Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-09-19 · Administracinė byla Nr. A-146-2657-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaIk-2721-561/2010
  2. ApeliacijaNutartis · 2011-09-19Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-09-19
Bylos Nr.
A-146-2657-11
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01879-2010-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Laimė Baltrūnaitė (pran.), Arūnas Sutkevičius
Pareiškėjas
G. J. S.
Atsakovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui
Trečiasis asmuo
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Kategorijos
  • 6.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A146-2657/2011Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01879-2010-1Procesinio sprendimo kategorija 6.4.2; 79.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. rugsėjo 19 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,dalyvaujant pareiškėjai G. J. S.,atsakovo atstovei Dainai Jakimauskienei,trečiojo suinteresuoto asmens atstovei Živilei Karčiauskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G. J. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos G. J. S. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo, nepriemokos ir delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja G. J. S. (toliau – ir pareiškėja) Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktu patikslintu skundu (I t., b. l. 106-110, II t., b. l. 67-72), prašė:

1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau – ir VSDFV Vilniaus skyrius, atsakovas) 2010 m. kovo 18 d. sprendimą Nr. 6-26-1152 (toliau – ir Sprendimas Nr. 6-26-1152);

2) panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 2010 m. kovo 19 d. sprendimą Nr. 6-35-1359 (toliau – ir Sprendimas Nr. 6-35-1359);

3) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV, trečiasis suinteresuotas asmuo) 2010 m. gegužės 21 d. sprendimą Nr. (11.1) I-2986 (toliau – ir Sprendimas Nr. (11.1) I-2986);

4) priteisti iš atsakovo VSDFV Vilniaus skyriaus 4574,50 Lt motinystės (tėvystės) pašalpos nepriemoką už laikotarpį nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. ir 331,02 Lt delspinigių;

5) priteisti iš atsakovo su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas.

Skunde ir nagrinėjant bylą iš esmės pirmosios instancijos teismo posėdyje (II t., b. l. 96-99) pareiškėja paaiškino, kad ji yra advokatė ir jos veikla priskiriama savarankiškai dirbančių asmenų kategorijai. 2008 m. rugsėjo 26 d. gimus dukrai, vaiko priežiūros atostogos iki vaikui sukaks vieneri metai buvo suteiktos pareiškėjos sutuoktiniui. Nuo 2009 m. rugsėjo 26 d. sutuoktinis grįžo į darbą, ir nuo šios datos vaiko priežiūros atostogomis iki jam sukaks dveji metai (vienerius metus) ketino pasinaudoti pati pareiškėja. 2009 m. spalio 1 d. ji kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyrių dėl motinystės (tėvystės) pašalpos skyrimo nuo 2009 m. spalio 1 d. iki vaikui sukaks 2 metai, t. y. iki 2010 m. rugsėjo 26 d., taip pat pateikė dukters gimimo liudijimą. Atsakovas jokių kitų dokumentų iš jos nereikalavo nei prieš pašalpos skyrimą ir jos apskaičiavimą, nei vėliau.

Kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės (tėvystės) pašalpos dydis, apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas. Pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 3,4,5,6,8, 9,16,18,19 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 10 straipsnio 4 dalį savarankiškai dirbančių asmenų atitinkamų metų draudžiamosiomis pajamomis laikomos, nuo kurių įmokėtos sumažinto tarifo privalomojo ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokos. Pareiškėja akcentavo, kad atsižvelgiant į tai, jog jos pašalpos apskaičiuoti pagal uždirbtas draudžiamąsias pajamas nebuvo galima dėl to, kad pajamas ji turėjo deklaruoti tik sekančiais, t. y. 2010 metais iki gegužės 1 dienos, pirminė pašalpa jai buvo apskaičiuota, atsižvelgiant į sumokėtas privalomojo socialinio draudimo (toliau – ir PSD) ir valstybinio socialinio draudimo (toliau – ir VSD) įmokas (2009 m. spalio 27 d. VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimas Nr.6-24-23606). Priskaičiuota pašalpos suma sudarė 543,97 Lt, o atskaičius mokesčius, išmokama pašalpa – 429,73 Lt per mėnesį.

Kadangi pagal įstatymus pašalpos yra apskaičiuojamos atsižvelgiant į uždirbtas draudžiamąsias pajamas, o ne į PSD ir VSD įmokas, todėl 2010 metais pareiškėjai deklaravus pajamas už 2009 metus, pašalpa turėjo būti perskaičiuota. 2010 m. sausio 19 d. pareiškėja kreipėsi į atsakovą dėl pašalpos perskaičiavimo atsižvelgiant į pajamas. Kartu su prašymu pateikė metinę pajamų deklaraciją už 2009 metus. Pašalpa buvo perskaičiuota 2010 m. kovo 18 d. (VSDFV Vilniaus skyriaus 2010 m. kovo 18 d. sprendimas Nr.6-26-1152). Šiuo sprendimu pagal pajamas perskaičiuota pašalpa sudarė 1274,10 Lt, o atskaičius mokesčius, išmokama pašalpa – 1006,53 Lt per mėnesį. 2010 m. kovo 19 d. VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimo Nr.6-35-1359 pagrindu pareiškėjai buvo išmokėta 164,02 Lt motinystės (tėvystės) pašalpos nepriemoka už laikotarpį nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2010 m. vasario 28 d. Pareiškėja paaiškino, jog nuo 2010 m. birželio 1 d. ji tęsia savo individualią advokato veiklą, apie tai tą pačią dieną pranešė VSDF valdybai.

Perskaičiuodamas pašalpą 2010 m. kovo 18 d. sprendimo Nr.6-26-1152 pagrindu, VSDFV Vilniaus skyrius nusprendė, kad nuo 2009 m. spalio 1 d. prašymo skirti pašalpą dienos iki 2009 m. gruodžio 31 d. pareiškėja turėjo draudžiamųjų pajamų (šių pajamų dydį atsakovas nustatė padalinęs metinėje pajamų deklaracijoje deklaruotą apmokestinamųjų pajamų sumą iš visų 12 mėnesių, kadangi iš deklaracijos negalėjo nustatyti, kokiu laikotarpiu buvo uždirbtos pajamos). Perskaičiuodamas pašalpą, atsakovas laikė, kad už laikotarpį nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. iš VSDFV gautą pašalpą pareiškėja privalo grąžinti, nes tuo laikotarpiu jos uždirbtos pajamos viršijo išmokėtą pašalpą.

Minėtus VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimus pareiškėja apskundė VSDF valdybai, kuri 2010 m. gegužės 21 d. sprendimu skundo netenkino ir ginčijamus sprendimus paliko nepakeistus.

Pareiškėja, nesutikdama su VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimais Nr.6-26-1152 ir Nr.6-35-1356 bei VSDF valdybos 2010 m. gegužės 21 d. sprendimu Nr.(11.1) I-2986, mano, kad jie yra neteisėti bei naikintini dėl šių motyvų :

1. VSDFV Vilniaus skyrius, netikrinęs ir nereikalavęs dokumentų apie uždirbtas pajamas, neteisėtai priskyrė pareiškėjos apmokestinamas pajamas taip pat ir laikotarpiui nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. Tačiau teismui pateikti įrodymai (sąskaitos, advokato kvitai, sąskaitų išrašai, pajamų apskaitos žurnalo išrašas) patvirtina, kad visos metinėje pajamų deklaracijoje už 2009 metus nurodytos pajamos uždirbtos laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. rugsėjo 30 d.

2. VSDFV Vilniaus skyrius tokį pašalpos perskaičiavimą nepagrįstai ir neteisėtai motyvavo tuo, esą pareiškėja gavo pajamas laikotarpiu nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d., nes nedeklaravo savo veiklos nevykdymo arba veiklos pabaigos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) nustatyta tvarka. Pareiškėja akcentavo, kad nei Advokatūros įstatymas, nei kiti įstatymai nenumato galimybės advokatui (advokato padėjėjui) stabdyti veiklą. Vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijais, yra nežmoniška reikalauti iš advokato (advokato padėjėjo) nutraukti veiklą vien tuo tikslu, kad jis/ji galėtų pasinaudoti teise į vaiko priežiūros atostogas, nes jokioms kitoms socialinėms grupėms ar asmenims toks reikalavimas nekeliamas.

3. Nuo prašymo dėl pašalpos skyrimo pateikimo dienos 2009 m. spalio 1 d. iki 2010 m. birželio 1 d., kai pareiškėja atnaujino savo veiklą, ji negavo jokių pajamų, išskyrus pašalpą, nemokėjo ir VSD įmokų. Todėl mano, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir LMSD įstatymas) 5 straipsnio 5 dalimi bei Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 86 (toliau – ir LMSDP nuostatai), 44 punktu, turi būti laikoma, jog ji laikotarpiu nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. pajamų neturėjo, tuo labiau, kad ji pateikė tai patvirtinančius buhalterinės apskaitos dokumentus.

4. Atsižvelgdama į tai, kad jos pajamos 2009 metais gautos tik laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. rugsėjo 30 d., pareiškėja mano, kad jai priklauso visa motinystės pašalpa už likusį 2009 metų laikotarpį, t. y. nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d., todėl jai priteistina 3019,59 Lt motinystės (tėvystės) pašalpos nepriemoka (atskaičius mokesčius), t. y. 1006,53 Lt x 3 mėn.

Atsiliepimas

5. Atsižvelgdama į VSDFV Vilniaus skyriaus 2010 m. liepos 26 d. atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus dėl asmenų, kurie verčiasi individualia veikla, pajamų metinės sumos apskaičiavimo, vadovaudamasi teismui pateiktoje metinėje pajamų deklaracijoje nurodyta 2009 metų pajamų suma (71322,53 Lt), pareiškėja paskaičiavo, kad, atėmus iš šių pajamų 15 proc. dydžio gyventojų pajamų mokestį, kuris sudaro 10698,38 Lt, jos draudžiamosios pajamos, nuo kurių turėjo būti skaičiuojama motinystės pašalpa, yra 60624,15 Lt. Tuo tarpu VSDFV atsiliepime į skundą detalizuodama, kaip apskaičiuota motinystės išmoka prieš ir po metinės pajamų deklaracijos pateikimo, nurodė, kad padidėjusi pašalpos suma 1274,10 Lt apskaičiuota ne nuo 60624,15 Lt draudžiamųjų pajamų, bet nuo 50812,23 Lt pajamų, t. y. pašalpa paskaičiuota nuo 9811,92 Lt mažesnės pajamų sumos, todėl iš atsakovo VSDFV Vilniaus skyriaus priteistina pašalpos nepriemoka nuo 9811,92 Lt pajamų sumos už visą pašalpos gavimo laikotarpį iki veiklos atnaujinimo, t. y. už aštuonerių mėnesių laikotarpį nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2010 m. birželio 1 d. Priteistina nepriemoka paskaičiuota taip: 9811,92 Lt pajamos (nuo kurių pašalpa nebuvo apskaičiuota ir išmokėta) dauginamos iš 0,3509 koeficiento, tuomet gautą sumą padalijus iš 251 dienų gaunamas vidutinis dienos kompensuojamasis uždarbis (9811,92 x 0,3509 : 251 = 13,72 Lt), t. y. 13,72 Lt, kuris dauginamas iš 85 proc. (antrus metus auginant vaiką taikomas procentas, mažinantis išmoką) ir iš vidutinio 2009 m. darbo dienų skaičiaus (13,72 x 85 % x 21,1 d. = 246,03 Lt). Gauta 246,03 Lt suma, pareiškėjos teigimu, yra pašalpos nepriemoka už vieną mėnesį, todėl ši suma dauginama iš aštuonių mėnesių ir gaunama pašalpos nepriemoka 246,03 Lt x 8 = 1968,24 Lt, o atskaičiuos mokesčius, priteistina nepriemoka sudarys 1554,91 Lt.

