- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-09-28
- Bylos Nr.
- I-2017-331/2009
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00883-2009-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ernestas Spruogis, Henrikas Sadauskas, Liuda Arlauskienė
- Pareiškėjas
- J. B.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie LR VRM
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus
- Advokatai
- Mindaugas Lošys
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Liudos Arlauskienės ir Ernesto Spruogio, sekretoriaujant Jovitai Jasionytei, dalyvaujant pareiškėjai J. B., jos atstovui advokatui Mindaugui Lošiui, atsakovo atstovei Ramunei Žuklijaitei, vertėjai Ritai Nasalytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. B., pareiškėjos nepilnamečių vaikų G. B. (G. B.), A. B. ir I. B. atstovaujamų įstatyminės atstovės motinos J. B. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie LR VRM (toliau – Migracijos departamentas), trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai dėl įsakymų panaikinimo ir teismo išlaidų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Migracijos departamento direktoriaus 2008-11-26 įsakymu Nr. 3K-156 konstatavo, jog J. B. neteko Lietuvos Respublikos pilietybės (b. l. 66).
Migracijos departamentas 2009-03-20 įsakymu Nr. 3K-48 konstatavo, jog A. B., G. B. neteko Lietuvos Respublikos pilietybės (b. l. 33−34).
Šalies argumentai
Nesutikdama su priimtais Migracijos departamento įsakymais pareiškėja skundu (b. l. 3−6) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydama panaikinti Migracijos departamento direktoriaus 2008-11-26 ir 2009-03-20 įsakymus Nr. 3K-156 ir Nr. 3K-48 ir iš atsakovo priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Skunde paaiškino, kad jos ir jos vaikų kilmė iš esmės yra lietuviška, nes pareiškėjos tėvas A. B. yra lietuvis, kilęs nuo Varėnos ir ten ilgą laiką gyveno. Dėl 1939−1940 metų Lietuvos okupacijos jis yra nukentėjęs ir ištremtas į Rusiją, ten turėjo šeimą, kurioje pareiškėja gimė. Atsiradus galimybei grįžti į Lietuvą, visa šeima grįžo į savo tėvynę, kur gyveno ir dirbo. Tėvai apsigyveno Vilniuje, kartu su jais apsigyveno ir pareiškėja, Lietuvoje turėjo darbą, taip pat visą laiką turėjo lietuviškus dokumentus, dukra A. B. taip pat gimusi Lietuvoje. Su Lietuva pareiškėja niekada nebuvo nutraukusi ryšių, taip pat nebuvo atsisakiusi šios šalies pilietybės.
Kaip matyti iš Rusijos Federacijos ambasados Lietuvoje 2008-03-06 ir 2007-06-04 atsakymų į Vilniaus m. 3-ojo policijos komisariato užklausimus, pareiškėjai Rusijos Federacijos pilietybė buvo suteikta 2004-06-13, t. y. 16 dienų anksčiau negu buvo išduotas Lietuvos Respublikos pasas. Iš to darytina išvada, kad dviguba pilietybė pagal vienos ir kitos valstybės įstatymus atsirado teisėtai, ir tas faktas, kad Lietuvos Respublikos pilietybė jai buvo suteikta vėliau nei Rusijos Federacijos, tik patvirtina, kad šios šalies pilietybės turėjimas nebuvo priežastis nesuteikti Lietuvos pilietybės. Pareiškėja mano, kad Lietuvos pilietybę galėtų prarasti tik tuo atveju, jeigu kitos šalies pilietybę būtų priėmusi po to, kai tapo Lietuvos piliete. Vaikų pilietybės klausimas turi būti sprendžiamas pagal Pilietybės įstatymo 9 str. 2 d., kuri numato, kad vaikas, kurio vienas iš tėvų yra Lietuvos Respublikos pilietis, o kitas − asmuo be pilietybės arba nežinomas, yra Lietuvos Respublikos pilietis, nesvarbu, ar jis gimė Lietuvos Respublikos teritorijoje, ar už jos ribų. Neteisingai aiškinamos ir taikomos teisės normos, reguliuojančios dvigubos pilietybės klausimus.
