Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Kažio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2008 m. kovo 21 d. nuosprendžio, kuriuo A. D. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., 9 d., paskirtoji bausmė subendrinta su 2006 m. spalio 5 d. nuosprendžiu paskirta bausme griežtesne bausme apimant švelnesnę ir A. D. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. D. nuteistas už tai, kad pramogų ir laisvalaikio centre “Oazė“, esančiame (duomenys neskelbtini), 2005 m. gruodžio 26 d. apie 3.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu, tyčia suduodamas vieną smūgį stikliniu bokalu T. U. į galvą, tuo padarydamas muštinę žaizdą kairėje momeninėje srityje, galvos smegenų kairės momeninės skilties sumušimą su kraujo išsiliejimu po voratinkliniu galvos smegenų dangalu, tai yra sunkų nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymą. Tokiais veiksmais A. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d.

Nuteistasis A. D. apeliaciniu skundu prašo apygardos teismo nuosprendį pakeisti ir paskirti jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

Apeliantas skunde nesutinka su jam paskirta laisvės atėmimo bausme, nurodo, jog atlygino nukentėjusiajam T. U. padarytą žalą, nukentėjusysis jam atleido. Nuteistojo teigimu, jis prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailis, todėl pirmosios instancijos teismas galėjo šią aplinkybę pripažinti jo atsakomybę lengvinančia. Apeliantas pažymi, jog jis prižiūri savo močiutę A. A. , kuri gyvena viena, jai dėl amžiaus ir sveikatos reikalinga pagalba buityje, o paskyrus jam laisvės atėmimo bausmę, nebus kam tinkamai prižiūrėti ir rūpintis močiute. Nuteistojo nuomone, įvertinus nurodytas aplinkybes bei pateiktus dokumentus, yra pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos BK 62 str. 3 d. 3 p. ir paskirti jam švelnesnę bausmės rūšį, negu numatyta straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo A. D. apeliacinis skundas tenkinamas.

Nuteistasis A. D. apeliaciniame skunde neginčija kaltės ir jo veikos kvalifikavimo, tik prašo taikyti jo atžvilgiu Lietuvos Respublikos BK 62 str. 3 d. 3 p. ir paskirti jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

