Kauno apygardos teismo nutartis

2022-06-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-284-485/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-06-06
Bylos Nr.
1S-284-485/2022
Teisminio proceso Nr.
1-97-1-00352-2014-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Aurelijus Rauckis, Algirdas Remeika, Valdas Vitunskas
Nuteistasis
P. N.
Kategorijos
  • 2.5.14.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1S-284-485/2022Teisminio proceso Nr. 1-97-1-00352-2014-5Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.2. (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 6 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Rauckio, Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Valdo Vitunsko,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo P. N. (P. N.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. balandžio 25 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. P. N. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 8 metų laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia – 2016 m. sausio 9 d., bausmės pabaiga – 2024 m. sausio 8 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 1 metai 9 mėnesiai 28 dienos. (skaičiuojant Komisijos posėdžio dieną, t. y. 2022 m. kovo 10 d.).

Žemesnės instancijos teismas

2. Komisijos nutarimu nutarta netaikyti nuteistajam P. N. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nes nuteistasis neįvykdė Komisijos skirtos rekomendacijos, t. y. per numatytą laikotarpį dalyvauti socialinės reabilitacijos programose, pozityvaus užimtumo priemonėse bei mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Taip pat nuteistasis nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytos priemonės dalyvauti pozityvaus užimtumo priemonėse, nesikreipė į Resocializacijos skyriaus psichologus dėl galimybės sudalyvauti socialinės reabilitacijos programose. Nustatytų aplinkybių visuma Komisijai neleido daryti išvados, kad nuteistasis būdamas laisvėje sugebės laikytis nustatytų draudimų ir įstatymų, todėl netaikė jam lygtinio paleidimo iš pataiso įstaigos.

3. Kauno apylinkės teismas 2022 m. balandžio 25 d. nutartimi atmetė nuteistojo P. N. skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo. Teismas, sutikdamas su Komisijos nutarime padarytomis išvadomis, pažymėjo, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys dar nesudaro pagrindo spręsti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, ir kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Šalies argumentai

4. Skunde apygardos teismui nuteistasis P. N. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 25 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

4.1. Nuteistojo vertinimu, teismo nutartis yra nepagrista ir turi būti panaikinta, nes yra ir faktiniai, ir teisiniai pagrindai taikyti jam lygtini paleidimą: pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, nuteistasis atlieka bausmę lengvosios grupės sąlygomis, yra atsiribojęs nuo kriminalinės subkultūros, turi leidimą išvykti iš pataisos namų be sargybos arba palydos ir dirba laisvėje, neizoliuotas, baustas tik 2 kartus, pataisos įstaigoje aktyviai dalyvavo ir dalyvauja elgesį koreguojančiose programose ir viktorinose, nuteistasis turi vaikų, palaiko socialinius ryšius. Nuteistojo asmens byloje pateikta informacija apie gyvenamosios vietos turėjimą patvirtina, jog lygtinio paleidimo atveju dėl gyvenamosios vietos pastovumo problemų nėra. Skunde nuteistasis pažymi, kad esant galimybei paleisti jį lygtinai patvirtina ir Pravieniškių pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos du kartus priimti nutarimai, kuriais jam buvo taikytas lygtinis paleidimas.

4.2. Skunde nuteistasis P. N. teigia, kad teigiamai jį apibūdinančių duomenų visuma akivaizdžiai nusveria nepalankias sprendžiamu klausimu aplinkybes ir leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog jis savo elgesį pakeitė pakankamai, todėl toliau jį galima taisyti ir neizoliuotą nuo visuomenės. Nuteistojo P. N. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos neprieštaraus teisingumo principui bei bausmės paskirčiai. Skunde pažymima, jog nuteistojo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra jo atleidimas nuo likusios jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kadangi lygtinio paleidimo atveju asmuo ir toliau yra prižiūrimas, o pažeidęs jam nustatytas sąlygas gali būti grąžinamas į pataisos įstaigą atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį.

