- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-04-24
- Bylos Nr.
- 1-7-829/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-91-1-00395-2011-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Loreta Masevičiūtė
- Kaltinamasis
- K. N.
- Nukentėjusysis
- A. K.
- Advokatai
- Martynas Vilčinskas, Artūras Bauža
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.5.; 1.2.4.5.; 2.1.15.3.3.2.; 2.1.15.3.3.3.; 2.3.6.4.1.(S)
NUOSPRENDIS
2013 m. balandžio 24 d.
Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Masevičiūtė, sekretoriaujant Eglei Pukinskaitei, dalyvaujant prokurorui Linui Frančiakui, kaltinamajam K. N., jo gynėjui advokato padėjėjui Martynui Vilčinskui, nukentėjusiojo A. K. atstovui advokatui Artūrui Baužai,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. N., (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytas Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. N. 2011 metų liepos 30 dieną apie 17 val. S. N. sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), kieme giminių susitikimo metu, tarpusavio konflikto metu, suduodamas vieną smūgį tyčia sužalojo A. K., padarydamas jam poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, odos nubrozdinimą kairės akies apatiniame voke, kraujosruvą apatinėje lūpoje, dalinį kairės pusės 1-o danties nuskėlimą viršutiniame žandikaulyje, dešinės pusės 1-o danties nuskėlimą viršutiniame žandikaulyje, kairės pusės 2-o danties nuskėlimą apatiniame žandikaulyje, kraujosruvą apatinėje lūpoje, nosies kaulo lūžimą, t.y. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis K. N. iš esmės pripažįsta sudavęs nukentėjusiajam smūgį, tačiau nesutinka, kad sudavė daugiau nei vieną smūgį. Be to, kaltinamojo kaltė įrodyta liudytojų A. S., L. K., S. N., S. S. parodymais, specialisto išvada ir paaiškinimais, ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie SAM civiliniu ieškiniu ir prie jo pateiktais dokumentais, kita baudžiamosios bylos medžiaga.
Kaltinamasis K. N. parodė, kad kaltę pripažįsta iš dalies. Sudavė vieną smūgį, o ekspertai sako, kad buvo du ar daugiau smūgių. Nepripažįsta smūgių skaičiaus. Buvo vasara, gal liepos mėnuo, tikslesnės datos neprisimena. Visi susirinko S. N. sodyboje švęsti giminių susitikimo. Eigoje kvietėsi A. K. pasikalbėti, bet jis nesutiko. Po to jis nuėjo ir savo mamai pasiskundė „ko aš iš jo noriu“. Tada pastarojo mama atėjo ir pradėjo jam akis draskyti, klausti ko nori iš A. K.. Trūko nervai, nuėjo ir trenkė A. K. kumščiu į veidą. Pastarasis stovėjo žmonių būryje, todėl per viršų, per kitus žmones trenkė į veidą. Tada jį paėmė krikšto tėvas A. S. ir atitraukė. Prieš smūgiuojant A. K. nieko nesakė. Kai jį krikšto tėvas atitraukė, A. K. buvo susiėmęs už nosies ar burnos ir klūpojo. Matė, kad A. K. bėgo kraujas. Smūgio metu su A. K. stovėjo vienas prieš kitą, tik jis buvo truputį pasisukęs, nes su kažkuo kalbėjo. A. K. smūgį sudavė maždaug į kairį žandą, bet tiksliai negali pasakyti. Prieš smūgį A. K. nesakė, kad jam nosis sulūžusi ar dantys yra nuskelti. Po smūgio nukentėjęs jam nieko nesakė, jį iškart išvežė į Šakius, į ligoninę. Ligonių kasos ieškinio neginčija. Mano, kad už nosies sulaužymą galėtų būti 1 000 Lt žala, kad reiškiama 3 531,73 Lt turtinė žala taip pat nepagrįsta (b. l. 167-168).
Liudytojas A. S. parodė, kad „baliavojo. Buvo parūkymo pertrauka. A. K. stovėjo ir šnekėjosi“. K. N. priėjo pro žmones ir smūgiavo šiam į nosį vieną kartą. Smūgį matė. K. N. smūgį sudavė dešine ranką į nosį, palei akį. Buvo vienas smūgis. Tada A. K. išvežė į ligoninę. Dabar tiksliai jau neatsimena ir negali pasakyti ar matė iš nukentėjusiojo nosies bėgantį kraują. Ikiteisminio tyrimo metu sakė tiesą, mano, kad ikiteisminio tyrimo metu aplinkybes atsiminė geriau, nes daug laiko nuo įvykio praėjo (b. l. 168-169).
