- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-04-03
- Bylos Nr.
- 1S-152-923/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-2-31508-2021-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Lina Lesinskienė
- Nuteistasis
- T. B.
- Kategorijos
- 2.5.14.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.5.19Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo T. B. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2023 m. kovo 1 d. nutarties, kuria atmestas T. B. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime (toliau – Komisija) 2024 m. sausio 12 d. nutarimo Nr. RV-22-484 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. T. B. nuteistas Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu, pakeistu 2013 m. birželio 3 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 187 straipsnio 3 dalį – 12 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 5 dalimis paskirta bausmė subendrinta su Raseinių rajono apylinkes teismo 2011 m. vasario 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta 12 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Kauno apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi nutarta T. B. atleisti nuo bausmės pagal BK 187 straipsnio 3 dalį ir galutinės subendrintos bausmės nekeisti, palikti paskirtą 12 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutartimi vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3 punktu T. B. paleistas lygtinai (paleistas 2019 m. gruodžio 12 d.). Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 26 d. nutartimi panaikintas 2019 m. lapkričio 27 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi taikytas lygtinis paleidimas ir T. B. pasiųstas atlikti Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės (galutinė bausmė 2 metai 10 dienų 3 dienos laisvės atėmimo). Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2021 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį 6 mėnesiams laisvės atėmimo. Paskirtą bausmę subendrinus su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir nesumokėta bauda paskirta galutinė bausmė – 6 mėnesiai laisvės atėmimo ir 50 MGL bauda. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2022 m. vasario 10 d. nutartimi subendrintos Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2021 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 26 d. nutartimi paskirtos bausmės ir paskirta galutinė bausmė 3 metai 4 mėnesiai 3 dienos laisvės atėmimo. Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. kovo 17 d. nutartimi Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2022 m. vasario 10 d. nutartis panaikinta ir priimta nauja nutartis – Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2021 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė – 3 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo ir 50 MGL bauda. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 281 (1) straipsnio 1 dalį 6 mėnesiais laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, bausmė subendrinta su Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta 3 metų 7 mėnesių ir 3 dienų laisvės atėmimo bausmė. Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 29 d. nutartimi panaikinta Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 28 d. nuosprendžio dalis, kuria šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė subendrinta su Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugsėjo 27 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 29 d. nutartimi, paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. kovo 17 d. nutartimi skirta galutine bausme ir paskirta subendrinta bausmė – 3 metai 7 mėnesiai 3 dienos laisvės atėmimo.
2. Bausmės pradžia – 2022 m. sausio 13 d., bausmės pabaiga – 2025 m. rugpjūčio 16 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisija 2024 m. sausio 12 d. nutarimu nutarė netaikyti nuteistajam T. B. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Komisija nurodė, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką nuteistajam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamumo elgesio rizika. Pažymėjo, kad stebimos rizikos didėjimo tendencijos, nustatyti nauji, aktualūs kriminogeniniai veiksniai. Stebimas neigiamas pokytis šiose srityje „Piktnaudžiavimas narkotikais“, „Piktnaudžiavimas alkoholiu“, kadangi T. B. atliekant laisvės atėmimo bausmę buvo fiksuoti pažeidimai dėl asmens buvimo apsvaigus nuo narkotikų. Nuteistasis dalyvavo programose, kurios turėjo padėti asmeniui susidoroti su piktnaudžiavimu narkotikais problemomis, tačiau nuteistasis nesugebėjo pakeisti savo įpročių. Nutarime taip pat nurodoma, kad nuteistojo pažanga nestebima. Nuteistajam T. B. dabartinis teistumas yra aštuntas, realią su laisvės atėmimu susijusią bausmę atlieka antrą kartą, nusikalstamos veikos buvo įvykdytos apsvaigus nuo alkoholio. Nuteistasis buvo pažeidęs lygtinio paleidimo sąlygas, dėl ko lygtinis paleidimas jam buvo panaikintas. Perkeltas atlikti bausmės į atviro tipo pataisos įstaigą nuteistasis buvo baustas administracine tvarka už tai, kad vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės jos vairuoti, kai tokia teisė yra atimta. Toks asmens elgesys leidžia daryti išvadas, kad jis nesistengia keisti savo elgesio. Pažymėjo, kad nuteistojo pažanga ir pastangos dar nėra pakankamos norint integruotis į visuomenę.
