- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-31
- Bylos Nr.
- e2A-28-739/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-10559-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Pranckienė
- Pareiškėjas
- J. A.
- Suinteresuotas asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Pranckienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-15126-608/2022 pagal pareiškėjos J. A. pareiškimą dėl civilinės būklės akto įrašo pakeitimo, suinteresuoti asmenys Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja J. A. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė panaikinti suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2022 m. kovo 31 d. išvadą Nr. A136-888/22 (2.4.1.51-AD21) „Dėl vardo ir (ar) pavardės pakeitimo“ įpareigoti suinteresuotą asmenį Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti pareiškėjos J. A. pavardę į „A.“ bei išduoti tai patvirtinantį dokumentą.
2. Paaiškino, kad pareiškėja J. A. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su Š. A.. Pareiškėja 2022 m. kovo 31 d. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių su prašymu pakeisti pavardę „A.“ į pavardę „A.“. Suinteresuotas asmuo pateikė 2022 m. kovo 31 d. išvadą Nr. A136-888/22 (2.4.1.51-AD21) „Dėl vardo ir (ar) pavardės pakeitimo“, kuria netenkino pareiškėjos prašymo dėl pavardės pakeitimo.
3. Pareiškėja teigė, kad jos sutuoktinio giminė kilo iš Latvijoje gyvenusių A. (A. arba O.). (duomenys neskelbtini) gimęs P. A. atvyko į Lietuvą ir taip prasidėjo lietuviška šios giminės atšaka. Pareiškėja pridėjo Rygos archyvo dokumentų kopijas, iš kurių matyti, kad Latvijoje A. giminės moterys turėjo tokią pačią pavardę kaip vyrai, t. y. galūnė nebuvo keičiama. Atsižvelgdama į tai, kad A. pavardė yra ne lietuviškos kilmės ir turi gilias tradicijas, o teisės aktai nustato asmens teisę į pavardę, pareiškėja manė, kad jos atveju galima padaryti išimtį ir suteikti jai tokią pačią pavardę kaip jos vyro – „A.“.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius atsiliepime į pareiškimą prašė teismo pareiškimą spręsti savo nuožiūra. Aiškino, kad šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas nenumato galimybės civilinės būklės aktų įrašus sudaryti moteriškos lyties asmeniui įrašant vyrišką pavardės formą nurodančią galūnę.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. birželio 10 d. sprendimu pareiškimą atmetė.
6. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad egzistuojanti konstitucinė doktrina įtvirtina lietuvių kalbos, kaip valstybinės kalbos, statusą, kuris reiškia, kad visų Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose, patvirtinančiuose jų pilietybę, turi būti rašomi valstybine kalba, t. y. lietuviškai, pagal lietuvių kalbos rašymo ir gramatikos taisykles, raidėmis, kurios yra lietuvių kalbos raidyne.