Liudytoja L. K. parodė, kad giminių susitikime visi užvalgė ir išėjo į kiemą fotografuotis. Tada K. N. pradėjo kabinėtis prie jos brolio A. K. ir davė jam į nosį. Brolis suklupo, pradėjo bėgti kraujas. Matė kaip K. N. sudavė A. K.. Stovėjo už metro nuo brolio. Buvo suduotas vienas smūgis. K. N. gal norėjo daugiau suduoti, bet dėdė A. S. jį pačiupo už rankų. Važiuojant į ligoninę brolis buvo užsidėjęs ledą ant nosies. Iš burnos jam taip pat bėgo kraujas. Kitą dieną brolis važiavo tvarkytis dantis. Žino, kad jis pirko nuskausminančių vaistų, tepalų, kad brolis buvo susiruošęs važiuoti į Palangą atostogauti, tačiau dvi savaites negalėjo važiuoti, nes gydėsi traumą. Po to įvykio daug giminių pakilo ir išvažiavo namo. Žmonėms buvo labai didelis stresas (b. l. 169-170).
Liudytoja S. N. parodė, kad net nespėjo sumatyti kaip K. N. pasisiekdamas per kitus žmones „bimtelėjo A. K. vieną“. Jos broliai sugriebė K. N., užlaužė ranką. Sūnus A. K. sudavė kažkur į veidą. Nematė tiksliai į kur. Kraujo taip pat nematė. Matė, kad A. K. susiėmė veidą (b. l. 170-172).
Liudytojas S. S. parodė, kad konflikto pradžios nematė. Pamatė, kad A. S. laikė K. N., o šis norėjo ištrūkti. Jį pats dar prišokęs už dešinės rankos prilaikė. Pamatė, kad A. K. jo sesuo šluosto sukruvintą veidą ir jį puolė vežti į ligoninę (b. l. 172).
Iš medicininių dokumentų išrašo matyti, kad A. K. 2011-07-30 buvo diagnozuotas kairiojo paakio srities sužalojimas, odos nubrozdinimas (b. l. 2).
Iš specialisto išvados matyti, kad tyrimo metu buvo A. K. buvo nustatytos kraujosruvos kairės akies vokuose, odos nubrozdinimas kairės akies apatiniame voke, kraujosruva apatinėje lūpoje, dalinis kairės pusės 1-o danties nuskėlimas viršutiniame žandikaulyje, kairės pusės 4-o danties nuskėlimas viršutiniame žandikaulyje, dešinės pusės 1-o danties nuskėlimas viršutiniame žandikaulyje, kairės pusės 2-o danties nuskėlimas apatiniame žandikaulyje, nosies kaulų lūžimas. Nurodoma, kad sužalojimai galėjo būti padaryti kietu buku daiktu, galimai dviejų ar daugiau trauminių poveikių pasekoje. Dėl nosies kalų sužalojimo A. K. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl šio sužalojimo sveikata jam buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui (b. l. 12-13).
Iš specialisto apklausos matyti, kad specialistės teigimu nukentėjusiajam A. K. (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyriuje 2011-07-30 buvo nustatytas nosies kaulų lūžimas be fragmentų dislokacijos. Kadangi nosies kaulo gijimas yra ilgesnis nei 10 dienų, todėl sužalojimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą (b. l. 76-77, 83).
Iš akistatos protokolo matyti, kad nebuvo pašalinti prieštaravimai tarp A. K. bei K. N. dėl kilusio konflikto priežasčių, tačiau abu akistaton suvesti asmenys parodė, kad A. K. buvo suduotas vienas smūgis į priekinę veido sritį (b. l. 58-60).
Iš Valstybinės ligonių kasos prie SAM pateikto civilio ieškinio matyti, kad už A. K. gydymą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto sumokėjo 128,43 Lt, todėl šiai sumai prašoma pripažinti civiliniu ieškovu ir ją priteisti iš kaltinamojo (b. l. 30-31).
