Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. Š. (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Š. 2014-09-30 apie 11.30 val., Kęstučio g. – Poškos g., sankryžoje, Vilniuje, išlipęs iš vairuojamo automobilio „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rankomis stipriai pastūmė D. J. į nugarą, dėl ko D. J. nukrito ant žemės ir dėl šių V. Š. veiksmų D. J. buvo padaryti kūno sužalojimai: dešinės alkūnės odos nubrozdinimai, dešinio riešo, kairės plaštakos, kairio kelio srityse, intredermalinės kraujosruvėlės kairėje plaštakoje, kurie vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Specialisto išvadoje Nr. 3736/14(01) nurodyta, kad remiantis D. J., gim. (duomenys neskelbtini), specialisto išvados Nr. G 3338/14(01) ir medicininių duomenimis, pateikiama išvada, kad D. J. padaryta odos nubrozdinimai dešinės alkūnės, dešinio riešo, kairės plaštakos, kairio kelio sąnario srityse, intradermalinės kraujosruvėlės kairėje plaštakoje, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2014-09-30), paveikus kietais bukais, šiurkštų paviršių turinčiais daiktais. 2014-10-03 VšĮ Centro poliklinikoje nustatyta diagnozė, kairės rankos stipinkaulio distalinio galo lūžis be poslinkio, nepatvirtinta objektyviais medicininiais duomenimis, todėl sužalojimu nevertinama. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-02-24 nutartimi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2014 m. gruodžio 9 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10N-22830932-14 paliktas nepakeistas ir D. J. skundas netenkintinas.

