- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-18
- Bylos Nr.
- 2VP-44373-861/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-37506-2016-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Donata Kravčenkienė
- Suinteresuotas asmuo
- G. C., UAB „Būsto paskolų draudimas“, AB „SEB bankas“
- Kategorijos
- 3.1.3.5Procesinis teisių perėmimas
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Donata Kravčenkienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos antstolės Brigitos Palavinskienės prašymą dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese, suinteresuoti asmenys G. C., G. C., UAB „Būsto paskolų draudimas“, AB „SEB bankas“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama vykdomojoje byloje pradinį išieškotoją AB „SEB bankas“ pakeisti naujuoju išieškotoju UAB „Būsto paskolų draudimas“.
Pareiškėja prašyme nurodo, kad skolininkų G. C. ir G. C. atžvilgiu vykdo Vilniaus miesto 14-ojo notaro biuro vykdomąjį įrašą Nr. 14-3735 išieškotojo AB „SEB bankas“ naudai. Tarp AB „SEB bankas“ ir UAB „Būsto paskolų draudimas“ 2016-08-16 buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis, pagal kurią AB „SEB bankas“ perleido savo turimas reikalavimo teises į skolininko prievoles UAB „Būsto paskolų draudimas“.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 593 straipsnio 3 dalimi, prašymas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims. Teismas sprendžia, kad žodinis bylos nagrinėjimas šiuo atveju nėra būtinas.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas.
CPK 596 straipsnio 1 dalis numato, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais.
Nurodyta įstatymo norma detalizuojama bendroji procesinių teisių perėmimą reglamentuojanti norma vykdymo procese – CPK 48 straipsnis, kurio 3 dalyje nustatyta, kad procesinis teisių perėmėjas privalo pagrįsti savo dalyvavimą procese. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant šią nuostatą, laikomasi pozicijos, kad siekiantis įstoti į procesą procesinis teisių perėmėjas privalo pateikti atitinkamus įrodymus ir įrodyti teismui, jog jis iš tikrųjų yra tam tikrų materialiųjų subjektinių teisių perėmėjas. Teismo pareiga – laikantis įstatymų reikalavimų ištirti ir nustatyti, ar siekiantis įstoti į procesą asmuo iš tikrųjų perėmė tam tikras pasitraukusio iš proceso asmens materialiąsias subjektines teises, taip pat nustatyti perimtų teisių apimtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-17 nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-367/2008).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad antstolė Brigita Palavinskienė vykdo Vilniaus miesto 14-ojo notaro biuro vykdomąjį dokumentą vykdomąjį įrašą Nr. 14-3735 išieškotojo AB „SEB bankas“ naudai dėl įsiskolinimo išieškojimo iš skolininkų G. C. ir G. C. (CPK 179 str. 3 d.). Tarp AB „SEB bankas“ ir UAB „Būsto paskolų draudimas“ 2016-08-16 buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis, pagal kurią visas reikalavimo teises į skolininkų G. C. ir G. C. įsiskolinimą AB „SEB bankas“ perleido naujajam kreditoriui UAB „Būsto paskolų draudimas“.
Kreditoriaus teisę perleisti reikalavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalis nustatanti, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymui ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Nagrinėjamu atveju reikalavimas nėra susijęs su kreditoriaus asmeniu, neprieštarauja įstatymams. CK 6.109 straipsnio 1 dalis nustato, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad išieškotojo pakeitimas vykdymo procese negali būti tapatinamas su reikalavimo perleidimo fakto panaudojimu prieš skolininką. Tokio fakto panaudojimu gali būti vertinami tik prieš skolininką atliekami vykdomieji veiksmai. Taigi, tuo atveju, jeigu skolininkas nėra gavęs reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopijos arba kitokio reikalavimo perleidimo fakto įrodymo, pagal minėtą CK 6.109 straipsnio 1 dalies nuostatą, prieš pradedant vykdomuosius veiksmus, skolininkui turėtų būti įteikiama reikalavimo perleidimo sutarties kopija arba kitoks reikalavimo perleidimo fakto įrodymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2009-07-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-756/2009).
Nors naujasis kreditorius nepateikė teismui įrodymų apie skolininko informavimą dėl reikalavimo perleidimo, tačiau, vadovaujantis paminėta teismų praktika, tai nėra pagrindas atsisakyti tenkinti prašymą dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese. Teismui keičiant išieškotoją vykdymo procese nereikalingi duomenys apie skolininko informavimą apie reikalavimo perleidimą, tačiau prieš pradedant vykdomuosius veiksmus skolininkui turi būti įteikiamas reikalavimo perleidimo įrodymas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad įvyko materialiųjų subjektinių teisių perėmimas, todėl vykdant išieškojimą iš skolininkų tauto Ciūno ir G. C. pagal Vilniaus miesto 14-ojo notaro biuro vykdomąjį įrašą Nr. 14-3735 pradinis išieškotojas AB „SEB bankas“ pakeistinas jo teisių perėmėju UAB „Būsto paskolų draudimas“.
Visi veiksmai, atlikti iki įstojimo į vykdymo procesą, teisių perėmėjui privalomi tiek, kiek jie buvo privalomi anksčiau procese dalyvavusiam asmeniui (CPK 596 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
prašymą patenkinti.
Pakeisti pradinį išieškotoją AB „SEB bankas“, į. k. 112021238, jo teisių perėmėju UAB „Būsto paskolų draudimas“, į. k. 110076079, vykdant išieškojimą iš skolininkų G. C. ir G. C. pagal Vilniaus miesto 14-ojo notaro biuro vykdomąjį įrašą Nr. 14-3735.
Išaiškinti, kad visi veiksmai, atlikti iki įstojimo į vykdymo procesą, teisių perėmėjui privalomi tiek, kiek jie buvo privalomi anksčiau procese dalyvavusiam asmeniui.
Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims.
Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.