7. Teismas nurodė, kad pareiškėja savo reikalavimą įrašyti civilinės būklės akto įraše jos pavardę, atitinkančią sutuoktinio pavardę, grindė Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išaiškinimu pavardžių klausimais, (http://www.vlkk.lt/naujienos/pakomisiu-naujienos/apie-asmenvardziu-klausimus-2020-metais) kuriame komisija yra nurodžiusi, kad „pagal Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2003 m. birželio 26 d. nutarimą Nr. N-2 (87) „Dėl moterų pavardžių darymo“ moters pavardė gali būti be šeiminio statuso priesagos (-ienė ar -aitė, -ytė, -iūtė, -utė), bet turi būti su galūne -ė. Taigi, vyro ir moters pavardės pagal formą visiškai sutampa tik tada, kai ir vyro pavardė yra su galūne -ė (pvz.: Juodelė, Paukštė, Vėgėlė, Zubė). Kitas dalykas – pavardės ne lietuvių tautybės šeimose, tada dažniausiai išlaikoma tos giminės moterų pavardžių tradicija.“
8. Tačiau teismas sprendė, kad, nagrinėjamu atveju, pareiškėja neįrodė minėtame išaiškinime nurodytų sąlygų rašyti pareiškėjos pavardę be galūnės -ė. Nurodė, kad pagal minėtą išaiškinimą moterų pavardės gali būti rašomos be galūnės -ė ne lietuvių tautybės šeimose ir kad tokiu atveju pavardė turi atitikti tos giminės moterų pavardžių tradiciją. Konstatavo, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog jos šeimos (pareiškėjos ar sutuoktinio) tautybė yra ne lietuvių. Taip pat sprendė, kad pareiškėjos pateikti rašytiniai įrodymai nepatvirtina pareiškime nurodytos pareiškėjos sutuoktinio giminės moterų pavardžių rašybos. Sprendė, kad pareiškėjos pateikti rašytiniai įrodymai nepatvirtina pareiškėjos sutuoktinio giminystės ryšio su Latvijos archyvo dokumentuose nurodytais asmenimis. Be to, minėtuose dokumentuose nurodytos pavardės neatitinka pareiškėjos sutuoktinio pavardės ir nėra rašomos su tokia galūne, kokią pareiškėja reikalauja įrašyti jos santuokos akto liudijime. Teismas sprendė, kad minėtuose dokumentuose nurodytos vyrų pavardės „O.“, „O.“, o duomenų apie moterų pavardžių galūnes vardininko linksnyje nėra.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu pareiškėja prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 10 d. sprendimą ir pareiškimą patenkinti.
9.1. Apeliantė pažymi, kad Latvijos valstybės istorijos archyvo 2022 m. birželio 9 d. archyvo pažymoje Nr. LVVA-6.2.2/3/6934 yra nurodyta, kad Archyvo fondo Latvijos Romos katalikų parapijų bažnytinės knygos dokumentuose – (duomenys neskelbtini) Romos katalikų parapijos 1875 metais gimusiųjų ir pakrikštytųjų registre (įrašas Nr.84) yra informacija, kad K. A., valstiečio P. A. (P. A.) ir jo žmonos R. (R.), gimusios kaip L., duktė, gimusi (duomenys neskelbtini) (pagal senąjį kalendorių) prie (duomenys neskelbtini). Minėtoje archyvo pažymoje moters pavardė K. A. yra pavartota vardininko linksnyje, iš kurio aišku, kad pavardė baigiasi -a. Pačiuose Latvijos Romos katalikų parapijų bažnytinės knygos dokumentuose moterų pavardė A. iš rusų kalbos į lietuvių kalba yra verčiama kilmininko arba vardininko linksniu (kartu su pareiškimu pareiškėja teikė Latvijos Romos katalikų parapijų bažnytinės knygos įrašo Nr.84 vertimą, kuriame moters pavardė (P. A.) buvo išversta daugiskaitos kilmininko linksnyje: P. A., o su apeliaciniu skundu teikiamame to paties Latvijos Romos katalikų parapijų bažnytinės knygos įrašo Nr. 84 vertime jau nurodyta P. A.). Pareiškėjos nuomone, norint nustatyti moteriškos pavardės galūnę, būtina vadovautis Latvijos valstybės istorijos archyvo 2022 m. birželio 9 d. archyvo pažymoje Nr.LVVA-6.2.2/3/6934 nurodytu pavardės rašymu: K. A..