Lietuvos Respublikos BK 54 str. reglamentuoja bausmės skyrimo pagrindus ir nustato, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Tai viena sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo ir baudžiamosios bylos užbaigimo stadijų, nes paskiriant bausmę įvertinamas padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, nusikaltimo požymiai, jų turinys bei pobūdis, kaltininko asmenybė, jo atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės. Teismas bausmę paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokią bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso Specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje. Tačiau pagal baudžiamosios teisės doktriną, skirdamas bausmę, teismas ne tik vykdo įstatymo reikalavimus atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltininko asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą nusikalstamą veiką bei kaltąjį asmenį. Todėl baudžiamajame įstatyme yra įtvirtinti išimtiniai atvejai, kai teismas gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šie atvejai numatyti Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. ir Lietuvos Respublikos BK 62 str. Paskirti švelnesnę bausmės rūšį, negu numatyta straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką, t. y. kaltininko atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos BK 62 str. 3 d. 3 p. nuostatas teismas gali tik tada, kai yra Lietuvos Respublikos BK 62 str. 1 ir 2 dalyse nurodytos sąlygos. Lietuvos Respublikos BK 62 str. 1 d. numato, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu yra visos sąlygos, kurios apibūdina kaltininko elgesį padarius nusikalstamą veiką, o būtent: 1) nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką; 2) prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką; 3) visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Taikyti Lietuvos BK 62 str. 2 d. teismas gali tik tuo atveju, kai yra ne mažiau kaip dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir: 1) kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti, arba 2) kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, arba 3) kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, arba 4) veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką, arba 5) veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, arba 6) veika padaryta pažeidus nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas. Pirmosios instancijos teismas nustatė vieną A. D. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – A. D. savo noru atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą. Nuteistasis apeliaciniame skunde prašo pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir jo prisipažinimą padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką bei nuoširdų gailėjimąsi. Nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė tik tada, kai kaltininkas tai daro savo noru, o ne verčiamas objektyvių aplinkybių. Ši aplinkybė nėra nustatoma vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo, prisipažinimas įvykdžius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą, pagal pranešimo apie padarytą nusikalstamą veiką aplinkybes, duotus parodymus. Pirmosios instancijos teismas nepripažino A. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe jo prisipažinimo, įvykdžius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdaus gailėjimosi, kadangi A. D. tik po baigiamųjų kalbų, išgirdęs prokuroro paprašytą jam skirti bausmę, prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką gali būti teismo pripažįstama atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei kaltininkas prisipažino ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, t. y. iki teismui priimant nuosprendį. A. D. šio reikalavimo nepažeidė, t. y. prisipažino įvykdęs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką iki pirmosios instancijos teismui priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Sprendžiant klausimą, ar A. D. prisipažinimas laikytinas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, būtina nustatyti, ar A. D. prisipažino savo noru, ar tik prispirtas byloje surinktų įrodymų. Be A. D. prisipažinimo, jo kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, įrodyta nukentėjusiojo T. U. , liudytojų G. Ž. , V. J. , A. R. , E. M. , I. R. , G. S. parodymais, teismo medicinos specialisto išvada bei paaiškinimais, kitais byloje surinktais įrodymais. Analizuojant byloje surinktų įrodymų visetą, įvertinant įrodymų surinkimo laiką, įrodymų dinamiką, matyti, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu naujų įrodymų, lyginant su ikiteisminiu tyrimu, nebuvo surinkta, priešingai – tiek nukentėjusysis T. U. , tiek liudytojai G. Ž. , V. J. , A. R. , E. M. , I. R. , G. S. ikiteisminio tyrimo metu davė tikslesnius, detalesnius ir kategoriškesnius A. D. kaltinančius parodymus. Teisminio tyrimo metu jie kai kurių aplinkybių neprisiminė, net abejojo ar, būtent, A. D. sužalojo T. U. . Todėl, įvertinus A. D. prisipažinimo laiką, procesinį momentą, nėra pagrindo daryti išvadą, kad A. D. prisipažino ne savo noru, o dėl byloje surinktų įrodymų visumos, siekdamas sušvelninti baudžiamąją atsakomybę, nes tuo procesiniu momentu įrodymų, pagrindžiančių A. D. kaltumą, nepadaugėjo. Vien kaltininko prisipažinimas dar nėra pagrindas šią aplinkybę laikyti atsakomybę lengvinančia, turi būti nustatyta, kad kaltininkas ne tik prisipažino, bet ir nuoširdžiai gailisi. Nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos padarymo kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, kremtasi dėl padarytų veiksmų, stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. A. D. , prisipažinęs padaręs nusikalstamą veiką, ne tik deklaravo savo nuoširdų gailėjimąsi dėl padaryto nusikaltimo, bet ir ėmėsi konkrečių veiksmų nusikalstamos veikos padariniams sušvelninti – jis atsiprašė nukentėjusiojo T. U. , atlygino jam padarytą žalą, taip pat atlygino žalą Valstybinei ligonių kasai už T. U. gydymą (t. 3, b. l. 59, 65). Šie faktai ne tik neleidžia paneigti apeliacinio skundo argumentų apie A. D. nuoširdų gailėjimąsi, bet ir leidžia daryti išvadą, kad A. D. savo noru prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Ši aplinkybė pripažintina A. D. atsakomybę lengvinančia (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Dviejų lengvinančių aplinkybių buvimas yra būtina, bet nepakankama sąlyga švelninti bausmę pagal Lietuvos Respublikos BK 62 str. 2 d. Bausmė gali būti švelninama tik tada, kai be bent dviejų atsakomybę lengvinančių aplinkybių yra ir viena iš Lietuvos Respublikos BK 62 str. 2 d. 1 – 6 p. numatytų sąlygų. A. D. apeliaciniame skunde nurodo, kad jis išlaiko ir prižiūri savo neįgalią senelę A. A. , kurios be jo nėra kam prižiūrėti. Iš teismui pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad A. A. , gim. 1931 m. gruodžio 3 d., serga lėtine smegenų ir širdies kraujagyslių aterosklerozine liga, vyraujant smegenų kraujotakos nepakankamumui. Dėl dažnų galvos svaigimo priepuolių, sutrikusios orientacijos, susilpnėjusios atminties ir apsunkinto vaikščiojimo reikalinga kito asmens nuolatinė globa (t. 3, b. l. 118). Apklaustas apeliacinės instancijos teisme nuteistasis A. D. parodė, kad jo senelė A. A. gyvena daugiabučio namo penktame aukšte, pati savarankiškai negali išeiti iš buto, nusileisti laiptais, nuteistasis jai perka maistą, išveda į lauką, atlieka kitus buitinius darbus. Nustatant faktą, kad dėl teismo paskirtos bausmės nebus kam prižiūrėti kaltininko išlaikomo ir prižiūrimo asmens, kuris serga sunkia liga arba yra neįgalus, svarbu atsižvelgti į kitų asmenų faktinį galėjimą prižiūrėti sunkiai sergantį ar neįgalų asmenį. Byloje yra pažyma, iš kurios matyti, kad A. A. sutuoktinis mirė 1996 m. sausio 15 d., A. A. turi darbingo amžiaus dukrą ir du sūnus, kurie galėtų ir turėtų pareigą išlaikyti ir prižiūrėti savo sergančią motiną. Tačiau, kaip minėta, ši aplinkybė turi būti vertinama ne formaliai pagal asmenų anketinius duomenis, giminystės ryšius, o būtina atsižvelgti į faktinį galėjimą prižiūrėti sunkiai sergantį arba neįgalų asmenį. Byloje surinktais įrodymais nėra paneigtas nuteistojo A. D. aiškinimas, kad nei jo motina – A. A. dukra, nei A. A. sūnūs faktiškai A. A. neišlaiko, jos neprižiūri ir neturi realių galimybių tai daryti. Byloje esantys dokumentai (buities tyrimo aktas) (t. 3, b. l. 81) kaip tik patvirtina, kad būtent, A. D. prižiūri savo senelę A. A. , nuperka jai maisto, vaistų, kartais nakvoja senelės bute. Šie duomenys rodo, kad faktiškai sergančią ir neįgalią A. A. , gim. 1931 m. gruodžio 3 d., prižiūri nuteistasis A. D. , kuriam paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, neliktų kam A. A. prižiūrėti.

