- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-12-22
- Bylos Nr.
- N-403-2148-06
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Stasys Gudynas (pirm.), Nijolė Piškinaitė, Algirdas Taminskas (pran.)
- Kategorijos
- 26.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gudyno (kolegijos pirmininkas), Nijolės Piškinaitės ir Algirdo Taminsko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo E. I. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2006 m. rugpjūčio 28 d. nutarties E. I. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
E. I. 2006 m. liepos 28 d. Šiaulių m. VPK VP Eismo priežiūros skyriaus komisaro nutarimu buvo nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 3 dalį teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 30 mėnesių laikotarpiui už tai, kad ji 2005 m. spalio 16 d., apie 1.40 val., Šiaulių m., Dubijos‑Žemaitės g. sankryžoje, vairuodama automobilį ir būdama neblaivi, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į šviesoforą bei namo tvorą ir juos apgadino.
Šalies argumentai
E. I. kreipėsi į teismą ir prašė pakeisti Šiaulių m. VPK VP Eismo priežiūros skyriaus komisaro 2006 m. liepos 28 d. nutarimą, pakeičiant paskirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą į piniginę baudą. Skunde nurodė, kad ji pripažįsta padariusi Kelių eismo taisyklių pažeidimus ir to neginčija, tačiau jai paskirta nuobauda yra per griežta, nes nebuvo atsižvelgta į jos atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Ji pati viena išlaiko mažametį sūnų, anksčiau tokio pažeidimo nėra padariusi, dirba vadybininke, darbas yra tiesiogiai susijęs su transporto priemonės vairavimu. Neturėdama vairuotojo teisių, ji negalėtų dirbti, tuo pačiu liktų be pragyvenimo šaltinio. Be to, jos tėvas serga sunkia onkologine liga ir dažnai tenka jį vežioti pas medikus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į skundą Šiaulių m. VPK VP Eismo priežiūros skyrius prašė skundo netenkinti.
II.
Šiaulių apygardos administracinis teismas 2006 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi skundą tenkino iš dalies, pakeitė E. I. Šiaulių m. VPK VP Eismo priežiūros skyriaus komisaro 2005 m. liepos 28 d. nutarimu paskirtą administracinę nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 30 mėnesių laikotarpiui, ir sumažino teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 24 mėnesių laikotarpio.
Teismas nurodė, kad skiriant administracinę nuobaudą turėjo būti atsižvelgta į pažeidėjos atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kaltininkė nuoširdžiai gailisi padariusi teisės pažeidimą. Pažeidėjos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Tokiu būdu, pažeidėjai skirtina nuobauda turėtų būti žemiau sankcijos vidurkio. Teismas taip pat nurodė, kad pažeidėjos įvykdytas administracinio teisės pažeidimas yra vienas sunkiausių tokio pobūdžio administracinių teisės pažeidimų, nes kaltininkė ne tik pažeidė KET, vairuodama autotransporto priemones būdama girta (vidutinis girtumas), bet ir savo neatsargiais veiksmais sukėlė eismo įvykį. Pažeidėja nepateikė teismui pakankamai įrodymų, kad jos atliekamas darbas yra tiesiogiai susijęs su autotransporto priemonių vairavimu, taip pat nepateikė teismui įrodymų, kad jos tėvas yra nevaikštantis ligonis ir kad be jos pačios daugiau nėra kam rūpintis neįgalumą turinčiu asmeniu. Todėl, teismo nuomone, nėra pakankamo pagrindo kaltininkei vietoje teisių vairuoti transporto priemones atėmimo skirti piniginę baudą bei taikyti ATPK 30¹ straipsnį bei grąžinti jai teisę vairuoti transporto priemones.
III.