Per teismo posėdį pareiškėja ir jos atstovas Mindaugas Lošys prašė skundą patenkinti, panaikinti ginčo įsakymus skunde išdėstytais argumentais.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas su pareiškėjų skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (b. l. 30−32) paaiškino, kad pareiškėja skunde teigia, kad jai Rusijos Federacijos pilietybė buvo suteikta 2004-06-13, t. y. 16 dienų anksčiau negu buvo išduotas Lietuvos Respublikos piliečio pasas (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos nuomone, Lietuvos Respublikos pilietybę ji galėjo prarasti tik tuo atveju, jeigu kitos šalies pilietybę būtų priėmusi po to, kai tapo Lietuvos Respublikos piliete. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėja tapo Lietuvos Respublikos piliete tuomet, kai ji apsisprendė dėl Lietuvos Respublikos pilietybės ir pasirašė pasižadėjimą Lietuvos Respublikai, t. y. 1991-10-21, o ne nuo tos dienos, kai jai buvo išduotas Lietuvos Respublikos piliečio pasas. Be to, Lietuvos Respublikos piliečio pasas (duomenys neskelbtini) pareiškėjai buvo išduotas ne 2004 m., kaip teigia ji, o 1994 m. Taigi J. B. teiginys, kad jai Rusijos Federacijos pilietybė buvo suteikta 16 dienų anksčiau negu buvo išduotas Lietuvos Respublikos piliečio pasas (duomenys neskelbtini), yra nepagrįstas.
Kartu pažymėjo, kad Rusijos Federacijos ambasados Lietuvos Respublikoje Konsulinio skyriaus rašte nurodoma, kad pareiškėjai Rusijos Federacijos piliečio pasas buvo išduotas dar 2001-09-28. Taigi darytina išvada, kad ji įgijo Rusijos Federacijos pilietybę anksčiau nei pati teigia. Taip pat informavo teismą, kad pareiškėjos dukrai, A. B., gim. (duomenys neskelbtini), 1997-11-26 pagal 1991-12-05 priimto Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 9 straipsnio 3 dalį Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Migracijos skyriuje buvo išduotas vaiko kelionės dokumentas, o 2006-11-09 − Lietuvos Respublikos pasas. Pareiškėjos sūnui, G. B., gim. (duomenys neskelbtini), 2001-07-16 Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Trečiojo policijos komisariato viešosios policijos pasų poskyryje buvo išduotas vaiko kelionės dokumentas. 2009-02-03 Migracijos departamentas gavo 2009-02-02 teikimą Nr. 10-27-TK-12 „Dėl G. B. (G. B.) Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo“, o 2009-02-04 − 2009-02-02 teikimą Nr. 10-27-TK-11 „Dėl A. B. Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo“. Šie teikimai taip pat grindžiami tuo, kad G. B. ir A. B. įgijo Rusijos Federacijos pilietybę.
Šalies argumentai
Pareiškėja skunde teigia, kad jos vaikų Lietuvos Respublikos pilietybės klausimas turėtų būti sprendžiamas vadovaujantis ne anksčiau nurodytais Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo straipsniais, o Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 9 straipsnio 2 dalimi, pagal kurią vaikas, kurio vienas iš tėvų yra Lietuvos Respublikos pilietis, o kitas − asmuo be pilietybės arba nežinomas, yra Lietuvos Respublikos pilietis, nesvarbu, ar jis gimė Lietuvos Respublikos teritorijoje, ar už jos ribų. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas vienas iš Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo būdų. Taigi ši nuostata gali būti taikoma tik sprendžiant Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo klausimą.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovė prašė pareiškėjos skundą atmesti atsiliepime išdėstytais argumentais.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities VPK migracijos valdyba su pareiškėjų skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (b. l. 91−93) nurodė tuos pačius argumentus kaip ir atsakovas Migracijos departamentas savo atsiliepime.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Šioje byloje ginčas kilęs dėl Lietuvos Respublikos pilietybės panaikinimo J. B. ir jos nepilnamečiams vaikams. Taigi teismui svarbu išsiaiškinti, ar atsakovas pagrįstai panaikino pareiškėjai ir jos vaikams Lietuvos Respublikos pilietybę.
Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymas (toliau − Įstatymas). Pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 2 punktą, Lietuvos Respublikos pilietybės netenkama įgijus kitos valstybės pilietybę. Pagal šio įstatymo 21 straipsnio 3 dalį, Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs kitos valstybės pilietybę, netenka Lietuvos Respublikos pilietybės nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo dienos.
Nustatyta, kad J. B. 1993-07-29 buvo išduotas Lietuvos Respublikos piliečio pasas Nr. LV 675859, o 1994-06-29 – Lietuvos Respublikos piliečio pasas Nr. (duomenys neskelbtini). Vilniaus m. 3-asis policijos komisariatas 2007-05-15 ir 2007-12-20 raštais Nr. 14s-6608 ir Nr. 14s-16779 (b. l. 54−56, 59−60) kreipėsi į Rusijos Federacijos ambasados Lietuvos Respublikoje Konsulinį skyrių prašydamas patikrinti ir pranešti, ar J. B., A. B., G. B. ir I. B. yra Rusijos Federacijos piliečiai, ar jiems išduoti asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai.
Rusijos Federacijos ambasada Lietuvos Respublikoje Konsulinis skyrius 2007-06-04 ir 2008-03-06 raštais Nr. 638 ir 285 (b. l. 51−53, 61−64) informavo, kad J. B. ir jos nepilnamečiai vaikai yra Rusijos Federacijos piliečiai. J. B. 2001-09-28 išduotas Rusijos Federacijos piliečio pasas 27 01 Nr. (duomenys neskelbtini), ji taip pat turi užsienio pasą serija 62 Nr. (duomenys neskelbtini). Jos vaikams G. B., A. B., I. B. 2004-06-13 išduoti Rusijos Federacijos piliečių pasai.
Pagal 1991 m. gruodžio 5 d. priimto ir iki 2003-01-01 galiojusio Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 19 straipsnio 2 punktą ir 23 straipsnio 3 dalį Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs kitos valstybės pilietybę ar gavęs kitos valstybės piliečio pasą arba kitą tos valstybės pilietybę patvirtinantį dokumentą po to, kai jam buvo išduoti Lietuvos Respublikos pilietybės dokumentai, netenka Lietuvos Respublikos pilietybės nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo ar tos valstybės piliečio paso ar kito tos valstybės pilietybę patvirtinančio dokumento išdavimo dienos.
Lietuvos Respublikos 2006 m. balandžio 6 d. Pilietybės įstatymo Nr. X-546 (nuo 2006 m. balandžio 27 d.) (Žin., 2006, Nr. 46-1645) redakcija 20 straipsnio 2 dalyje numatyta, jeigu paaiškėja, kad asmuo įgijo kitos valstybės pilietybę, išskyrus asmenis, nurodytus šio Įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje, vidaus reikalų ministras ar jo įgaliota institucija konstatuoja Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo faktą pagal šio Įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 2 punktą ar 4 dalį. Toks asmuo laikomas netekusiu Lietuvos Respublikos pilietybės nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo dienos, o 6 d. − Lietuvos Respublikos pilietybės atsisakymo ir grąžinimo pagal šio Įstatymo 20 straipsnio 2 dalį klausimus sprendžia vidaus reikalų ministras ar jo įgaliota institucija. Pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. 1V-292 „Dėl įgaliojimų suteikimo“ pakeitimo“ Migracijos departamentas yra įgaliota institucija spręsti Įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje numatytus klausimus.
Vadinasi, asmuo įgijęs kitos valstybės pilietybę ar gavęs kitos valstybės piliečio pasą arba kitą tos valstybės pilietybę patvirtinantį dokumentą po to, kai jam buvo išduoti Lietuvos Respublikos pilietybės dokumentai, netenka Lietuvos Respublikos pilietybės nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo ar tos valstybės piliečio paso ar kito tos valstybės pilietybę patvirtinančio dokumento išdavimo dienos. Taigi, pagal paminėtas teisės normas J. B. nuo 2001-09-28 yra netekusi Lietuvos Respublikos pilietybės, įgijus Rusijos Federacijos pilietybę.