Iš nukentėjusiojo A. K. reiškiamo civilinio ieškinio matyti, kad jis reiškia 10 000 Lt dydžio civilinį ieškinį neturtinei žalai ir 3 531,73 Lt dydžio civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (b.l. 140-142).
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo K. N. veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, kadangi nukentėjusiajam A. K. suduodamas vieną smūgį ranka į veido sritį be kitų sužalojimų padarė ir nosies kaulų lūžimą, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, kadangi nosies kaulų lūžimas gyja ilgiau nei 10 dienų.
Kaltinamojo K. N. gynėjas nurodo, kad kaltinamasis neteisingai traukiamas atsakomybėn, nes jo ginamasis konstatavo faktą, jog vieną kartą smogė pusbroliui. Veika kvalifikuota remiantis specialisto išvada, kuri yra klaidinga, o byloje nėra nė vieno objektyvaus įrodymo, kad nukentėjusysis buvo susargdintas ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui, todėl nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas sutinka su kaltinamojo gynėjo nurodoma aplinkybe, kad A. K. buvo suduotas tik vienas smūgis, ką patvirtino ne tik pats nukentėjusysis, bet ir visi byloje apklausti liudytojai, todėl iš kaltinimo pašalina aplinkybę dėl dviejų smūgių nukentėjusiajam A. K. sudavimo. Šiuo atveju sutikti su kaltinamojo gynėjo teiginiu, kad nukentėjusiajam padarytas sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą neturi jokio teisinio pagrindo ir sutinka su ekspertės paaiškinimais, kad nosies kaulų lūžimas trunka ilgiau nei 10 dienų, nes tik per 2-3 savaites po tokio sužalojimo praeina skausmas, o iki 2 mėnesių trunka kol nosis visiškai sugyja ir gali atlaikyti spaudimą į nosies sieneles. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad nosies kaulų lūžimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą (nutartys bylose 1A-66-519/2012; 1A-194-462/2013 ir kt.).
Teismas neturi pagrindo abejoti ir ta aplinkybe, kad įvykio metu nukentėjusiajam A. K. buvo nuskelti dantys, kadangi specialisto išvadoje konstatuota, kad yra nuskelti priekiniai dantys. Išvados tiriamojoje dalyje yra nurodomas sugadintas 21-as dantis, kuris pagal FDI priimtą dantų žymėjimo sistemą yra viršutinio žandikaulio kairės pusės centrinis kandis. Taip pat nurodoma, kad yra numuštas 54-o danties bukalinis kampas viršutiniame žandikaulyje, tačiau šį nurodytą skaičių teismas laiko rašymo apsirikimo klaida, kadangi išvadoje ir specialisto paaiškinime yra aiškiai nurodyta, jog konstatuotas kairės pusės 4-o danties nukėlimas, kuris taip pat yra priekinis (prieškrūminis) dantis. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pats kaltinamasis K. N. nurodė, jog nukentėjusiajam smūgį sudavė iš viršaus į apačią, į kairįjį žandą, todėl galėjo smūgio metu būti nukeltas prieškrūminis dantis, esantis viršutinio žandikaulio priekyje, kairėje pusėje.
Teismas, kaltinamojo K. N. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustato. Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos jo padarymui.
Skiriant kaltinamajam K. N. bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 54 str., tai yra: į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, – padarytas apysunkis nusikaltimas; į nusikalstamos veikos stadiją, – nusikaltimas baigtas; į kaltės formą ir rūšį, – nusikaltimas padarytas esant neapibrėžtai tyčiai, tai yra nekonkretizuojant galimų padarinių – sveikatos sutrikdymo pobūdžio ar laipsnio, tačiau kaltinamasis leido atsirasti bet kuriam iš jų; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, – nusikaltimas padarytas dėl menkavertės dingsties – pykčio protrūkio, nukentėjusysis pats konflikto neprovokavo; į kaltinamojo asmenybę, amžių – kaltinamasis neteistas, du kartus baustas administracine tvarka (už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, teisėtų pareigūnų reikalavimų nevykdymą), paskirtąsias baudas yra sumokėjęs, nuobaudos negalioja, tačiau abu pažeidimus padarė būdamas neblaivus (LITEKO duomenys), dirba, kitokių kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų nėra surinkta; į tai, kad byloje reiškiami civiliniai ieškiniai, kurie nėra atlyginti; į kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę.