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus apie konkrečias įvykio aplinkybes, konflikto tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo kilimo priežastis, įvykių eigą, paties kaltinamojo parodymus ir situacijos suvokimą, nukentėjusiojo parodymus ir pastarojo situacijos vertinimą, liudytojų parodymus, kitą bylos medžiagą, teismas sprendžia, jog kaltinamasis padarė inkriminuotą veiką pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnyje numatyta materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti padarinys: sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Tiek skundų tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu V. Š. savo kaltę neigė. V. Š. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad jis sustojo prie pėsčiųjų perėjos praleisti, kai užsuko automobilį pajuto du smūgius į savo automobilį, bei pamatė, kad susikūprinęs žmogus šalinasi iš įvykio vietos. Jis, V. Š. norėjo D. J. sulaikyti, nes pastarasis šalinosi iš įvykio vietos, gavosi netyčinis pastūmimas. Pasak V. Š., jis stumtelėjo netyčia, jis stvėrė D. J. gaudydamas už kuprinės, tuo momentu pastarasis stabtelėjo ir gavosi kaip pastūmimas, D. J. griuvo į priekį. Pastarojo rankos buvo ant žemės, jis atsirėmė rankomis į šaligatvį. Pasak V. Š., jis nenaudojo prieš D. J. fizinės jėgos, buvo prisilietimas prie D. J., prisilietimas galėjo sukelti pusiausvyros sutrikimus. Jis, V. Š. stumtelėjo ir nuo to nukrito D. J.. Teismas tokius kaltinamojo V. Š. parodymus vertina kritiškai kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes kaltinamojo parodymai paneigti tiesiogiai įvykio aplinkybes mačiusių nukentėjusiojo D. J., liudytojų V. P. ir L. J. tarpusavyje sutampančiais parodymais, kita bylos medžiaga. Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis D. J. neneigė, kad atsirėmė į kaltinamojo automobilį, eidamas matė automobilį, buvo įsitikinęs, kad jį praleis, tačiau nuo automobilio jis negavo smūgio. Jam, D. J. iš šono į nugarą abiem rankomis stūmė ir jis pargriuvo kniūbsčias, pusę minutės gulėjo. D. J. teigimu, jis įsitikinęs, kad V. Š. jį norėjo sužaloti, nes su didžiule jėga trenkė ir stūmė. Byloje nenustatyta aplinkybių, kad nukentėjusysis galėtų nepagrįstai apkalbėti V. Š.. Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusiojo D. J. parodymus patvirtino liudytojas V. P., teigdamas, kad pamatė kaip D. J. ėjo nuo sankryžos link autobusų stotelės, V. Š. pasivijo ir pastūmė D. J. abiem rankomis į priekį, nuo ko pastarasis nukrito. Pokalbio metu pas nukentėjusįjį matė nubrozdinimus. Jam, V. P. pats kaltinamasis V. Š. sakė, jog gaila, kad tik pastūmė. Kaltinamasis pasakė, kad D. J. pastūmė ir jaučiasi teisus, nes neva nukentėjusysis trenkė per jo automobilį. Iš pokalbio vėliau suprato, kad buvo noras sužaloti, o ne išsiaiškinti aplinkybes. Pasak V. P., mano, kad tai buvo tyčinis veiksmas, tai nebuvo susistumdymas, tai buvo abiem rankomis stūmimas iš nugaros ir nukentėjusysis to nematė. Buvo smūgis į nugarą, porą žingsnių dar žengė D. J. ir griuvo. Teisminio nagrinėjimo metu liudytoja L. J. parodė, kad bekalbant su kolega matė kaip kaltinamasis praėjo, pasivijo nukentėjusįjį ir jį stūmė. Kai stumtelėjo, D. J. nugriuvo ant rankos į priekį. Kai kaltinamasis stūmė, D. J. iš karto krito. Kol laukė policijos pats kaltinamasis V. Š. pripažino, kad stūmė D. J., sakė, kad galėjo stumti stipriau. Ant nukentėjusiojo rankų sužalojimų nematė, tačiau nukentėjusysis trynė riešą ir sakė, kad pastarajam skauda ranką. Pasak L. J., buvo nukentėjusiojo stūmimas. Matymo laukas buvo geras, viskas matėsi jai, L. J. iš tos vietos kur ji stovėjo. Netikėti liudytojų V. P. ir L. J. parodymais, teismas neturi pagrindo, nes jų parodymai duoti teisme sutampa su byloje esančiais paaiškinimais ir neprieštaravo byloje surinktiems kitiems įrodymams, byloje nenustatyta, kad šie asmenys būtų susiję su kaltinamuoju kokiais nors ryšiais ir siektų jam pakenkti. Aptariant liudytojo V. K. parodymus, matyti, kad šis liudytojas paties įvykio nematė, nežino kas konkrečiai vyko. Taigi, šio liudytojo parodymai gali patvirtinti tik faktą, kad nukentėjusysis patyrė sužalojimą, nes matė, jog nukentėjusiajam