaip 540 dienų nuo paslaugos apmokėjimo datos pretenzijos pateikimo terminą. Bet kuriuo atveju visi aukščiau nurodyti terminai ieškovės pretenzijos AB „Swedbank“, pateikimo dieną (2010 m. lapkričio 25 d.) buvo pasibaigę ir jie buvo praleisti ne dėl atsakovo kaltės, todėl Bankas neturi pareigos atlyginti bet kokių ieškovės nuostolių, atsiradusių dėl ginčo mokėjimo operacijos atlikimo.

Apeliantė (ieškovė) J. S. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - tenkinti ieškinį dėl 1086,08 EUR priteisimo iš atsakovo. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:

1. Bankas teismui pateikė papildomą prašymą dėl neva patirtų išlaidų verčiant „VISA Incorporated“ taisykles iš anglų kalbos į lietuvių, nors su jomis ieškovę turėjo supažindinti 2006-07-13 sutarties pasirašymo dieną. Bankas teismui pateikė „VISA Incorporated“ taisyklių dalis, kurios teismo net nebuvo prašomos, nes jos nesusijusios su nagrinėjama byla, iš visų pateiktų dokumentų bylai aktualūs yra du lapai.

2. 2009 vasario mėn. pirmoje pusėje ieškovė nuvyko į „Swedbank“, AB Akropolio KAC (adresu Ozo g. 25, Vilnius) ir paprašė pagal Banko viešą pranešimą priimti pretenziją dėl 3750 Lt grąžinimo, tačiau Banko vadybininkė nurodė, kad atsižvelgdama į „Swedbank“, AB viešajame pranešime išdėstytus reikalavimus pretenzijos neregistruos kol ieškovė iš AB „fyLAL-Lithuanian Airlines“ nepateiks rašto, patvirtinančio apie neįvykusią kelionę (nurodytos priežastys) ir negrąžintą pinigų sumą. AB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ atsakymo ieškovė negalėjo pateikti, nes AB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ faktiškai veiklos jau nebevykdė.

3. Teismas sprendime konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog ji kaip vartotoja aktyviai rūpinosi savo problema. Šis teismo argumentas yra klaidingas, nes ieškovė visą laiką nuo paskelbimo apie AB „fyLAL-Lithuanian Airlines“ veiklos stabdymą buvo aktyvi siekiant atgauti lėšas.

4. Atsakovo kaltė pasireiškė galimai tyčia, siekiant padidinti banko pelningumą paprastų vartotojų sąskaita. Neatmetama galimybė, kad Bankas būdamas didžiule biurokratine organizacija dėl aplaidumo nepasidalino informacija tarp savo departamentų apie būtinybę informuoti klientus apie vartotojams svarbią informaciją.

5. 2006-07-13 pasirašant kreditinės mokėjimo kortelės sutartį, sutarties sąlygas, jos aiškinimą pasiūlė stiprioji pusė - „Swedbank“, AB, o ieškovė, kaip vartotoja (silpnoji pusė) jas priėmė. Minėtoje sutartyje, elektroninės bankininkystės sistemoje, nei Banko internetiniuose puslapiuose ieškovė nebuvo supažindinta su pretenzijos padavimo terminais (120, 540 dienų), kada pagal „VISA Incorporated“ taisykles vartotojas turi teisę susigrąžinti pinigines lėšas už autorizuotas operacijas. Dėl šios neteisėtos Banko veikos ieškovė negalėjo tinkamai pasinaudoti savo vartotojo teise į teisingą informaciją dėl „VISA Incorporated“ taikomos papildomas apsaugas, pretenzijos padavimo terminus ir tvarką. Todėl ieškovės kreipimosi į Banką negalima laikytu uždelstu, pavėluotu ar neva praleidus maksimaliai protingus terminus.