Aptartos bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad yra visos Lietuvos Respublikos BK 62 str. 2 d. numatytos švelnesnės negu įstatymo sankcijoje nustatyta bausmės skyrimo sąlygos – nustatytos dvi A. D. atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei savo noru atlygino padarytą žalą (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p., 3 p.), taip pat nustatyta Lietuvos Respublikos BK 62 str. 2 d. 1 p. numatyta sąlyga – A. D. išlaiko asmenį, kuris serga sunkia liga ir yra neįgalus ir nėra kam jo prižiūrėti. Tačiau, net ir esant visoms būtinoms ir pakankamoms švelnesnės negu įstatymo sankcijoje nustatytos bausmės skyrimo sąlygoms, bausmės švelninimas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Sprendžiant Lietuvos Respublikos BK 62 str. taikymo klausimą, taip pat būtina atsižvelgti į Lietuvos Respublikos BK 54 str. nuostatas, įvertinti ar bausmės tikslai bus pasiekti kaltininkui paskyrus švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę. A. D. buvo teistas iki nusikaltimo padarymo, taip pat yra teistas ir po šio nusikaltimo padarymo, tačiau, susipažinus su byloje esančiais dokumentais apie A. D. teistumus, matyti, kad A. D. kiti padaryti nusikaltimai nėra sunkūs, nesukėlė sunkių pasekmių, A. D. nusikalstami veiksmai nebuvo intensyvūs, jis sunkiai sužalojo T. U. vienu veiksmu (smūgiu) staiga kilusia neapibrėžta tyčia tarpusavio muštynėse, kurių metu nukentėjo ir greitosios medicininės pagalbos automobiliu buvo pristatytas į ligoninę ir pats nuteistasis. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nusikaltimo padarymui įtakos turėjo ir nukentėjusiojo elgesys. Nuteistojo A. D. ir nukentėjusiojo T. U. procesinę padėtį šioje byloje iš esmės nulėmė vienintelė aplinkybė – A. D. suduotas smūgis sukėlė sunkesnes pasekmes, negu smūgiai, suduoti A. D. . Sprendžiant bausmės skyrimo už nusikaltimo žmogaus sveikatai padarymą klausimą, svarbu įvertinti nukentėjusiojo teises ir teisėtus interesus, atsižvelgti į nukentėjusiojo poziciją. Šioje byloje nukentėjusysis T. U. atleido nuteistajam A. D. , jokių pretenzijų jam neturi ir prašo neskirti A. D. laisvės atėmimo bausmės (t. 3, b. l. 59). Bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu, skyrimas nepažeistų nukentėjusiojo T. U. teisėtų interesų. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad A. D. šiuo metu mokosi Kauno kolegijoje Kraštotvarkos fakultete (t 3, b. l. 115), dirba dviejose darbo vietose – Kauno apskrities J. N. muzikos gimnazijoje sargo pareigose ir UAB ,,FORUS“ vadybininku (t. 3, b. l. 116,117), vienas išlaiko šeimą, žmoną, kuri šiuo metu yra nėščia (t. 3, b. l. 122). A. D. , vienintelio asmens, materialiai aprūpinančio šeimą, realus laisvės atėmimas iš esmės pablogintų tiek jo nėščios žmonos, tiek gimsiančio kūdikio gyvenimo sąlygas.

