Kauno apygardos teismo nutartis

2019-07-23 · Civilinė byla Nr. e2S-1231-260/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-12-01Kauno apylinkės teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2019-07-23Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-07-23
Bylos Nr.
e2S-1231-260/2019
Teisminio proceso Nr.
2-20-3-01444-2017-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Raimondas Buzelis
Ieškovas
„PlusPlus Capital“ AS
Atsakovas
I. T.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1231-260/2019Teisminio proceso Nr. 2-20-3-01444-2017-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.9.12.; 3.1.9.14.; 3.3.2.5.
I. (S)Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 23 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Raimondas Buzelis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo „PlusPlus Capital“ AS atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 13 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-1946-753/2017 pagal ieškovo „PlusPlus Capital“ AS ieškinį atsakovui I. T. dėl skolos priteisimo, kuria netenkintas ieškovo „PlusPlus Capital“ AS prašymas dėl Europos vykdomojo rašto išdavimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 1 d. sprendimu už akių tenkino ieškovo „PlusPlus Capital“ AS ieškinį ir priteisė ieškovui iš atsakovo I. T. 2 685,27 Eur skolą, 846,68 Eur mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, 225,02 Eur delspinigius, 37,80 proc. metines mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas nuo 2 500,20 Eur, skaičiuojamas nuo 2017 m. spalio 11 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo 2017 m. lapkričio 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 85 Eur žyminį mokestį. Sprendimas už akių įsiteisėjo 2017 m. gruodžio 22 d., 2018 m. sausio 9 d. ieškovui išduotas vykdomasis raštas.

Šalies argumentai

2. Ieškovas „PlusPlus Capital“ AS 2019 m. gegužės 13 d. kreipėsi į teismą su prašymu išduoti Europos vykdomąjį raštą. Nurodė, kad skolos išieškojimui vykdomasis raštas pateiktas antstolei M. G., tačiau ieškovas nustatė, kad atsakovo gyvenamoji vieta – J. K., skola neišieškota.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Kauno apylinkės teismas 2019 m. gegužės 13 d. nutartimi ieškovo „PlusPlus Capital“ AS prašymo dėl Europos vykdomojo rašto išdavimo netenkino.

4. Teismas nustatė, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 1 d. sprendimu už akių tenkino ieškovo „PlusPlus Capital“ AS ieškinį ir priteisė ieškovui iš atsakovo I. T. 2 685,27 Eur skolą, 846,68 Eur mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, 225,02 Eur delspinigius, 37,80 proc. metines mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas nuo 2 500,20 Eur, skaičiuojamas nuo 2017 m. spalio 11 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo 2017 m. lapkričio 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 85 Eur žyminį mokestį. Sprendimas už akių įsiteisėjo 2017 m. gruodžio 22 d., 2018 m. sausio 9 d. ieškovui išduotas vykdomasis raštas. Teisme 2019 m. gegužės 13 d. gautas ieškovo prašymas išduoti Europos vykdomąjį raštą. Prašyme nurodyta, kad skolos išieškojimui vykdomasis raštas pateiktas antstolei M. G., tačiau ieškovas nustatė, kad atsakovo gyvenamoji vieta – J. K., skola neišieškota.

5. Teismas nurodė, kad skola nėra išieškota, ieškovas kartu su prašymu nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas gyvena užsienyje. Siekdamas gauti Europos vykdomąjį raštą ieškovas negražino teismui 2018 m. sausio 9 d. išduoto vykdomojo rašto Nr. e2-1946-753/2017 bei aiškiai nenurodė, kokioje šalyje ketina pateikti Europos vykdomąjį raštą vykdymui, nes 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 805/2004 taikomas ne visų Europos Sąjungos valstybių narių tarpusavio santykiams.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

6. Atskiruoju skundu ieškovas „PlusPlus Capital“ AS prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 13 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl Europos vykdomojo rašto išdavimo nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais :

1.1. Pirmosios instancijos teismas savo poziciją grindžia Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) įtvirtintomis procesinėmis normomis (CPK 647 straipsnio 1 dalis, 590 straipsnis, 631 straipsnio 1 dalis), tačiau Europos vykdomojo rašto išdavimo procedūra nėra reglamentuota nacionalinės teisės aktais, tame tarpe CPK. Nacionalinės teisės aktai (įskaitant ir CPK) aktualūs tik Lietuvos Respublikos teritorijoje vykdant kitoje valstybėje narėje išduotą Europos vykdomąjį dokumentą (Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 805/2004 21 straipsnis). Europos vykdomojo rašto išdavimo sąlygos ir reikalavimai yra nustatyti 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 805/2004 (toliau - Reglamentas), kurio nuostatomis, priimdamas skundžiamą nutartį, pirmosios instancijos teismas iš esmės nesirėmė. Europos Sąjungos teisės aktai turi viršenybę prieš nacionalinę teisę, todėl teismai nagrinėdami bylas su užsienio (ES) elementu turėtų vadovautis būtent tarptautinės teisės normomis. Nei Reglamente, nei Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančiu Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatyme, kuris skirtas užtikrinti tinkamą civilinį procesą reglamentuojančiu Europos Sąjungos teisės aktų (tame tarpe ir Reglamento) įgyvendinimą, nėra nustatyta sąlygų, kad kreditorius, siekdamas gauti Europos vykdomąjį raštą, privalėtų: įrodyti, jog valstybėje narėje, kurioje priimtas sprendimas, išieškojimas nėra galimas; grąžinti valstybės narės teismui, priėmusiam sprendimą, jo išduota vykdomąjį dokumentą, vykdytiną toje valstybėje narėje; pateikti įrodymus patvirtinančius skolininko faktinę gyvenamąją vietą kitoje valstybėje narėje. Kiekvienas šalies narės pilietis turi teisę laisvai judėti ir dirbti visoje ES teritorijoje, todėl, kreditoriui pageidaujant, neturėtų būti trukdoma išieškojimą vykdyti keliose valstybėse narėse. Sutikimas su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog siekiant gauti Europos vykdomąjį raštą, valstybėje narėje, kurioje tas sprendimas buvo gautas, išieškojimas turėtų būti nutraukiamas, akivaizdžiai prieštarautų Reglamento tikslams ir nepagrįstai apsunkintų kreditoriaus padėtį, o skolininkui sudarytų sąlygas nesunkiai išvengti išieškojimo.

1.2. Pirmosios instancijos teismo reikalavimas pateikti įrodymus apie konkrečią skolininko gyvenamąją vietą nėra pagrįstas ir prieštarauja bendriesiems protingumo principams. Kreditorius kreipdamasis dėl Europos vykdomojo rašto išdavimo ir pateikdamas jį vykdyti kitoje pasirinktoje valstybėje narėje visų pirma būtent ir siekia, kad tos šalies kompetentingos institucijos surastų skolininką bei jo turtą ir nukreiptų į jį išieškojimą kreditoriaus naudai. Įpareigojimas kreditoriui pateikti įrodymus apie skolininko gyvenamąją vietą neproporcingai apsunkintų kreditoriaus padėtį, kadangi daugeliu atveju informacija apie skolininko buvimo vietą nėra vieša ir kreditorius iš esmės neturi jokių galimybių ją gauti.

1.3. Pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje klaidingai nurodoma, kad prašyme ieškovas neva net nenurodė valstybės narės, kurioje ketina pateikti Europos vykdomąjį raštą vykdymui, todėl pirmosios instancijos teismas neva negali įvertinti ar toje valstybėje narėje Reglamentas apskritai taikomas. Pateiktame ieškovo prašyme aiškiai nurodyta, kad Europos vykdomąjį dokumentą ketinama pateikti vykdyti J. K. (šią aplinkybę aprašomojoje skundžiamos nutarties dalyje pažymi ir pats pirmosios instancijos teismas). Tačiau pagal nacionalinę teisę nėra draudžiama, pagal vieną sprendimą išduoti kelių vykdomųjų dokumentų. CPK 647 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu sprendimas turi būti vykdomas skirtingose vietose, taip pat jeigu sprendimas priimtas kelių ieškovų naudai ar keliems atsakovams arba jeigu nuspręsta išieškoti iš solidarių atsakovų, teismas gali išduoti kelis vykdomuosius raštus, tiksliai nurodydamas vykdymo vietą arba sprendimo dalį, kuri turi būti vykdoma pagal tą vykdomąjį raštą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

8. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas ieškovės atstovo prašymas dėl Europos vykdomojo rašto išdavimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

9. Europos vykdomasis raštas – tai pažymėjimas, pridedamas prie sprendimo, teisminio susitarimo arba autentiško dokumento, kuris leidžia tokį sprendimą, susitarimą ar dokumentą laisvai platinti Europos Sąjungoje. Tokiu būdu šis pažymėjimas tampa sprendimų, susitarimų bei autentiškų dokumentų Europos teisminiu pasu. Europos vykdomojo rašto išdavimo taisykles reglamentuoja 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 805/2004 (toliau – Reglamentas). Pagrindinis šio Europos Sąjungos teisės akto tikslas – sukurti Europos vykdomąjį raštą neginčytiniems reikalavimams, kad, nustačius minimalius reikalavimus, teismo sprendimai, susitarimai ir autentiški dokumentai galėtų laisvai judėti visose valstybėse narėse iki pripažinimo ir sprendimo vykdymo, neatliekant tarpinių procedūrų valstybėje narėje, kurioje turi būti vykdomas sprendimas (Reglamento 1 straipsnis).

10. Europos vykdomojo rašto pažymėjime teismas privalo nurodyti skolininko vardą, pavardę ir gyvenamąją vietą. Apeliantas savo prašyme dėl Europos vykdomojo rašto išdavimo nurodė, jog nustatė, kad skolininko gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje – J. K., tačiau faktinės atsakovo I. T. gyvenamosios vietos adreso nenurodė. Apeliacinės instancijos teismas 2019 m. liepos 17 d., naudodamasis Teismų informacine sistema LITEKO, patikrino Gyventojų registre deklaruotą atsakovo I. T. gyvenamą vietą ir nustatė, kad Gyventojų registre atsakovas I. T. nėra deklaravęs išvykimo į J. K., nuo 2018 m. balandžio 17 d. faktinė jo gyvenamoji vieta yra deklaruota adresu (duomenys neskelbtini), o nuo 2019 m. vasario 19 d. jo gyvenamoji vieta yra deklaruota adresu (duomenys neskelbtini). Todėl, nesant Gyventojų registre deklaruoto atsakovo I. T. išvykimo į J. K., pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai neturėjo pagrindo tenkinti ieškovo prašymą dėl Europos vykdomojo rašto išdavimo.

11. Vadovaujantis CPK 647 straipsnio 1 dalimi, pagal kiekvieną sprendimą išduodamas vienas vykdomasis raštas. Tęsti išieškojimo vykdymą kitoje valstybėje, Lietuvos Respublikoje nenustačius išieškojimo negalimumo fakto, nėra tikslinga. Vien galimo ar ankstesnio deklaruoto išvykimo į J. K. aplinkybė, neturint tikslių duomenų, patvirtinančių atsakovo I. T. tikslią faktinę gyvenamąją vietą J. K., automatiškai nelemia, kad atsakovas I. T. šioje valstybėje pastoviai gyvena, turi kokio nors turto, gauna teisėtas pajamas ir pan.

12. Kiti atskirojo skundo argumentai nelaikytini teisiškai reikšmingais ginčo atveju, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako.

13. Kadangi Europos vykdomasis raštas nagrinėjamu atveju negalėjo būti išduotas, konstatuotina, kad ieškovo „PlusPlus Capital“ AS prašymas dėl Europos vykdomojo rašto išdavimo pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi pagrįstai netenkintas, todėl atskirasis skundas atmestinas, Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 13 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Raimondas Buzelis