Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-07-05 · Civilinė byla Nr. 2S-1270-464/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-07-05
Bylos Nr.
2S-1270-464/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalia Kačinskienė
Atsakovas
T. R., Vilniaus
Ieškovas
L. V., V. V.
Trečiasis asmuo
Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, O. R., V. T., A. Š., I. Š., A. A. Y., E. Y., P. V., D. B.
Kategorijos
  • 121.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1270-464/2012Teisminio proceso Nr. 2-02-3-07333-2009-4Procesinio sprendimo kategorija: 121.3.; 121.6.; 121.10.; 121.12. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. liepos 5 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo T. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. balandžio 16 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovų L. V. ir V. V. ieškinį atsakovams T. R. ir Vilniaus m. savivaldybės administracijai, tretiesiems asmenims Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, O. R., V. T., A. Š., I. Š., A. A. Y., E. Y., P. V., D. B. A/S Lietuvos filialui dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo ir įsakymo dėl detaliojo plano patvirtinimo pripažinimo negaliojančiu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Vilniaus m. 2-asis apylinkės teismas 2012-03-15 sprendimu (t. 5, b.l. 139-150) ieškovų L. V. ir V. V. ieškinį atsakovams T. R. ir Vilniaus m. savivaldybės administracijai dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo ir įsakymo dėl detaliojo plano patvirtinimo pripažinimo negaliojančiu, atmetė ir priteisė lygiomis dalimis iš ieškovų L. V. ir V. V. valstybei išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu – 245,57 Lt.

Šalies argumentai

Atsakovė T. R. 2012-04-13 apeliaciniu skundu (t. 6, b.l. 8-11) prašė bylos dalį dėl priešieškinio priėmimo grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, arba pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteiti iš ieškovų atsakovės T. R. naudai 7075 Lt bylinėjimosi išlaidas teisinei pagalbai apmokėti, 10 000 Lt patirtus nuostolius dėl ieškovų sąmoningo veikimo prieš greitą bylos išnagrinėjimą, priteisti iš ieškovų 160 000 Lt nuostolių dėl negautų pajamų ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus m. 2-asis apylinkės teismas 2012-04-16 nutartimi (t. 6, b.l. 12-13) nustatė atsakovei T. R. terminą iki 2012-05-02 apeliacinio skundo trūkumams pašalinti - nurodyti konkrečią skundžiamą 2012-03-15 sprendimo dalį, nurodyti aplinkybes, kurios patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą ir kokiais konkrečiais įrodymais bei teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės.

Teismas atsakovei nurodė, jog byloje nebuvo nagrinėjamas atsakovės priešieškinis, todėl neaiškus atsakovės apeliacinio skundo dalykas, jos reikalavimas dalyje dėl priešieškinio bylą grąžinti nagrinėti iš naujo arba pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad apeliaciniame skunde atsakovė negali reikšti reikalavimų, kurie nebuvo nagrinėjami pirmosios instancijos teisme, t. y. reikalavimų dėl 10 000 Lt nuostolių ir 160 000 Lt negautų pajamų priteisimo iš ieškovų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atsakovė T. R. atskiruoju skundu (t. 6, b.l. 15-16) prašo panaikinti Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2012-04-16 nutartį ir apeliacinį skundą laikyti paduotu arba perduoti jo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nurodo, jog nuo 2007 m. iki 2012-03-15 bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovė payrė didelius nuostolius bei bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė patyrė sveikatos surikimų, dėl ko byloje norėjo pareikti priešieškinį. Atsakovė dėl skubotų pirmosios instancijos teismo veiksmų prarado galimybę turėti atstovą bei negalėjo pateikti priešieškinio dėl žalos atlyginimo. Apeliacinį skundą atsakovė pateikė dėl teismo sprendimo dalies, kuria nebuvo išspręsti teisinės pagalbos, žalos bei nuostolių priteisimo atsakovės naudai. Šių reikalavimų atsakovė pareikšti pirmosios instancijos teisme neturėjo galimybės, todėl juos išdėstė apeliaciniame skunde. Teigia, jog apeliacinio skundo reikalavimai yra aiškūs ir toks skundas yra tinkamas apeliaciniam procesui pradėti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme dalyką sudaro skundo argumentai, ar pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apeliantės apeliacinio skundo priėmimo klausimą, pagrįstai taikė trūkumų šalinimo institutą ir įpareigojo ją patikslinti savo apeliacinį skundą. Dėl šio klausimo apeliacinės instancijos teismas ir pasisako (CPK 320 str., 338 str.).