4. Kauno apylinkės teismas 2024 m. kovo 1 d. nutartimi atsisakė tenkinti nuteistojo T. B. skundą dėl Komisijos 2024 m. sausio 12 d. nutarimo Nr. RV-22-484 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų. Apylinkės teismas motyvavo tuo, jog T. B. su laisvės atėmimu susijusią bausmę atlieka antrą kartą, jo atžvilgiu jau buvo taikytas lygtinio paleidimo institutas, tačiau pažeidus įstatyme numatytas sąlygas, nuteistasis buvo pasiųstas atlikti likusią laisvės atėmimo bausmę. Taip pat pirmosios instancijos teismas kritiškai vertino grupinių užsiėmimų „Žalingai alkoholį ir kitas psichoaktyvias medžiagas vartojantiems asmenims“ užbaigimą, kadangi laisvės atėmimo metu ne kartą buvo baustas už psichotropinių medžiagų ir alkoholio vartojimą, o tai, pirmosios instancijos teismo nuomone, rodo, kad nuteistasis nepadarė išvadų dėl savo elgesio. Pažymėjo, kad perkėlus nuteistąjį atlikti bausmę į atviro tipo pataisos įstaigą, jis 2023 m. rugsėjo 15 d. buvo baustas administracine tvarka už tai, kad vairavo transporto priemonę neturėdamas tokios teisės, kas rodo, jog nuteistasis nėra linkęs laikytis įstatymų reikalavimų ir tokio elgesio nesulaiko net ir institucijų vykdoma priežiūra. Apylinkės teismas pabrėžė, kad atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, nuteistojo rizika buvo vertinama kaip vidutinė su didėjimo tendencija, vis dar išlieka trylika dinaminių kriminogeninių veiksnių, iš kurių stebimas neigiamas pokytis srityse „Piktnaudžiavimas narkotikais“ ir „Piktnaudžiavimas alkoholiu“. Skundžiamoje nutartyje nurodoma, kad šie veiksniai turi įtakos nuteistojo elgesiui ir nuteistasis privalo dėti daugiau pastangų siekiant jas mažinti. Atsižvelgiant į tai, Kauno apylinkės teismas vertino, kad nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę nėra pakankamos, dėl ko negalima teigti, jog nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o paskirtos bausmės tikslai pasiekti.
Šalies argumentai
5. Skundu nuteistasis T. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 1 d. nutartį bei Komisijos 2024 m. sausio 12 d. nutarimą Nr. RV-22-484 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir dėl skundo priimti naują sprendimą – taikyti nuteistajam T. B. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Skunde prašoma pasitikėti nuteistuoju, kad jis lygtinio paleidimo metu nepadarys jokių pažeidimų, taip pat prašo taikyti intensyvią priežiūrą. Nuteistasis nurodo, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę sudarė santuoką ir sutuoktinė leidžia jam gyventi jos gyvenamajame būste. Nuteistasis prašo atsižvelgti į tai, kad turi sergančią mamą, du vaikus, o išėjęs už įkalinimo įstaigos ribų dirbs, dengs turimus įsiskolinimus ir finansiškai padės savo artimiesiems. Taip pat skunde nuteistasis pabrėžia, kad šiuo metu jo nusikalstama rizika mažėja, nepadarė jokių pažeidimų, o tai rodo, jog išėjęs už įkalinimo įstaigos jis laikysis įstatymų reikalavimų ir integruosis į visuomenę.
6. Atsiliepimų į skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo T. B. skundas atmetamas.
7. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, vadovaujantis šio straipsnio 1 ir 2 dalimis, gali būti lygtinai paleisti iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šiose dalyse. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi.