Šalies argumentai

6. Pareiškėja teigė, kad skundžiamų sprendimų priėmimas pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalyje bei 39 straipsnio 1 dalyje laiduojamas jos ir jos šeimos teises bei garantijas. Paaiškino, kad laikotarpiu nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. ji ne tik negavo pajamų iš individualios veiklos, bet valstybė per VSDF valdybą atėmė iš jos įstatymų bei Konstitucijos laiduojamą teisę į motinystės pašalpą.

7. Reikalavimą dėl 331,02 Lt delspinigių priteisimo pareiškėja motyvavo tuo, kad prašymą dėl VSD išmokų perskaičiavimo VSDFV Vilniaus skyriui kartu su prašymą pagrindžiančiais dokumentais ji pateikė 2010 m. sausio 19 d., sprendimas dėl motinystės pašalpos perskaičiavimo turėjo būti priimtas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo reikiamų duomenų gavimo teritoriniame skyriuje (LMSDP nuostatų 55² punktas), t. y. iki 2010 m. vasario 2 d., taip pat iki šios datos turėjo būti sumokėta prašoma priteisti 3019,59 Lt bei 1554,91 Lt nepriemoka, tačiau ji nesumokėta iki šiol. Todėl, pareiškėjos nuomone, šiuo atveju pagal analogiją (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 4 str. 6 d.) taikytinos Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir VSD įstatymas) 16 straipsnio 1 dalies nuostatos ir už VSD išmokų vėlavimą apskaičiuotina 331,02 Lt delspinigių suma nuo 2010 m. vasario 3 d. už 180 dienų laikotarpį.

Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsiliepimuose į skundą ir patikslintus skundus (II t., b. l. 14-18, 85-89) bei atsakovo atstovė nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teismo posėdyje (II t., b. l. 96-99) paaiškino, kad VSDFV Vilniaus skyriaus Sprendimai Nr. 6-26-1152 ir Nr. 6-35-1359 bei VSDF valdybos Sprendimas Nr. (11.1) I-2986 yra teisėti ir pagrįsti. Jie priimti vadovaujantis VSD įstatymo 10 straipsnio 3 dalies, LMSD įstatymo 21 straipsnio 4 dalies bei LMSDP nuostatų 48¹ ir 63 punktų reikalavimais.

Atsakovas, dėstydamas savo argumentus, rėmėsi VSD įstatymo 2 straipsnio 8 dalimi, 4 straipsnio 3 dalimi, 7 straipsnio 2 dalimi (iki 2009 m. gruodžio 31 d. galiojusi redakcija), 9 straipsnio 4 dalimi, 5 dalimi (iki 2009 m. gruodžio 31 d. galiojusi redakcija), 10 straipsnio 1, 3 dalimis, Vyriausybės 2007 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 435 patvirtintų Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro nuostatų (toliau – ir Apdraustųjų registro nuostatai) 25.11 punktu (iki 2009 m. gruodžio 31 d. galiojusi redakcija), LMSD įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi, 3 straipsnio 2 dalimi, 5 straipsnio 6 dalimi, 21 straipsnio 4 dalimi, LMSDP nuostatų 48¹ punktu, Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 3, 4, 5, 6, 8, 9, 16, 18¹, 19 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 10 straipsnio 4 dalimi (toliau – ir LMSDĮ pakeitimo įstatymas).

Paaiškino, kad pareiškėja 2009 m. spalio 1 d. kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyrių su prašymu skirti motinystės (tėvystės) pašalpą vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2010 m. rugsėjo 26 d. VSDFV Vilniaus skyriaus 2009 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. 6-24-23606 pareiškėjai paskirta 6455,11 Lt motinystės (tėvystės) pašalpa už vaiko priežiūros atostogų laikotarpį nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2010 m. rugsėjo 26 d. (mėnesio motinystės (tėvystės) pašalpos dydis –543,97 Lt). Atsižvelgus į tai, kad motinystės (tėvystės) pašalpos skyrimo metu pareiškėja dar nebuvo deklaravusi iš savarankiškos veiklos gautas pajamas už 2009 metus, motinystės (tėvystės) pašalpa jai buvo apskaičiuota pagal tuo metu Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre (toliau – ir Apdraustųjų registras) buvusius duomenis apie pareiškėjos draudžiamąsias pajamas. Vadovaujantis LMSD įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostata, kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės (tėvystės) pašalpos dydis, apskaičiuotas pagal pareiškėjos draudžiamąsias pajamas, turėtas per 12 kalendorinių mėnesių, buvusių prieš vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį, t. y. laikotarpiu nuo 2008 m. spalio 1 d. iki 2009 m. rugsėjo 30 d. Pagal Apdraustųjų registro duomenis pareiškėja laikotarpiu nuo 2008 m. spalio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. draudžiamųjų pajamų neturėjo, o laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. rugsėjo 30 d. pareiškėjos draudžiamosios pajamos buvo 21696,00 Lt. Vadovaujantis LMSDĮ pakeitimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalies nuostatomis, laikotarpio nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. rugsėjo 30 d. pareiškėjos draudžiamosiomis pajamomis laikoma 7613,13 Lt suma (21696,00 Lt x 0,3509 = 7613,13 Lt).

Atsiliepimas

Atsakovas taip pat paaiškino, kad pareiškėja 2010 m. sausio 19 d. pateikė VSDFV Vilniaus skyriui prašymą dėl motinystės (tėvystės) pašalpos perskaičiavimo, atsižvelgiant į jos 2009 metais gautas pajamas, prie prašymo pridėjo metinę pajamų deklaraciją už 2009 metų mokestinį laikotarpį. VSDFV Vilniaus skyrius duomenis iš VMI apie pareiškėjos deklaruotas pajamas už 2009 metus gavo 2010 m. kovo 14 d. Apdraustųjų registro duomenų bazėje pasikeitus duomenims apie pareiškėjos draudžiamąsias pajamas, VSDFV Vilniaus skyrius 2010 m. kovo 18 d. sprendimu paskyrė pareiškėjai 15119,32 Lt motinystės (tėvystės) pašalpą už vaiko priežiūros atostogų laikotarpį nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2010 m. rugsėjo 26 d. Vadovaujantis LMSD įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostata, kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės (tėvystės) pašalpos dydis, apskaičiuotas pagal pareiškėjos draudžiamąsias pajamas, turėtas per 12 kalendorinių mėnesių, buvusių prieš vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį, t. y. laikotarpiu nuo 2008 m. spalio 1 d. iki 2009 m. rugsėjo 30 d. Pagal Apdraustųjų registro duomenis pareiškėja laikotarpiu nuo 2008 m. spalio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. draudžiamųjų pajamų neturėjo, o laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. rugsėjo 30 d. pareiškėjos draudžiamosios pajamos buvo 50812,20 Lt (2009 metų I ketvirtį – 11518,70 Lt, 2009 metų II ketvirtį – 11625,50 Lt, 2009 metų III ketvirtį – 27668,00 Lt). Vadovaujantis LMSDĮ pakeitimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalies nuostatomis, laikotarpio nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. rugsėjo 30 d. draudžiamosiomis pajamomis laikoma 17830,00 Lt suma (50812,20 Lt x 0,3509 = 17830,00 Lt). Atsižvelgus į padidėjusias pareiškėjos draudžiamąsias pajamas laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. rugsėjo 30 d., jos motinystės (tėvystės) pašalpos mėnesio dydis nuo 543,97 Lt padidėjo iki 1274,10 Lt, todėl už laikotarpį nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2010 m. vasario 28 d. atsirado motinystės (tėvystės) pašalpos nepriemoka. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja motinystės (tėvystės) pašalpos gavimo laikotarpiu nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. turėjo draudžiamųjų pajamų (pagal Registro duomenis nurodytu laikotarpiu pareiškėjos draudžiamosios pajamos buvo 9811,95 Lt; šio laikotarpio draudžiamosiomis pajamomis laikoma 3443,01 Lt suma (9811,95 Lt x 0,3509 = 3443,01 Lt)), todėl, vadovaujantis LMSD įstatymo 21 straipsnio 4 dalies bei LMSDP nuostatų 48¹ punkto nuostatomis, pareiškėjai turėjo būti mokamas motinystės (tėvystės) pašalpos (1274,10 Lt) ir pareiškėjos atitinkamą 2009 metų spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesį turėtų draudžiamųjų pajamų (1147,67 Lt) skirtumas, t. y. laikotarpiu nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. už kiekvieną mėnesį pareiškėjai turėjo būti mokama 126,43 Lt dydžio motinystės (tėvystės) pašalpa. Įvertinęs pareiškėjos motinystės (tėvystės) pašalpos nepriemokos už vaiko priežiūros atostogų laikotarpį nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2010 m. vasario 28 d. ir permokos už vaiko priežiūros atostogų laikotarpį nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. santykį, VSDFV Vilniaus skyrius priėmė 2010 m. kovo 19 d. sprendimą Nr.6-35-1359, kuriuo nusprendė išmokėti pareiškėjai 164,02 Lt motinystės (tėvystės) pašalpos nepriemoką už laikotarpį nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2010 m. vasario 28 d.

Šalies argumentai

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos su skundu nesutiko ir prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsiliepimuose į patikslintus skundus (II t., b. l. 47-49, 92-93) ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovė teismo posėdyje (II t., b. l. 96-99) rėmėsi iš esmės tais pačiais argumentais kaip ir atsakovas.Taip pat paaiškino, kad pagal VSD įstatymo 6 straipsnio 2 dalį kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės (tėvystės) pašalpų dydis, yra apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas per 12 kalendorinių mėnesių, buvusių prieš vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį. Savarankiškai dirbantiems asmenims pašalpos apskaičiuojamos pagal kompensuojamąjį uždarbį, nustatytą taikant Pakeitimo įstatymo 10 straipsnio nuostatas, t. y. jų draudžiamosiomis pajamomis laikomos pajamos, nuo kurių 2009 ir 2010 metais įmokėtos sumažinto tarifo privalomojo ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokos ir kurios apskaičiuotos proporcingai mokėtoms valstybinio socialinio draudimo įmokoms. Savarankiškai dirbančio asmens gauta pajamų suma 2009 metais dauginama iš 0,3509 dydžio koeficiento, kuris apskaičiuojamas 2009 metų sumažintą socialinio draudimo įmokos tarifą (10 proc.) dalijant iš tų metų bendrojo socialinio draudimo įmokų tarifo (28,5 proc.). Tai, ar asmuo motinystės (tėvystės) pašalpos gavimo laikotarpiu turi draudžiamųjų pajamų, nustatoma pagal Apdraustųjų registro duomenis. Apdraustųjų registro nuostatų 25.11 punkto antroje pastraipoje nustatyta, kad teritorinė registro tvarkymo įstaiga (VSDFV teritorinis skyrius) savarankiškai dirbančių asmenų praėjusių metų pajamų metinę sumą, nuo kurios turi būti apskaičiuotos ir sumokėtos įmokos (remiantis VMI duomenimis), ir jų sumokėtų įmokų metinę sumą vadovaujančiosios registro tvarkymo įstaigos (VSDFV) nustatyta tvarka už 2009 metus išdėsto ketvirčiais (nuo 2010 m. – mėnesiais), proporcingai savarankiškai dirbančio asmens veiklos vykdymo laikotarpiui ir sumokėtoms įmokoms. Pagal Apdraustųjų registro duomenis pareiškėja visus 2009 metus vykdė individualią veiklą ir už šį laikotarpį sumokėjo socialinio draudimo įmokas. Pagal Apdraustųjų registro duomenis pareiškėjos 2009 metų pajamomis, kurių pagrindu yra apskaičiuojamos jos 2009 metų draudžiamosios pajamos, laikoma 60624,15 Lt suma. Laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. rugsėjo 30 d. pareiškėjos pajamomis, kurių pagrindu yra apskaičiuojamos šio laikotarpio draudžiamosios pajamos, yra 50812,23 Lt (60624,15 Lt - 9811,95 Lt). Šio laikotarpio draudžiamosiomis pajamomis laikoma 17830 Lt (50812,23 Lt x 0,3509). Kadangi laikotarpiu nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. socialinio draudimo įmokos sumokėtos nuo 9811,95 Lt pajamų sumos, šio laikotarpio draudžiamosiomis pajamomis laikoma 3443,01 Lt (9811,95 Lt x 0,3509) suma. Gavus iš VMI duomenis apie pareiškėjos 2009 metais deklaruotas pajamas, Apdraustųjų registro duomenys buvo patikslinti: iš metinės 2009 metų pajamų sumos atėmus avansiniame VSDFV Vilniaus skyriui pateiktame 2009 m. rugsėjo 22 d. pranešime apie savarankiškai dirbančius asmenis nurodytą pajamų sumą (60624,15 - 21696) ir gautą skirtumą išdėsčius proporcingai ketvirčiams (pagal ketvirčio dienų skaičių).