Atsakovas prašo ieškovės apeliacinį skundą, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 29 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia argumentais:

1. Pagal Sutarties 15.1 punktą apeliantė privalėjo per 60 kalendorinių dienų nuo operacijos atlikimo dienos, raštu ar kitu „Swedbank“, AB priimtinu būdu pateikti nustatytos formos pretenziją dėl kredito limito sąskaitoje įvykdytos operacijos ar kitų „Swedbank“, AB veiksmų, neatitinkančių Sutarties sąlygų. Kadangi apeliantė per nustatytą terminą į „Swedbank“, AB nesikreipė, ji prarado galimybę ginčyti bet kokias atitinkamu laikotarpiu kredito limito sąskaitoje atliktas operacijas. Apeliantė, nepateikdama jokių leistinų įrodymų, nepagrįstai samprotauja apie tai, kad ji 2009 metais tariamai kreipėsi į „Swedbank“, AB, ir nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepripažinęs minėtų aplinkybių pažeidė įrodymų pakankamumo taisyklę. Apeliantė nepateikė jokio rašytinio dokumento, kuris galėtų patvirtinti, kad ji 2009 metais kreipėsi į „Swedbank“, AB su pretenzija ar prašymu. „Swedbank“, AB tokių įrodymų taip pat neturi, todėl apeliantės teiginiai apie tariamą apsilankymą „Swedbank“, AB padalinyje 2009 metais vertintini kaip siekį neegzistuojančias aplinkybes pateikti kaip egzistuojančias.

2. Lietuvos Respublikos Mokėjimų įstatymas (tiek iki 2009-12-28 galiojusi redakcija, tiek šiuo metu galiojanti įstatymo redakcija) nenumato vartotojo teisės reikalauti gražinti ir atitinkamai mokėjimo paslaugų teikėjo pareigos atlyginti nuostolius, kuriuos vartotojas patyrė dėl mokėtojo tinkamai autorizuotos ir jau įvykdytos mokėjimo operacijos, jei autorizuojant buvo nurodyta tiksli mokėjimo operacijos suma.

3. „Swedbank“, AB buvo pasirengęs apeliantei kaip ir kiekvienam kitam „Swedbank“, AB išleistos Visa prekės ženklo mokėjimo kortelės naudotojui suteikti galimybę pasinaudoti papildomomis tarptautinės mokėjimo kortelių organizacijos suteikiamomis garantijomis, tačiau ieškovė turėjo laiku kreiptis į „Swedbank“, AB (informacija apie tai buvo paskelbta viešai, kad pretenzijos bus nagrinėjamos mokėjimo kortelių sutartyse nustatytais terminais ir sąlygomis). Protingas terminas pretenzijai pateikti buvo mokėjimo kortelių sutartyse nurodytas 60 dienų terminas nuo operacijos atlikimo dienos, tačiau „Swedbank“, AB raštu pateiktas pretenzijas priėmė, nagrinėjo ir tenkino net ir tuo atveju, jei tas terminas buvo praleistas, tačiau su sąlyga, kad praleistą terminą galima buvo laikyti protingu atsižvelgiant į tai, kokį maksimalų terminą numato tarptautinės mokėjimo kortelių organizacijos taisyklės. Apeliantės pretenzija „Swedbank“, AB buvo pateikta praėjus daugiau nei 700 dienų nuo paslaugos apmokėjimo datos ir toks terminas negali būti laikomas protingu terminu.

4. Apeliantė pirmosios instancijos teismui nepateikė duomenų, kad pretenzija BAB „flyLAL-

Lithuanian Airlines“ tikrai buvo išsiųsta el. paštu adresu info@flylal.com arba paštu adresu A.Gustaičio g. 4, Vilnius ir kad BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ ją gavo. Taip pat nepateikė jokių duomenų, kad po apeliantės nurodytos datos, t.y. 2009 m. sausio 20 d., bandė pakartotinai susisiekti su BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ atstovais ir/ar pateikė pretenzijos kopiją Civilinės aviacijos administracijai.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957). Apeliacinės instancijos teismas sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str.).

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes, tinkamai išaiškino materialinės teisės normas, tinkamai taikė procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl sprendimas nekeistinas.