ranka buvo nubrozdinta, tačiau nepatvirtina, kad tą sužalojimą padarė būtent kaltinamasis V. Š.. Vertinant kaltinamojo V. Š. šeimos narių parodymus, būtina atkreipti dėmesį į galimą tokių parodymų subjektyvų pobūdį. Paprastai, dėl objektyvių ar subjektyvių faktorių minėtų asmenų parodymai gali neatspindėti tikrosios įvykių raidos ar tam tikrų aplinkybių. Kadangi liudytoja B. Š. yra kaltinamojo žmona, pastarosios subjektyviais parodymais, jog V. Š. patempė D. J. už kuprinės ir tuo metu pastarasis nuvirto, kai V. Š. norėjo užlaikyti, tai jis nukrito, V. Š. griebė už kuprinės D. J., kad sustabdyti, D. J. pasisukdamas ir nuvirto, teismas nesivadovauja, nes jie prieštarauja privataus kaltinimo byloje esančiai duomenų visumai. Pažymėtina, kad Vilniaus apskrities VPK PR 1 kuopos 1 būrio vado V. K. 2014-09-30 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2014-09-30 apie 11.25 val., dirbant 1 policijos komisariato teritorijoje kartu su būrio vadu J. C., iš VPK OVS gavo pranešimą, kad Kęstučio g. -Poškos g. sankryžoje, Vilniuje, konfliktas tarp pėsčiojo ir automobilio „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo. Atvykus minėtu adresu, V. Š. paaiškino, kad jam važiuojant Kęstučio g. link centro sankryžoje su Poškos g., sukdamas į Poškos g. išgirdo smūgį per automobilio kėbulą ir pamatė nueinantį vyriškį. Sustojus išlipo iš automobilio ir Kęstučio g. pasivijo minėtą vyriškį ties visuomeninio transporto sustojimo ir pastarąjį pastūmė, ko pasėkoje vyriškis nugriuvo. Kreiptinas dėmesys, kad D. J. buvo nubaustas administracine tvarka už tai, kad įžengdamas į kelio važiuojamąją dalį neįvertino atstumo iki artėjančios transporto priemonės, jos greičio, bei neįsitikinęs, kad tai yra saugu ir nebus trukdoma transporto priemonėms, dėl ko greitai įeidamas į kelią, atsitrenkė į pravažiuojančio automobilio dešinės pusės galinę dalį. Tai leidžia manyti, kad V. Š. įpykęs, kad nukentėjusysis atsitrenkė į jo automobilį, norėdamas, išsiaiškinti situaciją ir kad nukentėjusysis nepabėgtų iš eismo įvykio vietos, tyčia pastūmė D. J.. Liudytoja L. J. patvirtino, kad matė kaip kaltinamasis įpykęs praėjo pro juos, kaltinamasis pasivijo D. J. ir stūmė. Kaltinamojo V. Š. nurodytą aplinkybę, jog D. J. veiksmai jį išprovokavo, kaltinamojo V. Š. baudžiamosios atsakomybės nešalina, kadangi neteisėtais būdais bandyti spręsti tariamai teisingą dalyką negalima, asmuo turi suvokti, kad nuo smūgio davimo ar pastūmimo gali kilti neigiamos pasekmės, gali būti sutrikdyta sveikata. Pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnyje numatyta nusikalstama veika, objektyviai pasireiškianti mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu žmogaus kūnui, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant, yra tyčinis nusikaltimas. Nusikaltimas laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė šios veikos pavojingus padarinius ir tų padarinių norėjo arba sąmoningai leido jiems atsirasti (BK 15 straipsnis). Pažymėtina, kad V. Š. pastumdamas nukentėjusįjį D. J. negalėjo nenumanyti galimybės, kad nukentėjusysis dėl jo veikos gali kristi ir atsitrenkti į šaligatvį. Kaltinamojo teiginiai, kad jis nenumatė, jog dėl jo veikos nukentėjusysis kris ir susižalos, tik rodo, kad jis, pastumdamas nukentėjusįjį, iš anksto nenumatė jokių konkrečių dėl jo veikos galinčių kilti padarinių, jį tenkino bet kokie iš jų. Byloje nenustatyta, kad V. Š. sudavė rankos smūgiu J., todėl ši aplinkybė iš kaltinimo šalintina. Darytina išvada, kad V. Š., pastumdamas nukentėjusįjį D. J., veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, o tokiu atveju veika kvalifikuojama pagal faktiškai kilusius padarinius, ką patvirtina byloje esanti specialisto išvada, kurioje nustatyta, kad D. J. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata – odos nubrozdinimai dešinės alkūnės, dešinio riešo, kairės plaštakos, kairio kelio sąnario srityse, intradermalinės kraujosruvėlės kairėje plaštakoje, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2014-09-30), paveikus kietais bukais, šiurkštų paviršių turinčiais daiktais. Pagal nustatytas aplinkybes veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.