Atsižvelgiant į kaltinamojo K. N. požiūrį į padarytą nusikaltimą ir elgesį po jo nusikaltimo padarymo, kuris atspindi pagrindines jo dorovines vertybes, gebėjimą suvokti bei vertinti padarytą veiką ir atsiradusius dėl to padarinius, skirtina laisvės apribojimo bausmė, kurios dydis nustatytinas didesnis nei sankcijoje numatyto minimalaus ir maksimalaus termino vidurkis, įpareigojant kaltinamąjį per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikaltimu padarytą žalą Valstybinei ligonių kasai (Lietuvos Respublikos BK 48 str. 6 d. 2 p.), be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos (Lietuvos Respublikos BK 48 str. 3 d. 1 p).
Kaltinamajam K. N. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina (b. l. 56).
Dėl civilinių ieškinių.
Lietuvos Respublikos CK 6.290 str. 3 d. numato, kad socialinio draudimo įstaigai atlyginus sveikatos priežiūros išlaidas iš valstybės biudžeto, jos turi būti išieškomos iš kaltų asmenų, todėl civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos pareikštas ir teisminio bylos nagrinėjimo metu prokuroro palaikomas 128,43 Lt dydžio civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir priteistinas iš kaltinamojo.
Nukentėjusysis A. K. reiškia 10 000 Lt dydžio civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (b. l. 141-142). Teismo posėdžio metu nukentėjusiojo atstovas palaikė tokį jo atstovaujamojo prašymą. Atstovas nurodė, kad vyko didžiulė šventė, kurioje dalyvavo 50 žmonių. Būtent 50 žmonių akivaizdoje nukentėjusysis buvo sužalotas. Dėl patirto sužalojimo jam teko atidėti suplanuotas atostogas Palangoje, nes kai turi kvėpuoti per burną, negali vairuoti, judėti. Nukentėjusysis nurodo, kad jam yra išlikę liekamieji reiškiniai – užgula nosį, sunku kvėpuoti. Ieškinyje nurodoma, kad kaltinamasis K. N. suduodamas nukentėjusiajam viešoje vietoje, pažemino jį visų susirinkusiųjų akivaizdoje, padarė didelę moralinę ir psichologinę žalą. Po to teko lankytis pas gydytojus, atlikti eilę tyrimų. Pergyveno, kad neigiamos sveikatos sužalojimo pasekmės nepasireikštų vėliau, nekiltų jokių kitų rimtų komplikacijų (b. l. 141).
Bylos duomenimis nukentėjusiajam A. K. dėl sužalojimo buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (b. l. 12). Teismas neturi pagrindo nesutikti, kad dėl šio įvykio nukentėjusysis A. K. patyrė tiek fizinį skausmą, tiek dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus – teko kreiptis į gydytojus, taisyti dantis, ilgą laiką jausti didelį nepatogumą kvėpuojant, buvo sugadinta giminės šventė, sužalotas giminaičių, artimųjų akivaizdoje, todėl galėjo patirti ir pažeminimą. Akivaizdu, kad dėl tokio įvykio ir sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajam sutriko normalus gyvenimo ritmas – turėjo kuriam laikui atidėti suplanuotas atostogas, nes jos būtų buvusios nepilnavertės. Šiuo atveju teismas atsižvelgia ir į tai, kad byloje nėra pateikta duomenų, kad patirti sužalojimai komplikavosi, buvo reikalinga operacija, ir šiuo metu yra likę liekamųjų reiškinių. Nors nukentėjusiojo atstovas nurodė, kad pastarajam ir šiuo metu užgula nosį, sunku kvėpuoti, tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų (kad dėl to kreipėsi į medikus, gydėsi ir pan.). Nustatant padarytos neturtinės žalos dydį, taip pat atsižvelgtina į tai, kad kaltinamojo jauną amžių, į tai, kad jis dirba, į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, taip pat teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose (už nesunkų kūno sužalojimą, padarant Lietuvos Respublikos BK 138 str. numatytą nusikalstamą veiką, kai sulaužomi nosies kaulai), kuriose priteistų neturtinei žalai atlyginti sumų dydžiai svyruoja nuo 1 000 Lt iki 5 000 Lt, bei siekiant nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens interesų pusiausvyros, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, taip pat kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo A. K. dvasinį skausmą – 5 000 litų suma laikytina teisingu neturtinės žalos atlyginimu ir priteistina nukentėjusiajam A. K. iš kaltinamojo K. N. (nutartys bylose 1A-66-519/2012; 1A-734-107/2012 ir kt.).