4.3. Skunde nuteistasis taip pat nurodo, kad teismų praktika sprendžiant bet kurio pobūdžio klausimus turėtų būti kiek įmanoma vienoda ir stabili ir nurodo keletą bylų, kur nuteistiesiems buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Dėl šiame skundė išdėstytų argumentų skundžiama Kauno apylinkės teismo nutartis turi būti panaikinta, nes buvo nepakankamai įvertintos reikšmingos nagrinėjamam klausimui aplinkybės. Nuteistojo įsitikinimu, jis atitinka visus nustatytus reikalavimus, dėl ko lygtinis paleidimas turėtų būti taikomas.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo P. N. skundas atmetamas.

7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būtų lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi, pagal BVK įtvirtintą reguliavimą lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Sprendžiant, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama lygtinio paleidimo taikymui, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, kad būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir tolesnis pataisos procesas jau gali būti tęsiamas asmens neizoliavus nuo visuomenės pagrįstai tikintis, kad jis laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo P. N. skundo argumentus, skundžiamą nutartį, teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismas, pritardamas Komisijos išvadoms, pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju dar nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir toliau būti taisomas probacijos metu. Kaip matyti iš Komisijos nutarimo, sprendimas netaikyti P. N. lygtinio paleidimo buvo priimtas todėl, kad jis neįvykdė po paskutinio jo svarstymo Komisijos skirtos rekomendacijos, t. y. per numatytą laikotarpį dalyvauti socialinės reabilitacijos programose ar pozityvaus užimtumo priemonėse bei mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Taip pat nuteistasis nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytos priemonės dalyvauti pozityvaus užimtumo priemonėse. Buvo įvertinti tiek teigiami, tiek neigiami nuteistojo asmenybės ypatumai, o būtent, kad nuteistasis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, nestebimos kriminalinio elgesio tendencijos ar diskriminacinės nuostatos, pasimokė iš savo ankstesnio patyrimo, su pareigūnais nekonfliktuoja, vykdo nurodymus, stengiasi laikytis įstaigos taisyklių, tačiau bausmės atlikimo metu padarė du pažeidimus ir buvo baustas drausminėmis nuobaudomis. Taip pat nuteistasis buvo skatintas, dirba, tačiau dalinai remia visuomenės vertybes, bendras moralės nuostatas, nedalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse bei nesikreipė į Resocializacijos skyriaus psichologus dėl galimybės sudalyvauti socialinės reabilitacijos programose. Atsižvelgiant į tai, Komisija padarė išvadą, kad nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis sugebės laikytis nustatytų draudimų ir įstatymų. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas nuteistojo skundą dėl šio Komisijos nutarimo, įvertino teismui pateiktų duomenų visumą ir argumentuotai skundą atmetė.

8. Skunde nuteistasis pažymi, kad yra pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimą, patvirtina ir Pravieniškių pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos prieš tai priimti nutarimai, kuriais jam buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau teismas atsisakė nutarimą tvirtinti. Teisėjų kolegija pažymi, kad ši skunde nurodyta aplinkybė apie P. N. atžvilgiu Komisijos priimtus nutarimus parodo, jog pataisos įstaigoje nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės yra vertinamos objektyviai, pagal jo vertinimo metu nustatytus duomenis apie nuteistojo elgesį. Kaip matyti iš 2022 m. kovo 13 d. Komisijos nutarimo, po paskutinio nuteistojo svarstymo, kai teismas atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti P. N. lygtinį paleidimą, nuteistajam buvo nustatytos socialinės reabilitacijos priemonės ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo rekomendacijos ir nustatytas jų įgyvendinimo terminas, t. y. iki kito jo svarstymo, kuris galimas nuo 2012 m. kovo 10 d., tačiau, kaip minėta, nuteistasis per nustatytą laiką neįvykdė Komisijos skirtos rekomendacijos dalyvauti socialinės reabilitacijos programose ar pozityvaus užimtumo priemonėse, ši priemonė buvo numatyta ir nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane, todėl buvo padaryta išvada, kad toks jo elgesys dar neduoda pagrindo išvadai, jog jis gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Apylinkės teismas pagrįstai kaip abejonę dėl pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vertino šiuos nuteistojo P. N. elgesio ypatumus, t. y., kad jis neįvykdė Komisijos skirtos rekomendacijos bei nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių.

10. Nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami nuteistojo P. N. elgesio pokyčiai – jis dirba, yra skatintas, galiojančių nuobaudų neturi, tačiau tai tik parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamą nuteistojo pažangą mažinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Manymą, kad nuteistojo pataisos procesas dar nėra pakankamas ir turi būti tęsiamas pataisos įstaigoje, siekiant įtvirtinti pozityvius nuteistojo elgesio pokyčius, sustiprina ir nuteistojo elgesio viso bausmės atlikimo metu vertinimas. Nuteistojo svarstymo metu galiojančių nuobaudų jis neturėjo, tačiau per visą bausmės atlikimo laiką P. N. du kartus baustas už vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus, du kartus skatintas už gerą elgesį. Kas rodo, kad nuteistojo elgesys ne visą bausmės atlikimo laikotarpį buvo koreguojamas išimtinai teigiama linkme, šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals, kad būdamas nestruktūruotoje aplinkoje jis savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Nustatyti 11 nuteistojo nusikalstamą elgesį didinančių kriminogeninių veiksnių, iš kurių tik vienas priskiriamas statiniams, o visi kiti yra dinaminiai, kas reiškia, jog nuteistojo pastangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra nepakankamos, o toliau vykdant Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos rekomendacijas, nusikalstamo elgesio rizika gali būti sumažinta. Nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės, kad jis turi vaikų, palaiko socialinius ryšius, turi pastovią gyvenamąją vietą, kad teigiama jo darbinė motyvacija, aukščiau aptartų nuteistojo asmenybę apibūdinančių aplinkybių visumos kontekste nesudaro pagrindo manyti, jog P. N. pataisos procesas laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietoje jau gali būti baigtas ir yra pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimą.

9. Dėl pagrįsto manymo, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama ne tik pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą, taip pat kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visų aplinkybių visumos kontekste įvertinęs ir P. N. padaryto nusikaltimo sunkumą ir pobūdį, lygtinio paleidimo klausimo sprendimą reglamentuojančių teisės aktų normų nepažeidė.

10. Teisėjų kolegija pažymi, kad BVK 157 straipsnyje aiškiai apibrėžta, kam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, kas reiškia, net ir esant jame numatytiems pagrindams, tik galimybę svarstyti nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo klausimą, o ne besąlyginį jo taikymą, nevertinant kitų, t. y. materialiųjų lygtinio paleidimo taikymo pagrindų. Akivaizdu, jog kiekvienas nuteistasis pasižymi tik jam būdingomis savybėmis, kriminogeniniais veiksniais, todėl kiekvienas nagrinėjamas lygtinio paleidimo klausimas iš esmės yra individualus. Apylinkės teismas pagrįstai visų aplinkybių visumoje įvertino ne tik BVK 157 straipsnyje nurodytas formalias lygtinio paleidimo taikymo galimumo sąlygas, tačiau aptarė ir kitas, t. y. nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo laikotarpiu, jo asmenybės ypatumus, padarytų nusikaltimų sunkumą ir kt. Taigi, BVK 157 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas imperatyvas nuteistojo lygtinio paleidimo atveju konstatuoti, kad asmens pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant sudaro pakankamą pagrindą manyti, jog būdamas laisvėje jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju nustatytų aplinkybių visuma nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos P. N. pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

12. Skundą P. N. grindžia ir kitose bylose priimtais sprendimais, į ką, jo vertinimu, turi būti atsižvelgta. Atsakydama į šį argumentą teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienu konkrečiu atveju individualiai turi būti vertinama nuteistojo asmenybės ypatumai bei bausmės atlikimo aplinkybės, ir sprendimas priimamas tik atsižvelgiant į jas. Precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai (iš esmės) panašios į nagrinėjamos bylos ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Skunde nurodytose bylose nuteistųjų asmenybes apibūdinančios aplinkybės, bei aplinkybės, susiję su nuteistojo bausmės atlikimu ir jo pažanga, nėra tapačios, todėl šiuos sprendimus nėra pagrindo vertinti kaip precedentą ir priimti tokį patį sprendimą.

13. Teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad nėra pagrindo spręsti, jog apylinkės teismas ar Komisija netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus nuteistojo P. N. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

P. N. (P. N.) atmesti nuteistojo skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. balandžio 25 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Aurelijus RauckisAlgirdas RemeikaValdas Vitunskas