8. Apygardos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas, netenkindamas nuteistojo skundo dėl Komisijos 2024 m. sausio 12 d. nutarimo, pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju dar nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis gali būti paleistas lygtinai ir toliau būti taisomas taikant probaciją. Skundžiama nutartis yra argumentuota ir pagrįsta byloje esančiais duomenimis, tinkamai išaiškintos BVK nuostatos, reglamentuojančios lygtinio paleidimo institutą. Priešingai apelianto skundo argumentams, nėra pagrindo konstatuoti, jog apylinkės teismas klaidingai įvertino nuteistojo asmenybės charakteristiką, netinkamai taikė ar aiškino lygtinį paleidimą reglamentuojančius teisės aktus.
9. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog T. B. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Tačiau įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. BVK 82 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai įtvirtinta, kokius kriterijus, be atliktos bausmės dalies, dar turi atitikti nuteistasis, kad galėtų būti paleistas lygtinai (žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga riziką mažinant, kai nustatyta rizika nepriskiriama žemai). Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad T. B. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (stebimas rizikos didėjimas). Vadovaujantis BVK ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatomis, įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo institutą Lietuvoje įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą, o kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu byloje būna surenkama pakankamai rašytinių įrodymų nustatyti, kad nuteistasis ateityje laikysis visuomenėje priimtinų standartų ir nenusikals. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, nurodoma, kad norint nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu skundo nagrinėjimui pateikti duomenys pagrindo tokiai išvadai nesuteikia.
10. Įvertinus nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais T. B. asmenybės pokyčiais, kaip ir pirmosios instancijos teismui, aukštesniajam teismui taip pat nekyla: nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, paprastosios grupės sąlygomis; už gerą elgesį skatintas penkis kartus; paleistas lygtinai turės gyvenamąją vietą; palaiko santykius su vaikais; nuo 2022 m. gruodžio 14 d. buvo įdarbintas statybos darbininko pareigose, vėliau dirbo ūkio brigadoje; teigia, kad yra susiradęs darbo vietą (duomenys neskelbtini) parduotuvėje kasininku. Nuteistasis vykdo Socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones (dalyvavo grupiniuose užsiėmimuose „Žalingai alkoholį ir kitas psichoaktyvias medžiagas vartojantiems asmenims“; dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse; dirba). Aukštesnysis teismas sutinka, kad paminėtos aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja T. B. ir patvirtina, kad savo elgesį jis stengiasi koreguoti teigiama linkme, užsiimti prasminga veikla, tačiau nėra surinkta pakankamai duomenų, kurie nekeltų teismui abejonių dėl sėkmingų probacijos taikymo galimybių. Be to, šios aplinkybės iš esmės atskleidžia tai, jog nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas asmuo, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, kadangi vienas iš bausmės tikslų yra perauklėti asmenį, siekiant pakeisti jo atsainų požiūrį į įstatymų laikymąsi. Tokiu būdu pozityvi nuteistojo elgesio korekcija atskleidžia, kad šiuo atveju taikoma bausmė yra efektyvi.
11. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, bet ir jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad T. B. nusikalstamas elgesys labiausiai susijęs su piktnaudžiavimu psichiką veikiančiomis medžiagomis (alkoholiu) ir nusikaltimų vykdymu grupėse. Nuteistasis laisvės atėmimo įstaigoje dėjo tam tikras pastangas suvaldyti tokį elgesį: palaiko santykius su vaikais; nuo 2022 m. gruodžio 14 d. buvo įdarbintas statybos darbininko pareigose, vėliau dirbo ūkio brigadoje; baigė individualią pusiau struktūruotą motyvuojančių pokalbių programą „Elgesys-pokalbis-pasikeitimas“; dalyvavo grupiniuose užsiėmimuose „Žalingai alkoholį ir kitas psichoaktyvias medžiagas vartojantiems asmenims“; dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse; dirba. Nors nuteistasis už įkalinimo įstaigos ribų ir turi gyvenamąją vietą, tačiau šiuo konkrečiu atveju pritartina apylinkės teismo išvadai, kad šią gyvenamąją vietą nuteistasis turėjo ir vykdydamas nusikalstamas veikas, dėl kurių buvo nuteistas, tačiau tai neįtakojo jo nusikalstamo elgesio raiškos. Kaip teisingai nurodyta Socialinio tyrimo išvadoje, nors nuteistasis ir stengiasi susitvarkyti savo finansinius sunkumus ir išmokėti finansines skolas, tačiau likusi nepadengta 18 391,56 Eur skola vis dar yra reikšminga nuteistojo esamai turtinei padėčiai ir, apeliacinės instancijos teismo nuomone, gali turėti įtakos naujų nusikalstamų veikų darymui. Be to, nors nuteistasis palaiko artimus socialinius ryšius su artimaisiais, tačiau nuteistasis darydamas nusikalstamas veikas taip pat su artimaisiais palaikė artimus socialinius ryšius, tačiau tai nedarė įtakos jo nusikalstamo elgesio apraiškai. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistojo piktnaudžiavimas psichiką veikiančiomis medžiagomis turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, o bausmės atlikimo metu lankytos tikslinės programos norimų rezultatų nesuteikė – nuteistasis negebėjo atsiriboti nuo destruktyvių įpročių, struktūrizuotoje aplinkoje buvo fiksuoti apsvaigimai nuo alkoholio bei kitų medžiagų. Nors Socialinio tyrimo išvadoje ir nurodoma, jog asmens emocinė gerovė tiesiogiai nedarė įtakos asmens nusikalstamumui, tačiau kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nuteistasis ankščiau turėjo savižudiškų minčių, buvo pasikėsinęs pasikarti ir tai išlieka aktualiu dinaminiu kriminogeniniu veiksniu, kurį nuteistasis dar turi keisti. Iš Socialinio tyrimo išvados nustatyta, kad nuteistojo lankytos psichologų konsultacijos ar užsiėmimai asmeniui nepadėjo gerinti įgūdžių spręsti problemas tinkamai būdais, vis dar stebimos išryškėjančios impulsyvaus elgesio apraiškos, savo elgesio pasekmių neapgalvojimas, dėl ko, galima teigti, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis nors ir siekė valdyti riziką mąstymo ir elgesio srityje, tačiau jo elgesyje vis dar išryškėja probleminės sritys, kurios reikalauja tolesnių tikslinių priemonių įgyvendinimo. Socialinio tyrimo išvadoje ir skundžiamoje nutartyje pažymėta, jog nuteistasis naujas nusikalstamas veikas darė lygtinio paleidimo iš laisvės paleidimo vietos metu, tai yra, kai jam buvo paskirti įpareigojimai ir buvo prižiūrimas probacijos tarnybos, kas leidžia teigti, kad nuteistajam poveikio nedaro tokia institucijų vykdoma priežiūra. Šiuo atveju pritartina apylinkės teismo išvadai, jog nuteistasis dar nėra padaręs pakankamos pažangos integruojantis į visuomenę, o laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį pozityviems ir ilgalaikiams nuteistojo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčiams. Akivaizdu, jog tam tikrų palankių nuteistajam aplinkybių nustatymas, kai egzistuoja ir neigiamos jį apibūdinančios aplinkybės, savaime neleidžia konstatuoti pakankamos nuteistojo daromos pažangos, mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.