Laikotarpiu nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. pareiškėja sumokėjo įmokas nuo 9811,95 Lt pajamų sumos, todėl jos draudžiamosiomis pajamomis laikoma 3443,01 Lt suma. Taigi, nurodytu laikotarpiu pareiškėja kas mėnesį turėjo 1147,67 Lt dydžio draudžiamųjų pajamų. Atsižvelgdamas į tai, trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, jog VSDFV Vilniaus skyrius, vadovaudamasis VSDĮ 21 straipsnio 4 dalimi ir Ligos ir motinystės pašalpų nuostatų 48¹ punktu, pagrįstai 2010 m. kovo 18 d. ir 2010 m. kovo 19 d. priėmė sprendimus dėl motinystės (tėvystės) pašalpos dalies mokėjimo ir nepriemokos išmokėjimo už laikotarpį nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2010 m. vasario 28 d. Atkreipė dėmesį į tai, kad VSDFV Vilniaus skyriui 2009 m. spalio 1 d. pateiktame prašyme dėl motinystės (tėvystės) pašalpos skyrimo pareiškėja pateikė sutikimą dėl permokos grąžinimo. Be to, pažymėjo, kad Registre nėra duomenų apie individualios veiklos nutraukimą.

Dėl pareiškėjos reikalavimo priteisti delspinigius VSDFV pritarė atsakovo pozicijai, kad ligos ir motinystės socialinį draudimą ir išmokų mokėjimą reglamentuojantys teisės aktai delspinigių mokėjimo nenumato, todėl šis pareiškėjos reikalavimas yra nepagrįstas.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą, 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimu (II t., b. l. 101-111) pareiškėjos G. J. S. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad nagrinėjamas ginčas kilęs dėl VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimų Nr.6-26-1152, Nr.6-35-1359 bei VSDF valdybos sprendimo Nr.(11.1)I-2968 pagrįstumo bei teisėtumo. Ginčo esmė yra pareiškėjos motinystės pašalpos nepriemoka už laikotarpį nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. Teismas pažymėjo, kad tarp šalių nėra ginčo dėl pašalpos pareiškėjai paskaičiavimo matematinio teisingumo. Šalių pozicijos iš esmės skiriasi dėl to, ar pareiškėjos motinystės pašalpa, 2010 metais jai deklaravus pajamas už 2009 metus, teisėtai ir pagrįstai perskaičiuota, padalinus metinėje pajamų deklaracijoje deklaruotą apmokestinamųjų pajamų sumą iš visų 12 mėnesių.

Teismas nustatė, kad byloje surinkti ir ištirti įrodymai patvirtina, jog advokato padėjėja tuo metu dirbusi G. J. S. VSDFV Vilniaus skyriui 2009 m. spalio 1 d. pateikė prašymą skirti motinystės pašalpą, kuri yra mokamą vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu (II t., b. l. 19-20,23). Byloje nėra ginčo dėl fakto, kad motinystės pašalpos skyrimo metu pareiškėja VMI dar nebuvo deklaravusi iš savarankiškos veiklos 2009 metais gautų pajamų ir kad motinystės pašalpa jai buvo apskaičiuota pagal tuo metu Apdraustųjų registre buvusius duomenis apie pareiškėjos draudžiamąsias pajamas. VSDFV Vilniaus skyriui pateiktame 2009 m. rugsėjo 22 d. pranešime Nr. 09/02 apie savarankiškai dirbančius asmenis pareiškėja 2009 metų I ketvirtį deklaravo 1920 Lt, 2009 metų II ketvirtį – 1920 Lt, 2009 metų III ketvirtį – 17 856 Lt, iš viso už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. rugsėjo 30 d. ji deklaravo 21 696 Lt pajamų (II t., b. l. 41-43). VSDFV Vilniaus skyrius 2009 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. 6-24-23606 nusprendė skirti pareiškėjai motinystės pašalpą: paskaičiavo, kad jai vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2010 m. rugsėjo 26 d. mokama 543,97 Lt pašalpa (II t., b. l. 21-22). Šio sprendimo priede nurodyta, kad pareiškėjos teisės į pašalpą data – 2009 m. spalio 1 d., skaičiuotino laikotarpio darbo dienų skaičius – 251, laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. rugsėjo 30 d. pareiškėjos draudžiamosiomis pajamomis laikoma 7613,13 Lt (21 696 Lt x 0,3509 = 7613,13 Lt) suma (II t., b. l. 23-24). 2009 m. spalio 27 d. raštu Nr. (10.4)3-76084 VSDFV Vilniaus skyrius informavo pareiškėją apie tai, jog pagal Apdraustųjų registro duomenis ji yra dirbantis asmuo, nes nedeklaravo veiklos nevykdymo arba veiklos pabaigos VMI nustatyta tvarka, taip pat paaiškino, kad, pareiškėjai deklaravus iš savarankiškos veiklos gautas pajamas už 2009-2010 metus VMI, o VSDFV Vilniaus skyriui nustačius, jog vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2010 m. rugsėjo 26 d. pareiškėja turėjo draudžiamųjų pajamų, bus peržiūrėtas sprendimas skirti jai motinystės pašalpą ir, vadovaujantis LMSDP nuostatų 63 punktu, susidariusią motinystės pašalpos permoką ji turės grąžinti Fondo biudžetui, arba ji bus išieškota iš pareiškėjai mokamų išmokų (II t., b. l. 25-26). Pareiškėja 2010 m. sausio 19 d. pateikė VSDFV Vilniaus skyriui prašymą perskaičiuoti jai mokamą motinystės pašalpą, atsižvelgiant į 2009 m. jos gautas pajamas (II t., b. l. 27), prie prašymo pridėjo metinę pajamų deklaraciją už 2009 metų mokestinį laikotarpį (II t., b. l. 28-34). VSDFV Vilniaus skyrius 2010 m. vasario 20 d. raštu Nr. (10.4) 3-12986 informavo pareiškėją, kad Apdraustųjų registre nėra duomenų apie pasikeitusias jos draudžiamąsias pajamas laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. rugsėjo 30 d., todėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2009 m. spalio 27 d. sprendimas Nr. 6-24-23606, kuriuo pareiškėjai skirta motinystės pašalpa, bus peržiūrėtas 2010 m. gegužės – birželio mėnesiais, gavus informaciją iš VMI apie pareiškėjos 2009 metų individualios veiklos pajamas (II t., b. l. 35). 2010 m. kovo 16 d. VSDFV Vilniaus skyrius gavo iš VMI duomenis apie pareiškėjos deklaruotas pajamas už 2009 metus (II t., b. l. 44). Pareiškėja VSDFV Vilniaus skyriui 2009 m. rugsėjo 22 d. pranešime Nr. 09/02 deklaravo šias draudžiamąsias pajamas: 2009 m. I ketvirtį – 1920 Lt, 2009 m. II ketvirtį – 1920 Lt, 2009 m. III ketvirtį – 17856 Lt (II t., b. l. 41-43), o po VMI pateiktų duomenų įrašymo į Apdraustųjų registro duomenų bazę pareiškėjos draudžiamosios pajamos 2009 metais pasikeitė taip: 2009 m. I ketvirtį – 11518,70 Lt, 2009 m. II ketvirtį – 11625,50 Lt, 2009 m. III ketvirtį – 27668 Lt, 2009 m. IV ketvirtį – 9811,95 Lt (II t., b. l. 45). Apdraustųjų registro duomenų bazėje pasikeitus duomenims apie pareiškėjos draudžiamąsias pajamas, ginčijamu VSDFV Vilniaus skyriaus 2010 m. kovo 18 d. sprendimu Nr.6-26-1152 pareiškėjai paskirta 15119,32 Lt motinystės pašalpa už vaiko priežiūros atostogų laikotarpį nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2010 m. rugsėjo 26 d. (II t., b. l. 36-37). Iš šio sprendimo priedo matyti, kad VSDFV Vilniaus skyrius pareiškėjos draudžiamosiomis pajamomis nusprendė laikyti 17830 Lt sumą, apskaičiuotą, atsižvelgiant į laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. rugsėjo 30 d. pareiškėjos gautas pajamas (50812,23 Lt x 0,3509 = 17830 Lt) (II t., b. l. 38-39). Įvertinęs pareiškėjos motinystės pašalpos nepriemokos už vaiko priežiūros atostogų laikotarpį nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2010 m. vasario 28 d. ir permokos už vaiko priežiūros atostogų laikotarpį nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. santykį, VSDFV Vilniaus skyrius 2010 m. kovo 19 d. priėmė sprendimą Nr.6-35-1359, kuriuo nusprendė išmokėti pareiškėjai 164,02 Lt motinystės pašalpos nepriemoką už laikotarpį nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2010 m. vasario 28 d. (II t., b. l. 40). Pareiškėja, nesutikdama su VSDFV Vilniaus skyriaus Sprendimais Nr.6-26-1152 ir Nr.6-35-1359, 2010 m. balandžio 23 d. skundu kreipėsi į VSDF valdybą, prašydama šiuos sprendimus panaikinti, perskaičiuoti motinystės pašalpą ir išmokėti jai nepriemoką (II t., b. l. 54-56). VSDF valdyba, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, 2010 m. gegužės 21 d. priėmė sprendimą Nr.(11.1)I-2968, kuriame nurodė, kad VSDFV Vilniaus skyriaus Sprendimai Nr.6-26-1152 ir Nr.6-35-1359 yra teisėti ir pagrįsti (II t., b. l. 52-53). Šiame sprendime VSDF valdyba akcentavo, kad Apdraustųjų registre nėra duomenų apie pareiškėjos individualios veiklos nutraukimą.