9.2. Pasak apeliantės, ji siekia, kad jos santuokos liudijime būtų įrašyta pavardė A., nes jos sutuoktinio pavardė A. yra ne lietuviškos, o latviškos kilmės, todėl turi būti išlaikoma giminės tradicija ir pavardė neturi būti sulietuvinama, suteikiant pavardę A.. Pareiškėjos vyro giminė kilo iš Latvijoje gyvenusių A. (A., O.). (duomenys neskelbtini). gimęs P. A. atvyko į Lietuvą ir taip prasidėjo lietuviška šios giminės atšaka. Latvijoje A. giminės moterys turėjo tokią pačią pavardę kaip vyrai, t. y. galūnė nebuvo keičiama, todėl pareiškėja, siekdama išlaikyti giminės tradiciją, nori turėti pavardę A.. Paprastai asmens pageidavimu moters pavardė iš latviškos, lenkiškos, rusiškos ir pan. vyriškos formos pavardės gali būti sudaroma pagal tos kalbos arba pagal lietuvių kalbos moterų pavardžių darybos taisykles, todėl mano, kad pareiškėja turi teisę pasirinkti, jog jos santuokinė pavardė būtų sudaroma pagal latvių kalbos tradicijas, pagal kurias moterų pavardė yra su galūne –a.
9.3. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-333 „Dėl Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklių 9.12 punkte, nustatyta, kad asmuo gali vietoj savo nelietuviškos sugramatintos (su lietuviška galūne) pavardės įgyti tokią pačią, tik nesugramatintą pavardę (be lietuviškos galūnės). Tai reiškia, kad yra visos prielaidos tenkinti pareiškėjos pareiškimą ir leisti pareiškėjai pasirinkti pavardę „A.“. Mano, kad leidimas pareiškėjai pasirinkti sutuoktinio giminės pavardę nelietuvinant jos galūnės tikrai nekelia pavojaus bendrinei lietuvių kalbai ir lietuvių kalbos savitumui, priešingai tai leistų atsižvelgti į dabartinės visuomenės pokyčius globaliame pasaulyje.
9.4. Pareiškėjai neaišku, kodėl jai reikia įrodyti pareiškėjos sutuoktinio giminystės ryšį su archyvo dokumentuose nurodytais asmenimis. Pareiškėja byloje teikė rašytinį įrodymą – genealoginį medį, vaizduojantį savo sutuoktinio Š. A. giminės kartų istoriją. Šis rašytinis įrodymas parodo, kad A. giminė, tuo pačiu ir pavardė „A.“ kilo ne Lietuvoje, o Latvijoje, ir (duomenys neskelbtini) gimęs P. A. atvyko į Lietuvą ir taip prasidėjo lietuviška šios giminės atšaka. Teismas nenurodė jokių motyvų, kodėl pareiškėjai reikėjo įrodyti savo sutuoktinio giminystės ryšius su Latvijos Romos katalikų parapijų bažnytinės knygos dokumentuose nurodytais asmenimis, turinčiais A. (A.) pavardę. Pareiškėja pažymi, kad byloje esantis „A.“ giminės genealoginis medis, buvo sudarytas diplomuoto istoriko A. V.. Genealogija yra pagalbinė istorijos mokslo šaka, todėl A. giminės genealoginis medis buvo sudarytas kvalifikuoto specialisto, turinčio atitinkamas mokslo žinias.
9.5. Pareiškėjos teigimu, teismo sprendimas atsisakyti įtraukti Valstybinę lietuvių kalbos komisiją kaip išvadą byloje duodančią instituciją, yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes byloje buvo nagrinėjamas klausimas ar pavardė „A.“ yra lietuvių kilmės. Mano, kad teismo sprendimas atsisakyti įtraukti Valstybinę lietuvių kalbos komisiją lėmė tai, kad šis klausimas liko neišspręstas, o teismas neturėdamas specialių žinių padarė klaidingas išvadas ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.
9.6. Nurodo, kad Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portale esančios elektroninės bylos kortelės duomenimis, dėl pareiškėjos 2022 m. gegužės 30 d. prašymo prijungti teikiamus įrodymus, susijusius su pavardės „A.“ kilme (dokumento registracijos Nr.DOK-95931) net nebuvo sprendžiama, o tai leidžia daryti išvadą, kad teismas net nebuvo susipažinęs su pareiškėjos pateiktais įrodymais, todėl jų netyrė ir neanalizavo. Dėl to, pareiškėja prašo prijungti prie civilinės bylos pateiktus naujus rašytinius įrodymus, nes teikiamų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo po teismo sprendimo priėmimo, siekiant paneigti sprendime išdėstytas aplinkybes (motyvus).