12. Be to, nuteistajam T. B. net ir atlikus dalį paskirtos bausmės, vis dar nustatomi nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinantys veiksniai, šeši statiniai (kriminalinė istorija; smurtinio elgesio istorija; nuosavybės naikinimas arba padegimas; atsakomybės nepriėmimas arba kraštutinis jos neutralizavimas; būdingas teisės pažeidimų modelis; probacijos/bausmės vykdymo atidėjimo/lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimas) ir trylika dinaminių, tai yra, tokių, kuriuos nuteistasis dar turi ir gali mažinti/valdyti – lėšų valdymo sunkumai; buvo arba yra įtakojamas socialinės grupės; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; piktnaudžiavimas narkotikais; piktnaudžiavimas alkoholiu; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; sunkių galvos traumų, priepuolių, sąmonės praradimo periodų istorija; suicidinio ar save žalojančio elgesio istorija; būdingas impulsyvus elgesys; būdingas agresyvus/kontroliuojantis elgesys; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; priežiūros/apribojimų pažeidimai. Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, tai yra gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Akivaizdu, kad išskiriami kriminogeniniai veiksniai reikalauja tęstinių, tikslingų nuteistojo veiksmų, siekiant kurti tolesnes prielaidas nusikalstamo elgesio rizikos valdymo/mažinimo procese. Šiame kontekste visiškai pritartina apylinkės teismo išvadai, jog nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, nusikalstamo elgesio riziką ne tik gali, bet ir privalo mažinti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apygardos teismas abejoja, jog lygtinio paleidimo atveju minėti kriminogeniniai veiksniai bus atitinkamai valdomi, taip pat, atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis ankščiau buvo pažeidęs lygtinio paleidimo sąlygas ir lygtinio paleidimo instituto galiojimo metu buvo padaręs naujas nusikalstamas veikas, teismas taip pat abejoja, jog nuteistasis būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje sugebės savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.
13. Apeliacinio skundo argumentai, kad nuteistasis nepadarė naujų pažeidimų ar nusikalstamos veikos, o pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į šiuos reikšmingus faktus: dirba, turi du vaikus, sergančią mamą ir žmoną, atmetami kaip deklaratyvūs. Kauno apylinkės teismas priėmė motyvuotą nutartį, įvertinęs visus įrodymus, įskaitant ir Socialinio tyrimo išvadą, neginčijamai nustatė, kad pataisos procesas nuteistajam dar nėra užtikrinantis, jog jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Pažymėtina, kad nuteistųjų lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigų sąlygos ir tvarka yra aiškiai reglamentuotos Lietuvos Respublikos teisės aktuose – BVK ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse. Vadovaujantis šių įstatymų nuostatomis, įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo institutą Lietuvoje įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą, o kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu byloje yra surinkta pakankamai duomenų teismui konstatuoti, kad yra pasiekti visi bausmių vykdymo tikslai ir nuteistasis ateityje nevykdys naujų nusikalstamų veikų.
14. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad T. B. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už nužudymą, svetimo turto sugadinimą ir vairavimą esant neblaiviam. Ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma nustatyti neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą, todėl apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visų aplinkybių visumos kontekste įvertinęs ir šias aplinkybes, lygtinio paleidimo klausimo sprendimą reglamentuojančių teisės aktų normų nepažeidė.
15. Atsižvelgtina ir į tai, kad likusioji T. B. neatlikta bausmės dalis – 1 metai 7 mėnesiai 5 dienos (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2024 m. sausio 11 d.), iš paskirtos galutinės 3 metų 7 mėnesių 3 dienų laisvės atėmimo bausmės, įvertinus padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, vis dar yra pakankamai didelė, todėl negalima daryti išvados, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra pakankamas ir užtikrinantis, kad būdamas nestruktūruotoje aplinkoje, galimos probacijos metu, net ir taikant intensyvią priežiūrą jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nors neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra lemiamas faktorius, tiesiogiai įtakojantis sprendimą dėl lygtinio paleidimo, tačiau tai negali būti ir visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia, bausmė turi būti veiksminga, o vienas iš jos tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, todėl, yra būtina įvertinti šiuos duomenis visų nuteistąjį charakterizuojančių duomenų kontekste, kurių visuma nesudaro pagrindo išvadai, kad atliktos bausmės dalis nuteistajam padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų.
16. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, daroma išvada, jog skundžiama Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. kovo 1 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti skunde nurodytais argumentais pagrindo nėra, todėl ji paliekama galioti, o nuteistojo skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo T. B. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. kovo 1 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.