Teismas nurodė, kad pagal LMSD įstatymo 19 straipsnį bei LMSDP nuostatų 43 punktą teisę gauti motinystės (tėvystės) pašalpą turi vienas iš tėvų (įtėvių) ar globėjas, kuris apdraustas ligos ir motinystės socialiniu draudimu, įstatymų nustatyta tvarka išleistas vaiko priežiūros atostogų, bei per paskutinius 24 mėnesius iki pirmosios vaiko priežiūros atostogų dienos turintis ne trumpesnį kaip 9 mėnesių (nuo 2009 m. spalio 1 d. – ne trumpesnį kaip 12 mėnesių) ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą. Savarankiškai dirbantys asmenys, pateikę vaiko gimimo liudijimą, prilyginami asmenims, kuriems suteiktos vaiko priežiūros atostogos (LMSDĮ 5 str. 6 d.). VSD įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme (advokatai, advokatų padėjėjai, notarai, antstoliai, verslo liudijimus turintys asmenys ir kiti asmenys), laikomi savarankiškai dirbančiais asmenimis. Pagal to paties įstatymo 4 straipsnio 3 dalį savarankiškai dirbantys asmenys, išskyrus tuos, kurie verčiasi individualia veikla turėdami verslo liudijimus, nuo 2009 m. sausio 1 d. privalomai draudžiami pensijų socialiniu draudimu pagrindinei ir papildomai pensijos dalims, ligos ir motinystės socialiniu draudimu, kai draudžiama tik motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) išmokoms gauti. VSD įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2009 m. gruodžio 31 d.) nustatyta, kad savarankiškai dirbančių asmenų socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos ir mokamos nuo praėjusiais metais gautų pajamų metinės sumos. Asmenų, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, pajamų metinę sumą sudaro VMI deklaruotų individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų ir apskaičiuotos mokestinių metų individualios veiklos pajamų mokesčio sumos skirtumas. Pagal VSD įstatymo 9 straipsnio 4 dalį asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, jiems priklausančias mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas moka nuo veiklos vykdymo pradžios iki veiklos pabaigos. To paties straipsnio 5 dalis (redakcija, galiojusi iki 2009 m. gruodžio 31 d.) nustato, kad savarankiškai dirbančių asmenų socialinio draudimo įmokos mokamos kartą per ketvirtį, šių asmenų mėnesio socialinio draudimo įmokos gali būti avansu apskaičiuojamos ir sumokamos nuo jų pačių pasirinktos sumos, bet ne mažesnės nei 0,8 minimalios mėnesinės algos dydžio per mėnesį. VSD įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad socialinio draudimo įmokoms ir socialinio draudimo išmokoms teisingai priskaičiuoti Registre kaupiami duomenys apie apdraustuosius asmenis, jų draudėjus ir socialinio draudimo išmokų gavėjus. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad visos socialinio draudimo išmokos skaičiuojamos pagal duomenis, turimus Registre. Apdraustųjų registro nuostatų 25.11 punkte (redakcija, galiojusi iki 2009 m. gruodžio 31 d.) nustatyta, kad savarankiškai dirbantys asmenys, kurie socialinio draudimo įmokas avansu apskaičiuoja ir sumoka nuo jų pačių pasirinktos sumos, pateikia teritorinei registro tvarkymo įstaigai (VSDFV teritoriniam skyriui) duomenis apie per kalendorinį ketvirtį apskaičiuotas draudžiamųjų pajamų ir valstybinio socialinio draudimo įmokų sumas. Teritorinė registro tvarkymo įstaiga savarankiškai dirbančių asmenų praėjusių metų pajamų metinę sumą, nuo kurios turi būti apskaičiuotos ir sumokėtos socialinio draudimo įmokos (remiantis VMI duomenimis), ir jų sumokėtų įmokų metinę sumą vadovaujančiosios registro tvarkymo įstaigos (VSDFV) nustatyta tvarka išdėsto ketvirčiais, proporcingai savarankiškai dirbančio asmens veiklos vykdymo laikotarpiui ir sumokėtoms socialinio draudimo įmokoms.

LMSD įstatymo 5 straipsnio 5 dalies 1 punktas (redakcija, galiojusi nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d.) nustatė, jog asmenims, privalomai draudžiamiems ligos ir motinystės socialiniu draudimu, kai draudžiama motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpoms, ir asmenims, nurodytiems šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje, motinystės pašalpa skiriama pagal pateiktą nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimą, išduotą šio įstatymo 16 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka, jeigu moteris neturi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokos. Pagal LMSD įstatymo 21 straipsnio 4 dalį bei LMSDP nuostatų 48¹ punktą, jeigu apdraustasis, kuris buvo ar yra išleistas vaiko priežiūros atostogų, turi draudžiamųjų pajamų, kurių dydis mažesnis už motinystės (tėvystės) pašalpą (bendrą šių pašalpų sumą), jam mokamas šios pašalpos (bendros šių pašalpų sumos) ir jo atitinkamo mėnesio turėtų draudžiamųjų pajamų skirtumas. Mokant pašalpas savarankiškai dirbantiems asmenims (tarp jų ir advokatų padėjėjams), laikoma, kad draudžiamųjų pajamų jie turėjo visą mėnesį, jeigu valstybinio socialinio draudimo įmokos sumokėtos nuo pajamų sumos, ne mažesnės negu minimalioji mėnesinė alga, priešingu atveju šių asmenų draudžiamųjų pajamų laikotarpis laikomas proporcingai mažesniu (Ligos ir motinystės pašalpų nuostatų 48¹ punktas).

Žemesnės instancijos teismas

LMSD įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad iki 2010 m. liepos 1 d. kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės (tėvystės) pašalpos dydis, yra apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas per 12 kalendorinių mėnesių, buvusių prieš vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį. To paties įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apdraustojo asmens draudžiamosios pajamos yra visos asmens pajamos, nuo kurių buvo mokamos arba turėjo būti mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos ligos ir motinystės socialiniam draudimui. Draudžiamosios pajamos nustatomos pagal LMSDĮ pakeitimo įstatymo 10 straipsnį, kurio 4 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2009 m. kovo 5 d.) nustatyta, kad savarankiškai dirbančių asmenų draudžiamosiomis pajamomis laikomos pajamos, nuo kurių 2009 ir 2010 metais įmokėtos sumažinto tarifo privalomojo ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokos ir kurios apskaičiuotos proporcingai mokėtoms valstybinio socialinio draudimo įmokoms: atitinkamais metais gauta pajamų suma dauginama iš dydžio, kuris apskaičiuojamas atitinkamų metų sumažintą ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokos tarifą, taikomą savarankiškai dirbančių asmenų gautoms pajamoms, dalijant iš tų metų bendrojo ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokų tarifo, nustatyto savarankiškai dirbantiems asmenims.

Sistemiškai išanalizavęs nurodytą teisinį reguliavimą, teismas padarė išvadą, kad motinystės pašalpa skiriama pagal pateiktą nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimą, tačiau su sąlyga, jeigu moteris neturi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokos. Teismas pažymėjo, jog byloje nustatyta, kad VSDFV Vilniaus skyrius, po pareiškėjos pateiktos metinės pajamų deklaracijos už 2009 metus ir pasikeitus duomenims Registro duomenų bazėje, perskaičiavęs pareiškėjos motinystės pašalpą, nustatė, kad laikotarpiu nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. G. J. S. turėjo 9811,95 Lt draudžiamųjų pajamų. Tačiau pareiškėja tvirtina minėtu laikotarpiu neturėjusi jokių pajamų, išskyrus motinystės pašalpą, ir nurodo, kad visos metinėje pajamų deklaracijoje už 2009 metus nurodytos pajamos uždirbtos laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. rugsėjo 30 d., t. y. iki kreipimosi į VSDFV Vilniaus skyrių dėl pašalpos skyrimo dienos.

Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje neginčytinai įrodyta aplinkybė, kad pareiškėja yra savarankiškai dirbantis asmuo (ginčo laikotarpiu dirbo advokato padėjėja). Pažymėjo, jog iš aukščiau pateiktų teisės aktų nuostatų analizės matyti, kad visos socialinio draudimo išmokos skaičiuojamos pagal duomenis, turimus Apdraustųjų registre. Teismui pateikti įrodymai patvirtina, kad VSDFV Vilniaus skyrius, perskaičiuodamas pareiškėjos motinystės pašalpą, pagrįstai vadovavosi Registro duomenų bazėje esančiais duomenimis apie jos 2009 metais gautas pajamas ir veiklos laikotarpius. Pareiškėja 2010 m. sausio 19 d. pateikė VSDFV Vilniaus skyriui prašymą dėl motinystės pašalpos perskaičiavimo, atsižvelgiant į jos 2009 metais gautas ir deklaruotas pajamas. Atsakovas, gavęs duomenis iš VMI apie G. J. S. deklaruotas pajamas už 2009 metus, vadovaudamasis Registro nuostatų 25.11 punkto reikalavimais, jos 2009 metų pajamų metinę sumą, nuo kurios turi būti apskaičiuotos ir sumokėtos socialinio draudimo įmokos, ir sumokėtų įmokų metinę sumą išdėstė ketvirčiais, proporcingai pareiškėjos veiklos vykdymo laikotarpiui ir sumokėtoms socialinio draudimo įmokoms. Teismas nustatė, kad pagal Apdraustųjų registro duomenis pareiškėjos 2009 metų pajamomis, kurių pagrindu apskaičiuojamos jos draudžiamosios pajamos, laikoma 60624,15 Lt suma, mokestinis laikotarpis – nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. (II t., b. l. 44). Pažymėjo, kad pajamų, gautų 2009 metais, sumos dydžio pareiškėja neginčija, tačiau teigia, kad visos šios pajamos gautos iki 2009 m. rugsėjo 30 d.

Teismas padarė išvadą, kad VSDFV Vilniaus skyrius teisėtai ir pagrįstai perskaičiavo pareiškėjos motinystės pašalpą, vadovaudamasis Apdraustųjų registro nuostatų 25.11 punkto reikalavimais, t. y. pareiškėjos 2009 metų pajamų metinę sumą išdėstė ketvirčiais, proporcingai jos veiklos vykdymo laikotarpiui ir sumokėtoms sumoms. Kadangi Apdraustųjų registre nebuvo duomenų, kad pareiškėjos veikla nuo 2009 m. spalio 1 d. buvo sustabdyta ar nutraukta, atsakovas taip pat pagrįstai pareiškėjos pajamų metinę sumą už 2009 metus išdėstė proporcingai pagal visus keturis metų ketvirčius (II t., b. l. 45).