Atsiliepimas
10. Atsiliepime į apeliacinį skundą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius prašo apeliacinį skundą nagrinėti teismo nuožiūra.
10.1. Suinteresuoto asmens teigimu, iš pateiktų dokumentų nebuvo nustatyta, jog pareiškėjos sutuoktinio A. giminėje pagal tiesiąją ir šoninę giminystės liniją moterų pavardės yra A.. Moterų pavardės pagal vyro pavardę daromos su priesagomis -ienė, -(i)uvienė pvz., vyro pavardė – A., moters pavardė – A.. Tais atvejais, kai norima turėti (suteikti) pavardės formą, kuri nenurodytų šeiminės padėties, pavardė iš vyriškos pavardės formos gali būti daroma su galūne –ė, pvz. vyro pavardė – A., moters pavardė – A.. Todėl pavardės keitimas į „A.“ neatitinka galiojančių teisės aktų nuostatų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis), todėl bylą nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų.
12. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas pareiškimas dėl civilinės būklės akto įrašo pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
13. Visų pirma, pasisakytina dėl pareiškėjos kartu su apeliaciniu skundu pateiktų naujų rašytinių įrodymų. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjos naujai pateikti įrodymai gauti prieš pat skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo paskelbimą, į tai, kad byla nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka, apeliantės pateikti nauji rašytiniai įrodymai priimtini ir vertintini kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
14. Byloje nustatyta, kad pareiškėja J. A., (duomenys neskelbtini) sudariusi santuoką su Š. A., 2022 m. kovo 31 d. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių su prašymu pakeisti pavardę „A.“ į pavardę „A.“ santuokos akto įraše, t. y. prašė jos pavardę įrašyti su galūne -a, teigdama, kad tokia pavardė yra originali, su laiku sulietuvinta. Suinteresuotas asmuo pateikė 2022 m. kovo 31 d. išvadą Nr. A136-888/22 (2.4.1.51-AD21) „Dėl vardo ir (ar) pavardės pakeitimo“, kuria netenkino pareiškėjos prašymo dėl pavardės pakeitimo.
15. Nesutikdama su suinteresuoto asmens išvada, pareiškėja pateikė pareiškimą teismui, tačiau pirmosios instancijos teismas pastarąjį atmetė, nurodydamas, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog jos šeimos (pareiškėjos ar sutuoktinio) tautybė yra ne lietuvių. Taip pat sprendė, kad pareiškėjos pateikti rašytiniai įrodymai nepatvirtina pareiškime nurodytos pareiškėjos sutuoktinio giminės moterų pavardžių rašybos, nes dokumentuose nurodytos pavardės neatitinka pareiškėjos sutuoktinio pavardės ir nėra rašomos su tokia galūne, kokią pareiškėja reikalauja įrašyti jos santuokos akto liudijime.
16. Apeliaciniu skundu pareiškėja su skundžiamu teismo sprendimu nesutinka, motyvuodama tuo, kad „A.“ yra ne lietuviškos, o latviškos kilmės, todėl turi būti išlaikoma giminės tradicija ir pavardė neturi būti sulietuvinama, suteikiant pavardę „A.“. Teigia, kad paprastai asmens pageidavimu moters pavardė iš latviškos, lenkiškos, rusiškos ir pan. vyriškos formos pavardės gali būti sudaroma pagal tos kalbos arba pagal lietuvių kalbos moterų pavardžių darybos taisykles, todėl mano, kad pareiškėja turi teisę pasirinkti, kad jos santuokinė pavardė būtų sudaroma pagal latvių kalbos tradicijas, pagal kurias moterų pavardė yra su galūne –a. Taip pat mano, kad teismo sprendimas atsisakyti įtraukti į bylą Valstybinę lietuvių kalbos komisiją lėmė tai, kad šis klausimas liko neišspręstas, o teismas, neturėdamas specialių žinių, padarė klaidingas išvadas ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.