Teismas, vykdydamas teisingumą, t. y. išspręsdamas ginčą iš esmės, priima atitinkamą sprendimą. Ar teismas vykdo teisingumą vadovaudamasis įstatymais, kontroliuoja aukštesnieji teismai. Apeliacinės instancijos teismas patikrina neįsiteisėjusių pirmosios instancijos teismų procesinių sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą. Byloje dalyvavusių asmenų teisė į apeliaciją (CPK 305 str.) iš esmės apsprendžia galimybę pirmosios instancijos teismo sprendimą patikrinti instancine tvarka. Bylos peržiūrėjimas aukštesnės instancijos teisme užtikrina žemesnės instancijos teismų atliekamą teisės aiškinimo ir taikymo teisingumą bei vienodumą visoje valstybės teisinėje sistemoje. Apeliacijos teisė įgyvendinama paduodant apeliacinį (atskirąjį) skundą, kuris kartu yra priemonė apeliaciniam procesui pradėti.

Kaip ir kiekviena procesinė teisė, apeliacijos teisė įgyvendinama CPK nustatyta tvarka. Įstatymas pirmosios instancijos teismą įpareigoja spręsti apeliacinio skundo priėmimo klausimą (CPK 315 str. 1 d.), todėl pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymu ir esant įstatyminiam pagrindui, gali, o kartu turi pareigą apeliacinį skundą ar jo dalį nepriimti ir grąžinti padavusiam asmeniui (CPK 315 str. 2 d.), taip pat nustatyti terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, o jų nepašalinus - taikyti įstatymo nustatytas pasekmes (CPK 316 str.). Šie teismo veiksmai yra reglamentuoti imperatyviųjų įstatymo normų, kurių teismas privalo laikytis ir jas taikyti vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 str. 1 d.).

Nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismas ginčą išsprendė 2012-03-15 sprendimu, kuriuo ieškovų L. V. ir V. V. ieškinį atsakovams T. R. bei Vilniaus m. savivaldybės administracijai atmetė. Dėl minėto teismo sprendimo apeliantė T. R. (atsakovė) pateikė apeliacinį skundą (t. 6, b.l. 8-11), kuriuo prašė bylos dalį dėl priešieškinio priėmimo grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui arba pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir: 1) priteiti iš ieškovų apeliantės (atsakovės) naudai 7075 Lt bylinėjimosi išlaidas teisinei pagalbai apmokėti; 2) priteisti iš ieškovų 10 000 Lt patirtus nuostolius dėl ieškovų sąmoningą veikimą prieš greitą bylos išnagrinėjimą; 3) priteisti iš ieškovų 160 000 Lt nuostolių dėl negautų pajamų; 4) priteisti iš ieškovų 5 proc. dydžio metines palūkanas, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu apeliantė grindė tokiais esminius argumentais: 1) byloje buvo pateikti įrodymai, patvirtinantys, jog apeliantė patyrė 7075 Lt išlaidų, susijusių su advokatų teisine pagalba, tačiau teismas, atmesdamas ieškinį, dėl šių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nepasisakė; 2) pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas sustabdyti bylos nagrinėjimą iki bus išspręstas apeliantės skundas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo, nesudarė jai galimybės pasirūpinti tinkamu jos teisių atstovavimu teisme, dėl ko buvo padaryti proceso teisės pažeidimai, o apeliantė be atstovo nesugebėjo pateikti priešieškinio ir reikalauti nuostolių atlyginimo; 3) į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu nebuvo įtrauktas bankas, kuriam įkeistas P. V. ir V. T. butai, taip pat buto Nr. 1 statytojas ir savininkas O. R. turėjo būti įrauktas ne trečiuoju asmeniu, o bendraatsakoviu; 4) dėl to, kad ieškovai vilkino bylos nagrinėjimą apeliantė patyrė nuostolius, kurie jai priteistini remiantis CPK 95 str.