Teismas atmetė kaip nepagrįstą skundo argumentą, kad, perskaičiavęs pašalpą pagal pareiškėjos VMI deklaruotas draudžiamąsias pajamas už 2009 metus, atsakovas, nereikalavęs ir nepatikrinęs jokių pareiškėjos pajamas pagrindžiančių dokumentų, neteisėtai priskyrė jos apmokestinamąsias pajamas laikotarpiui nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. Šiuo aspektu pažymėjo, jog VSD įstatymo 10 straipsnio 3 dalis imperatyviai nustato, kad visos socialinio draudimo išmokos skaičiuojamos pagal duomenis, turimus Apdraustųjų registre. Taigi, teismo vertinimu, įstatymas nenumato pareigos socialinio draudimo išmokas skaičiuojančiai ir skiriančiai įstaigai reikalauti pateikti papildomus dokumentus, kurie pagrįstų asmens, kurio socialinio draudimo išmoka skaičiuojama, gautas pajamas ir veiklos laikotarpius. Nurodė, jog byloje nustatyta, kad VSDFV Vilniaus skyrius, perskaičiuodamas pašalpos dydį, veikė įstatymo apibrėžtose ribose, t. y. rėmėsi Apdraustųjų registre pateiktais duomenimis apie pareiškėjos 2009 metais gautas pajamas ir veiklos laikotarpius. Remdamasis išdėstytais argumentais ir atsižvelgęs į tai, jog byloje nėra duomenų, kad Apdraustųjų registro duomenys, kuriais rėmėsi VSDFV Vilniaus skyrius, yra paneigti, teismas konstatavo, jog pareiškėjos skundo argumentai, kad atsakovas neteisėtai rėmėsi tik Apdraustųjų registro duomenimis, atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl pareiškėjos argumentų, kad jokie įstatymai nenumato galimybės advokatui (advokato padėjėjui) stabdyti savo veiklą, tik ją nutraukti, ir dėl to atsakovas motinystės pašalpos perskaičiavimą nepagrįstai ir neteisėtai motyvavo tuo, jog pareiškėja gavo pajamas laikotarpiu nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d., nes VMI nustatyta tvarka nedeklaravo savo veiklos nevykdymo arba veiklos pabaigos, teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 23 straipsnis numatyto tik išbraukimą arba laikiną išbraukimą iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo, bet nenumato galimybės advokatui (advokato padėjėjui) stabdyti savo veiklą. Tačiau, teismo vertinimu, jau tuo metu, kai pareiškėja išėjo vaiko priežiūros atostogų, teisiškai buvo sureguliuotas mechanizmas, leidžiantis spręsti šią problemą. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 77 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tais atvejais, kai mokesčių mokėtojai laikinai nevykdo veiklos <...>, mokesčių mokėtojai gali būti laikinai atleidžiami nuo mokesčio deklaracijos ir (arba) kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų pateikimo. Laikino atleidimo nuo mokesčių deklaracijų ir (arba) kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų pateikimo tvarką, terminus ir atvejus nustato centrinis mokesčių administratorius. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. VA-135 patvirtintų Mokesčių deklaracijų pateikimo, jų pateikimo termino pratęsimo ir mokesčių mokėtojų laikino atleidimo nuo mokesčių deklaracijų ir (arba) kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų pateikimo taisyklių (toliau – ir Deklaracijų pateikimo taisyklės) 25 punkte nustatyta, jog, vadovaujantis MAĮ 77 straipsnio nuostatomis, mokesčių mokėtojas gali būti laikinai atleistas nuo deklaracijos ir (arba) kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų pateikimo, kai mokesčių mokėtojas laikinai nevykdo veiklos (25.1 p.); <...> Taisyklių 26 punkte nustatyta, kad mokesčių mokėtojas gali būti pripažintas veiklos nevykdančiu, jeigu negauna pajamų (išskyrus mokesčių mokėtojo banko sąskaitose esamų piniginių lėšų palūkanas) (26.3 p.). Taisyklių 27 punkte nustatyta, kad mokesčių mokėtoją nevykdančiu veiklos gali pripažinti savo sprendimu ribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens kompetentingas valdymo organas arba neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens savininkas, jeigu mokesčių mokėtojas atitinka šių Taisyklių 26.1-26.3 punktuose nurodytus kriterijus. Taisyklių 28 punkte nustatyta, kad po šių Taisyklių 27 punkte nurodyto sprendimo priėmimo mokesčių mokėtojas gali kreiptis į jį įregistravusią apskrities valstybinę mokesčių inspekciją ir pateikti prašymą laikinai atleisti nuo deklaracijų ir (arba) kitų dokumentų pateikimo. LMSDP nuostatų 41 punktas (redakcija, galiojusi nuo 2009 m. rugsėjo 9 d. iki 2010 m. rugsėjo 12 d.) numato, jog šių nuostatų 3.1 punkte nurodyti asmenys, išskyrus ūkininkus ir jų partnerius, laikomi neturinčiais draudžiamųjų pajamų tuo laikotarpiu, kai deklaravo veiklos nevykdymą arba veiklos pabaigą VMI nustatyta tvarka. Atsižvelgdamas į nustatytas faktines bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teisės aktų nuostatomis, teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjos skundo teiginius, kad ji neturėjo galimybės kokiu nors būdu stabdyti savo veiklą tuo laikotarpiu, kai buvo vaiko priežiūros atostogose. Pažymėjo, jog iš aukščiau išdėstytų teisės aktų nuostatų matyti, kad pareiškėja turėjo galimybę VMI deklaruoti apmokestinamąsias pajamas tik už tą laikotarpį, kada ji realiai dirbo ir gavo pajamas. Kadangi pareiškėja šia teise nepasinaudojo ir VMI deklaravo savo pajamas už visus 2009 metus, VSDFV Vilniaus skyrius, apskaičiuodamas jos draudžiamąsias pajamas, teisėtai ir pagrįstai į pareiškėjos veiklos laikotarpį įtraukė ir laikotarpį nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. Dėl šių priežasčių teismas padarė išvadą, kad atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius, perskaičiavęs pareiškėjos motinystės pašalpą, pagrįstai ir teisėtai nusprendė, jog už laikotarpį nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. iš VSDFV gautą pašalpą pareiškėja privalo grąžinti, nes tuo laikotarpiu jos uždirbtos pajamos viršijo jai išmokėtą motinystės pašalpą.

Remdamasis ištirtais įrodymais ir išdėstytais motyvais teismas padarė išvadą, kad VSDFV Vilniaus skyriaus 2010 m. kovo 18 d. sprendimas Nr. 6-26-1152 ir 2010 m. kovo 19 d. sprendimas Nr. 6-35-1359 bei VSDFV 2010 m. gegužės 21 d. sprendimas Nr. (11.1) I-2986 yra teisėti ir pagrįsti, todėl tenkinti pareiškėjos skundą nėra pagrindo.

III.

Pareiškėja G. J. S. (toliau – ir apeliantė) apeliaciniu skundu (II t., b. l. 115-118) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jos skundą tenkinti.

Apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

Teismas teisingai nustatęs, kad ginčo esmė yra motinystės pašalpos nepriemoka už laikotarpį nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d., padarė nepagrįstas ir klaidingas išvadas dėl pareiškėjos savarankiškos veiklos laikotarpio ir pajamų gavimo laikotarpio 2009 metais. Visi teismo sprendimo argumentai iš esmės susiję su tuo, kad pareiškėja pagal kreipimosi pašalpos metu galiojusius teisės aktus neva turėjo galimybę stabdyti advokato veiklą, tačiau šia galimybė nepasinaudojo. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad atsakovas motinystės pašalpą perskaičiavo pagrįstai ir teisėtai remdamasis Apdraustųjų registro nuostatų 25.11 punktu. Apeliantė nuomone, teismas nepagrįstai atmetė jos argumentus, kad atsakovas nepagrįstai rėmėsi tik Apdraustųjų registro duomenimis, kadangi šio Registro duomenys apie jos savarankiškos veiklos vykdymo ir pajamų gavimo laikotarpius neatitinka tikrovės, nes Apdraustųjų registre nėra galimybės užfiksuoti veiklos nevykdymo laikotarpio. Mano, kad teismo išvados visiškai neatitinka ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų įrodymų vertinimui. Teismo sprendimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu, nes jį priimant nesiremta visais į bylą pateiktais įrodymais apie pajamų gavimo ir veiklos laikotarpius, o remtasi vien tik abstrakčiomis VSDFV veiklą reglamentuojančių poįstatyminių teisės aktų nuostatomis.

2. Teismas nepagrįstai atmetęs pareiškėjos argumentus, kad įstatymai nenumato advokatui (advokato padėjėjui) galimybės stabdyti savo veiklą, nepagrįstai pripažino, jog pareiškėja turėjo galimybę VMI deklaruoti apmokestinamąsias pajamas tik už tą laikotarpį, kuriuo ji realiai dirbo ir gavo pajamų, tačiau ji šia teise nepasinaudojo ir VMI deklaravo savo pajamas už visus 2009 metus, todėl atsakovas, apskaičiuodamas pareiškėjos draudžiamąsias pajamas, neva teisėtai ir pagrįstai į jos veiklos laikotarpį įtraukė ir laikotarpį nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. Paneigdama paminėtas teismo išvadas, apeliantė pažymi, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – ir GPM įstatymas) redakcijos, įsigaliojusios nuo 2008 m. gruodžio 30 d. ir galiojančios iki šiol, 27 straipsnio 1 dalimi, darytina išvada, kad įstatyme įtvirtinta pareiga pateikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją ir galimybė tai padaryti ne anksčiau kaip pasibaigus mokestiniam laikotarpiui. Aplinkybės, kad advokatas neturi galimybės stabdyti savo veiklos, neginčija nei atsakovas, nei trečiasis suinteresuotas asmuo. GPM įstatymo 27 straipsnyje numatyta individualią veiklą įregistravusių gyventojų pareiga privalomai pateikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju visiškai nepagrįstai rėmėsi Deklaracijų pateikimo taisyklėmis, kurių taikymas yra VMI prerogatyva, ir jas taikė visiškai priešingai nė taiko mokesčių administratorius.

3. Apibendrindama išdėstytus argumentus apeliantė pareiškė mananti, kad teismas nesivadovavo ABTĮ 57 straipsnio 6 dalimi, neatsižvelgė į bylos teisingam išsprendimui itin svarbius įrodymus: rašytinius įrodymus apie pareiškėjos pajamas, veiklos laikotarpius, VSD įmokas patvirtinančius įrodymus, mokesčių administratoriaus atsakymą dėl galimybės stabdyti veiklą, duomenis apie sprendimų prieštaravimą įstatymų nuostatoms ir t. t. Atsižvelgdama į tai, mano, kad teismas nevisapusiškai ir netinkamai įvertino bylos medžiagą, netyrė itin svarbių įrodymų, netinkamai taikė teisės aktus, todėl priėmė vienpusišką, paviršutinišką ir nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, kuris dėl to turėtų būti panaikintinas.

Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantė patikslino savo ankstesnius paskaičiavimus dėl motinystės pašalpos nepriemokos. Pažymėjo, kad tarp šalių nėra ginčo dėl fakto, kad atsakovo Sprendimu Nr.6-26-1152 pagal pareiškėjos deklaruotas pajamas (kuriomis VSDFV Vilniaus skyrius klaidingai laikė 50813,23 Lt sumą) perskaičiuota pašalpa sudarė 1274,10 Lt, atskaičius mokesčius – 1006,53 Lt per mėnesį. T už vaiko priežiūros laikotarpį nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2010 m. gegužės 30 d. (8 mėn.) turėjo būti išmokėta 8052, 24 Lt (1006,53 Lt x 8 mėn.). Realiai išmokėta pašalpos suma - 5332,26 Lt , nepriemoka – 2719,98 Lt. Apeliantė nurodė pripažįstanti savo ankstesnį klaidingą paskaičiavimą, jog pašalpos nepriemoka už 2009 m. spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesius yra 3019,59 Lt. Apeliantė patikslino, kad nepriemoka susidarė už 2009 m. spalio, lapkričio, gruodžio ir 2010 m. sausio mėnesius (po 576,80 Lt kiekvieną iš šių mėnesių) bei 2010 m. vasario mėnesį (412,78 Lt). Bendra pašalpos nepriemoka skaičiuojant pašalpą nuo 50.812,23 Lt pajamų sumos (ką darė VSDF skyrius) - 2719,98 Lt. VSDF valdyba atsiliepime į patikslintą skundą pripažino, kad pirmiau minėta pašalpos suma buvo apskaičiuota ne nuo 60624,15 Lt draudžiamųjų pajamų, kurias pareiškėja realiai uždirbo per 2009 metus, o nuo 50812,23 Lt , t.y. nuo 9811,92 Lt mažesnės pajamų sumos. Todėl iš atsakovo priteistina pašalpos nepriemoka nuo 9811,92 Lt už visą pašalpos gavimo laikotarpį iki veiklos atnaujinimo, t.y. už 8 mėnesių laikotarpį nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2010 m. gegužės 30 d. Priteistiną neprimoką apeliantė paskaičiavo taip : 9811, 92 pajamos (nuo kurių pašalpa nebuvo apskaičiuota ir išmokėta) dauginamos iš 0,3509 koeficiento, gautą sumą padalijus iš 251 veiklos vykdymo dienos gaunamas vidutinis dienos kompensuojamasis uždarbis (9811,92 x 0,3509 : 251 = 13,72 Lt, kuris dauginamas iš 85 proc.(antrus metus auginant vaiką taikomas procentas, mažinantis išmoką) ir iš vidutinio 2009 metų darbo dienų skaičiaus (13,72 x 85% x 21,1 d. = 246,03 Lt. Gauta 246,03 Lt suma yra pašalpos nepriemoka už vieną mėnesį, todėl ji dauginama iš 8 mėnesių (laikotarpis nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2010 m. gegužės 30 d.) ir gaunama pašalpos nepriemoka 1968,24 Lt (246,03 x 8). Kadangi pašalpos gavėjui VSDF išmoka išmokama tik po to, kai atskaitoma 15 proc. gyventojų pajamų mokestis bei 6 proc. privalomojo sveikatos draudimo mokestis, tai grynais pinigais priteistina pašalpos neprimoka sudarys 1554, 91 Lt (1968,24 Lt -21%). Taigi bendra iš atsakovo priteistina pašalpos nepriemoka sudaro 4274, 89 Lt (2719,98 Lt. + 1554,91 Lt). Pasikeitus nepriemokos dydžiui, keičiasi ir delspinigių apskaičiavimas. Kadangi prašoma priteisti 4274, 89 Lt pašalpos nepriemoka turėjo būti sumokėta 2010 m. kovo 25 d. (šią dieną atsakovas išmokėjo pareiškėjai 164,02 Lt pašalpos nepriemoką), tačiau nesumokėta iki šiol, apeliantės nuomone delspinigiai skaičiuotini nuo 2010 m. kovo 26 d. už 180 dienų laikotarpį, iš kurių 5 dienų laikotarpiui skaičiuojami 2010 m. I ketvirčio delspinigiai (2010 m. kovo mėn.) -0,05 proc., o 175 d. – 2010 m. II ir III ketvirčių delspinigiai (2010m. balandžio – rugsėjo mėn.) – 0,04 proc. taigi priteistinų delspinigių suma sudarys 309,93 Lt , t.y. 10,69 Lt (4274, 89 Lt x 0,05% x 5 d.) plius 299,24 Lt (4274, 89 Lt x 0,04 % x 175 d.).

Remdamasi šiais argumentais apeliantė prašo priteisti atitinkamai mažesnę pašalpos nepriemokos sumą - 4274, 89 Lt (vietoj nurodytos patikslintame skunde pirmosios instancijos teismui - 4574,50 Lt) ir atitinkamai mažesnius delspinigius - 309,93 Lt (vietoj 331,02 Lt).

Atsiliepimas

Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą (II t., b. l. 131-132) su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą. Mano, kad teismas tinkamai pritaikė materialinės teisės normas ir visapusiškai išnagrinėjo visas bylai reikšmingas aplinkybes, todėl teisėtai ir pagrįstai priėmė skundžiamą sprendimą, kuriuo pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Šalies argumentai

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos su apeliaciniu skundu taip pat nesutinka ir prašo palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą (II t., b. l. 133-135) išdėsto tuos pačius argumentus, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teisme. Nurodo, kad, VSDFV nuomone, teismas tinkamai įvertino faktines ginčo aplinkybes ir aiškino bei taikė ginčo santykius reglamentuojančius teisės aktus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti nėra pagrindo.

Papildomai pateiktame rašytiniame paaiškinime trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino apeliantės draudžiamųjų pajamų už 2009 metus išdėstymą Registre.VSDĮ 14 straipsnio 1 dalis ir VSDF biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių (toliau – ir Fondo sudarymo taisyklės), patvirtintų Vyriausybės 2005 m. birželio 14 d. nutarimu Nr.647, 17 punkte nustatyta, kad visi draudėjai privalo registruotis teritorinėse valstybinėse mokesčių inspekcijose Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Remdamasis MAĮ 13 straipsnio 19 punktu, 43 ir 45 straipsniais nurodo, kad asmuo, kuriam pagal šį įstatymą yra prievolė mokėti mokestį, privalo užsiregistruoti pas atitinkamą vietos mokesčių administratorių (registro tvarkymo įstaigą) ir pateikti Mokesčių mokėtojo registro nuostatuose nurodytus mokesčių mokėtojo registravimo duomenis. Mokesčių mokėtojo registro nuostatų 24.3 punktas nustato, kad duomenys apie asmenų, kurie verčiasi individualia veikla, veiklos pradžią ir pabaigą tvarkomi Mokesčių mokėtojų registre, o 7 punkte nurodyta, kad Mokesčių mokėtojų registro tvarkymo įstaigos yra apskričių valstybinės mokesčių inspekcijos. Duomenys apie savarankiškai dirbančių asmenų, vykdančių individualią veiklą, veiklos pradžią ir pabaigą Registro duomenų bazėje fiksuojami pagal Registro gaunamus duomenis. Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 435, 46.2 punkte nustatyta, kad Apdraustųjų registro funkcionavimui užtikrinti naudojami Mokesčių mokėtojų registro duomenys, nurodyti šių nuostatų 20.2.18-20.2.20 punktuose. Nuostatų 20.2.19 punkte, kaip duomuo, kuris įrašomas į Apdraustųjų registrą, įrašomas ir tikslinamas pagal Mokesčių mokėtojų registro duomenis, nurodomos savarankiškai dirbančio asmens veiklos vykdymo pradžios ir pabaigos datos. Remdamasis šiuo teisniu reguliavimu trečiasis suinteresuotas asmuo teigia, kad duomenys apie draudėjų – savarankiškai dirbančių asmenų – veiklos vykdymo laikotarpius Apdraustųjų registre tvarkomi tik pagal Mokesčių mokėtojų registro duomenis.

VSD įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad savarankiškai dirbantys asmenys, tarp jų ir asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, socialinio draudimo įmokas moka į Fondo valdybos teritorinio skyriaus sąskaitą nuo veiklos vykdymo pradžios iki veiklos pabaigos. Fondo sudarymo taisyklių 33 punkte (redakcija, galiojusi iki 2009 m.gegužės mėn.) buvo nustatyta, kad savarankiškai dirbančiam asmeniui, išskyrus verslo liudijimus turinčius asmenis, per metus sumokėjus socialinio draudimo įmokas nuo apskaičiuotų pajamų sumos, ši pajamų suma įskaitoma kaip šio asmens draudžiamosios pajamos. 2009 ir 2010 m. savarankiškai dirbančių asmenų draudžiamosioms pajamoms (kompensuojamajam uždarbiui) apskaičiuoti skiriant valstybinio socialinio draudimo išmokas pajamos, nuo kurių buvo sumokėtos sumažinto dydžio socialinio draudimo įmokos, perskaičiuojamos proporcingai šių įmokų sumažintiems tarifams. Fondo sudarymo taisyklių 36 punkte nurodyta, kad pajamų metinių sumų ribos perskaičiuojamos proporcingai veiklos vykdymo laikotarpiui tais metais, kai savarankiškai dirbantys asmenys vykdė veiklą ne visus mokestinius metus. VSDĮ 9 straipsnio 5 dalyje ir Fondo sudarymo taisyklių 28 punkte nustatyta, kad asmenų, kurie verčiasi individualia veikla, socialinio draudimo įmokos mokamos nuo praėjusiais metais gautų pajamų metinės sumos. Pajamų metinė suma apskaičiuojama pasibaigus mokestiniams metams pagal metinę pajamų (pelno) mokesčio deklaraciją. Fondo sudarymo taisyklių 39 punkte nustatyta, kad VMI teikia Fondo valdybai informaciją apie savarankiškai dirbančių asmenų gautas pajamų metines sumas, nuo kurių turi būti apskaičiuotos ir sumokėtos socialinio draudimo įmokos. Informacija teikiama VMI ir Fondo valdybos duomenų teikimo sutartyje nustatyta tvarka. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2, 3, 4, 5, 7, 8, 9, 29, 31 straipsnių papildymo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje ir Fondo vykdymo taisyklių 28 punkte nustatyta, kad už 2009 metus ir 2010 metus asmenų, kurie verčiasi individualia veikla, socialinio draudimo įmokos apskaičiuojamos ir mokamos nuo VSD įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nurodytų šių asmenų gautų pajamų metinės sumos, neviršijančios keturių Vyriausybės patvirtintų einamųjų pajamų draudžiamųjų pajamų dydžių sumos per mėnesį (atitinkamai einamųjų draudžiamųjų pajamų 48 dydžių sumos per metus). Pagal tuo metu galiojusias VSD įstatymo 9 straipsnio 5 dalies nuostatas asmenys, vykdantys individualią veiklą, taip pat turėjo teisę skaičiuoti ir mokėti socialinio draudimo įmokas avansu ir mokėti jas kartą per ketvirtį ne vėliau kaip iki kito ketvirčio pirmojo mėnesio 15 dienos.