17. Civilinės būklės aktų registravimo tvarką, civilinės būklės aktus registruojančių institucijų teises ir pareigas, kitų institucijų ir asmenų, susijusių su civilinės būklės aktų registravimu, teises ir pareigas nustato Civilinės būklės aktų registravimo įstatymas (toliau – CBARĮ). Civilinės būklės aktų įrašų turinys, jų sudarymo, taisymo, keitimo, papildymo, atkūrimo ir anuliavimo tvarka nustatoma Civilinės būklės aktų registravimo taisyklėse (CBARĮ 6 straipsnio 5 dalis). Civilinės būklės aktų įrašai rašomi lietuvių kalba (CBARĮ 6 straipsnio 6 dalis).
18. Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių 23 punkto pirmoje dalyje nustatyta: civilinės būklės aktų įrašai sudaromi lietuvių kalba; Lietuvos Respublikos piliečių ir jų vaikų vardai ir pavardės civilinės būklės akto įraše nurodomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reguliuojančiais vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose tvarką.
19. Apeliantė nesutikimą su teismo sprendimu grindžia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-333 „Dėl Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklių 9.12 punktu, kuriame numatyta, kad asmuo gali vietoj savo nelietuviškos sugramatintos (su lietuviška galūne) pavardės įgyti tokią pačią, tik nesugramatintą pavardę (be lietuviškos galūnės). Siekdama įrodyti savo sutuoktinio nelietuviškos pavardės kilmę, pareiškėja teikia teismui archyvinių dokumentų iš Latvijos valstybės istorijos archyvo kopijas, 2022 m. birželio 9 d. archyvo pažymą Nr. LVVA-6.2.2/3/6934, kurioje nurodytas pavardės rašymas – „K. A.“.
20. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių pareiškėjos pateiktų įrodymų visumą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir jų pagrindu priimtu sprendimu atmesti pareiškėjos pareiškimą dėl civilinės būklės akto įrašo pakeitimo.
21. Visų pirma, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad pareiškėjos sutuoktinio pavardės kilmė yra nelietuviška. Svarbu tai, kad apeliantė neteikė į bylą leistinų įrodymų, patvirtinančių sutuoktinio ar jo giminaičių tautybę, taip pat nepateikė jokių duomenų, kad A. giminė kilo ne iš Lietuvos. Viena ta aplinkybė, kad XIX amžiuje Latvijoje, mietelyje, kuris yra Lietuvos pasienyje, gyveno A. šeima, nepatvirtina fakto, kad šios pavardės kilmė yra nelietuviška. Nors apeliantė, įrodinėdama savo reikalavimą, remiasi teismui pateiktu sudarytu giminės genealoginiu medžiu, apeliacinės instancijos vertinimu, šis įrodymas nepagrindžia pavardės „A.“ nelietuviškos kilmės, priešingai, genealoginio medžio pirmoje ir antroje eilėje įrašyti asmenų vardai (J., jo vaikai A. ir I., pastarųjų žmonos su lietuviškais vardais ir pavardėmis, XVIII amžius) leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad pavardė „A.“ turi lietuvišką kilmę. Atkreiptinas dėmesys, kad viešame Lietuvių kalbos instituto sudarytame Lietuvių pavardžių žodyne (http://pavardes.lki.lt/), ištraukas iš šio žodyno svetainės pati pareiškėja pateikė teismui 2022 m. gegužės 27 d., pavardė „A.“ įtraukta į lietuviškų pavardžių sąrašą, nurodoma, kad jos paplitimas – (duomenys neskelbtini). Nors apeliantė taip pat teikė teismui duomenis apie pavardžių paplitimą pasaulyje, iš šių duomenų matyti, kad pavardė „A.“ labiausiai paplitusi Filipinuose, kas, tikėtina, nėra susiję su šioje byloje nustatinėjamomis aplinkybėmis, ir Lietuvoje. Tuo tarpu pavardė „A.“ labiausiai paplitusi Baltarusijoje, Lenkijoje, Rusijoje, tačiau primintina, kad apeliantė prašo pakeisti jos pavardę į „A.“, ne į „A.“. Apeliacinės instancijos vertinimu, nagrinėjamu atveju byloje nesant įrodymų, kad „A.“ pavardė yra latviška (ar juo labiau slaviška, kaip teismo posėdyje teigė pareiškėjos atstovė), spręsti dėl pareiškėjos pareiškimo patenkinimo pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo.