Apeliaciniu skundu E. I. prašo pakeisti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2006 m. rugpjūčio 28 d. nutartį bei Šiaulių miesto VPK VP Eismo priežiūros skyriaus komisaro 2006 m. liepos 28 d. nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą, t. y. vietoj teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, paskirti piniginę baudą. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas, sumažindamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, atsižvelgė į lengvinančią atsakomybę aplinkybę, tačiau neatsižvelgė į jos asmenybę, į sunkią šeimos turtinę padėtį bei kitas aplinkybes. Nepagrįstai teismas nurodė, kad ji nepateikė teismui pakankamai įrodymų, kad jos atliekamas darbas yra tiesiogiai susijęs su autotransporto priemonių vairavimu, kad tėvas yra nevaikštantis ligonis ir kad be jos daugiau nėra kam rūpintis neįgalumą turinčiu asmeniu. Šiuo atveju teismas nepilnai įsigilino į visas aplinkybes ir todėl suklydo. Pažeidėja pažymi, kad teismui pateikė charakteristiką, kurioje nurodyta, kad jos darbas yra susijęs su transporto priemonės vairavimu ir netekus vairuotojo pažymėjimo bus atleista iš darbo. Tuo tarpu darbas yra jos pragyvenimo šaltinis. Iš darbo užmokesčio pragyvena ji ir jos nepilnametis sūnus, kurį išlaiko viena. Netekusi darbo ji atsidurs sunkioje materialinėje padėtyje ir dėl to nukentės šeima. Dar daugiau, iš pridedamo išrašo iš medicininių dokumentų matyti, kad tėvas serga vėžiu ir jis negali vaikščioti, yra gydomas Vilniuje bei Šiauliuose ir jį pastoviai reikia vežti pas gydytojus. Be jos nėra kas tėvą galėtų nuvežti, todėl vairuotojo pažymėjimas ir dėl to labai reikalingas.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Šiaulių miesto VPK VP Eismo priežiūros skyrius prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
ATPK 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. ATPK 30 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad skiriant administracinę nuobaudą atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kurių sąrašą nustato ATPK 31 ir 32 straipsniai. Vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnio nuostatomis, organas, nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.
Teisėjų kolegijos nuomone, aukščiau paminėtos nuostatos patvirtina, kad įstatymų leidėjas, formuluodamas ATPK 30¹ straipsnio 1 dalį, ir esant galiojančioms taisyklėms, numatytoms ATPK 30² straipsnio 1 ir 2 dalyse, tikėjosi, jog švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje būtų skiriama arba administracinė nuobauda būtų neskiriama tik išimtiniais atvejais. Teismų praktikoje taip pat paprastai laikomasi taisyklės, kad administracinės nuobaudos švelninimas, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnio nustatytomis taisyklėmis, galimas tik esant išskirtinėms aplinkybėms, itin švelninančioms pažeidėjo atsakomybę.
ATPK 20 straipsnyje nustatyta, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą, išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų susijusių su įvykdytu pažeidimu.
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad E. I. paskirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka jos padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjos asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pirma, pareiškėja padarė šiurkščius ir pavojingus kelių eismo taisyklių pažeidimus. Ji vairavo neblaivi (vidutinis girtumo laipsnis) ir savo veiksmais sukėlė autoįvykį, apgadino šviesoforą ir namo tvorą. Pastebėtina, kad per metus Lietuvoje dėl neblaivių vairuotojų kaltės paprastai žūsta beveik 100, o sužalojama daugiau kaip 1000 žmonių. Todėl tokie apeliantės veiksmai sukėlė realų pavojų ir kitiems eismo dalyviams. Antra, pažeidėjos apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad teisė vairuoti transporto priemones jai yra būtina darbo tikslais, negali būti pripažinta išskirtine aplinkybe, galinčia sąlygoti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo netaikymą, kadangi asmens profesinė veikla ar darbo pobūdis nesuteikia jokio esminio prioriteto, svarstant administracinės atsakomybės švelninimą. Trečia, vairuotojas, dar prieš sėsdamas už automobilio vairo, turėtų numatyti galimas pasekmes kilsiančias jam (jo galimybei dirbti tam tikrą darbą), jo artimųjų ratui (jo šeimai, jos turtinei padėčiai), o tuo pačiu ir kitiems eismo dalyviams dėl vairavimo esant neblaiviam. Ketvirta, pareiškėja nenurodė jokios svarbios priežasties, dėl kurios ji vairavo transporto priemonę būdama neblaivi.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Šiaulių apygardos administracinio teismo 2006 m. rugpjūčio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.