Duomenys apie savarankiškai dirbančių asmenų valstybinio socialinio draudimo laikotarpius ir sumokėtas socialinio draudimo įmokas į Registrą įrašomi šio registro nuostatų nustatyta tvarka. Apdraustųjų registro nuostatų 25.11 punkte buvo nustatyta, kad savarankiškai dirbantys asmenys, kurie socialinio draudimo įmokas avansu apskaičiuoja ir sumoka nuo jų pačių pasirinktos sumos, pateikia teritorinei registro tvarkymo įstaigai duomenis apie per kalendorinį ketvirtį apskaičiuotas draudžiamųjų pajamų ir valstybinio socialinio draudimo įmokų sumas (šių Nuostatų 20.1.4 ir 20.2.24 punktai). Taip pat nustatyta, kad Teritorinė registro tvarkymo įstaiga (Fondo valdybos teritorinis skyrius) savarankiškai dirbančių asmenų praėjusių metų pajamų metinę sumą, nuo kurios turi būti apskaičiuotos ir sumokėtos socialinio draudimo įmokos (remiantis VMI duomenimis), ir jų sumokėtų įmokų metinę sumą vadovaujančiosios registro tvarkymo įstaigos nustatyta tvarka išdėsto ketvirčiais proporcingai savarankiškai dirbančio asmens veiklos vykdymo laikotarpiui ir sumokėtoms socialinio draudimo įmokoms. Pareiškėja už 2009 metų I ir II ketvirtį socialinio draudimo įmokas sumokėjo avansu nuo 1950 Lt pajamų sumos, už III ketvirtį – nuo 17856 Lt pajamų sumos. VMI deklaruota pajamų metinė suma už 2009 metus, nuo kurių apskaičiuotos ir sumokėtos socialinio draudimo įmokos, buvo 65393,11 Lt (VMI duomenys). Pareiškėjos individuali advokato padėjėjo veikla 2009 metais nebuvo nei pradėta, nei nutraukta (draudėjo įregistravimo ir išregistravimo prasme). Advokato padėjėjo veiklos vykdymo laikotarpis Mokesčių mokėtojo registro duomenimis tęsėsi visus metus, ir, VSD įstatymo 9 straipsnio 4 dalies bei Fondo sudarymo taisyklių 36 punkto prasme, 2009 m. spalio 1 d. veiklos pabaiga nebuvo fiksuota. Todėl vadovaujantis Fondo sudarymo taisyklių 33 ir 36 punktais, per metus sumokėjus socialinio draudimo įmokas nuo apskaičiuotos pajamų sumos, ši suma įskaitoma kaip asmens draudžiamosios pajamos už visus metus. Ta aplinkybė, kad individuali advokato padėjėjo veikla laikinai nuo 2009 m. spalio 1 d. nebuvo vykdoma, nes pareiškėja prižiūrėjo vaiką, nėra tapati veiklos nutraukimo (veiklos pabaigos) sąvokai. Teisės aktai apibrėžia, kad įmokos turi būti mokamos iki veiklos pabaigos, o ne iki jos laikino nevykdymo. Taigi ginčo esmė yra ta, kad nagrinėjamu laikotarpiu advokato padėjėja G. J. S., kaip draudėja, veiklos nuo 2009 m. spalio 1 d. nenutraukė (veikla nepasibaigė), o tik laikinai nevykdė veiklos. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, VSD įstatymas nenumato galimybės nedėstyti Registre draudžiamųjų pajamų tuo laikotarpiu, kai asmuo laikinai veiklos nevykdo. Poįstatyminiuose teisės aktuose taip pat nėra numatytas faktinio veiklos nevykdymo įrodinėjimas. Dėstyti draudžiamąsias pajamas kitaip negu numato VSD įstatymas ir Fondo sudarymo taisyklių 33 ir 36 punktai, Fondo teritoriniai skyriai neturi teisinio pagrindo.

Be to, trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad tuo atveju, jei teismas nuspręstų patenkinti pareiškėjos prašymą dėl draudžiamųjų pajamų išdėstymo tik už faktiškai vykdytą veiklos laikotarpį, turėtų būti atsižvelgta į Fondo sudarymo taisyklių 28 punkte nustatytą maksimalią metinę 48 einamųjų draudžiamųjų pajamų dydžio sumą. 2009 metais Vyriausybės patvirtintas einamųjų draudžiamųjų pajamų dydis buvo 1448 Lt. taigi laikotarpio nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. rugsėjo 30 d.(už 9 mėnesių veiklos vykdymo laikotarpį) G. J. S. draudžiamosiomis pajamomis galėtų būti laikoma tik 36 einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžio suma, t.y. 52128 Lt (1448 Lt x 36). Todėl pareiškėjos skunde prašomas išmokėti motinystės (tėvystės) pašalpos dydis nėra pagrįstas, nes pareiškėja apskaičiuoja šią pašalpą nuo 65393,11 Lt dydžio pajamų. Pareiškėjai pašalpa buvo apskaičiuota pagal 2009 m. sausio 1 d. – 2009 m. rugsėjo 30 d. laikotarpio draudžiamąsias pajamas, kurios yra 50812,20 Lt (50812,20 Lt x 0,3509 = 17830 Lt – draudžiamosios pajamos ligos ir motinystės socialiniam draudimui).

Pareiškėjos reikalavimas išmokėti jai už 2009 m. spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesius po 1006,53 Lt kas mėnesį neišmokėtos motinystės (tėvystės) pašalpos taip pat yra nepagrįstas, nes pareiškėja neįvertino už šį laikotarpį jai išmokėtos 429,73 Lt per mėnesį motinystės (tėvystės) pašalpos. Taigi motinystės (tėvystės) pašalpos nepriemoka už 2009 m. spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesius būtų tik 1730, 40 Lt (1006,53 Lt – 429,73 Lt x 3 mėn.), o ne 3019,59 Lt (1006,53 Lt x3 mėn.), kaip nurodoma pareiškėjos reikalavimuose.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Pareiškėja nagrinėjamoje byloje iškėlė administracinį ginčą dėl VSDF Vilniaus skyriaus 2010 m. kovo 18 d. sprendimo Nr.6-26-1152, kuriuo jai (savarankiškai dirbančiam asmeniui – advokato padėjėjai) buvo perskaičiuota motinystės (tėvystės) pašalpa už laikotarpį nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2010 m. rugsėjo 26 d. atsižvelgiant į metinėje pajamų deklaracijoje deklaruotas 2009 metų pajamas, VSDF Vilniaus skyriaus 2010 m. kovo 19 d. sprendimo Nr.6-35-1359, kuriuo nuspręsta išmokėti G. J. S. 164,02 Lt motinystės tėvystės pašalpos nepriemoką už laikotarpį nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2010 m. vasario 28 d., taip pat dėl VSDF valdybos 2010 m. kovo 18 d. sprendimo Nr.6-26-1152, priimto išnagrinėjus pareiškėjos skundus dėl šių teritorinio skyriaus sprendimų išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nagrinėjamam ginčui yra aktualios į bylą pateiktais įrodymais pagrįstos faktinės aplinkybės, kad 2008 m. rugsėjo 26 d. gimusio pareiškėjos vaiko priežiūrai motinystės (tėvystės) atostogomis pagal LMSD įstatymą iki 2009 m. rugsėjo 26 d. (kol vaikui sueis vieneri metai) naudojosi pareiškėjos sutuoktinis. Pareiškėja nagrinėjamam ginčui aktualiais 2009 metais iki 2009 m. rugsėjo 30 d. dirbo advokato padėjėja ir iš šios savarankiškos veiklos gavo pajamas. Nuo 2009 m. spalio 1 d. pareiškėja savarankiškos (advokato padėjėjo) veiklos nevykdė, pasinaudojo teise į LMSD įstatymo numatytą motinystės (tėvystės) pašalpą vaiko priežiūros atostogų metu kol vaikui sueis dveji metai (LMSDĮ 19,20 str.). Pagal pareiškėjos 2009 m. spalio 6 d. prašymą VSDFV Vilniaus skyriaus 2009 m. spalio 27 d. sprendimu Nr.6-24-23606 G. J. S. buvo priskaičiuota 6455, 11 Lt motinystės pašalpos suma (po 543, 97 Lt kiekvieną mėnesį) vaiko priežiūrai nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2010 m. rugsėjo 26 d. mokant po 429,73 Lt kiekvieną mėnesį (paskutinį pašalpos mokėjimo mėnesį – 372,43 Lt), iš viso 5099,46 Lt (išskaičius GPM ir PSDĮ). Pareiškėja, kaip savarankiškai dirbantis asmuo, deklaravusi Vilniaus apskrities VMI 2009 metų pajamas, 2010 m. sausio 19 d. kreipėsi į atsakovą dėl motinystės pašalpos perskaičiavimo, atsižvelgiant į 2009 metų pajamų deklaraciją. Sprendžiant šį pareiškėjos prašymą buvo priimti nagrinėjamoje byloje skundžiami VSDFV Vilniaus skyriaus Sprendimai Nr.6-26-1152 ir Nr.6-35-1359. 2010 m. birželio 1 d. pareiškėja pranešė VSDF Vilniaus skyriui, kad ji nuo 2010 m. birželio 1 d. atnaujina individualią advokato veiklą ir prašo likusį laiką dėl motinystės pašalpos mokėjimo (nemokėjimo) spręsti atsižvelgiant į jos gaunamas pajamas.

Asmenis, draudžiamus ligos ir motinystės socialiniu draudimu, jų teisę į šio draudimo pašalpas, pašalpų skyrimo, apskaičiavimo bei mokėjimo sąlygas nustato Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas. Skundžiamų sprendimų priėmimo metų galiojusio Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (2008 m. gruodžio 18 d. įstatymo Nr.XI- 71 redakcija) 5 straipsnio 5 dalies 3 punkte nurodyta, kad asmenims, privalomai draudžiamiems ligos ir motinystės socialiniu draudimu, kai draudžiama motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpoms, ir asmenims, nurodytiems šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje, motinystės (tėvystės) pašalpos skiriamos kol vaikui sueis dveji metai. Jeigu asmuo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokos, mokant šią pašalpą atitinkamai taikomos šio įstatymo 21 straipsnio 4 dalies nuostatos. LMSD įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad jeigu apdraustasis, kuris buvo ar yra išleistas vaiko priežiūros atostogų, turi draudžiamųjų pajamų, kurių dydis mažesnis už motinystės (tėvystės) pašalpą (bendrą šių pašalpų sumą), jam mokamas šios pašalpos (bendros šių pašalpų sumos) ir jo atitinkamą mėnesį turėtų draudžiamųjų pajamų skirtumas Vyriausybės tvirtinamų Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų nustatyta tvarka.

Iki 2010 m. sausio 1 d. galiojusios redakcijos VSD įstatymo 4 straipsnio 3 dalis nustatė, kad savarankiškai dirbantys asmenys, išskyrus tuos, kurie verčiasi individualia veikla turėdami verslo liudijimus, be kita ko, privalomai draudžiami ligos ir motinystės socialiniu draudimu, kai draudžiama tik motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) išmokoms gauti (šio įstatymo 3 straipsnio 2 punktas). Nuo 2010 m. sausio 1 d. šis teisinis reguliavimas išlikęs su papildymu dėl privalomojo sveikatos draudimo (šio įstatymo 3 straipsnio 5 punktas). VSD įstatymo prasme savarankiškai dirbančiais asmenimis (VSDĮ 2 str.8 d.), be kita ko, laikomi ir asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme (advokatai, advokatų padėjėjai, notarai, antstoliai, verslo liudijimus turintys asmenys ir kiti asmenys). Pagal minėtą teisinį reguliavimą advokatų padėjėjai laikomi savarankiškai dirbančiais asmenimis, kurie yra draudžiami ligos ir motinystės socialiniu draudimu.

Pagal nagrinėjamam ginčui aktualios redakcijos LMSD įstatymo 21 straipsnio 1 dalies nuostatas apdraustajam, kuris atitinka šio įstatymo nustatytas sąlygas gauti motinystės (tėvystės) pašalpą, mokamos motinystės (tėvystės) pašalpos dydis kol vaikui sueis vieni metai, yra 100 procentų, o kol vaikui sueis dveji metai, – 85 procentai pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad motinystės (tėvystės) pašalpa per mėnesį negali būti mažesnė nei vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį galiojusių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų trečdalis. Pagal pirmiau minėtą LMSD įstatymo 21 straipsnio 4 dalį jeigu apdraustasis, kuris buvo ar yra išleistas vaiko priežiūros atostogų, turi draudžiamųjų pajamų, kurių dydis mažesnis už motinystės (tėvystės) pašalpą (bendrą šių pašalpų sumą), jam mokamas šios pašalpos (bendros šių pašalpų sumos) ir jo atitinkamą mėnesį turėtų draudžiamųjų pajamų skirtumas Vyriausybės tvirtinamų Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų nustatyta tvarka.