Švelnesnės bausmės rūšies, negu numatyta straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d.), paskyrimas nepažeistų nei nukentėjusiojo teisių ir teisėtų interesų, nei visuomenės viešojo intereso, neprieštarautų ir bausmės paskirčiai, numatytai Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. (Lietuvos Respublikos BK 62 str. 3 d. 3 p.).

Lietuvos Respublikos BK 65 str. 2 d. nustatyta, kad teismas, subendrindamas bausmes šio kodekso 63 ir 64 straipsniuose numatytais atvejais, švelnesnę bausmę keičia griežtesne bausme. Bauda nekeičiama ir skiriama su kita bausme bei vykdoma atskirai. 2006 m. spalio 5 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu A. D. paskirta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant dvejiems metams. Bausmės vykdymo atidėjimo terminas baigiasi 2008 m. spalio 5 d. Byloje nėra duomenų, kad per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį A. D. būtų padaręs naują nusikaltimą, ar būtų kiti pagrindai naikinti bausmės vykdymo atidėjimą. Subendrinus Lietuvos Respublikos BK 63 str. 9 d. pagrindu bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, paskirtą už sunkų nusikaltimą ir laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymas atidėtas, už apysunkį nusikaltimą, turėtų būti keičiama 2006 m. spalio 5 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžio dalis dėl laisvės atėmimo vykdymo atidėjimo, tačiau šis nuosprendis yra įsiteisėjęs, jo teisėtumas ir pagrįstumas apeliacine tvarka nėra tikrinamas, A. D. naujų nusikalstamų veikų po 2006 m. spalio 5 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžio priėmimo nepadarė, todėl nėra pagrindo keisti 2006 m. spalio 5 d. nuosprendžio dalies dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo. Kadangi nauju nuosprendžiu paskirta bausmė – bauda – ir 2006 m. spalio 5 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant dvejiems metams - vykdomos atskirai, 2006 m. spalio 5 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu ir šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės neturi būti bendrinamos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1, 2 p.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2008 m. kovo 21 d. nuosprendį pakeisti.

A. D. , pripažintam kaltu ir nuteistam pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d., pritaikius Lietuvos Respublikos BK 62 str. 2 d. 1 p., 3 d. 3 p., skirti bausmę – 15000 (penkiolikos tūkstančių) litų baudą.

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2008 m. kovo 21 d. nuosprendžio dalį dėl Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio taikymo.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.