22. Antra, pati pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, kad sudarant moters pavardę gali būti atsižvelgiama į nelietuvišką giminės moterų pavardžių sudarymo tradiciją, paliudytą civilinės būklės aktų registravimą patvirtinančiuose dokumentuose, tačiau aktualių leistinų įrodymų, patvirtinančių apeliantės sutuoktinio giminės moterų pavardžių sudarymo tradiciją su galūne -a, apeliantė teismui neteikė. Ta aplinkybė, kad (duomenys neskelbtini) m. gimė K. A., niekaip šioje byloje nepatvirtina fakto, kad apeliantės sutuoktinio giminės moterų pavardės pagal tradiciją yra sudaromos kaip „A.“.
23. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėja byloje neįrodė šiam klausimui išspręsti svarbių faktinių aplinkybių (nutarties 21–22 punktai), todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas atmesti pareiškimą laikytinas teisėtu ir pagrįstu.
24. Dėl apeliantės argumento, susijusio su Valstybinės lietuvių kalbos komisijos įtraukimu į bylą, kaip išvadą teikiančios institucijos, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas 2022 m. gegužės 22 d. nutartimi atsisakė įtraukti Valstybinės lietuvių kalbos komisiją dalyvauti byloje kaip išvadą duodančią instituciją. Atsisakymą teismas motyvavo tuo, kad Lietuvos Respublikos valstybinės lietuvių kalbos komisijos įstatymas ir Lietuvos Respublikos Seimo 2004 m. gegužės 11 d. nutarimu Nr. IX-2232 patvirtinti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nuostatai (2016 m. gruodžio 15 d. nutarimo Nr. XIII-118 redakcija) nenumato Valstybinės lietuvių kalbos komisijos funkcijos teikti išvadą teismui civilinėse bylose ir šios teismo išvados apeliantė apeliaciniu skundu nepaneigė. Nors apeliantė remiasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-333 „Dėl Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklių 30 punktu, kuriame numatyta, kad kilus neaiškumų dėl asmenvardžių darybos, turi būti prašoma Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvados, visų pirma, šis taisyklių punktas taikytinas civilinės metrikacijos įstaigai, antra, šioje byloje nekilo neaiškumų dėl asmenvardžių darybos, juo labiau kad Valstybinė lietuvių kalbos komisija yra pateikusi išaiškinimą nagrinėtinu klausimu, juo remiasi pati apeliantė. Esminis spręstinas klausimas šioje byloje, pagal apeliantės pareiškime nurodytas aplinkybes, buvo tas, ar pareiškėjos sutuoktinio pavardė yra nelietuviška ir ar yra susiformavusi atitinkama moteriškos giminės pavardžių rašybos tradicija. Šių aplinkybių pareiškėja neįrodė, todėl pareiškėjai nepalankaus teismo sprendimo priėmimą lėmė ne apeliantės nurodomi procesinės teisės normų pažeidimai, bet pačios apeliantės įrodinėjimo pareigos neįvykdymas (CPK 178 straipsnis).
25. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas ar netinkamai taikė teisės aktus, reglamentuojančius pavardės keitimą. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar keisti teisėto sprendimo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.