Byloje nustatyta, kad 2008 m. spalio 1 d. AB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ interneto puslapyje pirko skrydžio bilietus Vilnius-New York-Vilnius (išvykimo data 2009-05-10) už bilietus sumokėdama atsakovo išduota kreditine kortele „Sidabrinė VISA“ Nr. (duomenys neskelbtini), susieta su sąskaita Nr.(duomenys neskelbtini) AB Swedbank. 2009 m. sausio 16 d. AB „FlyLAL“ internetiniame puslapyje oficialiai pranešė apie savo veiklos sustabdymą. 2009-01-21 atsakovas savo internetiniame tinklapyje (www.swedbank.lt) paskelbė pranešimą apie galimybę veiklą sustabdžiusios bendrovės „FlyLAL“ klientams kompensuoti už nebegaliojančius bilietus, apmokėtus atsakovo išleista mokėjimo kortele elektroninės prekybos svetainėje (http://www.flylal.com). Atsakovas viešai paskelbtame pranešime nurodė, kad klientų pretenzijos bus nagrinėjamos sutartyje nustatytais terminais ir sąlygomis; pretenzija bus registruojama tik jei skrydžio bilietas buvo įsigytas aukščiau nurodyta tvarka ir klientas pateiks dokumentą įrodantį paslaugos apmokėjimą, skrydžio datą, maršrutą bei bendrovės „FlyLAL“ raštą, patvirtinantį apie neįvykusią kelionę ir negrąžintus pinigus. Pranešime taip pat nurodoma, kad klientas pirmiausia pretenziją dėl kompensacijos turėtų pateikti „flyLAL-Lithuanian Airlines“ kompanijai, tiesiogiai atsakingai už skrydžių sustabdymą (t.1, b.l.20).

Apeliantė skunde nurodo, kad 2009 m. vasario mėn. pirmoje pusėje ieškovė nuvyko į „Swedbank“, AB Akropolio KAC (adresu Ozo g. 25, Vilnius) ir paprašė pagal atsakovo viešą pranešimą priimti pretenziją dėl 3 750 Lt grąžinimo, tačiau Banko vadybininkė nurodė, kad atsižvelgdama į „Swedbank“, AB viešajame pranešime išdėstytus reikalavimus pretenzijos neregistruos kol ieškovė iš AB „fyLAL-Lithuanian Airlines“ nepateiks rašto, patvirtinančio apie neįvykusią kelionę ir negrąžintą pinigų sumą. Apeliantės teigimu, AB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ atsakymo atsakovui negalėjo pateikti, nes AB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ faktiškai veiklos jau nebevykdė. Vertinant šiuos argumentus, visų pirma, pažymėtina, tai, kad apeliantė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti, kad ji 2009 metais kreipėsi į atsakovą su pretenzija. Nors byloje pateikta apeliantės užpildyta 2009-01-20 keleivio pretenzija (t.1, b.l. 17), tačiau nėra jokių duomenų, kad ji būtų buvusi išsiųsta el. paštu, kaip nurodo apeliantė, ar kitu būdu pateikta „FlyLAL“.

Kaip nurodo atsakovas, klientų pretenzijas už nebegaliojančius iš „FlyLAL“ įsigytus bilietus nagrinėjo atsižvelgdamas į tarptautinės mokėjimo kortelių organizacijos „Visa Incorporated“ taisykles. Taisyklės reglamentuoja mokėjimo korteles išleidusių ir jas aptarnavusių bankų ir/ar atitinkamai santykius su mokėjimo kortelių organizacija. Pagal šias taisykles, tuo atveju, jei skrydžių bendrovei iškeliamas bankrotas, pretenziją klientas bankui gali pateikti nuo bendrovės veiklos sustabdymo datos, bet neviršijant 120 d. nuo numatytos skrydžio datos, tačiau bet kokiu atveju per ne ilgesnį kaip 540 dienų nuo paslaugos apmokėjimo datos, terminą (t.1, b.l. 177). Vadovaudamasis šiomis taisyklėmis, atsakovas viešo paskelbimo būdu internetiniame tinklapyje pranešė savo klientams apie galimybę susigrąžinti pinigines lėšas, kurias klientas panaudojo skrydžio paslaugai apmokėti, naudodamasis atsakovo suteikta mokėjimo kortele, tačiau šios paslaugos negavo skrydžio bendrovei sustabdžius veiklą. Pranešime atsakovas nurodė, kad pretenzijos bus registruojamos banke įprasta tvarka ir bus nagrinėjama kortelių mokėjimo sutartyje nustatytais terminais ir sąlygomis. Apeliantės ir atsakovo sutartyje nėra numatytas terminas pretenzijai dėl negautos paslaugos iš trečiųjų šalių pareikšti. Vienintelis sutartyje įtvirtintas 60 kalendorinių dienų terminas (sutarties 15.1 p.) yra skirtas pretenzijai dėl kredito limito sąskaitoje įvykdytos operacijos ar kitų atsakovo veiksmų, neatitinkančių sutarties sąlygų pareikšti. Įstatymai taip pat nenumato bankams pareigos kompensuoti klientų nuostolius dėl jų negautos paslaugos iš trečiųjų šalių. Atsižvelgiant į tai, spęstina, jog šiuo atveju banko klientas, pamatęs viešą pranešimą apie tai, kad bankas ketina svarstyti klientų pretenzijas dėl negautų skrydžio paslaugų kompensavimo, skrydžio bendrovei sustabdžius veiklą, turėtų būti aktyvus ir pretenziją pateikti per kuo įmanoma trumpesnį terminą.