Byloje kaltinamojo V. Š. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę V. Š., vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d., teismas atsižvelgia į tai, kad jo padaryta veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, veika padaryta esant tiesioginei tyčiai. Teismas taip pat atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kėsinimo dalyką. Tiriant V. Š. asmenybę nustatyta, kad jis vedęs, dirbantis, neteistas, baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, į Vilniaus priklausomybės ligų centrą per 5 metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo, VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus V. Š. laisvės apribojimo bausmę.

Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio ir vadovaujantis BK 61 str. 2 d. nuostatomis, teismas įvertina tai, kad nėra V. Š. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiojo, į nukentėjusiojo neteisėtus veiksmus, ir mano, jog V. Š. skirtina bausmė mažesnė už numatytą baudos vidurkį.

Nukentėjusysis D. J. pareiškė civilinį ieškinį padarytai 66,03 eurų dydžio turtinei žalai atlyginti bei 1000 eurų dydžio neturtinei žalai atlyginti. Pasak D. J., po V. Š. suduoto smūgio jis nukrito ir jam nukrito bei sudužo akiniai, kuriuos reikėjo remontuoti, dėl ko patyrė 34,46 eurų (kas atitinka 119 Lt) turtinę žalą. Be to, teko kelis kartus kreiptis į Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyrių dėl specialistų išvadų dėl sveikatos sutrikdymų gavimo, dėl ko patyrė 12,74 eurų (kas atitinka 44 Lt) bei 18,83 eurų (kas atitinka 65 Lt) turtinę žalą. Taip pat patyrė moralinės žalos, buvo sugipsuota ranka iki alkūnės, turėjo 19 dienų nedarbingą, negalėjo vairuoti automobilio, vaikų nuvežti į mokyklą, negalėjo važiuoti dviračiu, groti, praleido repeticijas, koncertus, negalėjo namie padėti žmonai atlikti įprastų darbų, važiuoti į verslo susitikimus, iki šiol likę trys randai ant girnelės, atsinaujino stuburo skausmai.

Kaltinamasis V. Š. su civiliniu ieškiniu nesutiko, parodė, kad D. J. akiniai nenukrito, pastarasis nusiėmė akinius ir pasakė, kad tu dar džiaukis, kad akinių nesudaužei, nors pateikė pareiškimą, kad sudaužė akinius ir padarė žalą, kai atvažiavo policija D. J. buvo su akiniais. Pasak V. Š., pareiškime D. J. jokių akinių neminėjo, kad jie sudaužyti, tarnybiniame pranešime akiniai nefigūruoja. Liudytoja L. J. parodė, kad šiuo metu negali patikslinti dėl akinių, stiklai, jai, atrodo, nebuvo išdužę, akiniai lygtai buvo sulankstyti. Nukentėjusysis D. J. paaiškino, kad akinių stiklas buvo iškritęs, vėliau jis gerai nebelaikė, drebančiomis rankomis jį įsidėjo, iki to problemų su stiklu nebuvo. Iš byloje esančios UAB „Dovilės optika“ PVM sąskaitos faktūros matyti, kad D. J. sumokėjo už lęšius į akinius bei už akinių gamybą 34,46 eurų (kas atitinka 119 Lt). Ši žala yra reali, atitinka protingumo kriterijus ir nesudaro pagrindo manyti, kad žalos dydis galėjo būti sąmoningai padidintas. Taip pat iš AB SEB banko vietinio mokėjimo nurodymų matyti, kad D. J. Valstybinei teismo medicinos tarnybai prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sumokėjo 12,74 eurų (kas atitinka 44 Lt) už teismo medicinos eksperto apžiūrą bei 18,83 eurų (kas atitinka 65 Lt) už asmens teismo medicininę apžiūrą ir specialisto išvadą. Šis ieškinys tenkintinas visiškai. Teismo išnagrinėtoje byloje yra įrodyta, kad turtinė žala padaryta kaltinamojo nusikalstama veika. Ieškinio dydis įrodytas.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą D. J. iš V. Š. priteistina 66,03 eurų suma turtinei žalai atlyginti.