Kaip minėta, tinkamas teisės kreiptis į teismą realizavimas siejamas su įstatymo reikalavimu apeliantui aiškiai suformuluoti apeliacinio skundo dalyką, kuris turi būti susijęs su pirmosios instancijos teismo sprendimu, dėl kurio yra paduotas skundas. Pagal CPK 306 str. 1 d. 5 p. apeliaciniame skunde turi būti nurodytas apelianto prašymas (apeliacinio skundo dalykas). Pagal šios įstatymo nuostatos prasmę apelianto prašymu (apeliacinio skundo dalyku) turi būti išreiškiamas procesinis teisinis reikalavimas, atitinkantis vieną iš CPK 326 str. nurodytų apeliacinės instancijos teismo teisių. Išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka apeliacinės instancijos teismas turi teisę pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, pakeisti sprendimą, jį panaikinti ir priimti naują sprendimą ar perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, o bylą nutraukti arba pareiškimą palikti nenagrinėtą (CPK 326 str.). Šiuo konkrečiu atveju apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad apeliantė savo skunde pakankamai aiškiai suformulavo apeliacinio skundo dalyką - grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui arba jį pakeisti, atitinkamai priteisiant apeliantei įvardinto dydžio bylinėjimosi išlaidų bei nuostolių sumas. Todėl nėra teisinių prielaidų pripažinti, jog apeliacinis procesas dėl teisiškai ydingai surašyto apeliacinio skundo negalėjo būti pradėtas ir dėl to buvo būtina patikslinti apeliacinio skundo dalyką, nustatant apeliantei terminą trūkumų pašalinimui.

Kita vertus, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nustatė faktinę aplinkybę, jog apeliaciniame skunde yra suformuluoti ir nauji reikalavimai (dėl priešieškinio priėmimo ir nuostolių priteisimo), kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant šią bylą pirmosios instancijos teisme. Tačiau tokiu atveju teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, neturėjo siūlyti apeliantei šių trūkumų ištaisyti, o turėjo tokią apeliacinio skundo dalį atsisakyti priimti remdamasis CPK 312 str., 315 str. 2 d. 3 p. nuostatomis. Dėl nepakankamai tikslaus procesinių teisės normų, reglamentuojančių apeliacijos procedūras, aiškinimo bei taikymo skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina, o T. R. apeliacinio skundo priėmimo klausimas išspręstinas iš esmės (CPK 329 str. 1 d.).

Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo (arba nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą, taip užtikrinant proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus (CPK 7 str., 301 str.). Minėtų principų įgyvenimui CPK 312 str. yra nustatytas draudimas apeliaciniame skunde kelti tokius reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir dėl kurių teismo sprendimu nebuvo nuspręsta, t.y. negalima reikšti naujų materialinio teisinio pobūdžio reikalavimų. Kitoks traktavimas neatitiktų apeliacinio proceso paskirties – įvertinti, ar teismas pagal pareikštus byloje reikalavimus ir atsikirtimus į juos ir pagal pateiktus į bylą įrodymus ginčą išsprendė teisingai. Kaip matyti oš apeliacinio skundo rezoliucinės dalies, apeliantė prašo bylos dalį dėl priešieškinio priėmimo, priteisiant iš ieškovų jai nuostolius (negautas pajamas ir palūkanas), nagrinėti iš naujo arba juos priteisti apeliacinės instancijos teisme. Tačiau šios civilinės bylos medžiaga patvirtina, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovės priešieškinis į bylą nebuvo teikiamas ir pirmosios instancijos teismas jo priėmimo/nepriėmimo klausimo apskritai nenagrinėjo. Tai reiškia, kad šiuo atveju nėra apskundimo objekto - tuo klausimu priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo ar nutarties. Todėl toks apeliacinio skundo reikalavimas dėl CPK 312 str. įtvirtinto draudimo neabejotinai negali būti priimtas. Pastebėtina ir tai, kad teismo nutartis atsisakyti priimti priešieškinį atskiruoju skundu negali būti skundžiama, tačiau motyvai dėl priešieškinio nepriėmimo gali būt įtraukti į apeliacinį skundą (CPK 143 str. 3 d., 334 str. 3 d.). Nors, kaip minėta, šiuo atveju priešieškinis net nebuvo pateiktas ir teismas nesprendė jo priėmimo klausimo, apeliantė iš esmės pasinaudojo teise pateikti savo vertinimus, susijusius su ketinimais pareikšti priešpriešinius reikalavimus atsakovams, apeliaciniame skunde nurodžiusi aplinkybes, susijusias su atstovavimu. Ar jos procesinės teisės šiuo aspektu buvo apribotos (pažeistos), pasisakys apeliacinį skundą iš esmės nagrinėjantis apeliacinis teismas.

Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad trečiuoju ir ketvirtuoju apeliacinio skundo reikalavimų punktais apeliantė, siekdama, kad jai būtų priteista 160 000 Lt negautų pajamų kaip nuostolių bei 5 proc. palūkanos, skaičiuojamų nuo priteistos sumos, reiškia visiškai naujus ieškinio reikalavimus, nepareikštus nagrinėjant šią bylą pirmosios instancijos teisme. Todėl šią apeliacinio skundo dalį atsisakytina priimti. Nors minėtus apeliantės reikalavimus atsisakytina priimti kaip negalinčiais būti apeliacinio skundo objektu (CPK 312 str., 1315 str. 2 d. 3 p.), tai neužkerta jai kelio tokio turinio reikalavimus dėl nuostolių atlyginimo pareikšti atskiroje byloje.

Skundo reikalavimai pakeisti teismo sprendimą dalyje dėl 10 000 Lt nuostolių atlyginimo už ieškovų veikimą prieš greitą bylos išnagrinėjimą pagal CPK 95 str. ir dėl bylinėjimosi išlaidų šalims paskirstymo (pirmasis ir antrasis punktai) nėra susiję su materialinių apeliantės reikalavimų išsprendimu, todėl ši skundo dalis neturi būti apmokėta žyminiu mokesčiu pagal CPK 80 str. 4 d. taisykles. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas nesvarsto T. R. 2012-04-13 prašymo, adresuoto Vilniaus m. 2-jam apylinkės teismui, atleisti ją nuo žyminio mokesčio už paduodamą apeliacinį skundą (t.5, b.l. 24) pagrįstumo. Taigi aptariama apeliacinio skundo dalis (pirmasis ir antrasis apeliacinio skundo reikalavimai), kartu atsižvelgiant į šios civilinės bylos nagrinėjimo trukmę bei remiantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principu (CPK 7 str.), priimama nagrinėti apeliacinės instancijos teisme, negrąžinant bylos pirmosios instancijos teismui spręsti šio skundo priėmimo klausimą iš naujo.

Apeliacinio skundo kopijos yra pateiktos, jos, sutinkamai su CPK 317 str., išsiųstinos byloje dalyvaujantiems asmenims, kad šie CPK 318 str. nustatyta tvarka galėtų pateikti atsiliepimus. Tretieji asmenys tokį norą jau yra pareiškę raštu (t.5, b.l. 23).

Civilinė byla perduotina Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkei veiksmams, numatytiems CPK 319 str., atlikti (CPK 7 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 336 str., 337 str. 1 d. 2 p.,

nutarė:

Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. balandžio 3 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

Atsakovės T. R. 2012-04-13 paduoto apeliacinio skundo dalį, kuria prašoma panaikinti arba pakeisti sprendimą ir priteisti jai 7075 Lt bylinėjimosi išlaidų teisinei pagalbai apmokėti ir 10 000 Lt nuostolių už ieškovų sąmoningą veikimą prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, priimti.

Kitus apeliacinio skundo reikalavimus atsisakyti priimti.

Išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims apeliacinio skundo kopijas, nustatant terminą atsiliepimams pateikti.

Perduoti T. R. apeliacinį skundą su byla Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkei procesiniams veiksmams, nurodytiems CPK 319 str., atlikti.

Teisėja Dalia Kačinskienė