Atsakovas nepateikė į bylą įrodymų, kurie paneigtų pareiškėjos pateiktus į bylą įrodymus, kad ji 2009 metais savarankišką (advokato padėjėjo veiklą) vykdė tik laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. rugsėjo 30 d., o nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. šios savarankiškos veiklos nevykdė ir draudžiamųjų pajamų negavo. Pareiškėjos pateiktas į bylą pajamų registravimo žurnalas, kuriame pagal pajamų gavimo dokumentų rekvizitus yra įregistruotos 2009 metų pajamos, taip pat pajamų registravimo žurnalo įrašus patvirtinantys pirminiai dokumentai bei advokato padėjėjos G. J. S. 2009 metų sąskaitų AB SEB banke ir Danske Bank A/S Lietuvos filiale išrašai patvirtina, kad paskutinė pareiškėjos pajamų už teisines paslaugas gavimo data 2009 metais yra 2009 m. rugsėjo 30 d. Byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėja laikotarpiu 2009 m. spalio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. nevykdydama savarankiškos (advokato padėjėjo) veiklos, vykdė kokią nors kitą veiklą ir iš jos gavo draudžiamųjų pajamų.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėja savarankiškos veiklos vykdymo laikotarpiu, vadovaudamasi VSD įstatymo 9 straipsnio 5 dalimi, 2009 m. I, II ir III ketvirčiais socialinio draudimo įmokas mokėjo avansu, po to nustatyta tvarka 2010 m. sausio 19 d. pateikė Vilniaus apskrities VMI metinę pajamų deklaraciją už 2009 metus. Atsakovo 2009 m. spalio 27 d. sprendimu Nr.6-24-23606 paskiriant pareiškėjai nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2010 m. rugsėjo 26 d. motinystės (tėvystės) pašalpą buvo remtasi Registro duomeninis apie pareiškėjos avansu iki 2009 m. rugsėjo 30 d. deklaruotas pajamas ir nuo jų sumokėtas valstybinio socialinio draudimo įmokas. Atsakovas pagal pareiškėjos 2010 m. sausio 19 d. prašymą perskaičiuodamas pirmiau minėtu sprendimu jai paskirtą motinystės (tėvystės) pašalpą vaiko priežiūrai kol vaikui sueis dveji metai, rėmėsi Apdraustųjų registro duomenimis, kurie buvo patikslinti remiantis Mokesčių mokėtojų registro duomenimis atsižvelgiant į pareiškėjos Vilniaus apskrities VMI pateiktą metinę 2009 metų pajamų deklaraciją, t.y. traktavo, kad pareiškėja turėjo draudžiamųjų pajamų ir 2009 metų IV ketvirtį, nors, kaip minėta pirmiau, byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad pareiškėja laikotarpiu nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. vykdė savarankišką (advokato padėjėjo) ar kitą veiklą ir šiuo laikotarpiu gavo draudžiamųjų pajamų. Pažymėtina, kad VMI prie Finansų ministerijos patvirtintos formos metinėse pajamų deklaracijoje nėra numatytas pajamų išdėstymas kuriais būtent mokestinių metų laikotarpiais (ketvirčiais, mėnesiais) yra gautos draudžiamosios pajamos, o deklaruojamos visos atitinkamais mokestiniais metais gautų apmokestinamosios pajamos. Taigi remiantis metine pajamų deklaracija negalima nustatyti kuriuo mokestinių metų laikotarpiu savarankiškai dirbantis asmuo gavo draudžiamąsias pajamas. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad prieidamas prie išvados, jog pareiškėja 2009 m. IV ketvirtį turėjo draudžiamųjų pajamų, rėmėsi kokiais nors konkrečiais draudžiamųjų pajamų gavimo faktą šiuo laikotarpiu patvirtinančiais duomenimis.

Motinystės (tėvystės) pašalpos mokėjimo sąlygas nustato specialusis Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas. Nagrinėjamam ginčui aktualios redakcijos šio įstatymo redakcijos 21 straipsnis asmeniui, kuris atitinka šio įstatymo nustatytas sąlygas gauti motinystės (tėvystės) pašalpą, dėl šios pašalpos dydžio numatė tik tokį apribojimą, kad jeigu apdraustasis, kuris buvo ar yra išleistas vaiko priežiūros atostogų, turi draudžiamųjų pajamų, kurių dydis mažesnis už motinystės (tėvystės) pašalpą (bendrą šių pašalpų sumą), jam mokamas šios pašalpos (bendros šių pašalpų sumos) ir jo atitinkamą mėnesį turėtų draudžiamųjų pajamų skirtumas (LMSDĮ 21 str. 4 d.). Dėl nagrinėjamam ginčui aktualaus laikotarpio pagrindo taikyti pareiškėjai šią Ligos ir motinystės įstatymo normą nenustatyta. Kitų apribojimų nagrinėjamam ginčui aktualiu laikotarpiu LMSD įstatymas nenustatė.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas (ABTĮ 13 str.) Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatų taikymą skiriant motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpas savarankiškai dirbančiam asmeniui, kuris užsiima tokia savarankiška veikla (advokatų, advokatų padėjėjų), kurios vykdymo sustabdymo atitinkamam laikotarpiui teisės aktai nenumato, yra konstatavęs, kad sprendžiant dėl šių pašalpų skyrimo ir išmokėjimo bei nustatant ar asmuo atitinkamu laikotarpiu turėjo draudžiamųjų pajamų turi būti vertinamas susiklosčiusių teisinių santykių turinys, o ne formali jų išraiška (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr.A502-2390/2011).

Byloje nustatyta, kad VSDFV Vilniaus skyrius, spręsdamas dėl motinystės (tėvystės) pašalpos perskaičiavimo, Apdraustųjų registro duomenis apie pareiškėjos 2009 metų draudžiamąsias pajamas vertino formaliai, neatsižvelgdamas į faktinį pareiškėjos draudžiamųjų pajamų gavimo laikotarpį, taip pat į pareiškėjos veiklos specifiką. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad Advokatūros įstatymas numato tik išbraukimą ar laikiną išbraukimą iš advokatų sąrašų. Pareiškėja ginčui aktualiu laikotarpiu buvo advokato padėjėja ir pretendavo būti įrašyta į advokatų sąrašus (2010 m.gegužės 27 d. Advokatų tarybos sprendimu pareiškėja įrašyta į praktikuojančių advokatų sąrašą, 2 t., b.l.1). Atsižvelgdama į tai, kad ginčijamų sprendimų priėmimo metu galioję teisės aktai nenumatė galimybės sustabdyti atitinkamos rūšies individualios veiklos (šiuo atveju advokato padėjėjo), teisėjų kolegija pareiškėjos savarankiškos (advokato padėjėjo) veiklos pajamų, kurias ji gavo dirbdama pirmuosius devynis 2009 metų mėnesius, išdėstymą proporcingai visiems mokestiniams metams, neatsižvelgiant į tai, kad pareiškėja 2009 m. IV ketvirtį savarankiškos veiklos nevykdė ir pajamų negavo, vertina kaip formalų ir neatitinkantį tikrojo susiklosčiusių santykių turinio. Atsakovas, spręsdamas dėl motinystės (tėvystės) pašalpos perskaičiavimo pagal pareiškėjos 2009 metų draudžiamąsias pajamas, Apdraustųjų registro duomenis turėjo vertinti atsižvelgdamas į pareiškėjos vykdomos individualios veiklos specifiką. Įstatymu (LMSDĮ) numatyta teisė gauti motinystės (tėvystės) pašalpą negali būti ribojama įstatymų nenumatytais apribojimais bei poįstatyminių teisės aktų nuostatomis dėl draudžiamųjų pajamų apskaitymo Apdraustųjų registre tvarkos.

Pažymėtina, kad pareiškėjos motinystės (tėvystės) pašalpos perskaičiavimo teisiniai pagrindai, kuriais atsakovas rėmėsi nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme skiriasi nuo 2010 m. kovo 18 d. sprendimo Nr.8-26-1152 įžanginėje dalyje nurodytų šio sprendimo priėmimo teisinių pagrindų, tačiau dėl pirmiau aptartų argumentų jie nėra pagrindas sutikti su atsakovo padarytomis išvadomis, jog pareiškėja 2009 m. IV ketvirtį turėjo draudžiamųjų pajamų. Sprendimo Nr.8-26-1152 įžanginėje dalyje atsakovas nurodė, kad priimdamas šį sprendimą vadovavosi LMSD įstatymo 19, 20 ir 21 straipsniais bei LMSDP nuostatų 43,48, 58 punktais, tačiau sprendime nėra konkrečiai nurodyta kuriais būtent minėtų teisės aktų straipsniais (dalimis, punktais) ar atitinkamomis jų nuostatomis, taip pat kokiais nustatytais faktiniais duomenimis perskaičiuotos motinystės (tėvystės) pašalpos sumos yra būtent tokios kaip nurodyta šiame sprendime. 2010 m. kovo 19 d. sprendime Nr.6-35-1359 nenurodytas joks šio sprendimo priėmimo teisinis pagrindas ir nėra jokių motyvų apie nustatytas faktines aplinkybes, kuriomis remiantis prieita prie išvados, kad motinystės (tėvystės) pašalpos nepriemoka už laikotarpį nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2010 m. vasario 28 d. yra 164,02 Lt. Dėl minėtų priežasčių skundžiami sprendimai negali būti laikomi atitinkančiais individualiam administraciniam aktui keliamus Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, yra neteisėti iš esmės, nes prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, todėl turi būti panaikinti. Pareiškėjos skundžiamas VSDF valdybos sprendimas, priimtas išnagrinėjus pareiškėjos skundą ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka, taip pat naikintinas, kadangi jais palikti galioti nepagrįsti teritorinio skyriaus sprendimai. Pareiškėjai motinystės pašalpa vaiko priežiūrai pagal jos 2010 m. sausio 19 d. pateiktą prašymą turi būti perskaičiuota ir išmokėta atsižvelgiant į pareiškėjos draudžiamąsias pajamas, gautas per faktinį 2009 metais vykdytos savarankiškos (advokato padėjėjo) veiklos laikotarpį. Motinystės (tėvystės) pašalpos perskaičiavimą pagal kompetenciją turi atlikti VSDF valdybos Vilniaus skyrius ir priimti atitinkamus individualius administracinius aktus.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjos skundo reikalavimus dėl skundžiamų sprendimų panaikinimo, netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, netinkamai taikė materialinės teisės normas ir tai yra pagrindas pakeisti priimtą sprendimą (ABTĮ 143 str.).

Pareiškėjos reikalavimą dėl delspinigių priteisimo pirmosios instancijos teismas atmetė pagrįstai. Pareiškėjos nurodyto VSD įstatymo 16 straipsnio 1 dalis numato delspinigių skaičiavimą už pavėluotai pervestas į Fondą socialinio draudimo įmokas. Taigi nagrinėjamo ginčo atveju netaikytina.

Remiantis išdėstytais argumentais pareiškėjos apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, pareiškėjos skundas tenkintinas iš dalies panaikinant pareiškėjos skundžiamus sprendimus ir įpareigojant VSDFV Vilniaus skyrių perskaičiuoti pareiškėjai motinystės (tėvystės) pašalpą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjos G. J. S. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimą pakeisti. Pareiškėjos G. J. S. skundą patenkinti iš dalies. Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2010 m. kovo 18 d. sprendimą Nr. 6-26-1152 ir 2010 m. kovo 19 d. sprendimą Nr. 6-35-1359 bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2010 m. gegužės 21 d. sprendimą Nr. (11.1) I-2986. Įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrių perskaičiuoti G. J. S. motinystės (tėvystės) pašalpą.

Likusią Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė BaltrūnaitėRičardas PiličiauskasArūnas Sutkevičius