Pagal CK 6.250 straipsnyje įtvirtintą prezumpciją neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Teisės aktuose sveikata yra siejama ne tik su ligų ar fizinių defektų nebuvimu, bet ir su psichine bei dvasine asmens gerove.

Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Jie apibrėžiami konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismas pripažįsta, kad dėl kaltinamojo V. Š. nusikalstamos veikos D. J. buvo padaryta neturtinė žala, nes jis patyrė dvasinius išgyvenimus, patyrė skausmą, šoką, nepatogumų tiek buityje, tiek kitoje asmeninėje veikloje, teko patirti laiko sąnaudų – kreiptis į medikus, specialistus, buvo nedarbingas 19 dienų, iki šiol jaučia stresą, mano, kad nurodyta neturtinė žala šiuo konkrečiu atveju yra pagrįsta. Teismas vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. nustatytais kriterijais, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens kaltę, jos formą, kaltinamojo turtinę padėtį, dirbantis, vedęs, įvertinus aukščiau aptartas nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, mano, kad protinga nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyra bei teisinga piniginė kompensacija už patirtą skriaudą bus pasiekta neturtinės žalos dydį sumažinus nuo prašomos 1000 eurų sumos iki 200 eurų.

Vilniaus miesto apylinkės teismui pateiktas Vilniaus Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo. Prašyme nurodyta, jog 2015-03-17 Tarnybos koordinatoriaus parinkimu advokatė B. Strimaitytė teikia antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam D. J., ir antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro advokato užmokestis – 260,55 eurų. Tarnyba prašo minėtą sumą priteisti iš kaltinamojo. Vėliau Vilniaus miesto apylinkės teismui pateiktas Vilniaus Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo. Prašyme nurodyta, jog 2015-05-06 Tarnybos koordinatoriaus parinkimu advokatė B. Strimaitytė teikia antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam D. J., ir antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro advokato užmokestis – 331,96 eurų. Tarnyba prašo minėtą sumą priteisti iš kaltinamojo.

Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą nustatyta, jog nukentėjusiajam Vilniaus Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos buvo suteikta teisinė pagalba, ir advokato užmokestis sudaro 331,96 eurų. Šios išlaidos susidarė dėl to, jog nukentėjusysis, gindamas savo teises, kreipėsi į teismą privataus kaltinimo tvarka dėl neteisėtos kaltinamojo veikos, ir siekdamas tinkamai realizuoti savo teises, kreipėsi į Vilniaus Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl advokato paslaugų suteikimo. Taip pat nustatyta, jog kaltinamasis yra dirbantis. Dėl išdėstyto nukentėjusiojo prašymas priteisti Vilniaus Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai 331,96 eurų iš V. Š. advokato darbo užmokesčiui atlyginti yra pagrįstas ir tenkintinas.

Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą nukentėjusįjį byloje atstovavo advokatas. Taigi šioje byloje siekiant įgyvendinti rungtyniškumo principą, teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas teismo buvo pripažintas būtinu, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką, tai atvejais, kai gynėjo dalyvavimą teismas pripažįsta būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu nepriteisiamos (kasacinė byla Nr. 2K–322/2014). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

V. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., ir paskirti jam laisvės apribojimą trims mėnesiams, įpareigojant jį šį laikotarpį dirbti arba registruotis darbo biržoje.

Bausmės pradžią kaltinamajam skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Nukentėjusiojo D. J. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos tenkinti iš dalies, priteisti iš V. Š. atlyginti 200 eurų dydžio neturtinę žalą nukentėjusiojo naudai.

Nukentėjusiojo D. J. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos tenkinti visiškai, priteisti iš nuteistojo V. Š. atlyginti 66,03 eurų dydžio turtinę žalą nukentėjusiojo naudai.

Iš V. Š. priteisti 331,96 eurų Vilniaus Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai proceso išlaidoms atlyginti.

Netenkinti Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl V. Š. antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.