Nukentėjusysis A. K. taip pat civilinį ieškinį 3 531,73 Lt turtinei žalai atlyginti (b. l. 140). Grindžiant žalos dydį nurodoma, kad dantų gydymas nukentėjusiajam kainavo 320 Lt; medikamentų pirkimas – 48,24 Lt; lėktuvo bilietai iš Norvegijos į Lietuvą ir atgal – 2 791,80 Lt; automobilio nuoma – 368, 04 Lt; pašto išlaidos 3,65 Lt (b. l. 141). Taip pat nurodomos žalos dydžiui pagrįsti prie ieškinio yra pridėti įrodymai – kvitai, sąskaita faktūra bei keturi dokumentai, kurie nėra išversti į Lietuvių kalbą.
Baudžiamojoje byloje rašytiniai įrodymai turi būti pateikti lietuvių kalba. Jeigu pateikiami dokumentai yra ne lietuvių kalba, kartu turi būti pateikiamas patvirtintas vertimas į lietuvių kalbą. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nukentėjusysis A. K. ieškinį turtinei žalai atlyginti pagrindė rašytiniais dokumentais, tačiau ne visi pateikti rašytiniai įrodymai yra lietuvių kalba, į tai, kad neišverstais minėtais duomenimis teismas nuosprendyje remtis ir išspręsti ieškinio neatidedant teisiamojo posėdžio ir negavus papildomos medžiagos (dokumentų vertimo) negali; į tai, kad civilinio ieškinio neišsprendimas šiuo atveju neturi įtakos kaltinamojo K. N. veikos kvalifikavimui, todėl civilinio ieškovo A. K. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo paliktinas nenagrinėtas, pripažįstant civiliniam ieškovui A. K. teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo
Pagal Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d. nuostatas teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų iš jo neišieškoti arba jų dydį sumažinti.
Nukentėjusiojo A. K. atstovas teismo paprašė priteisti nukentėjusiajam patirtas bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą atstovaujant pirmosios instancijos teisme ir pateikė teismui pinigų paėmimo kvitus bendrai 5 000 Lt dydžio sumai (b. l. 160, 161, 162).
Teismas, atsižvelgdamas į bylos pobūdį ir tai, kad advokatas kaip nukentėjusiojo atstovas dalyvavo ikiteisminio tyrimo metu bei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, ruošė ieškinį, į bylos nagrinėjimo teisme laiką – byla išnagrinėta per vietą teismo posėdį, taip pat į tai, kad ieškinys patenkintas iš dalies, taip pat į atstovavimo išlaidų dydį, kurios viršija kasacinės instancijos teismo praktikoje nukentėjusiesiems paprastai priteisiamų tokio pobūdžio proceso išlaidų dydžius, prašomos priteisti atstovavimo išlaidos mažintinos iki 2 000 Lt. Ši suma laikytina proporcinga ir adekvati atliktam darbui, žymiai nesiskiria nuo vyraujančios praktikos ir yra pakankama advokato paslaugoms apmokėti, todėl iš kaltinamojo priteistina nukentėjusiajam A. K..
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str., teismas
nusprendžia:
K. N. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., ir nuteisti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams, įpareigojat K. N. per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą Valstybinei ligonių kasai, taip pat be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.
Civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie SAM ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš K. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vieną šimtą dvidešimt aštuonis litus 43 ct (128,43 Lt) nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie SAM, įmonės kodas 191351679, buveinės adresas Kalvarijų g. 147, Vilnius, naudai.
Civilinio ieškovo A. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš K. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) penkis tūkstančius litų (5 000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam A. K..
Nukentėjusiojo A. K. civilinio ieškinio dalį dėl turtinės žalos priteisimo palikti nenagrinėtą, pripažįstant civiliniam ieškovui A. K. teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl šios ieškinio dalies nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
Priteisti iš K. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) du tūkstančius litų (2 000 Lt) patirtų bylinėjimosi išlaidų nukentėjusiajam A. K..
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo K. N. palikti nepakeistą, o po nuosprendžio įsiteisėjimo ją panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šakių rajono apylinkės teismą.