Migracijos departamento direktorius vadovaudamasis Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 21 straipsnio 3 dalimi ir 24 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. 1V-292 „Dėl įgaliojimų suteikimo“ pakeitimo“ 2008 m. lapkričio 26 d. ir 2009 m. kovo 20 d. įsakymais Nr. 3K-156 ir 3K-48 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo“ konstatavo J. B., A. B. ir G. B. Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo faktą pagrįstai neperžengdamas jam suteiktų įgaliojimų, nustatęs, kad J. B. nuo 2001-09-28 yra netekusi Lietuvos Respublikos pilietybės, įgijus Rusijos Federacijos pilietybę (b. l. 33−24, 66, 51−53).
J. B. prašymą dėl pilietybės grąžinimo jos vaikams argumentuoja Pilietybės įstatymo 9 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kurios numato, jei vaikas, kurio vienas iš tėvų yra Lietuvos Respublikos pilietis, o kitas – asmuo be pilietybės arba nežinomas, yra Lietuvos Respublikos pilietis, nesvarbu, ar jis gimė Lietuvos Respublikos teritorijoje, ar už jos ribų. Šios nuostatos pareiškėjos vaikams negali būti taikomos, kadangi jos reglamentuoja Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo klausimą, o ne panaikinimą.
Pareiškėjos argumentas, kad pilietybė jai turi būti grąžinta remiantis Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalies nuostatomis, neatitinka tikrovės. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2006-11-13 nutarime yra pažymėjęs, kad asmeniui, netekusiam Lietuvos Respublikos pilietybės iki šio Įstatymo įsigaliojimo dienos, taip pat šio Įstatymo 18 straipsnio 1, 3 ar 4 dalyje, Pilietybės įstatymo įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 7 dalyje numatytais pagrindais ir atitinkančiam šio Įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1, 2 ar 3 punkto sąlygas, Lietuvos Respublikos pilietybė gali būti grąžinta pagal tokio asmens prašymą, netaikant jam šio Įstatymo 12 straipsnyje nustatytų sąlygų. Toks teisinis reguliavimas, kai iš asmens, norinčio susigrąžinti Lietuvos Respublikos pilietybę, nereikalaujama inter alia atsisakyti turimos kitos valstybės pilietybės, sudaromos prielaidos dvigubai pilietybei būti ne ypač reta išimtimi, o paplitusiu reiškiniu ir yra nesuderinamas su Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalies nuostata, kad, išskyrus įstatymo numatytus atskiru atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada, kad Pilietybės įstatymo 20 straipsnio 2 dalis (2006 m. balandžio 6 d. redakcija) ta apimtimi, kuria nustatyta, kad iš asmens, norinčio susigrąžinti Lietuvos Respublikos pilietybę, nereikalaujama atsisakyti turimos kitos valstybės pilietybės, prieštarauja Konstitucijos 12 straipsnio 2 daliai.
Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo nuostatas, nustatytas byloje faktines aplinkybes, teismas daro išvadą, kad Migracijos departamentas priimdamas skundžiamus įsakymus, veikė kaip viešojo administravimo subjektas pagal jam suteiktus įgaliojimus, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, nėra pagrindo naikinti skundžiamus įsakymus skunde išdėstytais argumentais.
I. B. atstovaujamos įstatyminės atstovės motinos J. B. skundą dėl atsakovo 2008-11-26 ir 2009-03-20 įsakymų Nr. 3K-156 ir Nr. 3K-48, kuriais panaikintos Lietuvos Respublikos pilietybės J., G. ir A. B., nepažeidžia I. B. teisių ir teisėtų interesų, todėl jos skundas atmestinas.
Teismui nepatenkinus pareiškėjos skundo, nėra pagrindo priteisti teismo išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 d. 1 p. ir 127 str., teismas
nusprendė:
pareiškėjos J. B., pareiškėjos nepilnamečių vaikų G. B. (G. B.), A. B. ir I. B. atstovaujamų įstatyminės atstovės motinos J. B. skundus atmesti kaip nepagrįstus.
Teismo išlaidų nepriteisti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.