Apeliantė nurodo, kad jai buvo žinoma apie banko viešą banko pranešimą nuo 2009 m. vasario mėnesio, tačiau, nenurodo jokių priežasčių, pateisinančių tokį ilgą delsimą kreiptis į atsakovą su pretenzija, kad šis kompensuotų jos nuostolius už negautą paslaugą. Apeliantė nepateikė jokių duomenų, kad pamačiusi banko pranešimą, kreipėsi į atsakovą, siekdama išsiaiškinti iki kada ji turi pateikti pretenziją ar kokius veiksmus ji turi atlikti negavusi atsakymo iš „FlyLAL“. Apeliantė nurodo, jog ji kaip vartotoja aktyviai rūpinosi savo problema, kreipėsi į bankroto administratorių su finansiniu reikalavimu, t.y. visą laiką nuo paskelbimo apie AB „fyLAL-Lithuanian Airlines“ veiklos stabdymą buvo aktyvi siekiant atgauti lėšas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors apeliantė ir kreipėsi į bankroto administratorių, prašydama patvirtinti finansinį reikalavimą, tačiau jei apeliantės tikslas buvo pasinaudoti atsakovo suteiktos mokėjimo kortelės privilegijomis, ji kaip šios kortelės turėtoja turėjo nedelsiant kreiptis ne tik į bankroto administratorių, bet ir į atsakovą. Todėl sutiktina su pirmos instancijos teismo išvada, kad apeliantė, žinodama viešoje erdvėje esančią informaciją apie skrydžių bendrovės veiklos nutraukimą, bankroto bylos jai iškėlimą ir dėl to nukentėjusių asmenų galimybę kreiptis dėl patirtų nuostolių, savo pažeistoms teisėms ginti į atsakovą kreipėsi tik 2011 m. lapkričio 22 d., t.y. (praėjus daugiau nei 700 dienų nuo paslaugos apmokėjimo datos). Taigi apeliantė kreipėsi į atsakovą tuo metu, kai pagal tarptautinės mokėjimo kortelių organizacijos „Visa Incorporated“ taisykles atsakovas jau negalėjo nagrinėti apeliantės pretenzijos dėl praleisto pretenzijai pareikšti termino.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad apeliantė nesilaikė bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, t.y. veikė pasyviai siekiant pasinaudoti jai suteikta galimybe kompensuoti nuostolius ir dėl to pati turi prisiimti savo veiksmų teisinių pasekmių riziką.

Apeliantė skunde nurodo, kad atsakovas nepagrįstai reiškia prašymą priteisti Tarptautinės mokėjimo kortelių organizacijos „VISA Incorporated“ vertimo išlaidas. Byloje nustatyta, kad atsakovo patirtos 110,61 Eur vertimo išlaidos iš ieškovės buvo priteistos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-09-10 papildomu sprendimu. Apeliantė šio papildomo sprendimo neskundė, todėl papildomu sprendimu priteistos vertimo bylinėjimosi išlaidos nėra šios apeliacijos dalyku.

Remiantis išdėstytu, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ieškinio netenkinti, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.).

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.